黑料不打烊

Modulio tikslas

Ugdyti student懦 edukologin臋 kompetencij膮, pritaikytin膮 individualioje edukacin臈je praktikoje, s臈kmingai ir 拧iuolaiki拧kai planuojant, organizuojant ir valdant studij懦 proces膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

Dalykas atskleid啪ia glaud啪ius dalykini懦, mokslini懦 ir edukologini懦 d臈stytojo kompetencij懦 ry拧ius. Paskait懦, seminar懦 ir savaranki拧ko darbo metu yra analizuojama auk拧tojo mokslo didaktika, akcentuojant 寞 student膮 orientuotas studijas, tarptautin臈 ir nacionalin臈 auk拧tojo mokslo erdv臈, komunikacijos formos, b奴dai, metodai akademin臈je aplinkoje su skirtingomis visuomen臈s grup臈mis. Studij懦 pagrind膮 sudaro refleksyvus patirtinis mokymasis, kuris ugdo doktorant懦 analitin寞, kritin寞 m膮stym膮, geb臈jim膮 vertinti savo ir kit懦 priimamus sprendimus, skatina holistin寞 ir atsaking膮 po啪i奴r寞 寞 savo veiklas.

Modulio tikslas

Supa啪indinti su pa啪angiausiais mokslini懦 tyrim懦 metodais ir metodikomis suteikian膷iomis specializuotas 啪inias mokslini懦 tyrim懦 ir kit懦 sri膷i懦 problemoms spr臋sti.

础辫谤补拧测尘补蝉

Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslin臈s informacijos paie拧ka. Mokslinio straipsnio strukt奴ra, jo ra拧ymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrim懦 rezultat懦 publikavimo presti啪iniuose mokslo 啪urnaluose ir auk拧to lygio konferencijose strategija ir taktika. 艩iuolaikin臈s program懦 sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. 沤ini懦 perdavimas, komercinimas ir patentavimas.

Modulio tikslas

Supa啪indinti su pa啪angiausiais mokslini懦 tyrim懦 metodais ir metodikomis suteikian膷iomis specializuotas 啪inias mokslini懦 tyrim懦 ir kit懦 sri膷i懦 problemoms spr臋sti.

础辫谤补拧测尘补蝉

Mokslo filosofija. Mokslin臈s informacijos paie拧ka. Tyrim懦 rezultat懦 publikavimo presti啪iniuose mokslo 啪urnaluose ir auk拧to lygio konferencijose strategija ir taktika. Dideli duomenys ir j懦 analitika. 艩iuolaikin臈s program懦 sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. Kiekybiniai tarpgrupini懦 duomen懦 analiz臈s metodai. 艩iuolaikin臈s program懦 sistemos eksperiment懦 rezultatams apdoroti ir vaizdinti. 沤ini懦 perdavimas, komercinimas ir patentavimas.

Modulio tikslas

Supa啪indinti su pa啪angiausiais mokslini懦 tyrim懦 metodais ir metodikomis suteikian膷iomis specializuotas 啪inias mokslini懦 tyrim懦 ir kit懦 sri膷i懦 problemoms spr臋sti.

础辫谤补拧测尘补蝉

Mokslo filosofija. Plagijavimo prevencija. Mokslin臈s informacijos paie拧ka. Mokslinio straipsnio strukt奴ra, jo ra拧ymo ypatumai, straipsnio parengimas spaudai. Tyrim懦 rezultat懦 publikavimo presti啪iniuose mokslo 啪urnaluose ir auk拧to lygio konferencijose strategija ir taktika. 艩iuolaikin臈s program懦 sistemos tyrimams planuoti ir moksliniams rezultatams publikuoti. 沤ini懦 perdavimas, komercinimas ir patentavimas.

Modulio tikslas

Susipa啪inti su esmin臈mis meno filosofijos raidos tendencijomis ir architekt奴ros estetika

础辫谤补拧测尘补蝉

Studijuojamos esmin臈s meno filosofijos raidos tendencijos ir pamatiniai architekt奴ros meno id臈j懦 klausimai.

Modulio tikslas

漠gyti savaranki拧kam moksliniam darbui reikalingas teorines ir praktines 啪inias dizaino m膮stysenos srityje, harmonizuojant daiktin臋 aplink膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulis "Socialinio intereso vaidmens /SIV/ tyrimai daiktin臈s aplinkos harmonizavimo procese" yra teorinis, mokslo tiriamasis, kursas, skirtas estetinio daiktin臈s aplinkos harmonizavimo, dalyvaujant /寞sitraukiant/ visuomenei, sumpratimui apibr臈啪ti. SIV fenomeno postmodernioje visuomen臈je esm臈s kaip kompleksinio rei拧kinio ir santyki懦 su interes懦 grup臈mis atskleidimas, svarbus teikiant i拧vadas ir rekomendacijas 拧iam rei拧kinui 寞gyvendinti. Modulis apima formaliosios /teis臈s aktais ir Lietuvos bei ES politika apibr臈啪tos/ ir neformaliosios /prigimtine norma bei morale gr寞stos/ aplinkos veikimo kontekstus bei estetinius-meninius, socialinius, ekonominius, technologinius-in啪inerinius, psichologinius, ekologinius SIV aspektus.

Modulio tikslas

Pl臈toti 啪inias apie naujausius urbanistikos mokslo ir praktikos pasiekimus sprend啪iant aktualias aplinkos formavimo problemas.

础辫谤补拧测尘补蝉

艩iuolaikin臈 miesto turinio ir formos samprata. Miest懦 pl臈tros valdymo ypatumai rinkos s膮lygomis. Darnios urbanistin臈s pl臈tros nuostatos. Didmies膷i懦 centrinio rajono atnaujinimo bei istorini懦 strukt奴r懦 regeneravimo problematika. Periferini懦 miesto dali懦 urbanistinio pl臈tojimo ypatumai. Priemies膷i懦 koordinuotos pl臈tros u啪daviniai. Miest懦 integralios urbanistin臈s strukt奴ros formavimo principai.

Modulio tikslas

漠gyti 啪ini懦 apie architekt奴ros istorijos rei拧kinius ir 拧iuolaikin臈s architekt奴rologijos kryptis

础辫谤补拧测尘补蝉

Studijuojami architekt奴ros istorijos etapai ir atliekama lyginamoji pasaulin臈s ir Lietuvos architekt奴ros raidos analiz臈. Nagrin臈jama filosofijos, aksiologijos, etikos, psichologijos, semiotikos, ir menini懦 princip懦 apykaitos problematika architekt奴roje.

Modulio tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie ES 啪em臈s 奴kio politikos teorin寞 pagrind膮 bei politikos modeli懦 raidos priklausomyb臋 nuo bendr懦 ekonomikos ir visuomen臈s vystymosi tendencij懦.

础辫谤补拧测尘补蝉

Kurso metu gilinamasi 寞 Europos S膮jungos bendrosios 啪em臈s 奴kio politikos (B沤弄P) istorin寞 ir evoliucin寞 vystym膮si, pristatomos pagrindin臈s ekonomikos ir visuomen臈s vystymo koncepcijos, nul臈musios esminius B沤弄P poky膷ius, ir atskir懦 mokslinink懦 ind臈lis 寞 B沤弄P raid膮. Siekiama i拧ry拧kinti skirtumus tarp bendr懦j懦 B沤弄P modeli懦 寞vairiuose ES kaimo politikos raidos etapuose ir parodyti j懦 evoliucin寞 pob奴d寞, kai tarpusavyje derinami kintami ir stabil奴s politikos modelio komponentai. Aptariamos galimyb臈s panaudoti sen懦j懦 ES 拧ali懦 praeit懦 etap懦 patirt寞 kuriant nacionalinius Lietuvos ir kit懦 posocialistini懦 拧ali懦 B沤弄P diegimo modelius. Pristatomos naujausios B沤弄P koreguojan膷ios poindustrin臈s ekonomikos koncepcijos ir diskusijos apie B沤弄P evoliucijos perspektyvas ir galimas kryptis.

Modulio tikslas

漠sisavinti finans懦 prognozavimo metodikas, finans懦 valdymo ypatumus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Finansin臈 informacija. Finansin臈s informacijos universalumas ir specifika. Finansin臈 aplinka. Verslo ir finans懦 sistema. Finansinio modeliavimo procesas. Apskaitos ir finansin臈 informacija prognozavimui. Finansini懦 ataskait懦 modeliavimas. Prognozavimas. Verslo vertinimas. Planavimas ir neapibr臈啪tumas. Jautrumo analiz臈. Scenarij懦 analiz臈. Monte Karlo modeliavimas. Investicinio portfelio formavimas ir valdymas. Investicin臈 rizika ir jos valdymas. Finansinis valdymas 寞mon臈s vert臈s k奴rimui.

Modulio tikslas

漠sisavinti gerov臈s ekonomikos teorines nuostatas, strukt奴r膮 bei funkcijas, taikomus pagrindinius ekonomikos valdymo svertus - fiskalin臋 bei socialin臋 politik膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

Gerov臈s koncepcija darnaus vystymosi kontekste. Gerov臈s ekonomikos objektas. Socialinio efektyvumo samprata. Gyventoj懦 gerov臈s koncepcija. Gyvenimo lygio ir jo kokyb臈s samprata bei charakteristikos. Gyventoj懦 u啪imtumas ir nedarbas, socialiini懦 ekonomini懦 pasekmi懦 vertinimas. U啪imtumo politika ir jos priemoni懦 efektyvumo vertinimas. Gyventoj懦 pajam懦 lygis ir strukt奴ra. Skurdo samprata, jo matavimas bei j寞 s膮lygojantys socialiniai ekonominiai veiksniai. Socialinis draudimas ir jo strukt奴ra. Socialin臈s paslaugos ir socialin臈 pinigin臈 parama.

Modulio tikslas

Suteikti doktorant奴ros studij懦 studentams kompleksini懦 啪ini懦 ir geb臈jim懦, susijusi懦 su investicini懦 portfeli懦 valdymu, jo procesais, kartu formuojant geb臈jim膮 analizuoti esan膷i膮 ir buvusi膮 rinkos situacijas, finansini懦 priemoni懦 istorini懦 kain懦 kitim

础辫谤补拧测尘补蝉

Studij懦 dalyke Investicij懦 portfelio teorija ir jos taikymas kompleksi拧kai nagrin臈jami pagrindiniai investicij懦 ir portfelio sudarymo bei valdymo klausimai, tokie kaip vertybini懦 popieri懦 portfelio sudarymas ir valdymas, investicin臈s aplinkos analiz臈, siekiant tinkamai parinkti aktyvus 寞 portfel寞, rink懦 neapibr臈啪tis, rizikos ir gr膮啪os derinimas, alternatyvi懦 investicij懦 寞traukimas 寞 portfel寞, skirtingos portfolio teorijos ir j懦 taikymo galimyb臈s 拧iuolaikin臈se rinkose.

Modulio tikslas

漠sisavinti gerov臈s ekonomikos, socialin臈s atskirties ir darbo rinkos politikos teorines nuostatas, strukt奴r膮 bei funkcijas.

础辫谤补拧测尘补蝉

Studij懦 dalykas apr臈pia socialin臈s politikos teorijas, socialines rizikas bei socialines ir darbo rinkos problemas 拧iuolaikin臈je visuomen臈je, o taip pat socialin臈s apsaugos sistem懦 pagrindinius elementus. Socialin臈s gerov臈s problema apr臈pia socialinio teisingumo sampratas, gerov臈s valstyb臈s istorin臋 raid膮 ir jos modelius, globalizacijos keliamus gerov臈s valstybei i拧拧奴kius bei jos modernizavim膮. Daug d臈mesio skiriama praktiniam socialin臈s politikos aspektui, apr臈piant visas socialin臈s apsaugos sritis, nuo d臈l socialini懦 rizik懦 prarast懦 pajam懦 kompensavimo sistem懦 iki darbo rinkos politikos bei u啪imtumo r臈mimo program懦. 漠 program膮 寞traukta ir Lietuvos socialin臈s gerov臈s sistemos raida.

