- Aplinkos in啪inerijos fakultetas
- Fakulteto padaliniai
- Pastat懦 energetikos katedra
Pastat懦 energetikos katedra
Tai pirmaujantis 拧alyje specializuotas akademinis padalinys, rengiantis in啪inierius, geban膷ius kurti, vertinti ir valdyti energeti拧kai efektyvius bei tvarius pastatus ir j懦 in啪inerines sistemas.
Apie katedr膮
Katedros veikla
-
Tiesioginis bendradarbiavimas su verslu ir paklaus奴s absolventai rinkoje
Katedra aktyviai bendradarbiauja su pirmaujan膷iomis Lietuvos ir u啪sienio 寞mon臈mis.Katedra aktyviai bendradarbiauja su pirmaujan膷iomis Lietuvos ir u啪sienio 寞mon臈mis, veikian膷iomis 拧ildymo, v臈dinimo, v臈sinimo, 拧ilumos ir duj懦 tiekimo bei atsinaujinan膷ios energijos sistem懦 srityse. Partneriai 鈥� projektavimo, gamybos ir prie啪i奴ros 寞mon臈s, ministerijos, agent奴ros ir susijusios institucijos. Katedros absolventai yra paklaus奴s darbo rinkoje 鈥� tai patvirtina trij懦 stambi懦 寞moni懦 skiriamos stipendijos geriausiems studentams. Studij懦 metu studentai 寞gyja praktin臈s patirties ir da啪nai 寞sidarbina dar nebaig臋 studij懦.
-
Pa啪angi懦 pastat懦 ir energetini懦 sistem懦 laboratorijos
Katedroje 寞rengtos modernios laboratorijos, leid啪ian膷ios studentams ir tyr臈jams atlikti eksperimentus.Katedroje 寞rengtos modernios laboratorijos, leid啪ian膷ios studentams ir tyr臈jams atlikti eksperimentus su tikromis pastat懦 mikroklimato sistemomis. Taip pat vykdomi moksliniai ir mokomieji tyrimai naudojant termovizij膮, skaitmeninius dvynius, kompiuterin寞 modeliavim膮. 艩i veikla leid啪ia kurti inovatyvius sprendimus energijos transformavimo, tiekimo ir vartojimo efektyvumui didinti.
-
Tarptautinis matomumas ir dalyvavimas Europos projektuose
Katedros d臈stytojai ir tyr臈jai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose bei nacionaliniuose mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 projektuose.Katedros d臈stytojai ir tyr臈jai aktyviai dalyvauja 鈥濰orizon Europe鈥�, COST, LIFE ir kituose tarptautiniuose bei nacionaliniuose mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 projektuose. Studentai 寞traukiami 寞 mokslines grupes, 寞gyja praktin臈s patirties, 啪ini懦 ir profesini懦 kontakt懦 tarptautin臈je erdv臈je.
Pastato energetini懦 ir mikroklimato sistem懦 laboratorija
Tai Pastat懦 energetikos katedrai priklausanti laboratorija.
PEMS laboratorija tiria, kuria ir taiko pastat懦 apr奴pinimo energija sprendimus bei energijos vartojimo sistemas ir procesus. Vykdomi tyrimai prisideda prie darnaus energijos vartojimo ir 拧iuolaiki拧ko pastato k奴rimo.
Apie laboratorij膮
Tikslai
-
teikti pastat懦 energinio veiksmingumo tyrim懦 ir 啪ini懦 sklaidos paslaugas, orientuotas 寞 energijos vartojimo efektyvum膮 ir mikroklimato kokyb臋 pastatuose;
-
tirti ir diegti atsinaujinan膷i懦 energijos i拧tekli懦 integravimo sprendimus pastat懦 energetin臈se sistemose;
-
vertinti pastat懦 apr奴pinimo energija ir energijos vartojimo sistem懦 gyvavimo cikl膮, atlikti j懦 termodinamin臋 analiz臋;
-
integruoti, modeliuoti ir planuoti pastat懦 energijos tiekimo bei vartojimo sistemas ir procesus.
Paslaugos
沤emiau pateikiamos laboratorijos teikiamos paslaugos.
Energijos transformatori懦 ir sistem懦 modeliavimas
TRNSYS 17.0 (pastat懦 mikroklimatas ir energijos poreikiai), DESIGN Builder (konstrukcini懦 atitvar懦, sistem懦, mikroklimato ir energijos poreiki懦 tarpusavio s膮veika); POLYSUN (procesams saul臈s energijos transformatoriuose, j懦 sistemose), EnergyPro (regioninis /teritorinis apr奴pinimas energija/ ypa膷 ko(tri)generacija), PHPP (pagalbin臈 projektavimo pagal Pasyvaus pastato standart膮 programin臈 寞ranga), SimaPro (Gyvavimo ciklo analiz臈), HEAT2 /HEAT3 (dvima膷iai bei trima膷iai nestacionar奴s 拧ilumos mainai), PHOENICS (skai膷iuojamoji fluid懦 dinamika).
Atsinaujinan膷i懦 energijos 拧altini懦 pastatuose panaudojimo technini懦 galimybi懦 studijos
Tyrimai apima atsinaujinan膷i懦 energijos 拧altini懦, toki懦 kaip saul臈, v臈jas, geotermin臈 energija, biokuras ir kit懦, panaudojim膮 tenkinant pastat懦 energinius poreikius. Darbai apima pastat懦 esam懦 energijos poreiki懦 analiz臋, kuri leid啪ia formuoti energijos kieki懦 ir gali懦 balans膮. Atliekamas techninis atsinaujinan膷i懦 energijos 拧altini懦 寞diegimo 寞vertinimas, pasi奴lomi principiniai techniniai 寞gyvendinimo sprendiniai, atliekamas ekonominis ir aplinkosauginis si奴lom懦 alternatyv懦 寞vertinimas, finansin臈s paramos pasirinktoms 寞gyvendinti alternatyvoms paie拧ka (LT, ES).
Pastato energetinis auditas, atliekant faktini懦 energini懦 parametr懦 matavimus
Vykdant pastato energetin寞 audit膮, surenkama informacija apie pastato atitvar懦 ir in啪inerini懦 sistem懦 technin臋 b奴kl臋 ir jose sunaudojam膮 energij膮. Vykdomi energijos normalizavimo skai膷iavimai, atliekami faktiniai pastato energini懦 parametr懦 matavimai (termovizija, sien懦, lang懦, stogo 拧ilumin臈s var啪os matavimai, sandarumo tyrimai), sukuriamas teorinis energinis pastato modelis, kuris 寞vertina faktini懦 matavim懦 rezultatus bei yra kalibruojamas su faktiniais u啪fiksuotais (istoriniais) energijos vartojimais praeityje, suformuluojamos energijos vartojimo pastate priemon臈s, 寞vertinamas 拧i懦 priemoni懦 寞diegimo ekonominis patrauklumas nustatant planuojamus energijos sutaupymus bei investicij懦 poreik寞. Specialistai gali suteikti informacij膮 bei kaip tyr臈jai dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastatuose projektuose (angl. ESCO). Koncepcijos formavimas (FP7, IEE), 拧ilumos 拧altini懦 ir integruot懦 sprendim懦 techninis, ekonominis vertinimas.
