黑料不打烊

Orginalus 拧altinis: Voruta.lt, aut. Remigijus Venckus Portalo聽鈥濾oruta鈥溌爏kaitytojai jau ne kart膮 tur臈jo prog膮 susipa啪inti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (黑料不打烊) profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus meno ir kult奴ros kritikos tekstais.聽艩寞 kart膮 skaitytojams pristatoma aplinka, kurioje formuojasi 拧iuolaikin臈s聽medij懦, 鈥濵ultimedijos ir kompiuterinio dizaino鈥溌爏tudijos聽鈥� universitetas, kuriame prof. dr.聽Remigijus Venckus聽dirba kartu su kolege, 黑料不打烊 docente dr. Ingrida Le拧膷auskiene. Abu jie aktyviai dalyvauja universiteto akademiniame gyvenime, o 拧ie metai 黑料不打烊 bendruomenei ypatingi 鈥� universitetas mini 70 met懦 jubiliej懦. Abu d臈stytojai dirba Fundamentini懦 moksl懦 fakulteto Grafini懦聽sistem懦 katedroje, kurioje vykdoma 鈥濵ultimedijos ir kompiuterinio dizaino鈥� studij懦 programa. 艩iemet聽拧i programa taip pat mini reik拧ming膮 sukakt寞 鈥� jai sukanka 15 met懦. Per聽拧寞 laik膮 ji tapo viena ry拧kiausi懦 ir patraukliausi懦 bakalauro studij懦 program懦 Lietuvoje: jau keturiolika met懦 i拧lieka tarp de拧imties populiariausi懦 拧alies bakalauro studij懦 program懦, o jos alumn懦聽gretas papild臈 daugiau kaip t奴kstantis absolvent懦. Darius Kni奴k拧ta, Martynas Cibulis, Paulina Miciulevi膷i奴t臈, Augustinas聽沤igunis ar Gabija Mineikyt臈 鈥� tai tik keli vardai i拧聽gausaus programos alumn懦 b奴rio.聽艩iandien聽拧ios studij懦聽programos absolventai s臈kmingai dirba programuotojais, 啪aidim懦 k奴r臈jais, animacijos k奴r臈jais, 2D ir 3D聽menininkais, grafikos dizaineriais, virtualios produkcijos, vizuali懦j懦 efekt懦, virtualios聽ir papildytos realyb臈s specialistais. Grafini懦聽sistem懦 katedra ir joje vykdoma studij懦 programa i拧siskiria tarpdisciplini拧kumu. 膶ia susitinka skaitmenin臈s聽multimedijos聽technologijos, dizainas, estetika, vizualin臈 komunikacija, dirbtinis intelektas, virtualioji produkcija ir kitos 拧iuolaikin臈s k奴rybin臈s bei technologin臈s sritys. Tai erdv臈, kurioje technologijos tampa ne tik 寞rankiais, bet ir kult奴ros, k奴rybos bei kritinio m膮stymo objektais. B奴tent apie聽拧ias temas聽鈥� j懦 s膮sajas, aktualijas ir reik拧m臋 拧iandienos kult奴rai聽鈥� naujame kritiniame straipsnyje skaitytojus kvie膷ia susim膮styti prof. dr. Remigijus Venckus ir doc. dr. Ingrida Le拧膷auskien臈. Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Ingrida Le拧膷auskien臈, www.voruta.lt Gyvenimas medij懦 tikrov臈je Daugelio聽i拧 m奴s懦 tikriausiai jau nebestebina s膮voka 鈥瀖edija鈥�, juo labiau 鈥� 鈥瀖ultimedija鈥�. Kanados komunikacijos teoretikas Marshall鈥檃s McLuhan鈥檃s dar XX a. 7-ajame de拧imtmetyje suformulavo dvi itin reik拧mingas聽medij懦聽teorijos id臈jas. Pirmoji 鈥� 鈥瀖edija聽yra 啪inia鈥溌燼rba, priklausomai nuo vertimo ir konteksto, 鈥瀖edija聽yra prane拧imas鈥溌�(angl.聽the medium is the message). Antroji 鈥撀爉edijos聽veikia kaip 啪mogaus t臋siniai u啪 jo fizinio k奴no rib懦 (McLuhan, 1964). Anuomet聽拧ios mintys gal臈jo skamb臈ti ne寞prastai 鈥撀爐arsi burtinink懦聽pasaulio u啪keikimai, o kartu ir provokuojan膷iai, nes jos keit臈 po啪i奴r寞 寞 technologijas, komunikacij膮 ir 啪mogaus santyk寞 su aplinka. McLuhan鈥檃s si奴l臈 d臈mes寞 sutelkti ne vien 寞 perduodam膮 turin寞, bet ir 寞 pa膷i膮聽medij膮聽鈥� 寞 tai, kaip ji kei膷ia 啪mogaus suvokim膮, elgsen膮, bendravimo formas ir socialinius ry拧ius. [caption id="" align="alignnone" width="580"] Prof. dr. Remigijus Venckus[/caption] Kai dar pra臈jusio t奴kstantme膷io paskutiniajame de拧imtmetyje Lietuvoje prad臈jo kurtis pirmosios k奴rybin臈s聽medij懦聽studijos, pana拧ios id臈jos taip pat k臈l臈 nema啪ai klausim懦: k膮聽rei拧kia聽medija, kaip j膮 suprasti, kuo ji skiriasi nuo technologijos, meno ar komunikacijos priemon臈s?聽艩iandien聽medij懦聽s膮voka jau tapo 寞prasta ir vartojama kaip tarpdisciplinis terminas, jungiantis technologij懦, komunikacijos, dizaino, meno ir kult奴ros sritis. Medijos聽forma ir technologin臈s savyb臈s daro reik拧ming膮 poveik寞 tam, kaip suvokiamas turinys. Taip yra tod臈l, kad聽medijos聽n臈ra neutralios: jos turi savitus kodus, strukt奴ras, rai拧kos b奴dus ir technologinius bruo啪us. Ypa膷 audiovizualin臈s聽medijos聽ne tik perduoda informacij膮, bet ir formuoja tai, kaip 拧i informacija yra priimama, interpretuojama ir patiriama (Wille et al., 2024, p. 214). Filmai, mobiliosios program臈l臈s, interaktyvus聽dizainas, kompiuteriniai聽啪aidimai ir animacija 鈥� tai yra sritys, kurios tiriamos ir studijuojamos Grafini懦聽sistem懦 katedroje. Jos veikia ne tik kaip komunikacijos formos, bet ir kaip platesn臈s kult奴rin臈s infrastrukt奴ros dalis. Anot Iono Wille鈥檕 ir jo koleg懦 (2025), 拧iuolaikin臈je k奴rybin臈je聽medij懦聽praktikoje technologija ir estetika aktyviai veikia vartotojo suvokim膮, formuoja patirties 寞vairov臋 ir lemia tai, kaip 啪mogus s膮veikauja su skaitmeniniu turiniu (p. 29). Multimedijos turinys 艩iandien聽medijos聽suvokiamos kaip persipinan膷ios,聽寞vairialyp臈s ir viena kit膮 papildan膷ios sistemos, tod臈l taip da啪nai vartojamas ir聽multimedijos聽terminas. Ar gal臈t懦 b奴ti kitaip? 漠sivaizduokime film膮聽be garso arba mobili膮j膮 program臈l臋, kuri膮, pa拧alinus skaitmeninio ekrano technologijas, reik臈t懦 vartyti kaip spausdint膮 knyg膮. Tokiu atveju prarastume ne tik informacijos pasiekiamumo galimybes, bet ir interaktyvum膮, vartotojo patirt寞聽bei estetin寞 pasitenkinim膮, kur寞 suteikia skaitmenin臈 aplinka. B奴tent skirting懦聽medij懦聽darnus veikimas ir yra tai, k膮聽vadiname聽multimedija. [caption id="" align="alignnone" width="500"] Doc. dr. Ingrida Le拧膷auskien臈[/caption] Remiantis Federico Alvarez Igarz谩bal鈥檌u, galima pamin臈ti, kad filmas, kaip viena seniausi懦 ir jau klasikine tapusi audiovizualin臈聽medija, gali b奴ti聽寞vardijamas kaip聽plurimedijinis聽rei拧kinys. Filme pasakojimas gimsta i拧 skirting懦聽element懦 鈥撀爇ameros darbo, monta啪o, garso, vaizdo kompozicijos ir ritmin臈s strukt奴ros聽鈥� s膮veikos. Pa拧alinus vien膮 i拧 拧i懦 sluoksni懦, pavyzd啪iui, gars膮, i拧聽esm臈s pasikeist懦 visa audiovizualin臈聽patirtis. B奴tent tod臈l filmo pasakojimas skiriasi nuo paprasto kalbinio pasakojimo: jis kuriamas ne tik 啪od啪iais, bet ir vaizd懦, gars懦, judesio, ritmo bei monta啪o s膮veika (2019).