Modulio tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie globali膮 ekonomik膮 ir 寞gyti geb臈jim懦 atlikti mokslinius tyrimus, skirtus globalizacijai ir globalios ekonomikos pl臈trai

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulis apima kompleksines studijas, skirtas globalizacijos procesams ir globaliai ekonomikai. Prioritetas teikiamas tokioms temoms ir klausimams: 1. Globalizacija ir globali ekonomika kaip mokslinio pa啪inimo ir tyrimo objektai. Globalizacijos ir globalios ekonomikos teorijos, j懦 寞vairov臈; 2. Globalios rinkos. Tarptautine prekyba, tarptautines investicijos, mokslo ir technologij懦 pa啪anga bei technologij懦 perdavimas globalios ekonomikos raidos procesu sistemoje. Darbo rinkos ir darbo j臈gos migracija ekonomikos globalizacijos s膮lygomis. Socialine raida, aplinkos apsauga, nacionalinio bei tarptautinio saugumo stiprinimas ekonomikos globalizacijos s膮lygomis; 3. Tarptautines organizacijos ir j懦 veikla globalizacijos ir globalios ekonomikos pl臈tojimo i拧奴kiu kontekste.

Modulio tikslas

Suteikti doktorant奴ros studij懦 studentams kompleksini懦 啪ini懦 ir geb臈jim懦, reikaling懦 priimant investavimo sprendimus skirtingose ekonomikos srityse, sprend啪iant skirtingo pob奴d啪io investavimo problemas, kur reikalingas gr膮啪os ir rizikos balansas.

础辫谤补拧测尘补蝉

Dalykas Investavimo sprendimai susij臋s su investavimo sprendim懦 pagrind懦 formavimu, pagrindini懦 investavimo teorij懦 ap啪valga, investicij懦 vertinimo princip懦 supratimu, investavimo 寞 skirtingus vertybinius popierius analize ir valdymu, alternatyviu investavimu bei imitacini懦 technologij懦 taikymo investicij懦 valdyme sprendimais.

Modulio tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie pagrindinius 拧iuolaikin臈je rinkos ekonomikoje vykstan膷ius procesus

础辫谤补拧测尘补蝉

Ekonomin臈s informacijos universalumas. Paklausos ir pasi奴los apim膷i懦 nustatymas. Mikroekonomikos teorija - verslo efektyvaus valdymo priemon臈. Rinkos modeli懦 alternatyvos. Valstyb臈s ekonominis reguliavimas. Ekonomini懦 i拧tekli懦 paklausa ir gamyba. Pajamos ir gyvenimo lygio klausimas. Aplinkosaugos ekonomin臈s problemos. Veiklos mast懦 nustatymas. Ekonomikos pusiausvyros principai. Makroekonominis nestabilumas. Klasikin臈 ir Keinso u啪imtumo teorija. Fiskalin臈s 奴kio priemon臈s. Bankai ir monetarin臈 politika. Biud啪etin臈 politika. Makroekonomini懦 proces懦 reguliavimas.

Modulio tikslas

艩io kurso tikslas - supa啪indinti su esmin臈mis s膮vokomis, kurios apibr臈啪ia nauj膮sias informacines komunikacines technologijas kaip pagrindin臈s login臈s sistemos ar tipologijos, kuriomis grind啪iamos dabartin臈s 啪iniasklaidos ekosistemos.

础辫谤补拧测尘补蝉

Informacij懦 technologij懦 komunikacinio turinio 寞taka visuomen臈s formavimui yra neatsiejama nuo informacini懦 technologij懦 raidos ir j懦 socialinio apibr臈啪imo. Mokslin臈je literat奴roje tai apib奴dinama kaip socialin臈 technologij懦 konstrukcija. Socialin臋 konstrukcij膮 apibr臈啪ia bendri technologij懦 pritaikymo principai, kurie su kiekviena informacini懦 technologij懦 karta kei膷iasi ir potencialiai 寞gyja naujus pavidalus. 艩寞 kurs膮 sudaro paskaitos ir seminarai, kuriuose doktorantai aktyviai 寞sitraukia 寞 kurso med啪iagos skaitym膮 ir interpretacij膮, vadovaujami patyrusio tyr臈jo. kursas siejamas su poreikiu geriau suprasti dabartines informacijos perdavimo technologijas ir j懦 ekosistemas, kurios 寞takoja m奴s懦 dabartin寞 socialin寞 gyvenim膮. Konkre膷iau kalbant, esminis d臈mesys 膷ia skiriamas socialiniams ir technologiniams kontekstams, kuriuose atsiranda naujosios komunikacin臈s technologijos, taip pat, klausimui, kokios analiz臈s tipologijos gali b奴ti 拧ioms technologijoms adekva膷iausiai pritaikytos.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams sistemini懦 啪ini懦 apie tarpdisciplinines inovacijas skaitmenin臈je komunikacijoje ir bendrak奴roje bei gauti praktini懦 寞g奴d啪i懦 taikyti 寞vairius skaitmenin臈s komunikacijos metodus skirtingose aplinkose bei kontekstuose.

础辫谤补拧测尘补蝉

Kursas suformuotas i拧 paskait懦 ir praktini懦 seminar懦 nedid臈l臈se grup臈se, kuriems vadovauja patyr臋s tyr臈jas. Kursas tyrin臈ja komunikacij膮 interneto 寞galintoje visuomen臈je ir atitinka Lietuvos Sumanios specializacijos prioritet膮 "漠trauki ir k奴rybinga visuomen臈", kuris pabr臈啪ia skaitmenin臈s komunikacijos svarb膮 socialini懦 inovacij懦 k奴rimui. Skaitmenin臋 komunikacij膮 ir bendrak奴r膮 tiesiogiai veikia inovacij懦 vystymasis tokiose trijose sferose: d臈l IKT naudojimo did臈jantis tinklo tankumas ir pasiekiamumas, atvir懦j懦 duomen懦 jud臈jimas ir auganti skaitmenini懦 bendradarbiavimo form懦 寞vairov臈. Nors niekas neabejoja skaitmenin臈s komunikacijos ateitimi, d臈l technologini懦 寞ranki懦 ir informacijos kanal懦 寞vairov臈s vartotojai da啪nai susiduria su tokiomis praktin臈mis komunikacijos problemomis kaip tarpusavio veiksm懦 koordinavimas, nuomoni懦 strukt奴ravimas, saugumo ir privatumo u啪tikrinimas ir kt. Vis懦 拧i懦 problem懦 prigimtis yra kompleksin臈, tod臈l kurse taikomi tarpdisciplininiai metodai.

Modulio tikslas

Formuoti geb臈jim膮 diskutuoti 寞vairiomis temomis, kriti拧kai vertinant diskusijos dalyvi懦 teiginius, j懦 naudojamus tekstus ir kontekstus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Kurso anotacija Nagrin臈jamas dialogas kaip trilyp臈 strukt奴ra: kalb臈jimas - su kuo nors - apie k膮 nors. Analizuojamas min臈tos strukt奴ros i拧pl臈timas 寞 polilog膮 per kitus - tiesioginius ir/ar netiesioginius -komunikacijos dalyvius: kalb臈jimas - su kuo nors - apie k膮 nors - remiantis kuo nors - kritikuojant k膮 nors ir t.t. Kriti拧kai lyginamos pagrindin臈s komunikacijos teorijos, parodomi j懦 skirtumai, privalumai ir tr奴kumai, kritin臈s ribos, nebendramati拧kumas. Taip pat ie拧koma 拧i懦 teorij懦 pana拧um懦, tarpteorinio dialogo galimybi懦 ir princip懦. Atskleid啪iama, kaip tarpteorin臈s diskusijos 寞galina kritin寞 nekriti拧k懦 monologini懦 teigini懦 vertinim膮 pa膷i懦 komunikacijos teorij懦 viduje.

Modulio tikslas

漠gyti 啪inias ir geb臈jimus, reikalingus komunikacijos tyrim懦, atitinkan膷i懦 naujausi懦 ir prie拧akini懦 tyrim懦 tendencijas, vykdymui.

础辫谤补拧测尘补蝉

Kurso metu studentams sudaromos s膮lygos susipa啪inti su prie拧akine komunikacijos mokslo metodologija ir naujausiomis tyrim懦 tendencijomis; i拧siai拧kinti 拧iandienini懦 komunikacijos mokslo srities tyrim懦 paskirt寞 ir specifik膮; susipa啪inti su naujausiais duomen懦 rinkimo metodais. Studentai atlieka empirinius komunikacijos srities mokslo tyrimus daktaro disertacijoje vystomos komunikacijos tema: parengia tyrimo program膮, atlieka duomen懦 rinkim膮 ir analiz臋. Atlikto tyrimo pagrindu parengiama tyrimo ataskaita. Tyrimo metu studentai turi pademonstruoti geb臈jim膮 pasirinkti tinkamus prie拧akinius tyrim懦 metodus, teisingai atlikti pat寞 tyrim膮 ir tinkamai interpretuoti bei pateikti tyrimo med啪iag膮

Modulio tikslas

艩io dalyko tikslas - suteikti 拧iuolaikin臈s strategijos teorijos, mokslini懦 tyrim懦 啪ini懦 bei ugdyti j懦 taikymo ir nauj懦 fundamentini懦 啪ini懦 bei id臈j懦 k奴rimo geb臈jimus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Strateginio valdymo sprendim懦 kurse nagrin臈jama rink懦 ir firm懦 teorijos, j懦 s膮veikos ir ry拧ys su strategijos teorija, pozityvi ir normatyvin臈 strategijos teorijos, ilgalaik臈 geb臈jimais pagr寞st懦 i拧tekli懦 vert臈, neap膷iuopiami strateginiai i拧tekliai ir j懦 ry拧ys su 寞mon臈s rezultatais, konkurencin臈 s膮veika: klasteriai, strateginiai aljansai ir 寞sigijimai, vadov懦 komandos ir sprendim懦 pri臈mimas, dinami拧kos, sistemin臈s, kognityvios ir holistin臈s strategijos teorijos suk奴rimas, empirini懦 tyrim懦 problemos, pl臈tojant kompetencijomis pagr寞st膮 strategijos teorij膮.

Modulio tikslas

漠sisavinti valdymo sprendim懦 teorij膮 ir metodus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Kurso metu pateikiamas valdymo sprendim懦 procesas, aptariamos s膮lygos (aplinkos 寞taka), analizuojami valdymo sprendim懦 modeliai, gilinamasi 寞 grup臈s sprendim懦 pri臈mimo ypatumus, analizuojami kiekybiniai ir kokybiniai sprendim懦 pri臈mimo metodai ir technikos, daugiakriterini懦 metod懦 taikymo galimyb臈s priimant valdymo sprendimus organizacijose.

Modulio tikslas

Suteikti teorini懦 啪ini懦 apie verslo proces懦 skaitmenizacijos valdym膮, suteikti geb臈jim懦 vertinti kintan膷ius procesus, formuoti moksli拧kai pagr寞stus sprendimus, globalios skaitmenizacijos nulemt懦 visuomen臈s ir verslo poky膷i懦 kontekste.

础辫谤补拧测尘补蝉

Kursas nagrin臈ja naujausias mokslini懦 tyrim懦 kryptis verslo proces懦 skaitmeninimo valdymo srityje, atsirandan膷ius naujus verslo modelius, kintan膷ius procesus, alternatyvius, inovatyvius sprendimus ir j懦 vertinimo metodus.