Energetikos planavimas: 拧ilumos 奴kio plan懦 rengimas, gyvenvie膷i懦 apr奴pinimo energija galimybi懦 studijos
Specialistai rengia teritorij懦 拧ilumos 奴kio specialiuosius planus. Atliekamos gyvenvie膷i懦 darnaus apr奴pinimo energija galimybi懦 studijos, did啪iausi膮 d臈mes寞 kreipiant 寞 atsinaujinan膷i懦 energijos i拧tekli懦 panaudojimo pl臈tr膮 bei neigiamo poveikio aplinkai ma啪inim膮. Vykdomas 拧i懦 projekt懦 寞gyvendinimo paramos ir paramai gauti reikaling懦 dokument懦 rengimas. Centro mokslininkai nuolat bendradarbiauja su aplinkai ir visuomenei atsaking膮 versl膮 Lietuvoje pl臈tojan膷iais nekilnojamo turto vystytojais, kurie planuoja statyti atsinaujinan膷i膮 energij膮 efektyviai vartosian膷ias gyvenvietes, daugiabu膷i懦 nam懦 kvartalus. Katedros specialistai ie拧ko galimybi懦 ilgalaikiam bendradarbiavimui 拧iose srityje: (konsultavimas projektin臈je stadijoje d臈l ekonomi拧kai pagr寞st懦 sprendim懦 pri臈mimo, projekto 寞traukimo 寞 ES demonstracines ir geros praktikos sklaidos programas, parai拧k懦 rengimas paramos gavimui).
Pastato termovizin臈 analiz臈 ir atitvar懦 faktini懦 拧ilumini懦 var啪懦 tyrimas
艩ilumini懦 statini懦 (fotonuotraukomis) ir dinamini懦 (video formate) proces懦 termovizin臈 analiz臈. Identifikuojama pastato atitvar懦 拧iluminio laidumo b奴kl臈, nurodomi galimi statybos defektai ir konkre膷ios problemin臈s vietos, kuriose v臈liau atliekami atitvar懦 faktini懦 拧ilumini懦 var啪懦 matavimai. Pateikiamos i拧vados. Duomenys naudojami kaip pagrindas formuojant defekt懦 拧alinimo reikalavimus.
Pastato arba patalpos mikroklimato tyrimai
Tiriamame pastate atliekami temperat奴ros (oro, sien懦 pavir拧i懦), santykin臈s dr臈gm臈s, CO2, sandarumo, ap拧vietos, triuk拧mo matavimai. Atliekamas v臈dinimo oro sraut懦 matavimas. Gauti duomenys analizuojami ir pateikiamos i拧vados d臈l nustatyt懦 problem懦 拧alinimo galimybi懦.
Pastato ar patalp懦 sandarumo tyrimas
Atliekamas sl臈gio testas patalpoje ar pastate. Termovizoriumi identifikuojamos problemin臈s vietos. Nustatoma oro kaita patalpoje ar pastate esant 50 Pa sl臈gi懦 skirtumui. Gautas rezultatas naudojamas kaip duomuo sertifikuojant pastatus.
V臈dinimo sistem懦 tyrimas
Atliekami oro grei膷io, sl臈gio ortakiuose matavimai. Duomenys naudojami kaip pagalbin臈 priemon臈 derinant v臈dinimo sistemas.
Ma啪os galios 拧ilumos transformatori懦 eksperimentiniai tyrimai
艩i懦 tyrim懦 metu nustatoma ma啪os galios (iki keli懦 de拧im膷i懦 kW) transformatori懦 (pvz., 拧ilumokai膷i懦, 拧ilumos siurbli懦, 拧aldymo 寞rengini懦, katil懦 ir kt.) sezoninis energinis efektyvumas, 拧i懦 寞rengini懦 darbo/veikimo re啪im懦 charakteristikos, nauj懦 寞renginio komponent懦, naujos 寞renginio modifikacijos 寞takos efektyvumas 寞renginio veikimui tyrimai. Pateikiamos rekomendacijos efektyvumui tobulinti, vardijimo ir transformavimo re啪imams suderinti.
Kontaktai
Laboratorijos ved臈jas:
Dr. Dovydas听Rimd啪ius听
Tel.: (0 5) 251 2129听
El.听pa拧tas:听dovydas.rimdzius@vilniustech.lt听
Katedros partneriai
Pastat懦 energetikos katedra aktyviai bendradarbiauja su socialiniais ir verslo partneriais.
Rodyti daugiau
Katedros darbuotojai
Tai savo srities profesionalai, puikiai i拧manantys tvarumo principus, studij懦 procese ir savo darbe taikantys pa啪angias technologijas ir mokymo metodus. Jie aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, tarptautiniuose projektuose bei palaiko glaud啪ius ry拧ius su katedros alumn懦 bendruomene ir aktyviai 寞traukia j膮 寞 studij懦 proces膮. D臈stytojai vertinami student懦 u啪 auk拧t膮 d臈stymo kokyb臋, kompetencijos lyg寞 ir draugi拧k膮 bendravim膮 su studentais.
Administracija
- Administracija
-
prof. dr. Violeta Motuzien臈Pastat懦 energetikos katedros ved臈ja
-
dr. Dovydas Rimd啪iusPastato energetini懦 ir mikroklimato sistem懦 laboratorijos ved臈jas
-
Jolanta 膶iuprinskien臈Vyriausioji vadybinink臈
Rodyti daugiau
Baigiam懦j懦 darb懦 anotacijos
Metai
Kvalifikacija
I拧valyti pasirinkimus
Agn臈 Kanapeckait臈
— Dr. R奴ta Miku膷ionien臈
Sumaniojo miesto vystymo integruoto modelio taikymas ir vertinimas sostin臈s priemiestiniuose regionuose
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas integruotas po啪i奴ris 寞 sumanaus ir socialiai tvaraus savivaldyb臈s vystym膮si sostin臈s priemiestiniuose regionuose. Darbe analizuojama sumanaus miesto sampratos raida, tvaraus ir sumaniai tvaraus miesto s膮sajos,...
Sumaniojo miesto vystymo integruoto modelio taikymas ir vertinimas sostin臈s priemiestiniuose regionuose
Studentas:
Agn臈 Kanapeckait臈
Vadovas:
Dr. R奴ta Miku膷ionien臈
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas integruotas po啪i奴ris 寞 sumanaus ir socialiai tvaraus savivaldyb臈s vystym膮si sostin臈s priemiestiniuose regionuose. Darbe analizuojama sumanaus miesto sampratos raida, tvaraus ir sumaniai tvaraus miesto s膮sajos, socialin臈s infrastrukt奴ros, aplinkos tvarumo bei bendruomen臈s ir valdysenos reik拧m臈 savivaldybi懦 vystymuisi. Teorin臈je dalyje pagrind啪iama, kad sumanus savivaldyb臈s vystymasis netur臈t懦 b奴ti siejamas vien su technologij懦 diegimu, nes technologiniai sprendimai turi b奴ti vertinami kartu su socialine infrastrukt奴ra, aplinkosauginiu atsparumu, gyventoj懦 寞traukimu ir valdysenos kokybe.