聽Taigi聽multimedija聽n臈ra vien techninis 寞rankis 鈥� ji veikia kaip sud臈tinga ekosistema, kurioje naujos聽medij懦聽formos perima, sujungia ir integruoja ankstesnes komunikacijos priemones.聽Multimedijos聽prigimtis yra聽寞trauki: pavyzd啪iui, internetas savo strukt奴roje sujungia tekst膮, gars膮, statinius ir judan膷ius vaizdus聽(Wille et al., 2024, p. 214). Tai sukuria situacij膮, kai viena聽medija聽savyje talpina kitas聽medijas, o skirtingi leidybos ir komunikacijos formatai turi b奴ti suprantami ne atskirai, bet kaip tarpusavyje susijusi visuma (Wille et al., 2024, pp. 214, 226). I拧manusis telefonas yra vienas s臈kmingiausi懦 tokios integracijos pavyzd啪i懦: anks膷iau atskiri prietaisai聽鈥撀爁otoaparatas, muzikos grotuvas ir telefonas聽鈥� buvo sujungti 寞聽vien膮 efektyv懦 寞rengin寞, leid啪iant寞 greitai kurti, pasiekti ir pla膷iai dalytis聽multimedijos聽turiniu. Tod臈l vartotojo patirt寞 拧iandien sudaro ne tik funkcijos, bet ir estetin臈s savyb臈s, kurios papildo praktinius technologijos aspektus. Multimedija ir dirbtinis intelektas Pastaraisiais metais informacini懦 technologij懦 (toliau 鈥撀營T) ir multimedijos technologij懦 sritys i拧聽esm臈s pasikeit臈. Dirbtinis intelektas (toliau 鈥� DI), virtualioji produkcija, virtualioji ir papildytoji realyb臈 bei nauji skaitmeninio turinio k奴rimo b奴dai tapo neatsiejama skaitmenini懦 industrij懦 dalimi. Orlando Crowcroft鈥檃s (2026), remdamasis ATTN Economy analize, pa啪ymi, kad per 拧e拧is m臈nesius iki 2026 m. gegu啪臈s iOS ir Android platformose pasirod臈 daugiau kaip 181 t奴kst. nauj懦 mobili懦j懦 啪aidim懦. 艩iandien DI gali pad臈ti generuoti koncepcijas, tekst奴ras, 3D modeli懦 eskizus, animacijas, dialogus ar net programinio kodo fragmentus. D臈l to kuriam懦 projekt懦 skai膷ius spar膷iai auga, ta膷iau kartu did臈ja ir konkurencija. Kuo daugiau rinkoje atsiranda pana拧aus DI sugeneruoto turinio, tuo didesn臋 vert臋 寞gauna originali k奴rybin臈 vizija, gerai apgalvotas 啪aidim懦聽dizainas ir kokybi拧kas technologinis聽寞gyvendinimas. Dirbtinis intelektas yra neatsiejamas nuo vadinamojo聽nuojautos programavimo聽(angl.聽vibe coding. 艩is terminas atsirado 2025 m. ir greitai paplito programin臈s 寞rangos k奴rimo bei DI bendruomen臈je. Juo apib奴dinamas programavimo b奴das, kai 啪mogus nebera拧o did啪iosios dalies programinio kodo pats, bet nat奴ralia kalba apra拧o id臈j膮, funkcionalum膮聽ar norim膮 rezultat膮, o generatyvinis DI sugeneruoja programinio kodo fragmentus arba vis膮 veikiant寞 prototip膮. Davide Spallazzo ir kolegos (2025) teigia, kad toks programavimo modelis yra tiesiogiai susij臋s su nat奴ralios kalbos apdorojimo technologijomis. 艩ios technologijos leid啪ia vartotojams bendrauti su ma拧inomis ne tik glaustomis komandomis ar i拧 anksto nustatytomis direktyvomis, bet ir 寞prasto pokalbio forma. Tai i拧聽esm臈s kei膷ia vartotojo patirties paradigm膮, nes s膮veika su technologija tampa artimesn臈 kasdieniam bendravimui (p. 18).聽DI聽generuoja rezultatus i拧 nat奴ralios kalbos apra拧ym懦, da啪nai vartotojui nematant viso tarpinio proceso聽鈥� nuo tekstin臈s u啪klausos iki galutinio vaizdo, programinio kodo ar kito skaitmeninio rezultato (Ligler, 2025, p. 408). [caption id="" align="alignnone" width="580"] Multimedijos laboratorij懦 vadovas Ernestas 膶epulionis[/caption] Nuojautos programavimo聽metodas glaud啪iai siejasi su vadinam膮ja聽u啪klaus懦 in啪inerija聽(angl.聽prompt engineering), kurioje svarbiausias tampa ne pats techninis atlikimas, bet tikslus id臈jos, problemos ar siekiamo rezultato apra拧ymas. Spallazzo聽ir jo koleg懦 nuomone聽(2025) DI sistemos聽i拧siskiria聽autonomine adaptacija: joms neb奴tinas nuoseklus, 啪ingsnis po 啪ingsnio atliekamas programavimas, nes jos pa膷ios geba i拧vesti taisykles ir ie拧koti sprendim懦 pagal vartotojo nurodytus tikslus (p. 11). Pavyzd啪iui, kuriant pasakojimus, scenarijus ar interaktyvias patirtis, DI 寞rankiai gali veikti kaip k奴rybiniai pagalbininkai, leid啪iantys eksperimentuoti su k奴rinio galimyb臈mis dar neturint galutinio scenarijaus, programinio kodo ar vizualinio sprendimo (Ion Wille et al., 2025, p. 130). Spallazzo聽ir jo kolegos (2025) taip pat pabr臈啪ia, kad DI sistemos veikia per pavyzd啪i懦 analiz臋 ir d臈sningum懦聽atpa啪inim膮, tod臈l gali ie拧koti galim懦聽sprendim懦 sud臈tingose, neapibr臈啪tose ir nuolat kintan膷iose aplinkose (p. 10). Vis d臈lto toks k奴rybos ir programavimo modelis kelia ir tam tikr懦 rizik懦. Nors u啪klausos yra kuriamos tam, kad kalbiniais apra拧ymais paskatint懦 k奴rybi拧kum膮, kartu egzistuoja pavojus, jog sud臈tinga vizualin臈, erdvin臈聽ar login臈 patirtis bus pernelyg supaprastinta iki DI lengvai interpretuojam懦 kalbini懦 strukt奴r懦 (G眉n, 2025, p. 514). Tod臈l s臈kmingas bendradarbiavimas su DI universitete tur臈t懦 b奴ti ugdomas ne tik kaip technologinis 寞g奴dis, bet ir kaip kritinio m膮stymo, k奴rybin臈s atsakomyb臈s bei profesin臈s vaizduot臈s dalis. Transmediali visata DI tapo neatsiejama trij懦 pagrindini懦 funkcij懦聽dalimi: sprendim懦 pri臈mimo palaikymo, rekomendacij懦 teikimo ir turinio generavimo. 艩iandien DI gali b奴ti taikomas ir kaip bendraautorius kuriant i拧tisas聽transmedialias聽visatas (Spallazzo et al., 2025, p. 19).聽Transmediali聽visata suprantama kaip skaitmeninis, naratyvinis ir vizualinis pasaulis, kuris kuriamas bei ple膷iamas skirtingose聽medijose: filmuose, kompiuteriniuose聽啪aidimuose, socialiniuose tinkluose, virtualiosios ar papildytosios realyb臈s aplinkose聽(toliau 鈥撀燰R/AR), interaktyviose platformose, komiksuose, animacijoje ar kituose formatuose. Tokia visata n臈ra vien to paties turinio perk臈limas i拧聽vienos聽medijos聽寞 kit膮. Kiekviena聽medija聽papildo bendr膮 pasakojim膮 savitu turiniu, naujais veik臈jais, erdv臈mis, taisykl臈mis ar vartotojo patirtimis. Virtualioji produkcija, kurios technologijas ir k奴rybos metodus siekia聽寞valdyti katedroje studijuojantys jaunieji specialistai, industrijoje suvokiama kaip savoti拧ka 鈥瀞tebuklinga 寞ranki懦 d臈啪臈鈥�.