Modulio tikslas

漠sisavinti metodologinius vie拧ojo valdymo principus ir projektuoti j懦 寞gyvendinimo schemas.

础辫谤补拧测尘补蝉

Vie拧ojo valdymo teorijos kurso metu pateikiama vie拧ojo valdymo koncepcija, turinys, kontekstas ir raida bei perspektyva. Nagrin臈jami vie拧ojo valdymo komponentai, principai, atviras, u啪daras ir mi拧rus modeliai bei metodai, vie拧ojo valdymo teisin臈, politin臈, socialin臈, ekonomin臈, kult奴rin臈 aplinka, vie拧ojo ir verslo sektori懦 s膮veikos vaidmuo ir bendradarbiavimas. Vertinami vie拧ojo valdymo potencialas, 啪mogi拧kieji, finansiniai ir informaciniai i拧tekliai. Taip pat analizuojama valstyb臈s biud啪eto vaidmuo, turinys, planavimas ir vykdymas, biud啪eto teorijos taikymas, strateginis planavimas, planini懦 sprendim懦 vertinimas, vie拧ojo valdymo institucijos, j懦 寞vaizdis, visuomen臈s pasitik臈jimas institucijomis, j懦 funkcij懦 per啪i奴ra. Nagrin臈jama vie拧ojo valdymo etika, profesin臈 etika, politikos etika ir etikos kodeksai.

Modulio tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie 啪ini懦 ir inovacij懦 proces懦 vertinim膮 ir valdym膮 bei j懦 poveik寞 organizacij懦 valdymo veiksmingumui didinti, 寞gyti geb臈jim懦 taikyti 啪ini懦 ir inovacij懦 valdymo teorijas ir metodus siekiant kompleksi拧kai formuoti pagr寞stus sprendimus.

础辫谤补拧测尘补蝉

沤ini懦 ir inovacij懦 proces懦 valdymo kursas nagrin臈ja 啪ini懦 ir inovacij懦 valdymo samprat膮, procesus ir i拧拧奴kius globalizacijos bei transformacijos s膮lygomis, 啪ini懦 ir inovacij懦 proces懦 valdymo komponentus, pl臈tr膮, sukuriam膮 vert臋 organizacij懦 valdymui bei 啪ini懦 ekonomikai, 啪ini懦 ir inovacij懦 proces懦 vertinimo metodus, veiksnius ir kriterijus, tobulinimo b奴dus.

Modulio tikslas

漠sisavinti valdymo metodologinius principus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Vadybos teorijos kurso metu pateikiama vadybos teorijos esm臈 ir raida, 拧iuolaikin臈s kryptys. Taip pat nagrin臈jama valdymo sprendim懦 esm臈, 拧iuolaikiniai modeliavimo metodai, sprendim懦 paramos sistemos. Analizuojama sistem懦 teorija, valdymo problem懦 sprendimo interpretacija sistem懦 teorijos po啪i奴riu, valdymo metod懦 turinys, j懦 taikymo specifika sprend啪iant 寞vairias vadybos problemas, valdymo funkcij懦 ir valdymo u啪davini懦 turinys 寞vairiose srityse bei aptariamos vadybos perspektyvos.

Modulio tikslas

Pad臈ti doktorantams 寞gyti sistemin寞 supratim膮 apie 拧iuolaikines optoelektronikos med啪iagas, 寞taisus ir technologijas bei geb膮 planuoti, 寞gyvendinti ir pritaikyti 寞gytas 啪inias tolimesniuose moksliniuose tyrimuose.

础辫谤补拧测尘补蝉

Suteikiamos sistemin臈s teorin臈s ir praktin臈s 啪inios apie 拧iuolaikines optoelektronikos med啪iagas, darinius ir gamybos technologinius principus; apie 拧viesos 拧altini懦, 拧viesos detektori懦 bei 拧viesos manipuliavimo 寞tais懦 veikimo fizikinius principus. Gilinamasi 寞 拧iuolaikini懦 optoelektronikos 寞tais懦 modeliavimo, optimizavimo bei praktinio taikymo ypatumus.

Modulio tikslas

Pad臈ti doktorantams 寞gyti sistemin寞 dirbtini懦 neuron懦 tinkl懦 teorijos supratim膮 bei geb膮 planuoti, 寞gyvendinti ir pritaikyti 寞gytas 啪inias tolimesniuose moksliniuose tyrimuose.

础辫谤补拧测尘补蝉

漠gyjamos sistemin臈s teorin臈s ir praktin臈s 啪inios apie 拧iuolaikinius statinius bei dinaminius (iki 20 skirting懦 pavadinim懦) dirbtini懦 neuron懦 tinklus, j懦 sud臈t寞, veikim膮 ir mokym膮. I拧mokstama dirbtini懦 neuron懦 tinklus modeliuoti MATLAB programa bei juos taikyti signalams apdoroti. Gilinamasi 寞 dirbtini懦 neuron懦 tinkl懦: galimybes, mokymo procesus, strukt奴ros optimizavim膮 bei taikymo aspektus.

Modulio tikslas

Suteikti 寞terptini懦 sistem懦 啪ini懦, reikaling懦 moksliniams tyrimus atlikti bei kurti naujas 寞terptines sistemas technologij懦 valdymui.

础辫谤补拧测尘补蝉

漠terptini懦 sistem懦 (漠S) projektavimo dalyke suteikiama 啪ini懦 apie 漠S klasifikavim膮, k奴rimo etapus, projektavimo platformas, 漠S branduolius, duomen懦 perdavim膮, integruotas 漠S program懦 k奴rimo aplinkas, 漠S program懦 testavim膮 ir 漠S operacij懦 sistemas. 漠gyjamos specializuotos 啪inios apie 漠S kintamosios srov臈s elektros varikliams valdyti bei 漠S automatiniam technologij懦 valdymui.

Modulio tikslas

漠gyti gilesni懦 kompiuteri懦 sistem懦 sudarymo bei taikymo konkre膷i懦 u啪davini懦 sprendimui 啪ini懦, reikaling懦 moksliniams tyrimams saugi懦 kompiuteri懦 sistem懦 ir informacijos apsaugos srityse.

础辫谤补拧测尘补蝉

漠gyjamos teorin臈s ir praktin臈s 啪inios apie 拧iuolaikines kompiuteri懦 sistemas, j懦 saugumo u啪tikrinimo priemones ir mechanizmus. I拧mokstama modeliuoti kompiuteri懦 sistem懦 saugum膮 taikant 寞vairius modelius ir program懦 paketus. Gilinamasi 寞 kompiuteri懦 sistemose kylan膷i懦 incident懦 aptikimo, analiz臈s ir valdymo klausimus.

Modulio tikslas

Pad臈ti doktorantams 寞gyti 啪ini懦 apie 拧iuolaikini懦 mikroprocesorini懦 sistem懦 strukt奴r膮, diskre膷i懦j懦 sistem懦 projektavimo principus. I拧ugdyti geb臈jimus pritaikyti 寞gytas 啪inias moksliniuose tyrimuose.

础辫谤补拧测尘补蝉

漠gyjama sistemini懦 ir praktini懦 啪ini懦 tinkamam valdymo sistemos strukt奴ros bei element懦 parinkimui, i拧ugdomi geb臈jimai numatyti tolimesn臋 objekto raid膮, parinkti optimalius esamus bei kurti naujus valdymo algoritmus. I拧mokstama sudaryti tinkamiausi膮 mikroprocesorin臈s programin臈s 寞rangos strukt奴r膮, u啪tikrinan膷i膮 ilgalaik寞 patikim膮 sistemos veikim膮 bei atnaujinimo galimybes.

Modulio tikslas

漠gyti sistemin寞 signal懦 apdorojimo elektronin臈mis grandin臈mis teorijos supratim膮 bei geb膮 planuoti, 寞gyvendinti ir pritaikyti 寞gytas 啪inias tolimesniuose moksliniuose tyrimuose.

础辫谤补拧测尘补蝉

漠gyjamos sistemin臈s teorin臈s 啪inios apie determinuot懦j懦 pla膷iajuos膷i懦 ir siaurajuos膷i懦 signal懦 bei atsitiktini懦 proces懦 charakteristikas. I拧analizuojami metodai leid啪iantys 寞vertinti tiesini懦 ir netiesini懦 grandini懦 poveik寞 signalams. I拧mokstama parinkti tinkamus laikinius ir da啪nius metodus bei juos taikyti signalams apdoroti. Gilinamasi 寞 netiesini懦 grandini懦 taikym膮 signal懦 spektrui pakeisti.

Modulio tikslas

Pad臈ti doktorantams 寞gyti skaitini懦 metod懦 啪ini懦 ir 寞g奴d啪i懦, b奴tin懦 atliekant elektrodinamini懦 sistem懦 mokslinius tyrimus, projektuojant mikrobang懦 diapazono 寞taisus ir sistemas.

础辫谤补拧测尘补蝉

漠gyjamos sistemin臈s teorin臈s ir 啪inios apie skaitinius metodus (baigtini懦 skirtum懦, baigtini懦 element懦, baigtini懦 skirtum懦 laiko srities, integralini懦 lyg膷i懦 bei hibridini懦) ir j懦 galimybes elektromagnetizmo u啪daviniams spr臋sti. 漠gyjami elektromagnetini懦 lauk懦 skai膷iavimo ir mikrobang懦 寞tais懦 modeli懦 sudarymo, charakteristik懦 skai膷iavimo, savybi懦 tyrimo ir sintez臈s geb臈jimai.

Modulio tikslas

漠gyti gilesni懦 啪ini懦 ir geb臈jim懦, reikaling懦 atliekant vienlus膷i懦 integrini懦 grandyn懦 ir j懦 sistem懦 projektavim膮 bei mokslinius tyrimus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Vienlus膷i懦 integrini懦 grandyn懦 ir sistem懦 projektavimo dalyke pagilinamos ir (arba) 寞gyjamos naujo 啪inios apie integrini懦 grandyn懦 komponent懦 kompiuterinius modelius, superdid啪i懦j懦 grandyn懦 su vienpoliais komplementariaisiais tranzistoriais projektavim膮, analogini懦 grandyn懦 modeliavimo ypatumus, pa啪angi懦 lust懦 topologijos automatizuoto projektavimo technologijas ir vienlus膷i懦 grandyn懦 ir j懦 sistem懦 projektavimo raidos perspektyvas.

Modulio tikslas

I拧analizuoti triuk拧mo susidarymo ir sklaidos teorinius pagrindus, suprasti nauj懦, akusti拧kai efektyvi懦 med啪iag懦 k奴rim膮 ir triuk拧mo ma啪inimo technologij懦 tobulinim膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

Analizuojama triuk拧mo susidarymo, sklaidos ir ma啪inimo teoriniai pagrindai, akcentuojant vykstan膷ius fizikinius procesus. Siekiama 寞sisavinti triuk拧mo matavimo rezultat懦 apdorojimo pagrindinius kompiuterinius metodus ir modeliavimo programas. Nagrin臈jama statybini懦 med啪iag懦 ir konstrukcij懦 akustini懦 savybi懦 tyrimo ir vertinimo metodikos.