Tyrime parengta Ukmerg臈s rajono ir Elektr臈n懦 savivaldybi懦 sumanaus ir socialiai tvaraus vystymosi vertinimo sistema, sudaryta i拧 socialin臈s infrastrukt奴ros, aplinkos tvarumo bei bendruomen臈s ir valdysenos kriterij懦 grupi懦. Empirin臈je darbo dalyje taikoma mokslin臈s literat奴ros analiz臈, statistini懦 ir technologini懦 duomen懦 analiz臈, ekspertinis vertinimas, SWARA kriterij懦 svori懦 nustatymo metodas ir svertinio indekso skai膷iavimas.
Darb膮 sudaro 3 dalys: 寞vadas, sumanaus ir socialiai tvaraus savivaldyb臈s vystymosi teoriniai pagrindai, tyrimo metodika, Ukmerg臈s rajono ir Elektr臈n懦 savivaldybi懦 vertinimo rezultatai, i拧vados ir si奴lymai, literat奴ros s膮ra拧as.
Darbo apimtis 鈥� 136 psl. teksto be pried懦, 20 iliustracij懦, 52 lentel臈s, 94 bibliografiniai 拧altiniai.
Atskirai pridedami darbo priedai.
Annotation (EN)
This master鈥檚 thesis examines an integrated approach to smart and socially sustainable municipal development in the suburban regions of the capital city. The thesis analyses the evolution of the smart city concept, the links between sustainable and smart sustainable cities, and the importance of social infrastructure, environmental sustainability, community involvement and governance for municipal development. The theoretical part substantiates that smart municipal development should not be associated solely with the implementation of technologies, as technological solutions should be assessed together with social infrastructure, environmental resilience, citizen involvement and the quality of governance.
The study develops an assessment framework for the smart and socially sustainable development of Ukmerg臈 District Municipality and Elektr臈nai Municipality, consisting of three groups of criteria: social infrastructure, environmental sustainability, and community and governance. The empirical part of the thesis applies scientific literature analysis, statistical and technological data analysis, expert evaluation, the SWARA method for determining criteria weights, and weighted index calculation.
The thesis consists of three parts: an introduction, the theoretical foundations of smart and socially sustainable municipal development, the research methodology, the assessment results of Ukmerg臈 District Municipality and Elektr臈nai Municipality, conclusions and recommendations, and the list of references.
The thesis comprises 136 pages of text excluding appendices, 20 figures, 52 tables and 94 bibliographic sources. Appendices are attached separately.
Aist臈 Jakut臈
— Doc. Dr. Olga Lingaitien臈
Tvarumo integracija 寞 pramon臈s verslo modelius: prisitaikymas prie klimato kaitos, inovacij懦 skatinimas听ir ilgalaikio pelningumo u啪tikrinimas
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas tvarumo rodikli懦 integravimo 寞 pramon臈s 寞moni懦 verslo modelius poveikis organizacij懦 prisitaikymui prie klimato kaitos, inovacij懦 skatinimui bei ilgalaikio verslo pelningumo u啪tikrinimui. Tyrime analizuojamos 鈥濶estle鈥�,...
Tvarumo integracija 寞 pramon臈s verslo modelius: prisitaikymas prie klimato kaitos, inovacij懦 skatinimas听ir ilgalaikio pelningumo u啪tikrinimas
Studentas:
Aist臈 Jakut臈
Vadovas:
Doc. Dr. Olga Lingaitien臈
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas tvarumo rodikli懦 integravimo 寞 pramon臈s 寞moni懦 verslo modelius poveikis organizacij懦 prisitaikymui prie klimato kaitos, inovacij懦 skatinimui bei ilgalaikio verslo pelningumo u啪tikrinimui. Tyrime analizuojamos 鈥濶estle鈥�, 鈥濵ondelez International鈥� ir 鈥濩oca-Cola HBC鈥� organizacijos.
Darbo metu atliekama vie拧ai skelbiam懦 tvarumo ataskait懦 bei tvarumo ir finansini懦 rodikli懦 poky膷i懦 analiz臈, siekiant 寞vertinti organizacij懦 pa啪ang膮 tvarumo srityje 2018鈥�2024 m. laikotarpiu. Siekiant nustatyti reik拧mingiausias aplinkai ir organizacijoms sritis, turin膷ias did啪iausi膮 寞tak膮 verslo veiklai ir ilgalaikei s臈kmei, atliekama dvejopo reik拧mingumo analiz臈.
Tyrimo metu taip pat nustatomi ry拧iai tarp tvarumo rodikli懦 ir finansini懦 rezultat懦 poky膷i懦, leid啪iantys identifikuoti, kurios tvarumo sritys yra teigiamai arba neigiamai susijusios su organizacij懦 finansiniais rezultatais. Papildomai vertinami inovacij懦 skatinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos rodikliai, analizuojamos j懦 tendencijos bei pasiekti rezultatai viso nagrin臈jamo laikotarpio metu.
I拧nagrin臈jus teorinius ir praktinius tvarumo integracijos 寞 pramon臈s verslo modelius aspektus, pateikiamos baigiamojo magistro darbo i拧vados.
Darb膮 sudaro 6 dalys: 寞vadas, tvarumo integravimo 寞 pramon臈s 寞moni懦 verslo modelius teoriniai aspektai, tvarumo integracijos 寞 pramon臈s verslo modelius tyrimo metodologija, pradiniai duomenys ir analiz臈, i拧vados ir literat奴ros s膮ra拧as.
Darbo apimtis 鈥� 76 p. teksto be pried懦, 26 iliustr., 7 lent., 52 literat奴ros 拧altiniai.
Atskirai pridedami darbo priedai.
Annotation (EN)
This master鈥檚 thesis examines the impact of integrating sustainability indicators into industrial business models on organizations鈥� adaptation to climate change, the promotion of innovation, and the ensuring of long-term business profitability. The study analyzes 鈥濶estle鈥�, 鈥濵ondelez International鈥�, and 鈥濩oca-Cola HBC鈥�.
The research includes an analysis of publicly available sustainability reports as well as changes in sustainability and financial indicators in order to evaluate the organizations鈥� progress in the field of sustainability during the 2018鈥�2024 period. To identify the areas that are most significant both to the environment and to the organizations, and that are critical to long-term business success, a double materiality analysis is conducted.
The study also identifies relationships between changes in sustainability indicators and financial performance, enabling the determination of which sustainability areas are positively or negatively associated with organizations鈥� financial results. In addition, indicators related to innovation promotion and adaptation to climate change are evaluated, together with their trends and achieved results throughout the analyzed period.
After examining the theoretical and practical aspects of sustainability integration into industrial business models, the conclusions of the master鈥檚 thesis are presented.
The thesis consists of six parts: introduction, theoretical aspects of sustainability integration into industrial business models, research methodology of sustainability integration into industrial business models, initial data and analysis, conclusions, and references.
The thesis comprises 76 pages of text excluding appendices, 26 figures, 7 tables, and 52 references.