聽Anot Jakob鈥檕 Ion鈥檕 Wille鈥檕 ir jo koleg懦 (2024),聽virtualioji produkcija聽leid啪ia k奴r臈jams sud臈tingus vizualinius efektus integruoti tiesiai聽寞 pasakojimo strukt奴r膮 ir taip atveria nauj懦 galimybi懦 k奴rybi拧kai spr臋sti dizaino bei istorijos pasakojimo i拧拧奴kius (p. 242鈥�243). Studijuojant multimedij膮聽ir kompiuterin寞聽dizain膮,聽VR/AR jau tapo 寞prastomis taikomosiomis technologijomis, praturtinan膷iomis vartotojo patirt寞 ir ma啪inan膷iomis erdv臈s, laiko bei vietos apribojimus. Remiantis Wille聽(2025) galima teigti, kad 拧ios technologijos naikina ribas tarp tiesioginio realyb臈s patyrimo konkre膷ioje fizin臈je vietoje ir jos patyrimo per skaitmenines ar internetines s膮sajas. Tokie k奴rybos rezultatai tampa dinami拧ka jutikli懦, duomen懦聽bazi懦 ir projekcij懦 sistema, kurioje estetin臈 patirtis vienu metu yra patiriama, 寞ra拧oma ir papildoma (p. 59). Pastaraisiais metais 寞vyk臋s vaizd懦 k奴rimo聽寞ranki懦聽prover啪is suk臈l臈 DI generuojamo turinio bang膮, kuri, pasak Onur鈥榦聽Y眉ce G眉no (2025), pakeit臈 ne tik audiovizualini懦 atvaizd懦 strukt奴ras, bet ir koncepcinio meno bei fizin臈je aplinkoje realizuojam懦聽dizaino objekt懦 vizualizavimo praktikas (G眉n, 2025, p. 498). Medij懦 studij懦 tarptauti拧kumas ir tarpdalyki拧kumas Katedroje vienijamos visos聽拧ios technologijos ir net dar daugiau. Tikriausiai 拧i technologij懦 harmonizavimo kryptis, pl臈tojama ne vienerius metus, l臈m臈 tai, kad 2025鈥�2026 m. 鈥濵ultimedijos ir kompiuterinio dizaino鈥� studij懦 programa taip pat augo ir keit臈si聽鈥� j膮聽vis da啪niau renkasi ir u啪sienio studentai. Tarptautin寞 programos pripa啪inim膮 patvirtina pra臈jusiais metais pasira拧yta sutartis su Goldsmiths, University of London, suteikianti studentams galimyb臋聽per ketverius metus聽寞gyti net dviej懦 universitet懦聽diplomus. Baig臋 bakalauro studijas absolventai gali toliau t臋sti studijas magistrant奴roje 鈥� 鈥濻kaitmenin臈s grafikos ir animacijos鈥溌爏tudij懦 programoje. J膮 renkasi tie, kurie siekia giliau pa啪inti skaitmenin臈s animacijos technologijas ir j懦 k奴rybines galimybes. IT,聽multimedijos聽ir kompiuterini懦 啪aidim懦 industrija i拧siskiria itin dideliu imlumu naujov臈ms. Per pastaruosius kelerius metus 寞 Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorij懦 infrastrukt奴r膮 universitete buvo investuota daugiau kaip 300 t奴kst. eur懦. 艩ios investicijos buvo b奴tinos tam, kad studentai gal臈t懦 dirbti su tomis pa膷iomis technologijomis, kurios 拧iandien naudojamos 啪aidim懦, kino ir k奴rybini懦 technologij懦 industrijose. Verta pamin臈ti ir tuos, kurie ypa膷聽prisid臈jo prie laboratorij懦 pl臈tros. Tai聽鈥撀爑niversiteto partneriai, svarb奴s industrijos atstovai, taip pat Multimedijos laboratorij懦聽vadovas Ernestas聽膶epulionis, kuris kartu su laboratorijos komanda prisid臈jo prie 拧i懦聽erdvi懦 寞rengimo. Svar懦 ind臈l寞 寞 laboratorij懦 atnaujinim膮 taip pat 寞ne拧臈 Grafini懦聽sistem懦聽katedros ved臈jas prof. dr. Romualdas Bau拧ys, Fundamentini懦 moksl懦 fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Ma啪eika ir universiteto rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Vis懦 j懦 pastangomis atnaujintos laboratorij懦聽erdv臈s 拧iandien apima vis膮 k奴rybinio proceso grandin臋 鈥撀爊uo pirmin臈s id臈jos iki galutinio vizualinio pateikimo. Vizualumo laboratorijos Studentai gali mokytis 鈥濵otion Capture鈥溌�(MoCap) ir virtualiosios produkcijos laboratorijoje. 膶ia veikia profesionali judesi懦聽fiksavimo sistema, leid啪ianti realiuoju laiku perkelti aktoriaus judesius 寞 skaitmenin寞聽persona啪膮. Naudojant specialius sensorius, sistema gali u啪fiksuoti 啪mogaus judesius, jo santykin臋 pad臈t寞聽erdv臈je ir聽拧i膮 informacij膮 realiuoju laiku perduoti skaitmeniniam persona啪ui, kuris atkartoja 啪mogaus k奴no judesius.聽Virtualiosios produkcijos聽sprendimai taip pat leid啪ia dal寞聽filmavimo proceso perkelti聽寞 skaitmenin臋 aplink膮, taip optimizuojant k奴rybin寞 proces膮 ir ma啪inant gamybos s膮naudas. Pamin臈tina, kad聽virtualioji produkcija聽industrijoje vertinama kaip revoliucinis 寞rankis, leid啪iantis k奴r臈jams efektyviau planuoti, vizualizuoti ir 寞gyvendinti sud臈tingus audiovizualinius projektus.聽D-viz聽arba dizaino vizualizacija leid啪ia filmavimo grupei kurti ir tyrin臈ti b奴simo pasakojimo pasaul寞 啪aidim懦 varikliuose, pavyzd啪iui, naudojant VR akinius, dar prie拧聽pradedant tikr膮j寞 filmavim膮 (Ion Wille et al., 2024, p. 243). Taigi 鈥瀖agij膮鈥� galima kurti skaitmenin臈je aplinkoje, integruojant vizualinius efektus tiesiai 寞 pasakojimo strukt奴r膮 (Wille et al., 2025, p. 242). Studentai skatinami eksperimentuoti su聽virtualiosios produkcijos聽sprendimais net ir paprastesn臈mis s膮lygomis 鈥� patys聽formuodami vaizdo eksponavimo聽LED ekranuose metodus聽ar naudodami atvirojo kodo programin臋 寞rang膮. Svarbi膮 viet膮 studij懦聽procese u啪ima ir聽videomappingo聽laboratorija. 艩i sritis leid啪ia kurti vaizdo projekcijas ant pastat懦, architekt奴rini懦 pavir拧i懦聽ar 3D modeli懦. Katedros student懦 darbai jau buvo pristatyti tokiuose renginiuose kaip Vilniaus 拧vies懦 festivalis, kur j懦 kurtos vaizdo projekcijos buvo demonstruojamos ant Vilniaus rotu拧臈s sien懦. Studentai taip pat kuria kompiuterinius 啪aidimus, mokom膮sias simuliacijas ir pramoninius prototipus. Laboratorijose 寞rengta ir papildytosios realyb臈s sm臈lio d臈啪臈, skirta interaktyvioms vizualizacijoms edukacijos, geografinio modeliavimo ar miest懦 planavimo srityse. Garso laboratorijos I拧skirtin臈 ir viena naujausi懦聽yra garso dizaino, arba聽鈥濬oley鈥�, laboratorija. Joje mokomasi kurti ir 寞ra拧yti tikrovi拧kus garso efektus filmams, animacijai bei kompiuteriniams聽啪aidimams. 艩i laboratorija primena, kad kokybi拧kas garsas yra ne ma啪iau svarbus nei vaizdas: kartu su vaizdu jis formuoja galutin寞 k奴rinio suvokim膮, emocin寞 poveik寞 ir pasakojimo 寞taig膮. Kine pasakojimas gimsta ne tik i拧 vaizd懦, bet ir i拧 sud臈tingo skirting懦聽element懦 鈥撀爇ameros darbo, monta啪o, garso ir ritmo聽鈥� derinio, kuris sukuria vientis膮 audiovizualin臋 patirt寞. Tod臈l garso dizainas reikalauja tokio pat kruop拧taus pasirengimo ir d臈mesio kaip vizualioji dalis ar technin臈 infrastrukt奴ra. Kompiuterini懦 啪aidim懦 industrijoje garsas atlieka ypa膷 svarbi膮 funkcij膮, nes padeda聽啪aid臈jui grei膷iau orientuotis ir reaguoti 寞 skaitmenin臋 aplink膮. Nors vizualinis gr寞啪tamasis ry拧ys yra labai svarbus, greit懦 reakcij懦 reikalaujan膷iuose 啪aidimuose akustiniai signalai gali b奴ti net prana拧esni, nes 啪mogaus smegenys garsin臋 informacij膮 apdoroja grei膷iau nei vaizdin臋 (Alvarez Igarz谩bal, 2019, p. 44). Tod臈l kokybi拧kas garso takelis ir garso efektai tiesiogiai veikia聽啪aidimo eig膮, vartotojo 寞sitraukim膮 ir 啪aid臈jo s臈km臋. Mokymasis 寞ra拧yti tikrovi拧kus garsus, vadinamus聽鈥濬oley鈥溌爂arsais, yra susij臋s su siekiu suteikti skaitmeniniam pasauliui gyvybingumo, tikrovi拧kumo ir atmosferos. Garso dizaineriai kuria savit膮聽technologin臋聽garso erdv臋聽(angl.