Naujausia informacija
黑料不打烊 rektorius: mokome vaikus 拧okti, bet ar mokome in啪inerijos?
.jpg)
2022-03-17
黑料不打烊 rektorius: mokome vaikus 拧okti, bet ar mokome in啪inerijos?
„In啪inierius visuomet ir visur ras darb膮“, – u啪tikrina Vilniaus Gedimo technikos universiteto (黑料不打烊) rektorius prof. Romualdas Kliukas. Jis ragina i拧 esm臈s keisti valstyb臈s po啪i奴r寞 寞 moksl膮 mokyklose, jeigu Lietuvoje nuo拧ird啪iai siekiama patenkinti augant寞 in啪inieri懦 poreik寞.
Jis pabr臈啪ia, kad in啪inieri懦 tr奴ksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Statybos, transporto, elektronikos, informacini懦 technologij懦 (IT), dirbtinio intelekto (DI) studentai jau nuo tre膷io kurso yra graibstomi darbdavi懦 ir pradeda dirbti“, – pabr臈啪ia 黑料不打烊 rektorius.
„沤inau pavyzd寞, kai 黑料不打烊 student臈, pagal „Erasmus“ program膮 i拧vykusi studijuoti 寞 Pranc奴zij膮, i拧syk s臈do projektuoti tilt膮 n臈 pranc奴zi拧kai nemok臈dama“, – kalba universiteto rektorius.
In啪inerijos ir architekt奴ros moksl懦 kalv臈
黑料不打烊 yra pirmaujantis Lietuvos universitetas pagal in啪inerijos ir architekt奴ros studij懦 kryptis – net 79 studij懦 programos i拧 104 vykdomos in啪inerijos moksl懦, informatikos, matematikos moksl懦 ir technologij懦 moksl懦 kryp膷i懦 grup臈se. Jose studijuoja 70 proc.% universiteto student懦.
Universitetas pirmauja 12-oje studij懦 kryp膷i懦 Lietuvoje, vertinant pagal parengiam懦 bakalauro ir vientis懦 studij懦 student懦 skai膷i懦: statybos in啪inerijos, gamybos in啪inerijos, mechanikos in啪inerijos, elektronikos in啪inerijos, elektros in啪inerijos, aeronautikos in啪inerijos, (sausumos) transporto in啪inerijos, bioin啪inerijos, aplinkos in啪inerijos, matavim懦 in啪inerijos, saugos in啪inerijos bei energijos in啪inerijos.
Vertinant specialist懦 parengim膮 magistr懦 studijose, 黑料不打烊 pirmauja 13-oje studij懦 kryp膷i懦: biotechnologijos, statybos in啪inerijos, gamybos in啪inerijos, mechanikos in啪inerijos, elektronikos in啪inerijos, elektros in啪inerijos, energijos in啪inerijos, aeronautikos in啪inerijos, transporto in啪inerijos, bioin啪inerijos, matavim懦 in啪inerijos, saugos in啪inerijos bei architekt奴ros.
Tai skelbia 啪urnalas „Reitingai“.
Lietuvi懦 kalba laimi prie拧 in啪inerij膮
2021-2022 m. m. 590 moksleivi懦, 寞stojusi懦 寞 黑料不打烊, rinkosi in啪inerijos moksl懦 ir architekt奴ros studij懦 kryptis.
Ta膷iau, apgailestauja prof. R. Kliukas, nors valstyb臈s po啪i奴ris kei膷iasi, moksleivi懦 rengimas studijoms „vis dar turi yd膮“, kuri Lietuv膮 persekioja nuo pat i拧silaisvinimo i拧 carin臈s Rusijos imperijos gniau啪t懦, kai lietuvyb臈 buvo siejama su dainomis, 拧okiais, ra拧to i拧saugojimu.
„Nuo pirmos klas臈s mokome vaikus 拧okti, dainuoti. Na, dar krep拧inio. Bet ar mes mokome in啪inerijos? Valstyb臈 iki 拧iol nelabai r奴pinosi, kad mokykl膮 baig臋s studentas tur臈t懦 pakankamai matematikos, fizikos ar chemijos 啪ini懦. Svarbiausia yra istorija, lietuvi懦 kalba. Nesakau, kad tai nesvarbu. Tai svarbu. Bet 啪mogus, baig臋s mokykl膮, turi tur臈ti elementari懦 matematikos ar fizikos 啪ini懦“, – ragina rektorius.