Modulio tikslas

Supa啪indinti su aplinkoje nat奴raliai egzistuojan膷iomis chemin臈mis med啪iagomis ir vykstan膷iais cheminiais procesais, su cheminiais ter拧alais, susidaran膷iais vykstant antropogeniniams cheminiams procesams, ter拧al懦 migracija ir poveikiu 啪mogui bei kitie

础辫谤补拧测尘补蝉

沤em臈s atmosferoje, ypa膷 jos 啪emutiniuose sluoksniuose (troposferoje ir stratosferoje), gamtiniuose vandens telkiniuose (hidrosferoje) bei kietos 沤em臈s plutos vir拧utiniame sluoksnyje (pedosferoje) nat奴raliai egzistuojan膷ios chemin臈s med啪iagos ir nat奴raliai vykstantys cheminiai procesai; antropogeniniai cheminiai procesai ir jiems vykstant susidaran膷ios chemin臈s med啪iagos, ter拧ian膷ios aplink膮 ir d臈l to neigiamai veikian膷ios 啪mog懦 ir kitus gyvus organizmus; antropogenin臈s med啪iagos, sukelian膷ios neigiamus globalius aplinkos poky膷ius (ozono irim膮 stratosferoje, global懦 klimato at拧ilim膮); 拧iuolaikiniai metodai ter拧al懦 susidarymui stabdyti ir jiems 拧alinti.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams aplinkos fizikos 啪ini懦 ir suformuluoti fundamentini懦 gamtos d臈sni懦 taikymo aplinkos in啪inerijos srityje praktinius 寞g奴d啪ius.

础辫谤补拧测尘补蝉

Studij懦 dalykas Aplinkos fizika - tai teorijos ir praktikos visuma, padedanti doktorantams suvokti elektrostatinius rei拧kinius atmosferoje, 拧viesos sklidimo atmosferoje d臈snius, 拧ilumin臋 tar拧膮, jonizuojan膷i膮j膮 ir nejonizuojan膷i膮j膮 elektromagnetin臋 spinduliuot臋 aplinkoje, akustin臋 tar拧膮, skys膷i懦 mechanikos pagrindus, 沤em臈s magnetin寞 lauk膮, energijos virsm懦 atsinaujinan膷iose ir neatsinaujinan膷iose energijos 拧altiniuose fizik膮.

Modulio tikslas

Supa啪indinti su atliek懦 tvarkymo technologijomis. Akcentuoti atliek懦 tvarkymo prioritetus, ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius aspektus bei pagrindines perdirbimo ir utilizavimo technologijas.

础辫谤补拧测尘补蝉

Atliekos, j懦 savyb臈s ir susidarymo 拧altiniai. Atliek懦 tvarkymo sistema ir jos funkcionavimo kriterijai. Atliek懦 surinkimas, surinkimo sistemos. Apskaitos ir r奴拧iavimo reik拧m臈 atliek懦 perdirbimui bei naudojami r奴拧iavimo metodai. Atliek懦 perdirbimas: techniniai, socialiniai, ekonominiai aspektai, konkre膷i懦 atliek懦 r奴拧i懦 perdirbimo technologijos.

Modulio tikslas

Suteikti pagrindini懦 啪ini懦 apie biogeochemij膮 kaip moksl膮, tiriant寞 gyv懦j懦 organizm懦 chemin臋 sud臈t寞 ir j懦 vaidmen寞 geocheminiuose migracijos procesuose, element懦 sklaid膮 ir koncentracij膮 biosferoje bei biogeochemijos s膮sajas su aplinkos in啪inerijos m

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulis skirtas pagrindini懦 biogeochemijos skyri懦 teoriniam pa啪inimui ir jos pagrindini懦 aspekt懦 taikymui aplinkos in啪inerijos mokslo problemoms spr臋sti. Modulio temas sudaro: fundamentalioji biogeochemijos at啪vilgiu samprata apie gyv膮j膮 med啪iag膮, jos funkcijas ekosistemoje, land拧afte ir biosferoje bei vaidmen寞 沤em臈s kaip planetos evoliucijoje; pagrindiniai biogeochemijos d臈sniai ir principai; geochemin臈 biosferos evoliucijos aplinka ir jos kiekybiniai parametrai; 啪em臈s plutos geochemin臈s sud臈ties nepastovumas, jos gamtiniai arealai ir geochemin臈s anomalijos; technogenez臈s s膮lygojami chemini懦 element懦 apykaitos poky膷iai ir u啪tar拧os p臈dsako koncepcija; chemini懦 element懦 biofili拧kumas ir j懦 biologin臈 akumuliacija bei svarba fitoremediacijoje; element懦 pasiskirstymas augaluose ir j懦 akumuliacijos veiksniai bei proceso veiksmingumo rodikliai; biogeochemin臈s provincijos; biologinis ir biogeocheminis element懦 apytakos ciklai biosferoje ir j懦 imlumas; atmosferos, hidrosferos ir pedosferos bio

Modulio tikslas

Su啪inoti apie pagrindini懦 奴kin臈s veiklos sri膷i懦 寞tak膮 aplinkos komponent懦 u啪ter拧tumui bei technogenin臈s tar拧os veiksnius ir j懦 poveik寞 visuomen臈s sveikatai, gauti nauj懦 啪ini懦 apie inovatyvias aplinkosaugines technologijas.

础辫谤补拧测尘补蝉

Globalin臈s antropogenin臈s tar拧os problemos ir poveikis visuomen臈s sveikatai. Oro valymo technologij懦 拧iuolaikiniai moksliniai tyrimai, tendencijos bei perspektyvos. Fizin臈 aplinkos tar拧a ir jos poveikis aplinkai ir 啪mogui. Tar拧os normavimas ir ribojimas. Dirvo啪emio ir hidrosferos antropogenin臈 tar拧a ir visuomen臈s sveikata. Tar拧os 拧altiniai ir savivalos procesai. Tar拧os ma啪inimui skirtos inovatyvios aplinkosaugin臈s technologijos.

Modulio tikslas

Pagilinti student懦 啪inias ir suteikti naujos technin臈s ir mokslin臈s informacijos apie vandens ruo拧imo ir nuotek懦 valymo technologijas. Suteikti metodologijos 啪ini懦, reikaling懦 planuojant ir atliekant vandens ruo拧imo, nuotek懦 valymo technologij懦 tyrim

础辫谤补拧测尘补蝉

Vandens poreikiai, kokyb臈, gamtiniai 拧altiniai, reglamentavimas ir vertinimas. Vandens kokyb臈s gerinimas: rodikliai, metodai, pasiekiamas efektyvumas. Vandens ruo拧imo technologijos. Vandens dezinfekavimo metodai, procesai, 寞renginiai. Nuotek懦 sud臈tis, savyb臈s ir kiekiai. Reikalavimai valyt懦 nuotek懦 kokybei. Nuotek懦 parengtinio ir pirminio valymo, biologinio valymo, tretinio valymo procesai, 寞renginiai, j懦 parinkimas. Dumblo apdorojimas: stabilizavimas, tankinimas, sausinimas, d啪iovinimas, deginimas, energijos i拧gavimas ir pakartotinis naudojimas. Biologinio nuotek懦 valymo 寞rengini懦 valdymo, automatizavimo ir optimizavimo principai.

Modulio tikslas

Suteikti 啪inias apie 寞vairius aplinkos procesus, tarpusavio ry拧ius bei matematinio modeliavimo taikym膮 j懦 neapibr臈啪tumams spr臋sti.

础辫谤补拧测尘补蝉

Studij懦 dalyke 寞gyjamos 啪inios apie matematinio modeliavimo s膮vokas, modeliavimo lygius, analizinius perna拧os lyg膷i懦 sprendinius, diferencialini懦 lyg膷i懦 sprendimo b奴dus, perna拧os proces懦 lygtis, bang懦 sklidimo modeliavim膮, kompiuterin臈s programas bei rezultat懦 galutin寞 apibendrinim膮.

Modulio tikslas

Pagilinti turimas ir 寞gauti naujas 啪inias apie susisiekimo komunikacij懦 dang懦 konstravimui b奴tinuosius 寞vesties duomenis, j懦 s膮sajas ir poveik寞 skaitmeninio modelio tikslumui bei automatizuotam dang懦 konstravimui.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulis skirtas suteikti 啪inias ir geb臈jimus, susijusius su automatizuotu susisiekimo komunikacij懦 dang懦 konstravimu. Panaudojant mechanistinio-empirinio metodo dedam膮sias - nat奴rinius duomenis ir laboratoriniais eksperimentais nustatytas med啪iag懦 funkcines savybes, sudaromas bei apskai膷iuojamas dangos konstrukcijos modelis. Automatizuoto modelio panaudojimas u啪tikrina skai膷iavimo spart膮, tikslum膮, pakartojamum膮 bei atkuriamum膮.

Modulio tikslas

Supa啪indinti studentus su dabartin臈mis urbanizacijos problemomis, j懦 keliama gr臈sme ir i拧拧奴kiais planuojant miestus. Ap啪velgti miest懦 darniosios pl臈tros i拧takas,

础辫谤补拧测尘补蝉

Darnioji miest懦 pl臈tra, jos i拧takos, raida. Dabartin臈s miest懦 darniosios pl臈tros koncepcijos, visuotinai pripa啪inti miest懦 darnumo kriterijai. Miest懦 planavimas pagal darnios pl臈tros principus. Darniosios pl臈tros princip懦 taikymas rengiant miest懦 bendruosius planus. 沤em臈s nuosavyb臈s ir 啪em臈s naudojimo apribojim懦, sveikatos ir higienos norm懦 klausimai darniojoje pl臈troje. Miest懦 pl臈tros prognozavimas, teritorijos 寞sisavinimas ir esam懦 teritorij懦 regeneracija. Darni susisiekimo sistema mieste ir jos planavimas. Gyvenamosios teritorijos mieste morfotipai, j懦 charakteristikos darnumo po啪i奴riu, 寞vairi懦 u啪statymo tip懦 taikymas.

Modulio tikslas

Supa啪indinti doktorantus su dideli懦 duomen懦 analitikos teorija, praktika ir naujausiomis tendencijomis.

础辫谤补拧测尘补蝉

Pagrindin臈s pasaulin臈s dideli懦 duomen懦 tendencijos: augantys daikt懦 interneto tinklai, prieinamesnis DI, nusp臈jamosios analiz臈s populiar臈jimas, tamsi懦 duomen懦 perk臈limas 寞 debes寞, vyriausi懦j懦 duomen懦 analitik懦 reik拧m臈s did臈jimas, kvantin臈 kompiuterija, i拧manesnis ir grie啪tesnis kibernetinis saugumas, galini懦 punkt懦 saugumas, debes懦 saugumas, atvirojo kodo duomenys, duomen懦 demokratizavimas, duomen懦 etika. Praktinis dideli懦 duomen懦 analitikos taikymas: statyba, nekilnojamas turtas, miestai, bankininkyst臈, 啪iniasklaida ir pramogos, sveikatos prie啪i奴ros paslaugos, 拧vietimas, gamyba ir gamtos i拧tekliai, vyriausyb臈, ma啪menin臈 ir didmenin臈 prekyba, transportas, energetika ir komunalin臈s paslaugos. Dideli duomenys. D臈vimi 寞renginiai. Daikt懦 internetas. I拧maniosios technologijos. Standartai ir duomen懦 integracija. Duomen懦 gavyba ir jos praktinis taikymas. Duomen懦 gavybos u啪daviniai, metodai ir sistemos. Teksto ir video analitika. Biometrin臈 analitika. Emocin臈 kompiuterija.

Modulio tikslas

Supa啪indinti su eksperimentiniu ir skaitiniu grunt懦 mechanikos u啪davini懦 modeliavimu, j懦 principais ir taikymo galimyb臈mis.

础辫谤补拧测尘补蝉

Grunt懦 nat奴rini懦 ir laboratorini懦 grunto eksperiment懦 metod懦 ap啪valga. Tikimybinis eksperiment懦 vertinimas. Eksperiment懦 modeliavimas skaitiniais metodais. Baigtiniai elementai geotechnikoje. 漠vair奴s fizikiniai modeliai eksperimentams modeliuoti - tamprus, tampriai plastinis, Moro - Kulono, stipr臈jan膷io grunto, stipr臈jan膷io grunto 寞vertinant ma啪as deformacijas, mink拧to grunto, hypoplastinis modelis. Susieti u啪daviniai geotechnikoje (dvifazis gruntas). Diskre膷i懦j懦 element懦 metodas gruntams modeliuoti.