聽technological soundscape), kuri k奴riniui suteikia specifin寞 charakter寞聽ir emocin寞 atspalv寞 (Gaver et al., 2015, p. 58). Pavyzd啪iui, kuriant balsus ar garsinius efektus, vienai eilutei kartais gali prireikti net keli懦 de拧im膷i懦 bandym懦, kad b奴t懦聽pasiektas norimas tikrovi拧kumo, ritmo ir emocinio poveikio lygis (Tokunaga聽citata聽Ion Wille et al., 2025, p. 208). Vietoj apibendrinimo: moderni infrastrukt奴ra ir konkurencingumas rinkoje Tokia moderni infrastrukt奴ra leid啪ia studentams mokytis per praktik膮 ir tiesiogiai prisideda prie talent懦 tr奴kumo problemos sprendimo Lietuvos聽啪aidim懦 k奴rimo,聽multimedijos聽ir skaitmeninio dizaino rinkose. Specialistai, dar studij懦 metu 寞gij臋聽patirties su industrijos standartus atitinkan膷iais聽寞rankiais, gali grei膷iau 寞silieti聽寞聽darbo rink膮聽ir stiprinti Vilniaus, kaip regioninio k奴rybini懦 technologij懦 centro, pozicijas. Baig臋 bakalauro studijas absolventai gali toliau t臋sti studijas magistrant奴roje 鈥� 鈥濻kaitmenin臈s grafikos ir animacijos鈥溌爏tudij懦 programoje. J膮 renkasi tie, kurie siekia giliau pa啪inti skaitmenin臈s animacijos technologijas,聽virtualiosios produkcijos聽galimybes ir 拧iuolaikini懦 audiovizualini懦聽form懦 k奴rimo principus. IT,聽multimedijos聽ir kompiuterini懦 啪aidim懦 industrija聽i拧siskiria聽itin dideliu imlumu naujov臈ms. Per pastaruosius kelerius metus 寞 Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorij懦 infrastrukt奴r膮 buvo investuota daugiau kaip 300 t奴kst. eur懦. 艩ios investicijos buvo b奴tinos tam, kad studentai gal臈t懦 dirbti su tomis pa膷iomis technologijomis, kurios 拧iandien naudojamos 啪aidim懦, kino, animacijos,聽virtualiosios produkcijos聽ir k奴rybini懦 technologij懦 srityse. Taip pat buvo atnaujinta聽鈥濧pple鈥溌爇ompiuteri懦 klas臈, studijoms 寞sigytos 鈥濨lackmagic鈥溌爇ino kameros, profesionalus studijinis ap拧vietimas, 寞rengta聽啪alio ekrano聽(angl.聽green screen) technologijoms reikalinga aplinka. Siekdami 拧ias technologijas kuo kokybi拧kiau integruoti 寞 studij懦 proces膮, d臈stytojai vyko mokytis dirbti su 拧ia 寞ranga pas u啪sienio specialistus. Kasmet virtualiosios ir papildytosios realyb臈s laboratorijoje sukuriama apie de拧imt VR ir AR聽啪aidim懦 bei interaktyvi懦 projekt懦. Su聽拧iais darbais visuomen臈 gali susipa啪inti tokiuose renginiuose kaip 鈥濭ameOn鈥�, 鈥濩omic Con Baltics鈥溌爄r BLON animacijos festivalis. Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studij懦 programos veiklas aktyviai palaiko Lietuvos 啪aidim懦 k奴r臈j懦 asociacija ir jai priklausantys industrijos atstovai. Literat奴ra ir 拧altiniai: Alvarez Igarz谩bal, F. (2019).聽Time and space in video games: A cognitive-formalist approach. transcript Verlag.聽https://doi.org/10.14361/9783839447130聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Boucher, A., Gaver, B., Kerridge, T., Michael, M., Ovalle, L., Plummer-Fernandez, M., & Wilkie, A. (2018).聽Energy Babble. Mattering Press.聽https://doi.org/10.1353/book.81377聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Crowcroft, O. (2026, June 30). AI and vibe coding fuel a surge in game releases.聽Financial Times.聽https://www.ft.com/content/4a4b3f61-e646-421f-bbf5-f5626994e9b7聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Gaver, W., Michael, M., Kerridge, T., Wilkie, A., Boucher, A., Ovalle, L., & Plummer-Fernandez, M. (2015). Energy Babble: Mixing environmentally-oriented internet content to engage community groups. In聽Proceedings of the 33rd Annual ACM Conference on Human Factors in Computing Systems聽(pp. 1115鈥�1124). Association for Computing Machinery.聽https://doi.org/10.1145/2702123.2702546聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). G眉n, O. Y. (2025). The shape of generative AI. In S. Kotsopoulos (Ed.),聽Shape computation: Mathematics and the built environment聽(pp. 493鈥�519). Springer Nature Switzerland.聽https://doi.org/10.1007/978-3-031-81623-9_23聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Ion Wille, J., Andreasen, S. J., & Wille, G. (2025).聽How to create a universe. University of Westminster Press.聽https://doi.org/10.16997/mpub.13071693聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Kavaliauskait臈, A. (2026, liepos 1 d.).聽黑料不打烊 laboratorijos stiprina Lietuvos聽啪aidimus. Digin.聽https://digin.lt/6745/vilnius-tech-creative-labs-lithuania聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Ligler, H. (2025). Rewriting shape rules: Developing implemented shape grammars to see anew. In S. Kotsopoulos (Ed.),聽Shape computation: Mathematics and the built environment聽(pp. 407鈥�431). Springer Nature Switzerland.聽https://doi.org/10.1007/978-3-031-81623-9_19聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). McLuhan, M. (1964).聽Understanding media: The extensions of man. McGraw-Hill. Spallazzo, D., Sciannam猫, M., & Ceconello, M. (2025).聽User experience + artificial intelligence: Assessing the qualities of AI-infused systems. Springer Nature Switzerland.聽https://doi.org/10.1007/978-3-031-77521-5聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Tomarchio, L. (2026).聽Hybrid art space: Relational dynamics of art, space, and digital visibility. transcript Verlag.聽https://doi.org/10.14361/9783839425350聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). 黑料不打烊. (2026, liepos 1d.).聽Nuo virtualios produkcijos iki 啪aidim懦 k奴rimo聽鈥� 黑料不打烊 pristat臈 naujas laboratorijas.聽/universitetas/naujienos-ir-ivykiai/nuo-virtualios-produkcijos-iki-zaidimu-kurimo-vilnius-tech-pristate-naujas-laboratorijas/聽(啪i奴r臈ta聽2026-07-06). Wille, E., & Mackinney-Valentin, M. (2024).聽Universe Building: A Manual for Transmedia Storytelling. Intellect Books.