黑料不打烊 yra 寞steig臋s apie 200 klasi懦 visoje Lietuvoje, Vilniuje 寞kurtas VGTU in啪inerijos lic臈jus. Anot rektoriaus, de拧imties met懦 statistika rodo, kad daugiau nei 20 proc. 寞stojusi懦j懦 studijuoti 寞 黑料不打烊, yra lank臋 tas klases.
Universitetas pats 臈m臈si d臈stytojus-in啪inierius mokyti pedagogikos.
„Iki 拧iol d臈stytojai-in啪inieriai, kaip pedagogai, buvo savamoksliai. Prad臈jome mokyti, kaip d臈styti, kaip motyvuoti studentus mokytis, kaip naudojantis 拧iuolaikin臈mis skaitmenin臈mis priemon臈mis i拧d臈styti studij懦 turin寞“, – pabr臈啪ia prof. R. Kliukas.
Ta膷iau tr奴ksta kitokio valstyb臈s po啪i奴rio 寞 in啪inerines studijas, ypa膷 kai kalbama apie minimalius reikalavimus stojantiesiems.
„Daug potenciali懦 student懦 lieka u啪 borto, nes ne寞vykdo minimali懦 reikalavim懦. Bet 寞 minimalius reikalavimus in啪inerin臈ms studijoms 寞eina ir lietuvi懦 kalbos dedamoji. Taip ir nutinka, kad in啪inerij膮 norintis studijuoti 啪mogus turi gerus matematikos ir fizikos balus, bet „nepatempia“ lietuvi懦 kalbos. Ir jo galimybes nulemia lietuvi懦 kalbos egzaminas“, – pastebi prof. R. Kliukas.
„Verslo 啪ini懦“ (V沤) rektorius kalba apie 黑料不打烊 pastangas ugdyti b奴simuosius in啪inerijos studentus jau mokykl懦 klas臈se. Apie kartais vis dar gajus mitus, neva techniniai universitetai neparengia verslui tinkam懦 specialist懦 ir apie tai, kad net ir kalb懦 nemokantys in啪inieriai visuomet susikalba – tod臈l yra graibstomi visame pasaulyje.
Jis pabr臈啪ia, kad in啪inieri懦 tr奴ksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Statybos, transporto, elektronikos, informacini懦 technologij懦 (IT), dirbtinio intelekto (DI) studentai jau nuo tre膷io kurso yra graibstomi darbdavi懦 ir pradeda dirbti“, – pabr臈啪ia 黑料不打烊 rektorius.
„沤inau pavyzd寞, kai 黑料不打烊 student臈, pagal „Erasmus“ program膮 i拧vykusi studijuoti 寞 Pranc奴zij膮, i拧syk s臈do projektuoti tilt膮 n臈 pranc奴zi拧kai nemok臈dama“, – kalba universiteto rektorius.
In啪inerijos ir architekt奴ros moksl懦 kalv臈
黑料不打烊 yra pirmaujantis Lietuvos universitetas pagal in啪inerijos ir architekt奴ros studij懦 kryptis – net 79 studij懦 programos i拧 104 vykdomos in啪inerijos moksl懦, informatikos, matematikos moksl懦 ir technologij懦 moksl懦 kryp膷i懦 grup臈se. Jose studijuoja 70 proc.% universiteto student懦.
Universitetas pirmauja 12-oje studij懦 kryp膷i懦 Lietuvoje, vertinant pagal parengiam懦 bakalauro ir vientis懦 studij懦 student懦 skai膷i懦: statybos in啪inerijos, gamybos in啪inerijos, mechanikos in啪inerijos, elektronikos in啪inerijos, elektros in啪inerijos, aeronautikos in啪inerijos, (sausumos) transporto in啪inerijos, bioin啪inerijos, aplinkos in啪inerijos, matavim懦 in啪inerijos, saugos in啪inerijos bei energijos in啪inerijos.
Vertinant specialist懦 parengim膮 magistr懦 studijose, 黑料不打烊 pirmauja 13-oje studij懦 kryp膷i懦: biotechnologijos, statybos in啪inerijos, gamybos in啪inerijos, mechanikos in啪inerijos, elektronikos in啪inerijos, elektros in啪inerijos, energijos in啪inerijos, aeronautikos in啪inerijos, transporto in啪inerijos, bioin啪inerijos, matavim懦 in啪inerijos, saugos in啪inerijos bei architekt奴ros.
Tai skelbia 啪urnalas „Reitingai“.
Lietuvi懦 kalba laimi prie拧 in啪inerij膮
2021-2022 m. m. 590 moksleivi懦, 寞stojusi懦 寞 黑料不打烊, rinkosi in啪inerijos moksl懦 ir architekt奴ros studij懦 kryptis.
Ta膷iau, apgailestauja prof. R. Kliukas, nors valstyb臈s po啪i奴ris kei膷iasi, moksleivi懦 rengimas studijoms „vis dar turi yd膮“, kuri Lietuv膮 persekioja nuo pat i拧silaisvinimo i拧 carin臈s Rusijos imperijos gniau啪t懦, kai lietuvyb臈 buvo siejama su dainomis, 拧okiais, ra拧to i拧saugojimu.
„Nuo pirmos klas臈s mokome vaikus 拧okti, dainuoti. Na, dar krep拧inio. Bet ar mes mokome in啪inerijos? Valstyb臈 iki 拧iol nelabai r奴pinosi, kad mokykl膮 baig臋s studentas tur臈t懦 pakankamai matematikos, fizikos ar chemijos 啪ini懦. Svarbiausia yra istorija, lietuvi懦 kalba. Nesakau, kad tai nesvarbu. Tai svarbu. Bet 啪mogus, baig臋s mokykl膮, turi tur臈ti elementari懦 matematikos ar fizikos 啪ini懦“, – ragina rektorius.
黑料不打烊 yra 寞steig臋s apie 200 klasi懦 visoje Lietuvoje, Vilniuje 寞kurtas VGTU in啪inerijos lic臈jus. Anot rektoriaus, de拧imties met懦 statistika rodo, kad daugiau nei 20 proc. 寞stojusi懦j懦 studijuoti 寞 黑料不打烊, yra lank臋 tas klases.
Universitetas pats 臈m臈si d臈stytojus-in啪inierius mokyti pedagogikos.
„Iki 拧iol d臈stytojai-in啪inieriai, kaip pedagogai, buvo savamoksliai. Prad臈jome mokyti, kaip d臈styti, kaip motyvuoti studentus mokytis, kaip naudojantis 拧iuolaikin臈mis skaitmenin臈mis priemon臈mis i拧d臈styti studij懦 turin寞“, – pabr臈啪ia prof. R. Kliukas.
Ta膷iau tr奴ksta kitokio valstyb臈s po啪i奴rio 寞 in啪inerines studijas, ypa膷 kai kalbama apie minimalius reikalavimus stojantiesiems.
„Daug potenciali懦 student懦 lieka u啪 borto, nes ne寞vykdo minimali懦 reikalavim懦. Bet 寞 minimalius reikalavimus in啪inerin臈ms studijoms 寞eina ir lietuvi懦 kalbos dedamoji. Taip ir nutinka, kad in啪inerij膮 norintis studijuoti 啪mogus turi gerus matematikos ir fizikos balus, bet „nepatempia“ lietuvi懦 kalbos. Ir jo galimybes nulemia lietuvi懦 kalbos egzaminas“, – pastebi prof. R. Kliukas.
„Verslo 啪ini懦“ (V沤) rektorius kalba apie 黑料不打烊 pastangas ugdyti b奴simuosius in啪inerijos studentus jau mokykl懦 klas臈se. Apie kartais vis dar gajus mitus, neva techniniai universitetai neparengia verslui tinkam懦 specialist懦 ir apie tai, kad net ir kalb懦 nemokantys in啪inieriai visuomet susikalba – tod臈l yra graibstomi visame pasaulyje.