Modulio tikslas

Pagilinti 啪inias apie gaisr懦 procesus ir j懦 poveik寞 pastatams ir 啪mon臈ms

础辫谤补拧测尘补蝉

Gaisro genez臈s fiziko-cheminiai aspektai. Kokybinis gaisro vertinimas. Svarbiausi懦 gaisro faktori懦 ir parametr懦 analiz臈. 漠vairi懦 kiet懦 med啪iag懦 u啪sidegimo bei degimo ypatumai ir j懦 寞vertinimas. Vidaus pradinio ir tolesnio gaisro vystymosi etapai. D奴m懦 faktoriaus analiz臈.

Modulio tikslas

Mok臈ti pasirinkti grunt懦 tyrimo metodus, gauti parametrus pasirinktam grunto modeliui.

础辫谤补拧测尘补蝉

Grunt懦 formavimosi ypatumai bei eksperimentiniai tyrimai, nustatant baigtini懦 element懦 rodiklius pagrindo med啪iagos modeliui. Tikimybinis eksperimento duomen懦 寞vertinimas. Grunto modeliai: tamprus, tampriai plastinis, Moro - Kulono, stipr臈jan膷io grunto(HS), ma啪懦 deformacij懦 stipr臈jan膷io grunto, mink拧to valk拧naus grunto modeliai. Diskre膷i懦j懦 element懦 metodas gruntams modeliuoti.

Modulio tikslas

漠sisavinti transporto sraut懦 modeliavim膮 kelio arba gatv臈s ruo啪o ir atskiros sankry啪os mikro lygiuose. Vertinti transporto ir p臈s膷i懦j懦 sraut懦 s膮veik膮 ir analizuoti 寞tak膮 eismo saugumui.

础辫谤补拧测尘补蝉

Pagrindiniai modulio nagrin臈jami klausimai: transporto sraut懦 augimo problemos Europos S膮jungoje ir Lietuvoje. Transporto sraut懦 modeliavimas magistraliniuose ir kra拧to keliuose. Transporto sraut懦 modeliavimas miest懦 gatv臈se. Transporto ir p臈s膷i懦j懦 sraut懦 konfliktini懦 situacij懦 modeliavimas sankry啪ose. Modeliavimo rezultat懦 panaudojimas rengiant keli懦 ir gatvi懦 tinklo pl臈tros ir rekonstrukcijos projektus.

Modulio tikslas

Pateikti kompozit懦 fizikini懦 modeli懦 sudarymo teorinius pagrindus ir i拧mokinti spr臋sti fizikiniai netiesinius konstrukcij懦 projektavimo u啪davinius.

础辫谤补拧测尘补蝉

艩iuolaikin臈s pramon臈s galimyb臈s leid啪ia sintezuoti plataus mechanini懦 savybi懦 spektro polimerus, kurie pla膷iai taikomi medicinoje, automobili懦 bei kosmini懦 erdv臈laivi懦 gamyboje. Statybini懦 konstrukcij懦 projektavime, deja, da啪niausiai vyrauja konservatyvus po啪i奴ris 寞 naujas med啪iagas. 艩io modulio tikslas - identifikuoti efektyvius laikan膷iuosius konstrukcinius elementus pritaikius i拧skirtini懦 mechanini懦 savybi懦 pluo拧tais armuotus polimerus. 艩iame kontekste "efektyvumo" kriterijus suprantamas kaip kuriamo elemento geb臈jimas atlaikyti projektines apkrovas su ma啪iausiomis med啪iag懦 s膮naudomis (atsi啪velgiant 寞 element懦 gamybos technologij膮).

Modulio tikslas

Supa啪indinti doktorantus su gel啪betonini懦 statini懦 netiesin臈s analiz臈s pagrindais

础辫谤补拧测尘补蝉

Fizinis ir geometrinis netiesi拧kumas. Netiesi拧kumo problemos statiniuose. Betono fizin臈s-mechanin臈s savyb臈s kiet臈jimo stadijoje. Betono susitraukimas ir valk拧numas. Gel啪betonini懦 konstrukcij懦 ir statini懦 deformacij懦 apskai膷iavimo metodai, 寞vertinant betono susitraukim膮 ir valk拧num膮. Skai膷iavimo pavyzd啪iai ir rezultat懦 analiz臈. Betono strukt奴ros analiz臈 mezolygyje. Betono strukt奴ros analiz臈 mikrolygyje. Betono ir armat奴ros 寞tempi懦 ir deformacij懦 priklausomyb臈s, esant vienaa拧iam 寞tempi懦 b奴viui. Betono stiprumas ir deformacijos, esant dvia拧iam ir tria拧iam 寞tempi懦 b奴viui. Temperat奴ros 寞taka gel啪betonini懦 konstrukcij懦 deformacijoms. Plasti拧kumo teorijos pagrindai. Betono plei拧臈jimo modeliai. Diskre膷i懦j懦 ir vidutini懦 ply拧i懦 modeliai. Ply拧io plo膷io skai膷iavimo metodai. 漠linki懦 skai膷iavimo metodai. Betono ir armat奴ros sukibimas ir modeliai. 漠tempi懦 ir deformacij懦 analiz臈 sluoksni懦 metodu. Iteracini懦 ir tiesiogini懦 skai膷iavimo metod懦 pagrindiniai principai.

Modulio tikslas

I拧analizuoti teorinius ir taikomuosius stipriojo ir ner奴dijan膷io plieno bei aliuminio pa啪angi懦 konstrukcij懦 skai膷iavimo metodus

础辫谤补拧测尘补蝉

Stipriojo plieno, ner奴dijan膷io plieno ir aliuminio pa啪angios konstrukcijos. 艩i懦 med啪iag懦 taikymo sritys, savyb臈s, keliami reikalavimai, elgsena, skai膷iavimo teoriniai ir taikomieji pagrindai.

Modulio tikslas

Mokyti projektuoti rizikos analiz臈s metodais saugius kritini懦 infrastrukt奴r懦 objektus - svarbius pastatus, principinius transporto ir energetikos sistem懦 komponentus, pramon臈s objektus, kuri懦 naudojimas yra susij臋s su avarij懦 ir gaisr懦 galimybe.

础辫谤补拧测尘补蝉

Gaisro genez臈s fiziko-cheminiai aspektai. Kokybinis gaisro vertinimas. Svarbiausi懦 gaisro faktori懦 ir parametr懦 analiz臈. 漠vairi懦 kiet懦 med啪iag懦 u啪sidegimo bei degimo ypatumai ir j懦 寞vertinimas. Vidaus pradinio ir tolesnio gaisro vystymosi etapai. D奴m懦 faktoriaus analiz臈.

Modulio tikslas

Supa啪indinti studentus su skaitmenin臈s statybos ir BIM teoriniais ir praktiniais pagrindais.

础辫谤补拧测尘补蝉

Baigus 拧寞 kurs膮 寞gyjama 啪ini懦 ir 寞g奴d啪i懦, kurie leid啪ia statyb懦 sektoriuje s臈kmingai taikyti skaitmenin臋 statyb膮 ir statini懦 informacin寞 modeliavim膮 (SS-BIM). SS-BIM 啪inios padeda statyb懦 sektoriui dirbti na拧iau ir rezultatyviau. Pagrindin臈s temos: SS-BIM kilm臈, elementai, apibr臈啪tis, SS-BIM per vis膮 projekto gyvavimo cikl膮. Analizuojamos naujausias pasaulio mastu skaitmenin臈s statybos technologijos (Chat GPT, skaitmeninis dvynys, virtualios ir papildytos realyb臈s, d臈vimieji 寞renginiai ir daikt懦 internetas (寞rangos steb臈jimas ir remontas, atsarg懦 valdymas ir u啪sakymas, energinis efektyvumas, sauga), Pramon臈 5.0, dronai, 3D spausdinimas, 4-11D BIM, duomen懦 ir teksto analitika, dirbtinis intelektas, adaptyvios, biometrin臈s ir emocin臈s technologijos, modeliavimo, optimizavimo, sprendim懦 paramos sistemos ir pan.) pastato gyvavimo proceso metu ir galimybes jas 寞diegti Lietuvoje. Bus pateikti konkret奴s naujausi懦 SS-BIM statyboje ir nekilnojamame turte pavyzd啪iai Lietuvoje ir pasaulyje.

Modulio tikslas

I拧analizuoti sluoksniuot懦j懦 konstrukcij懦 teorij膮 ir j懦 skai膷iavimo metodus, pateikti j懦 analiz臋, privalumus ir trukumus

础辫谤补拧测尘补蝉

Sluoksniuot懦j懦 konstrukcij懦 tipai, strukt奴ra ir j懦 ry拧ys su skai膷iavimo metodais. Sluoksniuot懦j懦 konstrukcij懦 skai膷iavimas, esant mink拧tiems ir standiems viduriniams sluoksniams. Ry拧i懦 寞taka bendram sluoksni懦 darbui. Ry拧i懦 standumo 寞vertinimas.

Modulio tikslas

漠sisavinti statini懦 skaitin寞 ir informacin寞 modeliavim膮 bei jo taikym膮 rengiant integruot膮 AEC projekt膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

艩iuolaikin臈 kompiuterinio projektavimo technologija statybos in啪inerijos srityje grind啪iama statinio informacinio modelio (BIM - Building Information Modelling) koncepcija. Pagal 拧i膮 koncepcij膮 visas statinio projektas ir jo atskiros dalys kuriami vientiso arba integruoto pastato t奴rinio objektinio parametrinio grafinio-informacinio modelio kontekste, apiman膷io visas projekto stadijas ir etapus. Tod臈l labai svarbu, kad visi projekto dalyviai (architektai, konstruktoriai, in啪inerini懦 dali懦 specialistai, technologai ir kt.) s臈kmingai bendradarbiaut懦 per visas projekto stadijas ir etapus. Tokio s臈kmingo bendradarbiavimo pagrindas yra bendradarbiavimo integruotame projekte standart懦 ir taisykli懦 啪inojimas bei geb臈jimas valdyti projekto duomenis taikant bendr膮j膮 duomen懦 valdymo aplink膮.

Modulio tikslas

Supa啪indinti doktorantus su u啪statytos aplinkos gyvavimo ciklu ir jos analiz臈s teorija bei praktiniu taikymu 寞vairiose srityse.

础辫谤补拧测尘补蝉

U啪statytos aplinkos gyvavimo ciklas ir analiz臈 (pastato gyvavimo ciklas; gyvavimo ciklo vertinimo (GCV) etapai; GCV integravimas 寞 啪ali懦j懦 pastat懦 vertinimo sistemas; u啪statytos aplinkos gyvavimo ciklo kompleksin臈s analiz臈s modelis, pabr臈啪iant pastato gyvavimo ciklo vertinim膮; kiekybiniai ir kokybiniai u啪statytos aplinkos gyvavimo ciklo analiz臈s aspektai; mikro, mezo ir makro aplinka; u啪statytos aplinkos gyvavimo ciklo kompleksin臈s analiz臈s modelis ir praktinis jo realizavimas; 寞vairiuose u啪statytos aplinkos gyvavimo ciklo etapuose dalyvaujan膷ios suinteresuotos grup臈s ir 拧寞 cikl膮 sistemingai apib奴dinanti kriterij懦 sistema). GCV duomen懦 bazi懦 ir 寞ranki懦 k奴rimas. SPS, ISPS ir daikt懦 interneto taikymas 寞vairiuose u啪statytos aplinkos gyvavimo ciklo ir jo vertinimo etapuose.