Universitetas 鈥� tai ne tik mokslo pasiekimai, bet ir auk拧t膮j膮 mokykl膮 k奴rusi懦 asmenybi懦 vizijos bei gyvi prisiminimai. 黑料不打烊 70-me膷io proga keturi universiteto rektoriai dalijasi lemtingais 寞vykiais, formavusiais institucijos veid膮, ir spalvingais akademinio gyvenimo u啪kulisiais. Kvie膷iame pa啪velgti 寞 universiteto istorij膮 vadov懦 akimis, kur rimti, reik拧mingi sprendimai susijungia su 寞simintiniausiomis j懦 pa膷i懦 studentavimo istorijomis. Prof. habil. dr.聽 Edmundas Kazimieras Zavadskas 鈥� Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis rektorius, kadencijas 臈j臋s 1990鈥�2002 m., Lietuvos mokslininkas, in啪inierius.聽 Statuso pakeitimas bei pl臈tra 鈥濳ai tapau rektoriumi, mano pagrindinis u啪davinys 鈥� kad Vilniaus in啪inerinis statybos institutas (VISI) tapt懦 technikos universitetu. Jau po devyni懦 m臈nesi懦 Lietuvos Auk拧膷iausioji Taryba pri臈m臈 sprendim膮 reorganizuoti VISI 寞 Technikos universitet膮. Jeigu to neb奴tume pasiek臋, 拧iandien 拧io universiteto neb奴tume tur臈j臋 鈥� jis b奴t懦 seniai prijungtas prie kurio kito. Buvo suformuota Technikos universiteto strukt奴ra su devyniais fakultetais. Taip pat pavyko gauti Trak懦 gatv臈s kompleks膮, didel臋 Naugarduko gatv臈s gamykl膮 ir Plytin臈s gatv臈s automokykl膮 su visa teritorija. 1994 m. universitetui buvo suteiktas Gedimino vardas鈥�, - pasakoja prof. habil. dr. E. K. Zavadskas. 艩ie elementai 鈥� universiteto statusas, i拧pl臈sta infrastrukt奴ra, fakultet懦 suk奴rimas bei Gedimino vardo suteikimas 鈥� tapo pirmojo rektoriaus pasiekimais, kurie suformavo m奴s懦 universiteto 寞vaizd寞. Egzaminas su skryd啪iu 寞 Kaun膮 Kaip studentas, E. K. Zavadskas buvo labai darb拧tus 鈥� pirm膮 kurs膮 baig臈 neakivaizdiniu b奴du dirbdamas matematikos mokytoju, antr膮 kurs膮 鈥� dienomis dirbdamas statybose, o vakarais vaik拧膷iodamas 寞 paskaitas. Studij懦 metais b奴simasis rektorius d臈l mokslo buvo pasiry啪臋s viskam. Jis pamena, kad kart膮 臈m臈 spausti grie啪ti terminai, o nesp臈jus laiku atsiskaityti, jam b奴t懦 gr臈s臋s tiesioginis 拧aukimas 寞 kariuomen臋. Art臈jant semestro pabaigai, did啪iausia kli奴timi tapo paskutinis neatsiskaitytas brai啪omosios geometrijos darbas. Suvokdamas, kad laikas senka ir rizikuoti siun膷iant br臈啪inius pa拧tu nebegalima, E. K. Zavadskas pri臈m臈 neeilin寞 sprendim膮: s臈do 寞 l臈ktuv膮 An-2 ir asmeni拧kai i拧skrido 寞 Kaun膮 ie拧koti d臈stytojo, tur臈jusio priimti 拧寞 lemiam膮 atsiskaitym膮. 鈥濪abar net juokas ima 鈥� i拧 Vilniaus 寞 Kaun膮 skridau l臈ktuvu. I拧 prad啪i懦 d臈stytojo neradau, tad i拧siai拧kin臋s adres膮 nuva啪iavau 寞 Julijanavos gyvenviet臋. Ten j寞 radau prie nam懦 besi拧neku膷iuojant寞 su kaminkr臈膷iu ir r奴kant寞 pypk臋. Prisista膷iau, kad esu neakivaizdininkas, atve啪iau atlikt膮 darb膮 ir man 啪奴tb奴t reikia j寞 atiduoti. Kit膮 dien膮 Statybos fakultete docentas patvirtino, kad darb膮 pri臈m臈, ta膷iau sureng臈 netradicin寞 egzamin膮: savo kabinete pastat臈 mane prie kulmano, dav臈 didel寞 lap膮 ir liep臈 per kelias valandas padaryti sud臈ting膮 br臈啪in寞. Jis nor臈jo 寞sitikinti, ar i拧 ties懦 projektus moku brai啪yti pats. Kai visk膮 nubrai啪iau ir atsakiau 寞 kelis klausimus, jis darb膮 寞vertino ketvertu鈥�, 鈥� prisimena prof. habil. dr. E. K. Zavadskas. Prof. habil. dr. Romualdas Ginevi膷ius 鈥� Lietuvos mokslininkas, ekonomistas ir ilgametis universiteto rektorius, kurio kadencija truko nuo 2002-懦j懦 met懦 iki 2011-懦j懦. Svarbiausias pasiekimas 鈥� tarptautin臈 mokslo erdv臈聽聽 鈥濵ano rektoriavimo metu Lietuvos mokslas tik prad臈jo integruotis 寞 tarptautin臋 erdv臋. 沤urnalai prad臈ti steigti tarptautiniu mastu 鈥� sudaromos tarptautin臈s redkolegijos, pereinama prie angl懦 kalbos, prad臈tas tarptautinis recenzavimas ir pan. 漠ved臈me presti啪ini懦 publikacij懦 skatinim膮 鈥� 5 t奴kst. lit懦 premij膮 u啪 straipsn寞. Rezultatai pranoko visus l奴kes膷ius 鈥� pagal mokslo 啪urnal懦 skai膷i懦 prilygome 啪inomiausiems universitetams 鈥� Oksfordo, Harvardo, labai i拧augo presti啪ini懦 straipsni懦 skai膷ius鈥�, 鈥� prisimena prof. habil. dr. R. Ginevi膷ius. Rektorius akcentuoja, kad finansin臈 motyvacija ir nuosav懦, auk拧to lygio 啪urnal懦 k奴rimas buvo esmin臈 啪inomumo strategija. Tai leido universitetui ne tik gauti didesn寞 finansavim膮, bet ir tapti lygiaver膷iu partneriu pasauliniame mokslo 啪em臈lapyje. Grasinimas sudeginti 鈥炁絠gul寞鈥� ir 拧e拧i skolos lapeliai Darbas su studentais rektoriui R. Ginevi膷iui paliko ry拧ki懦 prisiminim懦. Vienas j懦 鈥� istorija apie nei拧laikyt膮 egzamin膮, kai 寞pyk臋s studentas koridoriuje tiesiai pasak臈: 鈥濼en aik拧tel臈je stovi tavo raudonas 鈥炁絠gulis鈥�, jis bus sudegintas.鈥� Nors situacija skamb臈jo dramati拧kai, viskas baig臈si taikiai dekano kabinete, kur studentas, atv臈sus emocijoms, nuo拧ird啪iai atsipra拧臈. Prof. habil. dr. R. Ginevi膷ius prisimena ir dar vien膮 student膮, kuris j寞 nustebino atkaklumu.