The appendices are provided separately.
Ana Kumponien臈
— Dr. Giedr臈 Lapinskien臈
沤aliosios transformacijos modelis statyb懦 sektoriuje
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamos statybos sektoriaus 啪aliosios transformacijos vertinimo problemos, jos b奴tinyb臈 ir pagrindiniai principai. Analizuojami aplinkosauginiai ir valdysenos veiksniai, darantys 寞tak膮 啪alumo sprendini懦 formavimui, bei aptariama statybos...
沤aliosios transformacijos modelis statyb懦 sektoriuje
Studentas:
Ana Kumponien臈
Vadovas:
Dr. Giedr臈 Lapinskien臈
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamos statybos sektoriaus 啪aliosios transformacijos vertinimo problemos, jos b奴tinyb臈 ir pagrindiniai principai. Analizuojami aplinkosauginiai ir valdysenos veiksniai, darantys 寞tak膮 啪alumo sprendini懦 formavimui, bei aptariama statybos 寞moni懦 praktika 拧ioje srityje.
Darbo metu i拧nagrin臈ti daugiakriterinio vertinimo principai ir suformuota 啪aliosios transformacijos vertinimo kriterij懦 sistema, apimanti aplinkosauginius ir valdysenos rodiklius. Projekt懦 vertinimui taikomas TOPSIS metodas, leid啪iantis nustatyti j懦 artum膮 idealiai 啪aliosios transformacijos b奴senai.
Remiantis empirin臈s analiz臈s rezultatais, identifikuotos pagrindin臈s 啪aliosios transformacijos kryptys, atspindin膷ios efektyviausius statybos projekt懦 sprendinius. Tyrimo pagrindu sukurtas statybos sektoriaus 啪aliosios transformacijos modelis, leid啪iantis kompleksi拧kai vertinti projektus ir pagr寞sti sprendim懦 pri臈mim膮, integruojant teorines 寞啪valgas ir empirinius duomenis.
Darbo rezultatai parod臈, kad auk拧膷iausius vertinimus lemia i拧tekli懦 naudojimo efektyvumas, aplinkos poveikio ma啪inimas ir duomenimis gr寞stas sprendim懦 pri臈mimas. Taip pat nustatyta, kad efektyviausi sprendiniai grind啪iami keli懦 kriterij懦 derinimu ir kompleksiniu po啪i奴riu 寞 啪aliosios transformacijos 寞gyvendinim膮.
I拧nagrin臈jus teorinius ir praktinius aspektus, darbe pateikiamos i拧vados ir rekomendacijos, skirtos 啪alumo didinimui statybos sektoriuje bei 啪ali懦 pastat懦 projektavimui.
Darb膮 sudaro trys pagrindin臈s dalys: 寞vadas, mokslin臈 literat奴ros analiz臈, 啪aliosios transformacijos modelio vertinimo metodologija ir empirinis tyrimas, taip pat i拧vados ir si奴lymai, literat奴ros s膮ra拧as ir priedai.
Darbo apimtis 鈥� 83p. teksto be pried懦, 18 iliustracij懦, 20 lenteli懦, bibliografiniai 拧altiniai.
Atskirai pridedami darbo priedai.
Annotation (EN)
The master鈥檚 thesis examines the issues related to the evaluation of green transformation in the construction sector, its necessity, and its main principles. The study analyzes environmental and governance factors influencing the development of green solutions and reviews the practices of construction companies in this area.
The research explores the principles of multi-criteria evaluation and develops a system of criteria for assessing green transformation, encompassing environmental and governance indicators. The TOPSIS method is applied to evaluate projects, enabling the assessment of their proximity to the ideal state of green transformation.
Based on the empirical analysis, the main directions of green transformation are identified, reflecting the most effective solutions in construction projects. A model of green transformation for the construction sector is developed, which enables a comprehensive assessment of projects and supports decision-making by integrating theoretical insights with empirical data.
The results indicate that the highest evaluations are primarily determined by resource use efficiency, reduction of environmental impact, and data-driven decision-making. It is also established that the most effective solutions are based on the combination of multiple criteria and a systemic approach to implementing green transformation.
Based on the theoretical and practical analysis, conclusions and recommendations are provided for enhancing green practices in the construction sector and for the development of green buildings.
The thesis consists of three main parts: an introduction, a review of scientific literature, the methodology for evaluating the green transformation model, and an empirical study, followed by conclusions and recommendations, a list of references, and appendices.
The scope of the thesis is 83 pages of text (excluding appendices), 18 figures, 20 tables, and references.
The appendices are presented separately.
And啪ej Kuty拧
— Doc. Dr. Juozas Bielskus
Gyvenam懦j懦 nam懦 kvartalo apr奴pinimas energija
Baigiamajame bakalauro darbe nagrin臈jamas naujai projektuojamas kvartalas Vilniuje. Darbe nagrin臈jami du 拧ildymo apr奴pinimo b奴dai. Bazin臋 sistem膮 sudaro nauja centralizuota 拧ilumos tiekimo trasa prijungiama prie esamos Vilniaus 拧ilumos tinkl懦...
Gyvenam懦j懦 nam懦 kvartalo apr奴pinimas energija
Studentas:
And啪ej Kuty拧
Vadovas:
Doc. Dr. Juozas Bielskus
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame bakalauro darbe nagrin臈jamas naujai projektuojamas kvartalas Vilniuje.
Darbe nagrin臈jami du 拧ildymo apr奴pinimo b奴dai. Bazin臋 sistem膮 sudaro nauja centralizuota 拧ilumos tiekimo trasa prijungiama prie esamos Vilniaus 拧ilumos tinkl懦 trasos magistral臈s. Atliekamas projektuojam懦 拧ilumos tinkl懦 hidraulinis skai膷iavimas. 漠vertinamas vietov臈s klimatas, apskai膷iuojama 拧ildymo sistemos galia ir poreikiai, apskai膷iuojama kar拧to vandens sistemos galia bei metiniai poreikiai. Atliekamas projektuojam懦 拧ilumos tinkl懦 hidraulinis skai膷iavimas, sudaroma tinklo monta啪in臈 schema, pjezometrinis grafikas ir i拧ilginis profilis. Tipiniam pastatui sudaroma 拧ilumos punkto schema. Geoterminiam 拧ildymui nustatomas optimalus gr臋啪ini懦 skai膷ius, apjungiant Tichelmano jungimo schema atliekami hidrauliniais skai膷iavimai. Sudaromas generalinis planas su gr臋啪iniais, parengiama 拧ilumos punkto schema. Atliekamas abiej懦 sistem懦 ekonominis vertinimas.
Annotation (EN)
The Bachelor鈥榮 thesis examines a newly designed residential district in Vilnius. Two heating supply methods are examined in the study. The base system consists of a new district heating pipeline connected to the existing main pipeline of the Vilnius district heating network. Hydraulic calculations of the designed heating network are performed. The local climate is evaluated the heating system capacity and energy demands are calculated and the domestic hot water system capacity together with annual energy demands are determined. Hydraulic calculations of the designed heating network are carried out, and the network installation scheme, piezometric graph, and longitudinal profile are prepared. A heat substation scheme is developed for a typical building.