Modulio tikslas

Pateikti teorinius pagrindus ir i拧mokinti sudaryti daugiakriterius diskre膷iosios optimizacijos u啪davini懦 sprendimo modelius bei taikyti sprendim懦 paramos sistemas praktiniams tvarios statybos pl臈tros u啪daviniams spr臋sti.

础辫谤补拧测尘补蝉

Daugiakriter臈s diskre膷iosios optimizacijos pagrindai: tiksl懦 formulavimas, duomen懦 tipai, u啪davini懦 sprendimo modeliai, naudingumo funkcij懦 tipai. Ekspert懦 atranka, ekspertini懦 duomen懦 apdorojimas. Sumanios sprendim懦 paramos sistemos (SSPS), j懦 klasifikacija ir sud臈tin臈s dalys; daugiakriteri懦 SSPS integracija su rekomendacin臈mis, konsultavimo, ekspertin臈mis, duomen懦 ir teksto analitikos sistemomis; praktiniai sprendim懦 paramos sistem懦 pavyzd啪iai ir taikymas tvarios statybos u啪daviniams spr臋sti. Naujausios pasaulin臈s daugiakriter臈s optimizacijos ir SSPS u啪statytoje aplinkoje tendencijos pasaulyje: generatyvusis AI, AI ir personalizavimas, AI statyboje ir nekilnojamajame turte, AI demokratizavimas, multimodalumas, AI transporte, AI klimato kaitos sprendimuose, skaitmeniniai dvyniai, nusp臈jamoji analiz臈, 拧e拧臈linis AI, pokalbi懦 AI, papildyta realyb臈, i拧pl臈stinis darbas, pritaikyti dirbtinio intelekto modeliai, sukeliantys revoliucij膮 statyboje, atsakingos AI.

Modulio tikslas

漠sisavinti statini懦 ir j懦 statybos statistinio tyrimo ir projekt懦 daugiakriterijinio vertinimo metod懦 teorij膮 bei praktin寞 taikym膮

础辫谤补拧测尘补蝉

Statistini懦 tyrim懦 raidos tendencijos ir taikymas i拧sivys膷iusi懦 拧ali懦 bei Europos S膮jungos statybin臈se normose. Atsitiktini懦 dyd啪i懦, proces懦 lauk懦 tikimybini懦 tyrimo modeli懦 taikymas. Statistin臈 kontrol臈 ir element懦 bei sistem懦 vertinimas. Visuotin臈s projekt懦 kokyb臈s analiz臈. Mikro ir makro faktori懦 poveikis projekt懦 efektyvumui. Projekt懦 daugiakriterinio 寞vertinimo teoriniai pagrindai, metodai ir modeliai. Optimalumo kriterijai. Teoriniai kriterij懦 reik拧mingumo nustatymo metodai. Daugiakriterini懦 sprendim懦 pri臈mimo metod懦 integracija su rekomendaciniais, konsultavimo, ekspertiniais, duomen懦 ir teksto analitikos metodais. Daugiakriteri懦 sprendim懦 paramos sistem懦 jungimas/integracija su rekomendacin臈mis, konsultavimo, ekspertin臈mis, duomen懦 ir teksto analitikos sistemomis.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams 啪ini懦 apie biologin寞 poveik寞 ir jo pasekmes statybin臈ms med啪iagoms.

础辫谤补拧测尘补蝉

艩iuolaikiniai mikroorganizm懦 nustatymo metodai. Augalin臈s kilm臈s ir tradicin臈s statybin臈s termoizoliacin臈s med啪iagos. Biotechnologiniai priedai statybin臈ms med啪iagoms. Biocementacija ir biocementai. Biotechnologiniai plastikai.

Modulio tikslas

I拧analizuoti kompaktini懦 ir miltelini懦 kompozitini懦 sistem懦 k奴rimo principus, siekiant efektyvaus j懦 pritaikymo konstrukcijoms ir pavir拧in臈ms funkcin臈ms dangoms.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulio med啪iagoje nagrin臈jama kompozitini懦 med啪iag懦 strukt奴ros klasifikavimas, projektavimo kriterijai, strukt奴ros formavimas ir savyb臈s, pagrindiniai kompozit懦 komponentai, bei fizikiniai ir cheminiai procesai, vykstantys tarp j懦. Pagrindinis d臈mesys skiriamas kompozitams su metaline matrica bei keramikin臈ms med啪iagoms ir j懦 panaudojimui kompozituose. Nagrin臈jamos taip pat miltelin臈s kompozitin臈s med啪iagos.

Modulio tikslas

Suteikti naujausias 啪inias apie metal懦 gamini懦 ilgaam啪i拧kumo ir liekamojo resurso vertinimo ypatumus, med啪iag懦 degradacijos ir nuovargio rei拧kini懦 modeliavim膮, liekamojo resurso prognozavimo modelius, eksperimentini懦 metod懦 ir 寞rangos ypatybes.

础辫谤补拧测尘补蝉

Metal懦 gamini懦 ir konstrukcij懦 liekamojo resurso ir projektinio ilgaam啪i拧kumo prognozavimas yra labai svarbus vertinant 寞vairi懦 projektuojam懦 ir eksploatuojam懦 objekt懦 ir technin臋 b奴kl臋 ir saugum膮 Modulis suteikia doktorantams supratim膮 apie med啪iag懦 degradacijos ir nuovargio rei拧kinius, kriterijus ir j懦 modeliavimo metodikas. Modulyje d臈stoma med啪iaga suteikia informacij膮 apie liekamojo resurso ir projektinio ilgaam啪i拧kumo analitinio prognozavimo modelius. Modulyje ap啪velgiamos egzistuojan膷i懦 eksperimentini懦 metod懦 ypatyb臈s ir s膮lygos, analizuojama 寞vairios dinamini懦 bandym懦 寞rangos specifika ir konstrukciniai ypatumai.

Modulio tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie 拧iuolaikini懦 metal懦 kompozit懦 savybes ir suvirinamum膮 , j懦 suvirinimo proces懦 teorinius pagrindus, jung膷i懦 strukt奴ros ir projektavimo ypatumus

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulio med啪iagoje nagrin臈jamos 拧iuolaiki拧k懦 metal懦 kompozit懦 savyb臈s, fizikiniai-cheminiai ir strukt奴ros ypatumai, technologinis suvirinamumas, kompozicini懦 med啪iag懦 lazerinio, elektronpluo拧膷io, trintinio, difuzinio, kontaktinio, indukcinio, termitinio, elektrolankinio, ultragarsinio, spaudimu suvirinimo, kietojo ir mink拧tojo litavimo proces懦 pagrindai, jung膷i懦 strukt奴ros ir j懦 projektavimo ypatumai

Modulio tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie mikrobinius kuro elementus, j懦 sandar膮 bei reikalingas med啪iagas, veikimo principus, konstrukcij膮, energijos efektyvumo didinim膮 bei taikym膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulio med啪iagoje nagrin臈jami bendrieji elektrochemini懦 bei bioelektrochemini懦 proces懦 ypatumai, reakcijos, vykstan膷ios ant anodo bei katodo, masi懦 perna拧os rei拧kiniai. Pateikiamos 啪inios apie mikrobini懦 kuro element懦 taikym膮 bei b奴dus j懦 efektyvumui didinti.

Modulio tikslas

Suteikti naujausias 啪inias apie mikroskopijos metodus, naudojamus med啪iag懦 mikrostrukt奴roms analizuoti.

础辫谤补拧测尘补蝉

艩is modulis sukurtas siekiant suteikti i拧sam懦 supratim膮 apie pa啪angius mikroskopijos metodus, skirtus med啪iag懦 mikrostrukt奴r懦 analizei 寞vairiais masteliais, pradedant nuo mikroskal臈s iki nanoskal臈s. Studentai i拧moks 寞vairi懦 mikroskopijos metod懦 princip懦, j懦 taikymo med啪iag懦 moksle ir kaip juos panaudoti med啪iag懦 savyb臈ms apib奴dinti ir mikrostrukt奴r懦 ypatyb臈ms analizuoti. Ypatingas d臈mesys bus skiriamas tokioms technikoms kaip skenuojanti elektron懦 mikroskopija (SEM), perdavimo elektron懦 mikroskopija (TEM) ir atomin臈s j臈gos mikroskopija (AFM), 寞skaitant j懦 variantus ir pritaikym膮 mechaninei ir topografinei analizei, taip pat korozijos ir defekt懦 tyrimams

Modulio tikslas

I拧analizuoti 啪aliav懦, pried懦 charakteristikas, 寞vertinant j懦 寞tak膮 molio ir keramini懦 med啪iag懦 strukt奴rai, savyb臈ms, ilgaam啪i拧kumui; paai拧kinti strukt奴ros formavimosi ypatumus, atskleisti molio ir keramini懦 gamini懦 modifikavimo galimybes.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulyje pateikiamos 啪inios apie molio ir keramini懦 med啪iag懦 strukt奴ros formavimosi ypatumus, fizikinius ir cheminius procesus vykstan膷ius molio med啪iagose skirtingose gamybos etapuose, taip pat nagrin臈jamos molio ir keramini懦 med啪iag懦 strukt奴ros modifikavimo galimyb臈s bei j懦 s膮ry拧is su dirbini懦 savyb臈mis ir ilgaam啪i拧kumu, molio ir keramini懦 gamini懦 pritaikymo galimybes. I拧nagrin臈t懦 chemini懦, fizikini懦, technologini懦 proces懦 ar rei拧kini懦 vyksmo suvokimas ir geb臈jimas juos valdyti, prisid臈s prie efektyvaus mokslinio darbo med啪iag懦, statybos, aplinkos in啪inerijos srityje.

Modulio tikslas

I拧analizuoti funkcini懦 ir daugiakomponen膷i懦 dang懦 k奴rimo principus, mok臈ti parinkti tinkamiausi膮 dangos sud臈t寞 bei formavimosi b奴d膮 ir 寞vertinti suformuotos dangos kokyb臋.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulio med啪iagoje nagrin臈jama plon懦 pavir拧ini懦 dang懦 fizikiniai ypatumai, dang懦 paskirtis ir taikymas, dang懦 sudarymo technologiniai b奴dai ir dang懦 savybi懦 kontrol臈.

Modulio tikslas

Suteikti naujausias 啪inias apie skirting懦 poring懦 med啪iag懦 gamybos technologijas, strukt奴ros formavimo ypatybes ir savybi懦 tyrim懦 寞vairov臋.

础辫谤补拧测尘补蝉

沤mon臈s kiekvien膮 dien膮 susiduria su juos supan膷iomis poringomis med啪iagomis, kurios yra pla膷iai naudojamos taip pat ir daugelyje in啪inerini懦 sri膷i懦. Bendras 寞vadas 寞 poringas med啪iagas suteikia doktorantams supratim膮 apie poring懦 med啪iag懦 klasifikavim膮, savybes ir paskirt寞. Modulyje d臈stoma med啪iaga suteikia informacij膮 apie skirtingos prigimties poring懦 med啪iag懦 gamybos technologijas, j懦 praktin寞 taikym膮 skirtingose statinio konstrukcijose (拧ilumos izoliacija, garso sugertis, virbracij懦 slopinimas ir t.t.). Modulyje analizuojamos poring懦 med啪iag懦 pagrindin臈s savyb臈s ir 寞vair奴s 拧i懦 savybi懦 nustatymo metodai.

Modulio tikslas

I拧mokyti kurti naujas statybines med啪iagas su reikiamomis savyb臈mis, projektuoti j懦 gamybos technologijas, vykdyti gamybos kokyb臈s kontrol臋, bei atitikties 寞vertinim膮

础辫谤补拧测尘补蝉

Statybiniai konglomeratai ir j懦 panaudojimas. Mineraliniai ri拧ikliai: cementai, kalk臈s,gipsai ir kt. Ri拧ikli懦 kiet臈jimo principai. Konglomerat懦 mikrostr奴kt奴ra. Cheminiai ir mineraliniai priedai, u啪pildai ir j懦 savyb臈s. U啪pild懦 granuliometrijos optimizavimas. Mi拧ini懦 reologin臈s ir technologin臈s savyb臈s. Sukiet臈jusi懦 konglomerat懦 makrostrukt奴ra ir savyb臈s. Konglomerat懦 korozija ir ilgaam啪i拧kumas. Mi拧ini懦 optimizavimo principai

Modulio tikslas

Suteikti gilesnes 啪inias apie statybini懦 med啪iag懦 ilgaam啪i拧kum膮

础辫谤补拧测尘补蝉

Statybini懦 med啪iag懦 eksploatacijos s膮lygos ir aplinkos poveikiai. Statybini懦 med啪iag懦 atsparumas dr臈gm臈s, vandens, 拧al膷io, cheminiam, abrazyviniam, temperat奴riniam poveikiui. Statybini懦 med啪iag懦 korozija ir rei拧kiniai vykstantys statybin臈se med啪iagose. Korozij懦 tipai. Poring懦 statybini懦 med啪iag懦 ilgaam啪i拧kumas ir jo bandymo metodai. Atsparumo 拧al膷iui prognozavimo metodai.Kompleksinis korozijos ir atsparumo 拧al膷iui poveikis statybini懦 med啪iag懦 ilgaam啪i拧kumui.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams fundamentali懦 啪ini懦 apie 拧iuolaikines termoizoliacines med啪iagas, j懦 savybes, gamybos b奴dus

础辫谤补拧测尘补蝉

Gamybos technologijos, 啪aliavos ir j懦 paruo拧imas. Termoizoliacini懦 med啪iag懦 klasifikacija ir bendrieji techniniai reikalavimai. Strukt奴ra. Pagrindin臈s j懦 savyb臈s. Neorganin臈s termoizoliacin臈s med啪iagos. Organin臈s termoizoliacin臈s med啪iagos. Bandymo metodai. Naudojimo naujose ir renovuojamose konstrukcijose variantai.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams 啪ini懦 apie termoizoliacines polimerines med啪iagas, j懦 gamyb膮, strukt奴ros formavimosi ypatumus bei aktualias eksploatacines savybes.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulyje pateikiamos 啪inios apie termoizoliacini懦 polimerini懦 med啪iag懦 gamyb膮, jos metu vykstan膷ius fizikinius ir cheminius procesus, strukt奴ros formavimosi ypatumus ir jos modifikavimo galimybes neorganin臈s ir organin臈s kilm臈s u啪pildais, aktualias eksploatacines savybes bei gaut懦 rezultat懦 interpretavim膮. Taip pat nagrin臈jama 拧i懦 gamini懦 gamyboje naudojam懦 啪aliav懦 sintez臈, 啪aliav懦 technini懦 parametr懦 poveikis kiet臈jimui, strukt奴riniams parametrams ir eksploatacin臈ms savyb臈ms.

Modulio tikslas

Suteikti doktorantams 啪ini懦 apie ugniai atspari懦 med啪iag懦 savybes, strukt奴r膮 ir j懦 gamybos proces懦 teorinius pagrindus; susipa啪indinti su med啪iag懦 modifikavimo galimyb臈mis.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulyje pateikiamos 啪inios apie ugniai atspari懦 med啪iag懦 klasifikacij膮, savybes, fizikinius ir cheminius procesus vykstan膷ius j懦 gamybos procese ir auk拧toje temperat奴roje, med啪iag懦 strukt奴ros formavimosi ypatumus ir jos modifikavimo galimybes, taip pat nagrin臈jami ugniai atspari懦 beton懦 su skirtingais ri拧ikliais kiet臈jimo mechanizmai ir aptariamos 寞vairi懦 apkrov懦 poveikis ugniai atspari懦 med啪iag懦 ilgaam啪i拧kumui.

Modulio tikslas

Suteikti gilesnes 啪inias apie med啪iag懦 sandar膮, savybes bei med啪iag懦 sandaros tyrim懦 metodus ir j懦 taikym膮

础辫谤补拧测尘补蝉

Med啪iagos s膮vokos supratimas. Med啪iag懦 klasifikacija. Atomin臈 med啪iag懦 sandara. Kristalin臈 med啪iag懦 sandara. Med啪iag懦 savyb臈s. Skys膷i懦 savyb臈s reologija. Metalai. Keramika. Cementai ir betonai. Polimerai. Kompozicin臈s med啪iagos. Med啪iag懦 korozija ir irimas. Elektrin臈s, 拧ilumin臈s, optin臈s med啪iag懦 savyb臈s. Atomin臈 spektrin臈 (emisin臈 ir absorbcin臈) analiz臈, rentgeno fluorescencin臈 analiz臈, optin臈 mikroskopija, per拧vietimo elektronin臈 mikroskopija, skenuojanti elektronin臈 mikroskopija, skenuojan膷io zondo (atomin臈s j臈gos ir tunelin臈) mikroskopija, rentgeno mikroanaliz臈, rentgenografin臈 analiz臈, infraraudon懦j懦 spinduli懦 spektroskopija, diferencin臈 termin臈 bei termogravimetrin臈 analiz臈.

Modulio tikslas

Mok臈ti atlikti skaitin寞 寞vairi懦 biologini懦 objekt懦 tyrim膮, taikant mechanikos 啪inias

础辫谤补拧测尘补蝉

Pagrindin臈s s膮vokos. 漠vairi懦 biologiniai proces懦 tyrimas taikymas mechanikoje. Geb臈jimas pritaikyti mechanikos 啪inias konkretiems biologiniams objektams: kraujo k奴neliui (eritrocitui, trombocitui), bakterijai (S. aureus), virusui (koronavirusui), nukleotidui (molekulin臈 biologija, atitinkama DNR seka). Biologin臈s kilm臈s objekto s膮veikos, kai objektas s膮veikauja atitinkamu atstumu, ir atvejo, kai yra kontaktas (kontakto mechanika), 寞vertinimas. Sukibimo efekto 寞vertinimas apib奴dinant s膮veik膮 per atstum膮. Skaitmeniniam modeliavimui skirt懦 mechanini懦 parametr懦 radimas.

Modulio tikslas

Suteikti 啪ini懦 ir supratim膮 apie biomechanini懦 sistemas ir j懦 elementus, j懦 tarpusavio s膮veikas, skyst懦, kiet懦, pasyvi懦 ir aktyvi懦 mink拧t懦j懦 biologini懦 audini懦 mechanines savybes, raumens-skeleto sistem懦 dinamik膮, biologini懦 skys膷i懦 t臈km臈s re啪imus ir

础辫谤补拧测尘补蝉

Suteikiamos 啪inios apie biomechanines sistemas, j懦 sandar膮, biomechanin臈s sistemos elementus ir j懦 tarpusavio s膮veikas, skyst懦, kiet懦, pasyvi懦 ir aktyvi懦 mink拧t懦j懦 biologini懦 audini懦 mechanin臈s savyb臈s, raumens-skeleto sistemos dinamikos ypatumai, daugelio laisvumo laipsni懦 turin膷i懦 biomechanini懦 sistem懦 modeliavimo metodai, biologini懦 skys膷i懦 mechanikos ypatumai.

Modulio tikslas

Suteikti teorini懦 ir praktini懦 啪ini懦 apie nevienaly膷i懦 skys膷i懦 fizikines-chemines savybes, j懦 mechaninius atskyrimo procesus, metodus ir efektyvumui 寞takos turin膷ius 寞rengini懦 parametrus, apie eksperimentini懦 ir skaitini懦 tyrim懦 metodus

础辫谤补拧测尘补蝉

Eksploatuojam懦 pramon臈s 寞mon臈se skys膷i懦 atskirymo 寞rengini懦 analiz臈 bei vystymosi strategija. Suspensij懦 ir emulsij懦 fizikini懦, mechanini懦 ir chemini懦 savybi懦 nustatymo metodai. Dispersines faz臈s koncentracija. Faktoriai, 寞takojantys sedimentacijos ir filtracijos greit寞. Daleli懦 polidispersi拧kumo 寞taka atskyrimo grei膷iui ir jo pagerinimo b奴dai. Koalescencija ir koaguliacija. Temperat奴ros, sl臈gio ir klampumo 寞taka nusodinimui ir filtravimui. Atskyrimo ypatumai veikiant turbulencin臈ms srov臈ms. Daleli懦, turin膷i懦 kr奴v寞, koaguliavimas. Daleli懦 koaguliavimas akustiniame lauke. Dulki懦 daleli懦 teorinis pasiskirstymas. Meteorologini懦 s膮lyg懦 poveikis dulki懦 fizin臈ms mechanin臈ms savyb臈ms. Dulki懦 daleli懦 koaguliacijos dinamika u啪daroje aplinkoje. Dulki懦 dispersijos tyrimas taikant gravitacin寞 ir i拧centrini懦 j臈g懦 metod膮.

Modulio tikslas

Supa啪indinti studentus su mechanini懦 sistem懦 projektavimo ir modeliavimo principais, i拧mokyti sudaryti reali懦 mechanini懦 sistem懦 matematinius modelius ir analizuoti juos. Lavinti kompiuterinio modeliavimo ir analiz臈s 寞g奴d啪ius.

础辫谤补拧测尘补蝉

Modulis apima pagrindines sritis, kuriomis remiasi s臈kmingas mechanini懦 sistem懦 projektavimas: fizinis ir matematinis dinamini懦 sistem懦 modeliavimas; matematini懦 modeli懦 analiz臈; valdymo pavar懦 (elektromechanini懦, pneumatini懦 ir hidraulini懦) modeliavimas ir analiz臈; valdiklio projektavimas, analoginis ir skaitmeninis modeliavimas realiuoju laiku.

Modulio tikslas

Supa啪indinti doktorantus su mechatronin臈mis sistemomis, j懦 k奴rimo, tyrimo bei dinamini懦 savybi懦 nustatym懦, modeliavim懦 ir taikymo praktikoje ypatyb臈mis.

础辫谤补拧测尘补蝉

Studij懦 metu doktorantai susipa啪ins su mechatronini懦 sistem懦 sandara. Jie studijuos mechatronin臈se sistemose vykstan膷ius dinaminius procesus, susipa啪ins su mechatronini懦 sistem懦 modeliavimo ypatyb臈mis ir mechatronini懦 sistem懦 dinamini懦 charakteristik懦 tyrimu.

Modulio tikslas

Pl臈toti bei gilinti 拧iuolaikini懦 termodinamin臈s analiz臈s metod懦 taikymo energetikai, kitoms energijai imlioms technologijoms 啪inias ir geb臈jimus vertinant, kuriant, analizuojant, interpretuojant j懦 technines sistemas.

础辫谤补拧测尘补蝉

Dalykas skirtas atskleisti eksergin臈s analiz臈s principus ir taikymo sritis, nagrin臈jant ekserginio vertinimo s膮sajas su aplinka ir darniu vystymusi. Kurse analizuojami procesai energijos transformatoriuose - nuo atsinaujinan膷ios energijos 寞rengini懦 iki psichrometrini懦 proces懦, iliustruojant keleto atvej懦 analiz臈s pavyzd啪iais. Taip pat pristatoma: 拧ilumini懦 sistem懦 ekserginis gyvavimo ciklo vertinimas, 拧ali懦, region懦 ir ekonomikos sektori懦 termodinamin臈 analiz臈, eksergoekonomikos principai.

Modulio tikslas

Suformuoti 拧iuolaiki拧k膮 mechanikos objekto samprat膮 ir suteikti fundamentini懦 啪ini懦 kontinuumo mechaqnikos teiginius, modelius, juos apra拧an膷ias lygtis ir 拧i懦 lyg膷i懦 sprendimo b奴dus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Tenzorinio skai膷iavimo pagrindai. Vientisos aplinkos kinematika. Tverm臈s d臈sniai. Vientisos aplinkos jud臈jimo bendrosos teoremos ir lygtys. Vientiso k奴no mechanikos pagrindiniai modeliai. Skys膷i懦, duj懦 mechanika. Navje-St寞okso lygtys. Deformuojamasis k奴nas. Tiesin臈 tamprumo teorija. Analiz臈s metodai.

Modulio tikslas

I拧mokti sudaryti riedmen懦 a拧ira膷i懦 sankibos su b臈giais matematinius modelius; 寞vertinti sankibos veiksni懦 koreliacinius ry拧ius; analizuoti riedmen懦 stabilaus va啪iavimo u啪tikrinimo principus; 寞vertinti energijos regeneravimo energetin寞 veiksmingum膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

Traukos riedmen懦 rato su b臈giais sankibos mechanin臈 ir fizikin臈 -chemin臈 prigimtis, Kalkerio ir Hertzo teorijos rato kontaktui su b臈giais nagrin臈ti. Sankibos koeficiento kitimo d臈sningumai ir jo dyd啪io nustatymo problematika. Riedmen懦 rat懦 praslydimas ir santykinio slydimo rei拧kinys. Nagrin臈jama riedmen懦 parinkimo pagal rat懦 sankibos su keliu s膮lygas metodika ir traukinio kritin臈s mas臈s nustatymo b奴dai pagal trauk膮. Tiriami ve啪im臈li懦 su keliu s膮veik膮 寞takojan膷i懦 veiksni懦 koreliaciniai ry拧iai ir riedmen懦 stabilaus (nepertraukiamo) va啪iavimo u啪tikrinimo principai. Traukos j臈gos, jud臈jimo var啪懦 ir grei膷io diagramos lokomotyv懦 apkrovoms analizuoti, kritin臈 prekini懦 s膮stat懦 mas臈. Optimalios traukos j臈gos parinkimo algoritmai, 寞vertinantys kelio geometrinius parametrus (vertikalias ir horizontalias kreives) ir rato/b臈gio sankibos s膮lygas. Inovatyviosios lokomotyv懦 traukos ir stabdymo j臈gos automatinio koregavimo bei valdymo sistemos. Traukos riedmen懦 parinkimo ilgiesiems (1500 m) ir sunkie

Modulio tikslas

suteikti i拧samias 啪inias apie transporto sraut懦, kaip dinamin臈 sistema, tyrimo metodus bei j懦 taikym膮 spr臋sti transporto eismo problemas.

础辫谤补拧测尘补蝉

Nagrin臈jamas transporto srautas kaip sud臈tinga dinamin臈 sistema. Keli懦 transporto eismo sistema, pagrindin臈s charakteristikos ir parametrai. Transporto sraut懦 matematini懦 modeli懦 klasifikavimas. Automobili懦 sekimo paskui automobil寞 matematinis modelis. Transporto srauto kontinuumo matematinis modelis. Pagrindin臈s prielaidos. Kinetin臈 teorija. Pagrindin臈s prielaidos. Kra拧tin臈s s膮lygos. Hidrodinamin臈 teorija, pagrindiniai modeliai. Diskretinis transporto sraut懦 tyrimo metodas. Transporto srautai su stochastiniais parametrais. Transporto sraut懦 triuk拧mo lygio nustatymas. Pagrindin臈s prielaidos. Transporto sraut懦 valdymo problemos. Transporto sraut懦 dinamini懦 proces懦 tyrimo pavyzd啪iai.

Modulio tikslas

Suteikti i拧samias 啪inias apie 拧iuolaikini懦 rotortronikos tyrimo objekt懦 problemas, j懦 ypatumus, dinaminius procesus, i拧ugdyti geb臈jimus suprasti vykstan膷ius fizinius procesus, juos matemati拧kai apra拧yti, mok臈ti teisingai pasirinkti sprendimo metodus

础辫谤补拧测尘补蝉

Nagrin臈jama rotorin臈 sistema ir jos elementai atskirai ir kaip vientisa sistema. Rotoriaus kaip deformuojamo k奴no jud臈jimo lyg膷i懦 sistema, priimtos prielaidos, veikian膷ios j臈gos ir momentai. Hidrodinaminio tepimo u啪davinys. Reinoldso lygtis, kra拧tin臈s s膮lygos, sprendimo metodai. Slydimo guolio standumas ir slopinimas. Dviej懦 k奴n懦 s膮veika, Hertco kontakto teorija, prielaidos. Ried臈jimo guoli懦 matematiniai modeliai, priimtos prielaidos. Rotorin臈s sistemos stabilumas. Rotorin臈s sistemos diagnostika, matavimo 寞ranga ir diagnostikos metodai.

Modulio tikslas

Suteikti i拧samias 啪inias apie transporto technologini懦 proces懦 optimizavim膮, problemas, sprendimo metodus. I拧ugdyti geb臈jimus suprasti vykstan膷i懦 technologini懦 proces懦 optimizavim膮, suformuluoti optimizavimo u啪davin寞, mok臈ti teisingai pasirinkti spr

础辫谤补拧测尘补蝉

Nagrin臈jamos transporto technologini懦 proces懦 optimizavimo problemos. Pateikiami bendrieji tiesinio programavimo u啪daviniai. Suformuluoti transporto priemoni懦 pakabos, atskir懦 elemet懦, kaip netiesin臈 dinamin臈 sistema, netiesiniai optimizavimo u啪daviniai.

Modulio tikslas

Suteikti transporto priemoni懦 (TP) ir kelio s膮veikos teorijos 啪ini懦, ugdyti geb臈jimus ir i拧 拧i懦 啪ini懦 寞vertinti ir apskai膷iuoti 寞vairi懦 veiksni懦 s膮veik膮 bei 寞tak膮 va啪iavimo dinamikai.

础辫谤补拧测尘补蝉

Transporto sistema ir jos elementai, j懦 s膮veika. Kelio dangos tipai, reikiamos savyb臈s bei elgsena eksploatuojant. Keli懦 klimatologija, keli懦 transporto priemoni懦 eismo parametrai, j懦 skai膷iavimas ir s膮saja. Kelio dangos konstrukcija ir j膮 veikiantis destruktyvieji veiksniai, j懦 modelis. Kelio dangos eksploatacini懦 rodikli懦 寞taka va啪iavimo s膮lygoms. Eismo saugumas. Keli懦 prie啪i奴ros technologijos ir finansavimas.

Modulio tikslas

Suteikti i拧samias 啪inias apie transporto priemoni懦 ir technologini懦 寞rengini懦 dinamini懦, hidrodinamini懦 ir termodinamini懦 proces懦 problemas, matematin寞 modeliavim膮, j懦 ypatumus. I拧ugdyti geb臈jimus, suprasti vykstan膷ius fizinius procesus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Nagrin臈jami transporto priemoni懦 ir technologini懦 寞rengini懦 dinaminiai, hidrodinaminiai ir termodinaminiai procesai. Skystis dujos (fluidas) yra spudi terp臈. Garso greitis, sl臈gio bang懦 sklidimas. Pagrindin臈s hidrodinamikos lygtys, prielaidos, kra拧tin臈s s膮lygos, sprendimo metodai. Nagrin臈jami greitaeigiai procesai, mechanin臈se, hidraulin臈se ir pneumatin臈se sistemose bei j懦 elementuose.

Modulio tikslas

Suteikti i拧samias 啪inias apie transporto priemoni懦 transmisij懦 dinaminius procesus, problemas, matematin寞 modeliavim膮, j懦 ypatumus, i拧ugdyti geb臈jimus suprasti vykstan膷ius fizinius procesus, juos matemati拧kai apra拧yti, mok臈ti teisingai pasirinkti spr

础辫谤补拧测尘补蝉

Nagrin臈jami transporto priemoni懦 transmisijose vykstantys dinaminiai procesai. Transmisj懦 element懦 netiesin臈s charakteristikos. Dviej懦 k奴n懦 s膮veikos teorijos. Krumpliara膷i懦 sukabinimo chrakteristikos. Transmisijos element懦 jud臈jimo lygtys. Pagrindini懦 transmsijos element懦 matematiniai modeliai. Transmisjos dinamini懦 proces懦 tyrimo metodai.

Modulio tikslas

Pagilinti doktorant懦 啪inias apie traukos riedmen懦 elektros pavar懦 valdym膮, suprasti statini懦 energijos keitikli懦 ir naujosios kartos puslaidininki懦 valdymo ypatumus, i拧ugdyti geb臈jimus analizuoti ir vertinti pavar懦 veiksmingum膮.

础辫谤补拧测尘补蝉

Traukos riedmen懦 elektros pavar懦 valdymo pagrindin臈s s膮vokos ir principai. Nuolatin臈s ir kintamosios srov臈s traukos elektros ma拧in懦 charakteristik懦 palyginamoji analiz臈. Statini懦 energijos keitikli懦 ir naujosios kartos didel臈s galios puslaidininkiniai element懦 tyrimas. Kintamosios ir nuolatin臈s srov臈s sistem懦 lokomotyv懦 elektros pavar懦 strukt奴rines schem懦 k奴rimas ir funkcionalumo vertinimas. Da啪nio keitikli懦 kintamosios srov臈s elektros varikli懦 grei膷io valdymui k奴rimas ir 寞terptini懦 sistem懦 su mikrovaldikliais analiz臈. Traukos riedmen懦 elektros pavar懦 automatinio valdymo d臈sningumo analiz臈. Analogini懦 ir skaitmenini懦 traukos riedmen懦 elektros pavar懦 automatinio valdymo sistem懦 veiksmingumo vertinimas. Naujosios kartos traukos riedmen懦 pavar懦 diagnostikos sistem懦 tyrimo metodai.

Modulio tikslas

Suteikti i拧samias 啪inias apie transporto priemoni懦 dinaminius procesus, j懦 ypatumus, problemas, i拧ugdyti geb臈jimus suprasti vykstan膷ius fizinius procesus, juos matemati拧kai apra拧yti, mok臈ti pasirinkti sprendimo metodus.

础辫谤补拧测尘补蝉

Transporto priemon臈 (TP) nagrin臈jama kaip sud臈tinga dinamin臈 sistema, kuri膮 sudaro kieti ir deformuojami tarpusavyje sujungti netiesiniais fiziniais (mechaniniai, hidrauliniai, pneumatiniai ir elektriniai) ry拧iais. Nagrin臈jami sausumos, vandens ir oro transporto priemoni懦 (automobiliai, ratiniai traktoriai, lokomotyvai, vagonai, vagonai-cisternos, laivai, l臈ktuvai ir kt) dinaminiai procesai. TP dinaminiai procesai apra拧omi netiesin臈mis diferencialin臈mis lygtimis. Keli懦 nelygum懦 charakteristikos. Rat懦 s膮veikos su kelio pavir拧iumi teorijos. TP rato matematiniai modeliai. Deformuojamo rato matematinis modelis panaudojant BEM, 寞vertinant padangos dinaminius, hidrodinaminius ir termodinaminius procesus. Rato s膮veikos su vandens sluoksniu esan膷io ant kelio pavir拧iaus (akvaplanavimas, Reinoldso lygtis). TP svyravimai priverstiniai ir stochastiniai svyravimai, komfortabilumas. TP jud臈jimo stabilumas, stabilumo analiz臈 ir stabilumo zon懦 tyrimas. TP stabdymo proceso dinamika. Lapunovo ekspon