聽 鈥濾ienas Elektronikos fakulteto studentas u啪siman臈 perstoti 寞 verslo vadyb膮. Sutikrinau studij懦 planus 鈥� i拧eina 拧e拧ios skolos. Situacija bevilti拧ka. T膮 啪inodamas ir nenor臈damas jo nuvilti, i拧ra拧iau 拧e拧is skolos lapelius ir pasakiau: jeigu per m臈nes寞 visas skolas sutvarkysi 鈥� pervesiu. Lygiai po m臈nesio atsidaro kabineto durys, 寞eina tas studentas ir ant stalo deda visus 拧e拧is u啪pildytus lapelius鈥�, 鈥� prisimena prof. habil. dr. R. Ginevi膷ius. I拧tes臈j臋s duot膮 pa啪ad膮, dekanas student膮 perved臈 寞 norim膮 specialyb臋, o baig臋s studijas jaunuolis greitai kop臈 karjeros laiptais, dirbo did啪iausiose 拧alies 寞mon臈se. V臈liau, vadovaujant pa膷iam prof. habil. dr. R. Ginevi膷iui, s臈kmingai apgyn臈 daktaro disertacij膮. 艩iandien 拧is buv臋s 鈥瀞kolininkas鈥� yra pripa啪intas vienu autoritetingiausi懦 ir labiausiai vertinam懦 savo srities specialist懦 visoje Lietuvoje. 2011鈥�2021 m. rektoriumi dirb臋s, o dabar Senato pirmininko pareigas einantis prof. dr. Alfonsas Dani奴nas savo kadencijos metu universitet膮 mat臈 visok寞.聽 Prover啪is pasaulio reitinguose Vienas esmini懦 寞vyki懦 jo kadencijos metu 鈥� universiteto 寞vertinimas pasauliniuose reitinguose. Iki 2012 m. universiteto vardas nefig奴ravo svarbiausiuose pasaulinio lygio reitinguose, o d臈l vykdom懦 mokslo, studij懦 reform懦 2018 m. pavyko viename presti啪i拧kiausi懦 ir pla膷iausiai naudojam懦 pasaulio universitet懦 reiting懦 鈥濹S World University Rankings鈥� 寞siver啪ti 寞 geriausi懦j懦 600-tuk膮. 鈥濼ie pasauliniai reitingai, kad ir kaip 寞 juos 啪i奴r臈tume, atspindi universiteto bendr膮 paj臈gum膮 moksle ir studijose, tvarum膮, 鈥� pabr臈啪ia buv臋s rektorius. 鈥� Intensyvaus universiteto bendruomen臈s darbo d臈ka gerus rezultatus pasiek臈me ir pagal atskiras kryptis, 2018 m. tarp geriausi懦 pasaulyje civilin臈s in啪inerijos krypties auk拧t懦j懦 mokykl懦 patekome 寞 100-tuk膮.鈥� Naujasis universiteto vardas 2020 m. buvo priimta ir naujo universiteto vardo bei ir 寞vaizd啪io koncepcija 鈥� Vilniaus Gedimino technikos universitetas tapo 黑料不打烊, daugiau d臈mesio imta skirti universiteto 寞vaizd啪iui ir komunikacijai. Prisimindamas 拧iuos poky膷ius, prof. dr. A. Dani奴nas pabr臈啪ia, jog tai buvo vienas i拧 svarbi懦 啪ingsni懦 universiteto modernizacijos link. 鈥濽niversiteto vardas susij臋s su Gedimino istorija, su Vilniaus miestu. Kitas 啪odis 鈥� technika. 艩i懦 dien懦 pasaulyje technika nebeapima visko. Jeigu gr寞啪tume kelis 拧imtme膷ius atgal, tai buvo labai ai拧kiai apibr臈啪iantis dalykas. Bet dabar聽 s膮voka 鈥瀟echnologijos鈥� 寞leido 拧aknis prakti拧kai visose srityse, taip pat ir socialiniuose, humanitariniuose ir kituose moksluose. Svarbu pabr臈啪ti, jog esame daugiau nei klasikinis technikos universitetas ir naujasis vardas 黑料不打烊 leid啪ia visas pl臈tros veiklas sujungti ir pl臈stis naujose srityse.鈥� Rektorius vienai dienai Prof. dr. A. Dani奴no kadencijos metais universitete gyvavo ypatinga tradicija 鈥� kart膮 per metus rektoriaus k臈d臋 jis u啪leisdavo studentui. I拧rinktasis jaunuolis perimdavo universiteto vadovo pareigas ir gal臈davo savo kailiu patirti, k膮 tai rei拧kia.聽 鈥濻magi diena b奴davo. Studentas, ai拧ku, negal臈davo pasira拧in臈ti joki懦 dokument懦, bet spr臋sdavo problemas, dalyvaudavo susitikimuose. Tai b奴davo daugiau lyg 啪aidimas, bet su studentais visada galima sukurti smagi懦 akimirk懦,鈥� 鈥� prisimena prof. dr. A. Dani奴nas. Nuo 2021 met懦 黑料不打烊 vadovaujantis prof. Romualdas Kliukas taip pat universiteto alumnas, statybos in啪inierius, technologijos moksl懦 daktaras. Teko sl臈ptis nuo grie啪to d臈stytojo Prisimindamas savo studij懦 laikus rektorius R. Kliukas pasakoja apie nuotykius laboratorijoje. 鈥濼ur臈davome daryti eksperimentus prof. G. Mar膷iukai膷io kuruojamoje betono bandymo laboratorijoje. Ne visada po sav臋s palikdavome reikiam膮 tvark膮, tod臈l profesorius labai pykdavo, o jei dirbdavome su juo nesuderin臋, mus net apr臈kdavo. Gerokai jo prisibijojom.聽 Kart膮 ant preso plok拧t臈s prisiruo拧iau bandini懦 ir netik臈tai 寞 laboratorij膮 u啪臈jo G. Mar膷iukaitis. I拧 baim臈s a拧 拧ast ir guliu u啪 preso ant grind懦, o profesorius, pamat臋s mano ruo拧inius, prad臈jo garsiai piktintis. Tuo metu 寞 laboratorij膮 u啪suka ir prof. A. Kudzys, pamato mano i拧lindusias i拧 u啪 preso kojas, u啪stumia jas 拧iuk拧li懦 d臈啪e, nuramina koleg膮 G. Mar膷iukait寞 ir i拧siveda i拧 laboratorijos. A拧, i拧lind臋s i拧 u啪 po preso, dar ilgai negal臈jau atsigauti. Por膮 dien懦 vengiau abiej懦 profesori懦, bet v臈liau sutiktas prof. A. Kudzys apie 寞vyk寞 laboratorijoje net neu啪simin臈, tarsi nieko ir聽 neb奴t懦 寞vyk臋鈥�, 鈥� prisiminimais dalijasi R. Kliukas. Did啪iuojasi Lietuvos j奴reivyst臈s akademija Kaip vien膮 ry拧kiausi懦 ir svarbiausi懦 寞vyki懦 savo kadencijoje R. Kliukas 寞vardija 黑料不打烊 at臈jim膮 寞 Klaip臈dos region膮. 2024 m. Lietuvos auk拧tosios j奴reivyst臈s mokykla tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (黑料不打烊) padaliniu Klaip臈doje 鈥� Lietuvos j奴reivyst臈s akademija.聽 鈥濲auniems 啪mon臈ms 拧is pokytis suteik臈 platesni懦 studij懦 pasirinkimo ir t臋stinumo galimybi懦 ne tik Vilniuje, bet ir Klaip臈doje. Prad臈jome vykdyti kolegines studijas, stipriname studij懦 kokyb臋, prisidedame prie j奴rin臈s ir in啪inerin臈s valstyb臈s pl臈tros, o tai yra unikali galimyb臈 stiprinti konkurencingum膮 tarptautin臈se rinkose.聽 Esu 寞sitikin臋s, kad 拧is susijungimas atv臈r臈 akademijai dar platesni懦 galimybi懦, o universitetas 臈m臈 ugdyti visas 鈥� vandens, oro ir 啪em臈s transporto in啪inerijos 鈥� talent懦 kartas.聽 Jungumas 鈥� viena strategini懦 m奴s懦 vertybi懦, tad kartu paaugome ir papild臈me vieni kitus savo i拧skirtine patirtimi鈥�, 鈥� d啪iaugiasi rektorius. Pareng臈 student臈s Amelija 沤ak拧auskait臈 (K奴rybini懦 industrij懦 fakultetas, Pramog懦 prodiusavimas, II kursas) ir Joana Dacevi膷 (K奴rybini懦 industrij懦 fakultetas, K奴rybin臈s industrijos, II kursas)