For the geotherm heating alternative, the optimal number of boreholes is determined, and hydraulic calculation are performed using the Tichelman connection scheme. A site layout plan with boreholes and boiler room scheme are prepared. An economic evaluation of both systems is also carried out.
Keywords: District heating, pre-insulated district heating networks, geothermal boreholes, ground-source heat pumps, heat substation. Economic evaluation.
August臈 Salanovi膷i奴t臈
— Dr. Rasa D啪iugait臈-Tum臈nien臈
Prekybos centro Klaip臈doje mikroklimato sistem懦 projektavimas
Baigiamajame bakalauro darbe atlikti prekybos centro Klaip臈doje projektini懦 savit懦j懦 拧ilumos nuostoli懦, energijos poreikio patalp懦 拧ildymui, v臈dinimui ir v臈sinimui skai膷iavimai. Darbe suprojektuotos 拧ildymo, v臈dinimo ir oro v臈sinimo sistemos. Baziniame...
Prekybos centro Klaip臈doje mikroklimato sistem懦 projektavimas
Studentas:
August臈 Salanovi膷i奴t臈
Vadovas:
Dr. Rasa D啪iugait臈-Tum臈nien臈
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame bakalauro darbe atlikti prekybos centro Klaip臈doje projektini懦 savit懦j懦 拧ilumos nuostoli懦, energijos poreikio patalp懦 拧ildymui, v臈dinimui ir v臈sinimui skai膷iavimai.
Darbe suprojektuotos 拧ildymo, v臈dinimo ir oro v臈sinimo sistemos. Baziniame variante projektuojama kombinuota grindinio ir radiatorinio 拧ildymo kolektorin臈 sistema. Pastato patalp懦 v臈dinimui numatytos dvi pastovaus srauto v臈dinimo sistemos su rotaciniais 拧ilumogr膮啪iais ir viena su prie拧prie拧ini懦 sraut懦 拧ilumokai膷iu. Pastato patalp懦 oro v臈sinimui projektuojama vandenin臈 v臈sinimo sistema su ventiliatoriniais konvektoriais. Sistema u啪pildyta vandens ir 35 % etilenglikolio mi拧iniu.
Alternatyviame variante projektuojama kintamo oro srauto v臈dinimo sistema, reguliuojama pagal CO2 koncentracij膮 patalpose.
Darbe atliktas bazin臈s pastovaus oro srauto v臈dinimo sistemos ir dviej懦 alternatyvi懦 v臈dinimo sistem懦 su kintamo oro srauto sklend臈mis ekonominis vertinimas. Alternatyv奴s variantai tarpusavyje skiriasi kintamo oro srauto vo啪tuv懦 i拧d臈stymu ortakyne. Apskai膷iuota 拧i懦 sistem懦 grynoji dabartin臈 vert臈 15 met懦 laikotarpiui. Rezultate ekonominis vertinimas parod臈, kad bazinio varianto GDV yra 19 % ma啪esn臈 u啪 pirm膮j膮 alternatyv膮 ir 4 % didesn臈 u啪 antr膮j膮 alternatyv膮.
Darb膮 sudaro 16 dali懦: 寞vadas, baigiamojo darbo duomenys, patalp懦 mikroklimatas ir jo palaikymo sistemos, pastato projektin臈s 拧ildymo ir v臈sinimo galios, pastato v臈dinimo sistemos projektavimas, pastato v臈sinimo sistemos projektavimas, v臈sos punkto projektavimas, pastato 拧ildymo sistemos projektavimas, 拧ilumos punkto projektavimas, valdymo sprendinys, alternatyvi懦 variant懦 sprendiniai, pastato energijos poreikiai, ekonominis vertinimas, i拧vados, literat奴ra, priedai.
Darbo apimtis 鈥� 139 puslapiai teksto be pried懦, 73 iliustracijos, 55 lentel臈s, 35 bibliografiniai 拧altiniai.
Atskirai pridedami darbo priedai: 19 br臈啪ini懦.
Annotation (EN)
This bachelor鈥檚 thesis presents calculations of design-specific heat losses and energy requirements for space heating, ventilation, and cooling for a shopping center in Klaip臈da.
The thesis includes designs for heating, ventilation, and air cooling systems. The base design includes a combined underfloor and radiator heating manifold system. Two constant air volume ventilation systems with rotary heat exchangers and one with a counterflow heat exchanger are designated for the ventilation of the building鈥檚 spaces. A water-based cooling system with fan coil units is designed for cooling the building鈥檚 spaces. This system is filled with a mixture of water and 35% ethylene glycol.
An alternative variant is included, presenting the design of a variable air volume (VAV) ventilation system that is controlled based on the concentration CO2 in the rooms.
This thesis includes an economic assessment of the base constant air volume ventilation system and two alternative ventilation systems with variable air volume dampers. The alternative options differ from one another in the arrangement of the variable airflow dampers in the ductwork. The net present value of these systems over a 15-year period was calculated. The economic assessment showed that the NPV of the baseline variant is 19% lower than the first alternative and 4% higher than the second alternative.
This thesis consists of 16 sections: introduction, thesis data, indoor microclimate and its maintenance systems, design heating and cooling capacities of the building, design of the building鈥檚 ventilation system, design of the building鈥檚 cooling system, design of the cooling station, design of the building鈥檚 heating system, design of the heat distribution point, control solution, alternative solutions, building energy requirements, economic assessment, conclusions, references, and appendices.
This thesis consists of 139 pages of text excluding appendices, 73 illustrations, 55 tables, 35 bibliographic sources.
Appendices are provided separately: 19 drawings.
Au拧rin臈 Juozelsk臈
— Doc. Dr. Algita Mie膷inskien臈
Tvarumo vertinimas stambiosios buitin臈s technikos kainodaroje
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas tvarumo aspekt懦 vertinimas stambiosios buitin臈s technikos kainodaroje. Darbo tikslas 鈥� 寞vertinti produkto tvarumo rodikli懦 ir kainos svarb膮 vartotoj懦 pasirinkimams stambiosios buitin臈s technikos kategorijoje. Pirmame...
Tvarumo vertinimas stambiosios buitin臈s technikos kainodaroje
Studentas:
Au拧rin臈 Juozelsk臈
Vadovas:
Doc. Dr. Algita Mie膷inskien臈
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas tvarumo aspekt懦 vertinimas stambiosios buitin臈s technikos kainodaroje. Darbo tikslas 鈥� 寞vertinti produkto tvarumo rodikli懦 ir kainos svarb膮 vartotoj懦 pasirinkimams stambiosios buitin臈s technikos kategorijoje. Pirmame darbo skyriuje analizuojamos tvarumo, kainodaros, vartotoj懦 suvokiamos vert臈s bei vartotoj懦 elgsenos sampratos ir kit懦 autori懦 atlikti tyrimai. Antrame skyriuje sudaryta tvarumo vertinimo stambiosios buitin臈s technikos kainodaroje metodika, grind啪iama pasirinkimais pagr寞stos jungtin臈s analiz臈s (Choice-Based Conjoint, CBC) metodu. Jame apibr臈啪tas teorinis ir metodologinis tyrimo pagrindas, CBC metodo taikymo logika bei empirinio tyrimo strukt奴ra. Tre膷iame darbo skyriuje sudarytas neadaptyvus pilno profilio CBC tyrimo dizainas, kuriame respondentai rinkosi tarp skalbykli懦, d啪iovykli懦 bei indaplovi懦 alternatyv懦, sudaryt懦 i拧 skirting懦 po啪ymi懦 lygi懦 derini懦. Tyrime analizuoti 拧ie po啪ymiai: kaina, energijos efektyvumo klas臈, garantijos trukm臈, prek臈s 啪enklas, triuk拧mo klas臈, talpa ir vandens s膮naudos. Duomenys rinkti internetin臈s apklausos b奴du 2026 m. vasario鈥搆ovo m臈n., naudojant 鈥濭oogle Forms鈥� platform膮. Analizei panaudotas 171 tinkamas respondent懦 atsakymas. Pasirinkim懦 duomenys analizuoti 鈥濺Studio鈥� programine 寞ranga, taikant daugiar奴拧寞 logitin寞 (MNL) model寞, apskai膷iuojant dalines naudas ir po啪ymi懦 santykin臋 svarb膮. Tyrimo rezultatai parod臈, kad vartotoj懦 pasirinkimams did啪iausi膮 寞tak膮 dar臈 energijos efektyvumo klas臈, garantijos trukm臈 ir kai kuriose produkt懦 kategorijose prek臈s 啪enklas, o kaina ne visais atvejais buvo statisti拧kai reik拧mingas pasirinkim膮 lemiantis veiksnys. Darbo pabaigoje suformuluotos i拧vados ir pateiktos rekomendacijos tvarumo kainodarai formuoti stambiosios buitin臈s technikos kategorijoje.
Darb膮 sudaro 寞vadas, trys skyriai, i拧vados ir rekomendacijos bei literat奴ros s膮ra拧as.
Darbo apimtis 鈥� 96 psl. teksto be pried懦, 19 paveiksl懦, 24 lentel臈s, 60 bibliografini懦 拧altini懦 ir 2 darbo priedai.
Annotation (EN)
The topic of the master鈥檚 thesis is 鈥淎ssessment of sustainability in pricing for large household appliances鈥�. The aim of the thesis is to assess the importance of product sustainability attributes and price in consumer choices for large household appliances category. The first part of the thesis analyses the concepts of sustainability, pricing, perceived consumer value, consumer behavior and previously conducted research. The second part presents a methodology for assessment of sustainability in pricing for large household appliances based on the Choice-Based Conjoint (CBC) method. It defines the theoretical and methodological background of the research, the logic of CBC method application, and the structure of the empirical research. In the third part, a non-adaptive full-profile CBC research design was developed, in which respondents chose between washing machine, dryer and dishwasher alternatives composed of different combinations of attribute levels. The following attributes were analyzed in the study: price, energy efficiency class, warranty period, brand, noise class, capacity, and water consumption. Data were collected through an online survey conducted in February鈥揗arch 2026 using the Google Forms platform. A total of 171 valid respondent answers were used for analysis. Choice data were analyzed using RStudio software and a multinomial logit (MNL) model by estimating part-worth utilities and the relative importance of attributes. The results of the study showed that energy efficiency class, warranty period, and in some product categories brand were the most important factors influencing consumer choices, while price was not a statistically significant factor in all cases. The thesis concludes with recommendations for the development of sustainability pricing in the category of large household appliances.
The thesis consists of an introduction, three parts, conclusions and recommendations, and a list of references.
The thesis comprises 96 pages of text excluding appendices, 19 figures, 24 tables, 60 bibliographic sources, and 2 appendices.
Benas Rakauskas
— Prof. Dr. Violeta Motuzien臈
Pastato mikroklimato sistem懦 valdymo galimybi懦 tyrimas derinant energin寞 efektyvum膮 ir 拧ilumin寞 komfort膮
Baigiamajame darbe nagrin臈jama prekybos paskirties pastato energinio efektyvumo ir 拧iluminio komforto s膮saja taikant dinamin寞 energin寞 modeliavim膮. Tyrimo tikslas 鈥� 寞vertinti skirting懦 拧ildymo, v臈dinimo ir oro kondicionavimo (艩VOK) sistem懦...
Pastato mikroklimato sistem懦 valdymo galimybi懦 tyrimas derinant energin寞 efektyvum膮 ir 拧ilumin寞 komfort膮
Studentas:
Benas Rakauskas
Vadovas:
Prof. Dr. Violeta Motuzien臈
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame darbe nagrin臈jama prekybos paskirties pastato energinio efektyvumo ir 拧iluminio komforto s膮saja taikant dinamin寞 energin寞 modeliavim膮. Tyrimo tikslas 鈥� 寞vertinti skirting懦 拧ildymo, v臈dinimo ir oro kondicionavimo (艩VOK) sistem懦 valdymo scenarij懦 寞tak膮 pastato energijos poreikiams, CO鈧� emisijoms, eksploatacin臈ms i拧laidoms bei vidaus mikroklimato kokybei. Tyrimas atliktas, naudojant 鈥濱ntegrated Environmental Solutions Virtual Environment鈥� (IES VE) programin臋 寞rang膮, kurioje sukurtas detalus A++ energinio naudingumo klas臈s prekybos paskirties pastato modelis. Modelyje 寞vertintos pastato atitvar懦 charakteristikos, vidaus 拧ilumos prit臈kiai, u啪imtumo grafikai bei 艩VOK sistem懦 veikimo re啪imai.
Darbo metu sudaryti ir i拧analizuoti a拧tuoni skirtingi 艩VOK sistem懦 valdymo scenarijai, apimantys ankstesn寞 sistem懦 paleidim膮, optimalaus starto funkcijos taikym膮 bei 寞vairias temperat奴r懦 keitimo strategijas ne darbo metu. Gauti rezultatai vertinti pagal pirmin臈s energijos s膮naudas, 拧ildymo ir v臈sinimo energijos poreikius, CO鈧� emisijas, metines eksploatacines i拧laidas bei 拧iluminio komforto rodiklius, naudojant PMV metod膮 pagal ISO 7730 standart膮. Scenarij懦 palyginimui taikytas daugiakriteris SAW metodas.
Tyrimo rezultatai parod臈, kad did啪iausi膮 寞tak膮 energiniam efektyvumui turi temperat奴r懦 valdymas ne darbo metu. Nustatyta, kad taikant 2掳C 拧ildymo temperat奴ros suma啪inim膮 ir papildom膮 1 掳C v臈sinimo temperat奴ros paauk拧tinim膮galima suma啪inti pirmin臈s energijos poreik寞 elektrai iki 5,14 %, 拧ildymo energijos poreik寞 iki 10,41 %, v臈sinimo energijos poreik寞 iki 17,21 %, o CO鈧� emisijas 鈥� iki 6,58 %, lyginant su baziniu scenarijumi. Atliktas daugiakriteris vertinimas parod臈, kad racionalus 艩VOK sistem懦 valdymas leid啪ia suma啪inti energijos s膮naudas ir eksploatacinius ka拧tus, i拧laikant pakankamai auk拧t膮 拧iluminio komforto lyg寞.
Annotation (EN)
This master鈥檚 thesis investigates the relationship between building energy efficiency and thermal comfort using dynamic energy simulation methods. The aim of the study is to evaluate the impact of different heating, ventilation and air conditioning (HVAC) control strategies on building energy demand, CO鈧� emissions, operational costs and indoor environmental quality. The research was carried out using the 鈥淚ntegrated Environmental Solutions Virtual Environment鈥� (IES VE) software, where a detailed dynamic model of an A++ energy class commercial building was developed. The model included building envelope characteristics, internal heat gains, occupancy schedules and HVAC operational parameters.
Eight different HVAC control scenarios were developed and analyzed, including earlier system start鈥搖p schedules, application of the 鈥淥ptimal Start鈥� function and various temperature setback strategies during unoccupied periods. The obtained results were evaluated according to primary energy consumption, heating and cooling demand, CO鈧� emissions, annual operational costs and thermal comfort indicators using the PMV method based on ISO 7730 standard. A multi鈥揷riteria SAW method was applied for scenario comparison and overall assessment.
The results demonstrated that temperature control during unoccupied periods has the greatest impact on building energy performance. The study determined that applying a 2 掳C heating setback combined with an additional 1 掳C cooling setback can reduce primary electricity demand by up to 5.14 %, heating energy demand by 10.41 %, cooling energy demand by 17.21 %, and CO鈧� emissions by 6.58 % compared to the baseline scenario. The multi鈥揷riteria analysis confirmed that rational HVAC control strategies can significantly reduce energy consumption and operational costs while maintaining an acceptable level of thermal comfort.
Deividas Urbonas
— Doc. Dr. K臋stutis Valan膷ius
Trij懦 auk拧t懦 vie拧bu膷io pastato mikroklimato sistemos
艩iame darbe suprojektuotos mikroklimato sistemos trij懦 auk拧t懦 vie拧bu膷io pastatui V. 沤alakevi膷iaus g., Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. Pastatas yra prijungtas prie miesto 拧ilumos ir elektros tinkl懦. Gyvenam懦j懦 patalp懦 plotas 鈥�...
Trij懦 auk拧t懦 vie拧bu膷io pastato mikroklimato sistemos
Studentas:
Deividas Urbonas
Vadovas:
Doc. Dr. K臋stutis Valan膷ius
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
艩iame darbe suprojektuotos mikroklimato sistemos trij懦 auk拧t懦 vie拧bu膷io pastatui V. 沤alakevi膷iaus g., Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. Pastatas yra prijungtas prie miesto 拧ilumos ir elektros tinkl懦. Gyvenam懦j懦 patalp懦 plotas 鈥� 625 m虏, bendras 鈥� 770 m虏. Projektuojama energinio naudingumo klas臈 yra A++. Pastato v臈dinimo sistem膮 sudaro 2 atskiros OTI sistemos. Viena sistema apr奴pina gyvenam膮sias patalpas, kita 鈥� bendro naudojimo. Abu oro ruo拧tuvai 寞rengti ant stogo. Visame pastate suprojektuota radiatorin臈 拧ildymo sistema. 艩ilumne拧is yra vanduo, o 拧ilumos 拧altinis 鈥� centralizuoti 拧ilumos tinklai. Apskai膷iuota ir parinkta reikiama 拧ildymo sistemos 寞ranga ir suprojektuotas 拧ilumos punktas. Gyvenamosios paskirties patalpose suprojektuota vandenin臈 v臈sinimo sistema, kuriose numatomi ventiliatoriniai konvektoriai ir 寞 kuriuos tiekiamas vandens ir 35 % etilenglikolio mi拧inys. V臈sinimo agregatas numatomas ant stogo. Apskai膷iuota ir parinkta reikiama v臈sinimo sistemos 寞ranga. Nagrin臈jama alternatyva 鈥� 拧ilumos siurblys oras-vanduo su saul臈s elektrine. 艩iai alternatyvai atliktas ekonominis vertinimas 20 met懦 eksploataciniam laikotarpiui. Darbo apimtis 鈥� 100 psl. be pried懦, 51 lentel臈, 49 iliustracijos, 17 拧altini懦, 25 priedai.
Annotation (EN)
In this work, microclimate systems are designed for a three-story hotel building in V. 沤alakevicius Street, Antakalnis microdistrict, Vilnius. The building is connected to the city's heat and electricity networks. The area of 鈥嬧�媟esidential premises is 625 m虏, total - 770 m虏. The designed energy efficiency class is A++. The ventilation system of the building consists of 2 separate AHU systems. One system supplies residential premises, the other for common use. Both air handlers are installed on the roof. A radiator heating system is designed throughout the building. The heat carrier is water, and the heat source is centralized heat networks. The necessary equipment for the heating system was calculated and selected, and the heat substation was designed. In residential premises, a water cooling system is designed, where fan convectors are provided and to which a mixture of water and 35% ethylene glycol is supplied. The cooling unit is planned on the roof. The necessary cooling system equipment is calculated and selected. The alternative under consideration is an air-to-water heat pump with a solar power plant. For this alternative, an economic evaluation was performed for a 20-year operating period. Volume of the work - 100 pages. without appendices, 51 tables, 49 illustrations, 17 sources, 25 appendices.
Domantas Arba膷iauskas
— Doc. Dr. K臋stutis Valan膷ius
Dviej懦 auk拧t懦 pastato su ekspozicij懦 erdv臈mis ir administracin臈mis patalpomis mikroklimato sistemos
艩iame darbe suprojektuotos pastato su ekspozicij懦 erdv臈mis ir administracin臈mis patalpomis mikroklimato sistemos bei atliktas pastato dinaminis modeliavimas, 拧ildymo ir v臈sinimo galioms ir metiniams energijos poreikiams nustatyti. Projektuojamo pastato...
Dviej懦 auk拧t懦 pastato su ekspozicij懦 erdv臈mis ir administracin臈mis patalpomis mikroklimato sistemos
Studentas:
Domantas Arba膷iauskas
Vadovas:
Doc. Dr. K臋stutis Valan膷ius
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
艩iame darbe suprojektuotos pastato su ekspozicij懦 erdv臈mis ir administracin臈mis patalpomis mikroklimato sistemos bei atliktas pastato dinaminis modeliavimas, 拧ildymo ir v臈sinimo galioms ir metiniams energijos poreikiams nustatyti. Projektuojamo pastato energinio naudingumo klas臈 - A++, bendras pastato plotas - 1093,7 m2. Pastate projektuojamos 2 v臈dinimo sistemos. OTIS-1 skirta r奴sio patalpoms ir pirmame auk拧te esan膷iam holui bei sand臈liui. OTIS-2 numatoma ekspozicij懦 erdv臈ms, WC patalpoms ir visam antram auk拧tui. Pirmame ir antrame auk拧tuose suprojektuotas 啪em懦 temperat奴r懦 grindinis 拧颈濒诲测尘补蝉. 艩ildymo sistemos 拧ilumne拧is - vanduo. 艩iluma tiekiama centralizuotais 拧ilumos tinklais. Parinkta visa reikalinga 拧ildymo sistemos ir 拧ilumos punkto 寞ranga bei armat奴ra. Pastatui v臈sinti suprojektuota sistema su ventiliatoriniais konvektoriais, kurie 寞rengiami tose patalpose, kur numatomas nuolatinis 啪moni懦 buvimas. V臈sinimo agregatas suprojektuotas ant pastato stogo. Sistemos 拧altne拧is - vandens ir 35% etilenglikolio mi拧inys. 艩iai sistemai taip pat parinkta visa reikalinga 寞ranga bei armat奴ra.
Darbe taip pat buvo nagrin臈tos alternatyvos - geoterminis 拧ilumos siurblys ir saul臈s elektrin臈. 艩ioms alternatyvoms buvo atliktas 25 met懦 ekonominis vertinimas, atsi啪velgiant 寞 eksploatacijos ir 寞rengimo ka拧tus, bei apskai膷iuotas galimas 拧i懦 sistem懦 atsiperkamumas.
Darbo apimtis: 96 puslapiai be pried懦, 50 lenteli懦, 53 paveikslai, 25 priedai ir 20 br臈啪ini懦.
Annotation (EN)
The project designs the microclimate systems for a building with exhibition spaces and administrative premises, and includes dynamic building simulations to determine heating and cooling capacities as well as annual energy demands. The designed building has an A++ energy performance class and a total area of 1093,7 m虏. Two ventilation systems are planned. OTIS鈥�1 serves the basement rooms and the ground鈥慺loor lobby and storage area. OTIS鈥�2 is intended for the exhibition spaces, sanitary facilities, and the entire second floor. Low鈥憈emperature underfloor heating is designed for both the first and second floors. The heating system uses water as the heat transfer medium, with heat supplied from the district heating network. All necessary heating system and heat substation equipment and fittings have been selected. For cooling, a system with fan coil units is designed, installed in rooms intended for continuous human occupancy. The cooling unit is placed on the building roof. The system uses a mixture of water and 35% ethylene glycol as the refrigerant. All required equipment and fittings for this system have also been selected. The work also examines alternative solutions 鈥� a geothermal heat pump and a photovoltaic power plant. A 25鈥憏ear economic assessment was performed for these alternatives, considering installation and operating costs, and the potential payback of these systems was calculated.
The thesis consists of 96 pages excluding appendices, 50 tables, 53 figures, 25 appendices, and 20 drawings.
Domantas Petrauskis
— Dr. Rasa D啪iugait臈-Tum臈nien臈
鈥濾ilnius TECH鈥� Tvarumo centro skaitmeninio dvynio taikymo mikroklimato steb臈senai ir analizei vertinimas
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas 黑料不打烊 Tvarumo centro skaitmeninio dvynio taikymas pastato mikroklimato steb臈senai, energinio veikimo analizei ir eksploatacijos optimizavimui. Darbe ap啪velgiama pastat懦 energinio efektyvumo, BIM metodologijos, dinaminio...
鈥濾ilnius TECH鈥� Tvarumo centro skaitmeninio dvynio taikymo mikroklimato steb臈senai ir analizei vertinimas
Studentas:
Domantas Petrauskis
Vadovas:
Dr. Rasa D啪iugait臈-Tum臈nien臈
Katedra:
Pastat懦 energetikos katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame magistro darbe nagrin臈jamas 黑料不打烊 Tvarumo centro skaitmeninio dvynio taikymas pastato mikroklimato steb臈senai, energinio veikimo analizei ir eksploatacijos optimizavimui. Darbe ap啪velgiama pastat懦 energinio efektyvumo, BIM metodologijos, dinaminio energinio modeliavimo ir skaitmeninio dvynio taikymo pastat懦 eksploatacijos etape problematika. Tyrimo metu surinkti ir paruo拧ti duomenys apie Tvarumo centro pastato geometrij膮, atitvar懦 拧ilumines savybes, 艩VOK sistemas, patalp懦 naudojimo re啪imus, faktinius mikroklimato rodiklius ir energijos s膮naudas.
IDA ICE programoje sukurtas dinaminis energinis modelis, kuris naudotas 拧ildymo, v臈sinimo ir v臈dinimo 寞rengini懦 elektros energijos poreikiams 寞vertinti. Faktini懦 mikroklimato jutikli懦 duomen懦 analiz臈 parod臈, kad tiriamose patalpose fiksuojami temperat奴ros, santykin臈s dr臈gm臈s ir CO鈧� koncentracijos svyravimai, o kai kuriose zonose pasirei拧kia perkaitimo arba nepakankamos oro kaitos rizika. Modeliuot懦 ir faktini懦 拧ilumos s膮naud懦 palyginimas parod臈 32,33 % skirtum膮, tod臈l modelis laikytinas toliau tikslintinu dinaminiu energiniu modeliu.
Darbe atlikta energinio efektyvumo ir oro kokyb臈s gerinimo scenarij懦 analiz臈. Nustatyta, kad did啪iausi膮 energijos poreikio ma啪inimo potencial膮 turi temperat奴r懦, u啪imtumo grafik懦 ir poreikiu valdomo v臈dinimo derinys, leid啪iantis suma啪inti bendr膮 energijos poreik寞 34,3 %. Papildomo v臈dinimo scenarijus pagerina oro kokyb臋 auditorijose, ta膷iau padidina bendr膮 energijos poreik寞. Pateiktos rekomendacijos Tvarumo centro eksploatacijai optimizuoti, pl臈tojant jutikli懦 tinkl膮, tikslinant energin寞 model寞 ir integruojant duomenis 寞 skaitmeninio dvynio aplink膮.
Annotation (EN)
The master鈥檚 thesis analyses the application of the digital twin concept for indoor climate monitoring, energy performance assessment and operational optimisation of the 黑料不打烊 Sustainability Centre. The thesis reviews issues related to building energy efficiency, BIM methodology, dynamic energy modelling and the use of digital twins during the building operation stage. During the research, data on building geometry, thermal properties of envelope elements, HVAC systems, room usage schedules, measured indoor climate parameters and actual energy consumption were collected and prepared.
A dynamic energy model was developed in IDA ICE and used to evaluate heating, cooling and air handling unit electricity demand. The analysis of measured indoor climate sensor data showed that temperature, relative humidity and CO鈧� concentration varied between the analysed zones, while some rooms had a risk of overheating or insufficient air exchange. The comparison between simulated and actual heating energy consumption showed a difference of 32.33 %, indicating that the model should be considered a dynamic energy model requiring further calibration.
The thesis also evaluates several energy efficiency and indoor air quality improvement scenarios. The results show that the greatest energy saving potential is achieved by combining temperature and occupancy schedule optimisation with demand-controlled ventilation, reducing the total energy demand by 34.3 %. The additional ventilation scenario improves air quality in auditoriums but increases the overall energy demand. Recommendations are provided for optimising the operation of the Sustainability Centre by expanding the sensor network, improving the energy model and integrating operational data into the digital twin environment.