Domit臈s moksliniais tyrimais, norite 寞gyti tarptautin臈s bendradarbiavimo patirties ir parengti mokslin臋 publikacij膮? Kvie膷iame studentus teikti parai拧kas 寞 tarptautin臋 mentoryst臈s program膮 ATHENAWORKS, 寞gyvendinam膮 ATHENA aljanso partneri懦. Programa vyks 2026 m. liepos 鈥� 2027 m. gegu啪臈s m臈n., o joje bus atrinkta 20 student懦 i拧 viso ATHENA konsorciumo. Vis膮 informacij膮 apie program膮 rasite 膷ia: Recruitment of students to ATHENAWORKS project Dalyvaudami programoje gal臈site: pl臈toti savo mokslini懦 tyrim懦 id臈j膮 padedami tarptautini懦 mentori懦, bendradarbiauti su studentais i拧 kit懦 ATHENA universitet懦, tobulinti akademinio ra拧ymo ir mokslini懦 publikacij懦 rengimo 寞g奴d啪ius, dalyvauti teminiuose seminaruose ir individualiose mentoryst臈s sesijose, vykti 寞 penki懦 dien懦 鈥濧cademic Skills Boost-Up鈥� vasaros mokykl膮 Liubline (Lenkija), parengti recenzuojamai mokslinei monografijai skirt膮 knygos skyri懦 bei i拧pl臈sti savo tarptautini懦 akademini懦 kontakt懦 tinkl膮. Programa skirta studentams, besidomintiems 拧iomis sritimis: region懦 politika ir tarptautiniai ry拧iai, ekonomika, duomen懦 mokslas, humanitariniai mokslai. Parai拧k懦 teikimo terminas 鈥� 2026 m. liepos 1鈥�31 d. Atrankoje bus vertinama mokslinio tyrimo id臈ja, publikacijos, dalyvavimas konferencijose, mokslin臈se organizacijose ar projektuose bei tarptautin臈 patirtis. Parai拧kos kartu su reikalingais dokumentais teikiamos el. pa拧tu athena@mail.umcs.pl. Nepraleiskite galimyb臈s tapti tarptautin臈s mokslinink懦 bendruomen臈s dalimi, 寞gyti vertingos tyrim懦 patirties ir 啪engti pirmuosius 啪ingsnius akademin臈s karjeros link!

Neretai lietuviams darbas did啪iausiose pasaulio 寞mon臈se vis dar atrodo nepasiekiamas. Ta膷iau Gabijos Mineikyt臈s dr膮sa 寞rodo, jog 寞manoma viskas 鈥� mergina atliko praktik膮 vienoje 啪inomiausi懦 啪aidim懦 speciali懦j懦 efekt懦 k奴rimo studijoje 鈥濸latige鈥� Lenkijoje, k奴rusioje animacij膮 tokiems 啪aidimams kaip 鈥濼he Witcher 4鈥�, 鈥濩all of Duty: Black Ops 7鈥�, 鈥濼omb Raider: Catalyst鈥�, o po to dirbo pirmame pasaulyje moksliniame projekte, kurio metu testavo 拧iuolaikines judesio sekimo technologijas. 鈥濪aug pasiekti galima savo pa膷i懦 j臈gomis, ta膷iau tai gali b奴ti emoci拧kai varginantis procesas. Teko patirti nema啪ai akimirk懦, kai galvojau, jog galb奴t tiesiog per daug svajoju ir noriu. Galimyb臈s patekti 寞 寞mones, kuriose gal臈jau pl臈sti savo 啪inias ir pa啪inti daugiau 拧ios srities profesional懦, nebuvo tiesiog paduotos 寞 rankas, ypa膷 pasirinkus gana ni拧in臋 krypt寞鈥�, 鈥� sako Gabija. Lai拧kas, pakeit臋s gyvenim膮 艩iandien Gabija 鈥� judesi懦 sekimo technik臈. Ta膷iau savo, kaip k奴r臈jos, keli膮 prad臈jo internete pa啪i奴r臈jus mokom膮寞寞 vaizdo 寞ra拧膮 apie judesio nuskaitymo technologijas 鈥� 拧ios j膮 taip su啪av臈jo, kad mergina 臈m臈 gilinti 啪inias savaranki拧kai. Baigusi dvylikt膮 klas臋, Gabija pasirinko mokslus t臋sti Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studij懦 programoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (黑料不打烊) Fundamentini懦 moksl懦 fakultete. Degdama noru pasisemti kuo daugiau 啪ini懦, student臈 itin atsakingai rinkosi praktikos viet膮, tod臈l jos kelias 寞 vien膮 geriausi懦 animacijos kompanij懦 鈥� lyg i拧 Holivudo filmo. Tam, kad 寞 j膮 patekt懦, studentei neteko nei var啪ytis su kitais kandidatais, nei laukti i拧 dangaus nusileisian膷io pasi奴lymo 鈥� jai u啪teko tiesiog i拧dr寞sti papra拧yti. 鈥濵an labai patinka apie tai kalb臈ti, nes labai tuo did啪iuojuosi. Susiradau labai didel臋 ir garsi膮 animacijos studij膮 Lenkijoje 鈥濸latige鈥�, kuri u啪siima animacija ir turi atskir膮 judesi懦 sekimo departament膮, o tai b奴tent mane ir domino. Radau internete j懦 el. pa拧to adres膮 ir nusprend啪iau susisiekti, nors tuo metu jie net neie拧kojo praktikant懦. Ta膷iau vis tiek para拧iau lai拧k膮: 鈥濻veiki, a拧 esu Gabija Mineikyt臈, labai domiuosi judesi懦 nuskaitymo technologija...鈥� ir t.t. Tai buvo, kaip sakoma angli拧kai, cold email 鈥� be joki懦 parai拧k懦 pildymo, tiesiog para拧iau, kad labai domiuosi 拧ia sritimi ir pra拧iau suteikti man galimyb臋. Net jei tur臈膷iau b奴ti u啪nugaryje ir ne拧ioti kav膮, vis tiek labai nor臈膷iau j膮 gauti鈥�, 鈥� pasakoja ji. Po m臈nesio, kai mergina jau buvo praradusi vilt寞, i拧 寞mon臈s personalo sulauk臈 kvietimo aptarti praktikos galimyb臋 pasikalb臈ti su visa judesio sekimo departamento (ang. motion capture 鈥� MoCaP) komanda. 鈥濼ai buvo did啪iulis 鈥瀢ow鈥� momentas. Po 拧io interviu jie pasi奴l臈 m臈nesiui atvykti ir pamatyti, kaip naudojant 拧ias technologijas, kuriama multimedijos produkcija bei kaip dirbama su daug pa啪angesn臈mis sistemomis ir didesne komanda. O kai visk膮 pama膷iau gyvai, supratau: taip, a拧 noriu b奴ti 膷ia ir noriu tai daryti dar daug met懦鈥�, 鈥� sako Gabija. Taip mergina i拧 Klaip臈dos atsid奴r臈 studijoje, kurian膷ioje specialiuosius efektus ir animacij膮 ne tik 啪inomiausiems kompiuteriniams 啪aidimams, bet ir serialams 鈥濼he Witcher鈥�, 鈥濾ikings鈥�, 鈥濴ove, Death & Robots鈥�, filmams 鈥濼he Wonder Woman鈥�, 鈥濵elancholia鈥� bei kitiems did啪iausi懦 kino studij懦 projektams. Pati Gabija praktikos metu prisid臈jo prie vieno laukiamiausi懦 2027 m. i拧einan膷i懦 kompiuterini懦 啪aidim懦 鈥� kap懦 pl臈拧ik臈s Laros Kroft 鈥濼omb Raider: Catalyst鈥� 聽anonso. Judesi懦 sekimo specialist臈 taip pat tur臈jo unikali膮 galimyb臋 dalyvauti vienoje daugiau nei penkiolika valand懦 trukusioje filmavimo dienoje. 鈥濼ai buvo be galo sunku, nes tiek fizi拧kai, tiek emoci拧kai reik臈jo vis膮 laik膮 b奴ti aktyviai 寞sitraukusiai, mokytis ir pad臈ti. Komanda labai nor臈jo, kad kuo daugiau i拧sine拧膷iau i拧 拧ios patirties, tod臈l 寞 mane 啪i奴r臈jo kaip 寞 koleg臋.鈥� 鈥濨aigiantis praktikai, kalb臈jausi su j懦 personalo darbuotoja ir paklausiau, kod臈l jie man atra拧臈 鈥� buvo labai 寞domu su啪inoti. Ji atsak臈, kad perskai膷iusi mano lai拧k膮, i拧 karto paskambino komandai ir pasak臈: 鈥濴abai pra拧au, j奴s turite paimti 拧it膮 mergin膮. Ji taip stipriai nori mokytis, suteikite jai galimyb臋鈥�, 鈥� prisimena Gabija. 艩寞 bir啪el寞 atsi臈musi bakalauro studij懦 diplom膮, Gabija savo karjer膮 t臋sia Olandijoje. Pamat臋s 黑料不打烊 alumn臈s darbus ir sukaupt膮 patirt寞, prisid臈ti prie projekto j膮 pakviet臈 Kanados mokslininkas dr. Carlos Vilchis. 艩io projekto metu bus tiriama, kuri懦 kamer懦 sekimo technologijos yra geriausios ir stabiliausios. Ry拧ys su d臈stytojais ir nei拧senkan膷ios galimyb臈s augti Nors Gabija nema啪ai i拧moko pati, sako: vien informacijos internete ar dirbtinio intelekto pagalbos neu啪teks 鈥� tam, kad taptum profesionalu, reikia ir universitetini懦 studij懦. 鈥濶ei internetas, nei dirbtinis intelektas universiteto nepakeis, nes mums, 啪mon臈ms, reikia tikro ry拧io su kitais 啪mon臈mis, ir jokios technologijos viso to niekada neatstos. Toks ry拧ys padeda mums augti kaip asmenyb臈ms ir profesionalams, nes tie d臈stytojai ir specialistai, kurie mus moko, jau yra pasiek臋 to, ko norime pasiekti mes, ir mums reikia j懦 pagalbos鈥�, 鈥� sako 黑料不打烊 alumn臈. 鈥濵okykloje mus mokydavo laikytis taisykli懦. O universitetas moko ne tik ra拧yti ar atlikti u啪duotis, bet ir kaip gyventi. Reik臈t懦 labai daug met懦, kol tas supratimas ateit懦 savaime鈥�, 鈥� priduria ji. Gabija t臋sia: universitetas svarbus ir tuo, kad jame gali u啪megzti nauding懦 pa啪in膷i懦. Jos atveju toks 啪mogus buvo geometrinio modeliavimo d臈stytojas dr. Rokas Sem臈nas, pad臈j臋s jai i拧eiti i拧 komforto zonos, kai ji to labiausiai bijojo. 鈥濵an i拧 tikr懦j懦 patikti mokytis prad臈jo b奴tent universitete. 膶ia susirenka 啪mon臈s, kurie 啪ino, kod臈l at臈jo ir ko siekia. 漠 universitet膮 patekti n臈ra taip jau paprasta, tod臈l dauguma student懦 turi jau bent apytikr臋 krypt寞 ir tikslus bei gali rasti bendramin膷i懦. O dabar, po ketveri懦 met懦, suprantu, kad ry拧iai yra vienas svarbiausi懦 dalyk懦 karjeroje.鈥� Dar vienas svarbus aspektas kuriant animacij膮 鈥� tam reikalinga 寞ranga ir technologijos, kuriomis galima i拧mokti naudotis dar studij懦 metu, tod臈l Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studij懦 program膮 baigiantis absolventas 寞 darbo rink膮 啪engia jau tur臈damas daug praktin臈s patirties, o kai kurie j懦 鈥� karjer膮 pradeda dar studijuodami. 鈥濻tudentai gali naudotis daugybe 黑料不打烊 suteikiam懦 resurs懦. Turime profesionali懦 MoCap judesi懦 nuskaitymo studij膮. Taip pat k膮 tik atidaryta nauja 鈥濬oley鈥� gars懦 寞ra拧ymo laboratorija. Jeigu 啪mog懦 domina animacija, 啪aidimai ar speciali懦j懦 efekt懦 k奴rimas 鈥� tai yra puiki erdv臈 jam eksperimentuoti. Turime ir virtualios produkcijos studij膮, kurioje galima dirbti su video projekcijomis ir kitomis pa啪angiomis technologijomis. Taip pat galime naudotis 鈥濴inkMen懦 fabrike鈥� esan膷ia LED siena. Tai labai didelis privalumas, nors ne visi supranta jos vert臋.聽 Ir visa tai atvira studentams鈥�, 鈥� vardija Gabija, ir pati studij懦 metu 寞sidarbinusi Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijoje. 鈥濼a膷iau did啪iausia m奴s懦 fakulteto stipryb臈 鈥� industrijoje dirbantys d臈stytojai, kurie moka profesionaliai 拧iomis technologijomis naudotis. Studentai da啪nai mato d臈stytoj膮 tik auditorijoje ir galvoja: patinka jis man ar ne. Ta膷iau pamir拧ta, kad tai yra savo srities ekspertas, i拧 kurio galima mokytis ne tik paskait懦 metu. Jeigu d臈stytojas mato iniciatyv膮 ir potencial膮, da啪nai atsiveria dar daugiau galimybi懦 鈥� jis kvie膷ia prisid臈ti prie projekt懦 arba duoda nauding懦 kontakt懦鈥�, 鈥� sako mergina. Daugiau apie studijas 黑料不打烊 Fundamentini懦 moksl懦 fakultete rasite 膷ia: /stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=fundamentiniu-mokslu-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais