ºÚÁϲ»´òìÈ

Pradžia
  • Naujienos
  • Sapere Aude
Pradžia
ºÚÁϲ»´òìÈ Naujienų portalas Sapere Aude Kalnų žygių vadovas Laurynas Marcinkus: „Alpinizmu gali užsiimti visi norintieji, svarbu turÄ—ti tikslą“
Kalnų žygių vadovas Laurynas Marcinkus: „Alpinizmu gali užsiimti visi norintieji, svarbu turėti tikslą“
2020-01-23

Kalnų žygių vadovas Laurynas Marcinkus: „Alpinizmu gali užsiimti visi norintieji, svarbu turėti tikslą“

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Turistų klubas (VGTU TK) Å¡iemet skaiÄiuoja 45-uosius gyvavimo metus. Å iuo metu VGTU TK organizuoja įvairius žygius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. PirmenybÄ— teikiama aktyviam laisvalaikio bÅ«dui, taigi žygiai dažniausia vyksta pÄ—sÄiomis, dviraÄiais ar baidarÄ—mis. 1–2 kartus per metus renkamos grupÄ—s į kalnus. Apie alpinistų kasdienybÄ™, kalnų žygius ir iššūkius kalbamÄ—s su VGTU absolventu, buvusiu Turistų klubo pirmininku, aktyviu keliautoju ir kalnų žygių vadovu Laurynu Marcinkumi.

MeilÄ™ kalnams turbÅ«t jauÄia daugelis mÄ—gstanÄių keliauti. Kas Jumyse įžiebÄ— aistrÄ… kalnams ir kiek laiko jau užsiimate alpinizmu?

Mano abu tÄ—vai buvo tuomeÄio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VGTU) turistų klubo nariai. SusipažinÄ™ žygyje, kartu keliaudavo ir vÄ—liau. SusilaukÄ™ atžalų, juos augino turistiÅ¡koje aplinkoje. Visa Å¡eima keliaudavome automobiliu kone kiekvienÄ… savaitgalį, dažnai leisdavome laikÄ… gamtoje. PasÄ…monÄ—je idÄ—ja užsiimti alpinizmu turbÅ«t kilo dar tada, kai mane, pusantrų metų amžiaus vaikÄ…, tÄ—vai paliko prižiÅ«rÄ—ti moÄiutei ir iÅ¡keliavo į sudÄ—tingÄ… kalnų žygį. 

PirmÄ… kartÄ… tÄ—vai kartu su savimi mane ir trejais metais jaunesnÄ™ sesÄ™ į kalnus pasiÄ—mÄ—, kai buvau 12-os metų. Tai buvo įsimintina kelionÄ— į Tatrus, esanÄius Slovakijoje, kur vaikÅ¡Äiojome ne tik paprastais takeliais, bet ir lipome į kelias kalnų perÄ—jas, naudodamiesi įrengtomis metalinÄ—mis grandinÄ—mis trumpose staÄių uolų atkarpose. Tuomet ir pajutau tÄ… nenumaldomÄ… kalnų traukÄ…. VÄ—liau kiekvienais metais su tÄ—vais keliaudavome į kalnus, taÄiau kelionÄ—s ar žygiai nebuvo sudÄ—tingi. 2008-aisiais, įstojÄ™s į VGTU, su Turistų klubu vasarÄ… iÅ¡vykau į Tian Å anio kalnus. Tai buvo mano pirmasis sportinis kalnų žygis. Å iemet jau 11 metų, kai kiekvienÄ… vasarÄ… keliauju į sudÄ—tingus kalnų žygius. 

Alpinizmas yra gana platus terminas, kuris bendrÄ…ja prasme suprantamas, kai žmonÄ—s lipa į kalnus. Yra aukÅ¡tuminis ir techninis  alpinizmas. AukÅ¡tuminiam alpinizmui priskiriami kopimai į aukÅ¡tesnes nei 6 km viršūnes. Dažniausia tokios kelionÄ—s užtrunka netrumpai dÄ—l ilgos aklimatizacijos ir yra vadinamos ekspedicijomis. Aklimatizacija – tai organizmo prisitaikymas prie pasikeitusio slÄ—gio ir deguonies kiekio. Žmogaus fiziologija neleidžia greitai užkilti į didelį aukÅ¡tį, todÄ—l tai reikia daryti lÄ—tai. Prie kalno yra įrengiama bazinÄ— stovykla, iÅ¡ kurios daug kartų tuo paÄiu marÅ¡rutu kopiama į viršų ir atgal, kiekvienÄ… kartÄ… užlipant vis aukÅ¡Äiau ir įkuriant tarpines stovyklas. AukÅ¡tuose kalnuose oro sÄ…lygos gali bÅ«ti itin atÅ¡iaurios, daugiausia dÄ—l itin didelio vÄ—jo greiÄio. Norint pasiekti viršūnÄ™, vien savo jÄ—gų neužtenka – tenka laukti palankaus oro „lango“. Tuo tarpu techninio alpinizmo marÅ¡rutai iÅ¡siskiria techninių elementų sudÄ—tingumu. Reikia lipti sniegu, uolomis, ledu – dažnai staÄiomis ar net neigiamo pasvirimo sienomis. AukÅ¡tis Äia nÄ—ra svarbus. Tai gali bÅ«ti ir visiÅ¡kai žemos viršūnÄ—s tuose paÄiuose Tatruose, kurie yra tik už 1 000 km nuo Lietuvos. Nors kalnai yra tik 2,5 km aukÅ¡Äio, taÄiau ten galima rasti daugybÄ™ sudÄ—tingų marÅ¡rutų, ypaÄ Å¾iemos metu. 

AÅ¡ daugiausia užsiimu kalnų turizmu, kuris dar vadinamas kalnų žygiais. ÄŒia labai svarbus komandos darbas ir gera atmosfera. Kalnų žygio tikslas yra įveikti iÅ¡ anksto suplanuotÄ… marÅ¡rutÄ…, keliaujant iÅ¡ slÄ—nio į slÄ—nį per kalnų perÄ—jas (ryÅ¡kus kalnagÅ«brio pažemÄ—jimas kalnų grandinÄ—je), kiekvienÄ… vakarÄ… įkuriant stovyklÄ… vis kitoje vietoje. Žygiai trunka nuo dviejų iki keturių savaiÄių. Kalnų turistų pamÄ—gtuose Azijos kalnuose, pavyzdžiui, Tian Å anyje, Kaukaze ar Pamyre, kitaip nei Europoje, visiÅ¡kai nÄ—ra infrastruktÅ«ros keliautojams. Nei kalnų namelių, nei žymÄ—tų ar nežymÄ—tų takų, net žmonių ten nÄ—ra! VisiÅ¡ka laisvÄ— ir pati tikriausia atsakomybÄ— už savo veiksmus. Tad kalnuose turime bÅ«ti visiÅ¡kai autonomiÅ¡ki. Su savimi ant peÄių neÅ¡amÄ—s visÄ… stovyklavimo, maisto ruoÅ¡imo ir alpinizmo įrangÄ…, maistÄ…, vaistinÄ—lÄ™, remonto rinkinį, palydovinį telefonÄ… ir drabužius. 

Kalnų žygiai nuo kitų alpinizmo rūšių dar skiriasi ir požiÅ«riu į oro sÄ…lygas – Äia visada galima keliauti, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai visiÅ¡kai nieko nesimato pakliuvus į debesį. Lietus, sniegas ar vÄ—jas dažniausia nÄ—ra pakankama priežastis, dÄ—l kurios negalÄ—tume judÄ—ti ne techninÄ—se atkarpose. Žinoma, viskas priklauso nuo grupÄ—s motyvacijos – ar susiruoÅ¡ei į poilsinį, ar į sportinį žygį. VidutiniÅ¡kai per dienÄ… einame 6–10 valandų, priklausomai nuo marÅ¡ruto. Kartais tai tik nestatus kilimas iki perÄ—jos nueinant nemažai kilometrų, o kartais tai visÄ… dienÄ… trunkantis kopimas ar nusileidimas staÄiomis ledo ar uolų sienomis, kabinant virves ir įveikiant iki 1 000 vertikalių metrų. Ir visa tai su 25–35 kilogramų kuprine ant peÄių. Tad prieÅ¡ žygį gramų tikslumu skaiÄiuojame maistÄ… ir sveriame, kurios kojinÄ—s lengvesnÄ—s, nes viskÄ… teks neÅ¡ti ant savo peÄių. Visa tai reikalauja bent 3 mÄ—nesių fizinių ir techninių treniruoÄių bei kruopÅ¡taus kelionÄ—s suplanavimo. Mes, kalnų turistai, save vadiname ne alpinistais, o tiesiog kalnieÄiais.

Lietuvoje alpinizmas priskiriamas prie populiarių ar prie pavojingų sporto šakų?

Alpinizmas ar kalnų žygiai Lietuvoje nÄ—ra populiarÅ«s, nes neturime kalnų. TaÄiau gana dažnai žmonÄ—s renkasi atostogas kalnuose, skirtas ne tik slidinÄ—ti. PopuliarÅ«s nesudÄ—tingi pasivaikÅ¡Äiojimai kalnuose, dažniausia takeliais AlpÄ—se. Vakarų ar Pietų Europoje yra daugybÄ— vietų kalnuose, skirtų ramiam pasivaikÅ¡Äiojimui, yra įrengti kalnų nameliai, kuriuose galima pernakvoti. Pastebiu, kad tai populiarÄ—ja. O sudÄ—tingesniais žygiais ar kopimais domisi tik nedidelÄ— dalis žmonių. Laipiojimas uolomis – dar viena sporto Å¡aka, populiarÄ—janti ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Tai tarsi alternatyva sporto klubams – Vilniuje Å¡iuo metu veikia keturios uždarų patalpų laipiojimo salÄ—s. SakyÄiau, kad laipiojimas uolomis yra pati populiariausia su kalnais susijusi sporto Å¡aka Lietuvoje.

Ar tai pavojinga sporto Å¡aka? Tai tikrai pavojingesnÄ— sporto Å¡aka nei bÄ—gimas, nes bÄ—gant turbÅ«t mirties rizika mažesnÄ— nei kalnuose. Kalnuose yra daugybÄ— faktorių, kurių negali kontroliuoti. 

Alpinizmą labiau laikytumėte hobiu ar tai darbas, iš kurio galbūt galima ir išgyventi?

Lietuvoje yra keletas įmonių, turinÄių sporto, turistinio inventoriaus parduotuves ir kartu vedanÄių alpinizmo treniruotes, organizuojanÄių mokomÄ…sias ar pažintines keliones į kalnus. Yra keletas žmonių, užsiimanÄių aukÅ¡tuminių ekspedicijų organizavimu. Turiu draugų, kurie Amerikoje moko laipioti uolomis, dirba gidais, organizuoja keliones ir iÅ¡ Å¡ios veiklos puikiai iÅ¡gyvena. TaÄiau jie gyvena prie pat kalnų. Lietuvoje kalnų neturime, tad reikia planuoti keliones ir žygius kažkur užsienyje. Rinka nÄ—ra didelÄ—, aiÅ¡kus sezoniÅ¡kumas. Tai nepastovus darbas. IÅ¡gyventi iÅ¡ to Lietuvoje galima tik derinant su kita veikla. 

Siekiant pradėti alpinisto karjerą, nuo ko reikėtų pradėti ir kokių specialių įgūdžių reikia turėti? O gal alpinizmu gali užsiimti visi norintieji?

Alpinizmu gali užsiimti visi norintieji, svarbu turÄ—ti tikslÄ… ir žinoti, kokio sudÄ—tingumo lygį norime pasiekti, nes tam reikalingas specialus fizinis, psichologinis, techninis ir teorinis pasirengimas. Neturintiems patirties ir specifinio pasirengimo, kai kurie kalnai yra tiesiog neįžengiami. JudÄ—jimas kalnuose yra lÄ—tas, taÄiau reikalaujantis didelÄ—s iÅ¡tvermÄ—s. NesudÄ—tingam pavaikÅ¡Äiojimui po kalnus užtenka bazinio fizinio pasirengimo, kad galÄ—tume užlipti į viršų keletÄ… kilometrų ir nusileisti žemyn su didesne ar mažesne kuprine.
Kaip minÄ—jau, į kalnų žygius neÅ¡amÄ—s nuo 25 iki 35 kg svorio kuprines, tai vien jau Å¡is aspektas reikalauja nemenko fizinio pasiruoÅ¡imo. RuoÅ¡iantis kelionei į kalnus, patartina užsiimti kardiotreniruotÄ—mis, stiprinanÄiomis Å¡irdies iÅ¡tvermÄ™: bÄ—gimu, važiavimu dviraÄiu. Ä®prastai skaiÄiuojame, kad reikia mažiausiai trijų mÄ—nesių aktyvios fizinÄ—s veiklos. Žinoma, daug kas priklauso nuo žmogaus gyvenimo bÅ«do.

Norint tapti alpinistu, specialių įgÅ«džių nereikia, viskas priklauso nuo noro ir motyvacijos. Jeigu žmogus turi motyvacijos, tuomet ir fiziÅ¡kai, ir techniÅ¡kai pasiruoÅ¡ti yra lengviau. Ä®takos turi ir žmogaus savybÄ—s, padeda stipri valia, ramybÄ— ir Å¡altakraujiÅ¡kumas kritinÄ—se situacijose. Kai į tave lekia akmuo ar slysti Å¡laitu ir reikia laiku sustoti, turi gebÄ—ti nepanikuoti, nes tai blogiausiu atveju gali pražudyti. 

Labai dažnai žmonÄ—s kalnuose geriau susipažįsta su savimi. Tai tarsi testas. Civilizacijoje bÅ«name malonÅ«s, korektiÅ¡ki su kitais, bet kai pasiekiama tam tikra fizinio ir psichologinio nuovargio riba, žmogus tampa tarsi nuogas – atsiskleidžia, koks yra iÅ¡ tikrųjų ir nusimeta visas turimas kaukes. Tikrai ne visada tai bÅ«na maloni pažintis. Po tokios bendros patirties gali atsirasti stiprus tarpusavio ryÅ¡ys arba žinojimas, kad su Å¡iuo žmogumi tau ne pakeliui. Å is pažinimas yra vienas labiausiai mane žavinÄių dalykų, kuriuos pamatai kalnuose ir apie save, ir apie kitus. 

Kokiems iššūkiams reikia pasiruoÅ¡ti ir kurias vietas, esanÄias kalnuose, įvardytumÄ—te kaip pavojingiausias?

Pavojingiausi kalnuose yra dalykai, kurių negali kontroliuoti. Tai yra akmenų ir sniego griÅ«tys bei lavinos. Nelaimių atsitinka ir tose vietose, kur iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodo saugu. PrieÅ¡ keliones naujokams teoriÅ¡kai pasakoju, kad matant akmenį, lekiantį tiesiai į tave, reikia ramiai laukti ir tik paskutiniu momentu Å¡okti į kuriÄ… nors pusÄ™, nes bekrisdamas akmuo dar daug kartų gali pakeisti kryptį. 

Nors ir vyrauja nuomonÄ—, kad alpinistai yra avantiÅ«ristai, siekiantys adrenalino, bet mes apie save taip negalvojame. Visada stengiamÄ—s sumažinti rizikas ir elgtis maksimaliai saugiai, kiek tai priklauso nuo mÅ«sų. Norint tinkamai pasiruoÅ¡ti žygiui, svarbus ir fizinis, ir psichologinis pasirengimas. PagrindinÄ— savybÄ—, kuriÄ… įvardyÄiau, yra gebÄ—jimas kritinÄ—se situacijose iÅ¡likti ramiam ir nepanikuoti. 

Patarkite, kaip tinkamai pasiruošti žygiui. Kokius būtiniausius daiktus reikia pasiimti, be kurių neįsivaizduotumėte žygio?

Tinkamai pasiruoÅ¡ti vidutinio sudÄ—tingumo kalnų žygiui galima per tris mÄ—nesius. TaÄiau net ir leidžiantis į paprastus žygius pÄ—sÄiomis ar neilgas keliones, visiems vis tiek nuoÅ¡irdžiai rekomenduoju ruoÅ¡tis fiziÅ¡kai. Kitaip gali didžiÄ…jÄ… dalį kelionÄ—s pÄ—dinti iÅ¡ nuovargio nunarinus galvÄ… ir vos atgaunant kvapÄ…. Pasigrožėti kalnais bus galima tik grįžus namo iÅ¡ nuotraukų. O jos neperteikia nÄ— pusÄ— to grožio ir ypaÄ erdvÄ—s bei tolimo horizonto jausmo. Kad nuo pirmos žygio dienos bÅ«tų galima mÄ—gautis vaizdais, fizinis pasiruoÅ¡imas yra labai svarbus.

Einant į kalnų žygį, optimaliausia Å¡eÅ¡ių žmonių komanda. PrieÅ¡ kelionÄ™ ypaÄ svarbu visiems gerai susipažinti. Ä®prastai mÅ«sų žygiai trunka 3–4 savaites. VisÄ… laikÄ… praleidi su tais paÄiais žmonÄ—mis, todÄ—l komandos narių suderinamumas yra svarbus aspektas. Formuodamas komandÄ… į kalnus, visada pasižiÅ«riu, ar žmonÄ—s yra tinkami, ar jie galÄ—s kartu eiti, sutars, ar jų tikslai sutampa, kokios jų asmeninÄ—s savybÄ—s. 

Kalbant apie bÅ«tiniausius daiktus, nÄ— vieno žygio neįsivaizduoju be Å¡aukÅ¡to. Tai svarbiausias daiktas iÅ¡ visų 30 kuprinÄ—s kilogramų! Jeigu keliautojas neturi Å¡aukÅ¡to, jis turÄ—s laukti, kol pavalgys kiti ir paskolins savÄ…jį Å¡aukÅ¡tÄ… – maistas jau bus atÅ¡alÄ™s. Per savo gyvenimo žygius nesu matÄ™s nÄ— vieno, kad į žygį imtų Å¡akutÄ™, nes galima pasiimti tik vienÄ… įrankį. Visi daiktai yra bÅ«tini, nes į žygį neimame nÄ— vieno nereikalingo daikto. RuoÅ¡damiesi kelionei, viskÄ… skaiÄiuojame gramais.

Minėjote, kad kopimas į kalnus siejamas su atitrūkimu nuo civilizacijos ir patogaus kasdienio gyvenimo. Ar visgi įmanoma žygio metu išsiversti be išmaniųjų technologijų?

Dažniausiai keliaujame į Tadžikijos, Kirgizijos, Kazachstano ar Gruzijos kalnus, kur kalnuose nÄ—ra nei namelių, nei pramintų takų, nei žmonių. AtitrÅ«kimas nuo civilizacijos juose yra labai ryÅ¡kus. Pavyzdžiui, pernai turÄ—jome dvideÅ¡imt penkių dienų žygį Pamyro kalnuose, kurio metu sutikome vos vienÄ… piemenį. Tiesa, jis rankose nešėsi telefonÄ…. AukÅ¡tai kalnuose ryÅ¡io nÄ—ra, bet jis Ä—jo fotografuoti savo karvių, kurios ganÄ—si 4 kilometrų aukÅ¡tyje. 

Žygio metu tikrai atitrÅ«ksti nuo civilizacijos. Be kai kurių technologijų į kalnus ar žygius neiname. Visada neÅ¡amÄ—s palydovinį telefonÄ…, kuriuo galima iÅ¡sikviesti sraigtasparnį arba praneÅ¡ti, kai reikia pagalbos. Nes artimiausias išėjimas iki civilizacijos gali trukti dvi ar tris dienas, einant tiesiai ir nesustojant. Be palydovinio telefono nesileistume į žygį, tai tiesiog bÅ«tų per didelÄ— rizika. Kritiniais atvejais žygyje pasitelkiame ir GPS, bet dažniausia naudojame atspausdintus fizinius žemÄ—lapius, kuriuos bent aÅ¡ prieÅ¡ žygį bÅ«nu iÅ¡studijavÄ™s tiek, kad man jo žygio metu net nereikia, nes atmintinai žinau, kur kiekvienas kalnagÅ«bris, kur kokia perÄ—ja. 

Rugsėjį leidotės į daugiau kaip dvi savaites trukusį žygį Tian Šanio kalnuose. Papasakokite, kaip sekėsi žygyje.

Planuodamas Å¡ių metų žygį Kirgizijos Tian Å anio kalnuose, turÄ—jau idÄ—jÄ… surinkti komandÄ…, kad visi nariai bÅ«tų iÅ¡ mÅ«sų turistų klubo. NorÄ—jau, kad praeitume naujų, niekieno neliptų perÄ—jų bei viršūnių ir pirmųjų įkopÄ—jų teise jas pavadintume savo sugalvotais vardais – galbÅ«t kažkÄ… įamžinant, minint Turistų klubo 45-uosius gyvavo metus. Ilgai studijavau žemÄ—lapius, kol suradau potencialių nelankytų perÄ—jų ir viršūnių. Daugelio jų turÄ—jau tik palydovines nuotraukas, nes tos vietovÄ—s iki Å¡iol buvo nevaikÅ¡Äiotos, niekas nÄ—ra ten buvÄ™s arba nepateikÄ™s žygių ataskaitų. Prie mÅ«sų penkių VGTU TK narių prisijungÄ— ir vienas patyrÄ™s žygeivis iÅ¡ „Montis Magia“ klubo. PradÄ—jome fizines ir technines treniruotes.

Žygyje tikrai ne viskas sekÄ—si taip, kaip buvo suplanuota, ir maksimalaus plano įgyvendinti nepavyko, bet pagrindiniai tikslai buvo pasiekti. Per 17 žygio dienų pÄ—sÄiomis įveikÄ—me 101 km atstumÄ… bei 6 km vertikalaus paaukÅ¡tÄ—jimo, perlipome Å¡eÅ¡ias kalnų perÄ—jas, iÅ¡ kurių dvi dar niekada nebuvo regÄ—jusios žmonių pÄ—dsakų. Pirmųjų įkopÄ—jų teise perÄ—joms suteikÄ—me Vytauto (4 550 m) ir VGTU TK (4 410 m) vardus. Taip pat įkopÄ—me ir į bevardÄ™ 4 682 m aukÅ¡Äio viršūnÄ™, kuriÄ… pakrikÅ¡tijome VGTU vardu. 
 
Kokių buvo iššūkių žygyje?

Žygį pradÄ—jome 3 200 m aukÅ¡tyje, iki kur mus atvežė maÅ¡ina. Vietoje žalio slÄ—nio, į kurį planavome atvažiuoti, pakliuvome į žiemÄ… – buvo gal 15 cm sniego. KitÄ… rytÄ…, palikÄ™ įkurtÄ… stovyklÄ…, visai dienai išėjome aukÅ¡Äiau į slÄ—nį užneÅ¡ti dalį savo maisto atsargų kitai žygio daliai, kad neneÅ¡iotume viso svorio kuprinÄ—se. Grįždami tos dienos pavakarÄ™ ir priartÄ—dami prie stovyklavietÄ—s, iÅ¡vydome mÅ«sų palapinių link einanÄias tris meÅ¡kas. PradÄ—jau joms Å¡aukti, iÅ¡kÄ—liau rankas, daužiau lazdomis, bet jos tik atsisuko į mane ir visiÅ¡kai neiÅ¡sigando. Ant kalniuko, nuo kurio regÄ—jau šį vaizdÄ…, pakilo dar keli grupÄ—s nariai ir jau keliese pradÄ—jome jas gÄ…sdinti. MeÅ¡kos Ä—mÄ— bÄ—gti tolyn, bet vis atsisukdavo, lyg svarstydamos, ar verta joms mÅ«sų bijoti. Kažkas dar šūktelÄ—jo, kad tos meÅ¡kutÄ—s dar visai mažos. Kai viena iÅ¡ jų atsistojo ant dviejų kojų, supratome, kad jos tikrai didelÄ—s. Ten, matyt, buvo mama su savo jaunikliais, bet Å¡ie jau visai užaugÄ™. MatÄ—m jas nubÄ—ganÄias į už kalvos esanÄiÄ… įdubÄ…. Sutemo. TÄ… vakarÄ… ir maistÄ… gaminomÄ—s, ir miegojome neramiai. 

Komandoje turÄ—jome ir vienÄ… naujokÄ…. Jam kiekviena diena buvo tikras iššūkis! Vis naujas ir naujas aukÅ¡Äio rekordas. Ir vÄ—l rekordiniu tempu susikrauta kuprinÄ— iÅ¡ ryto. PirmÄ… kartÄ… iÅ¡girstas visÄ… naktį braÅ¡kantis ledas po tavimi, miegant tarp ledyno plyÅ¡ių. Kelis kartus bridimas per kalnų upÄ™, kurios vanduo vos virÅ¡ nulio laipsnių. 630 gramų maisto per parÄ…. Taip pat teko atlikti ir gelbÄ—jimo darbus. Užlipus ant antrosios 4 555 m aukÅ¡Äio perÄ—jos, vienam iÅ¡ komandos narių prasidÄ—jo plauÄių edema. Tai sparÄiai progresuojanti kalnų liga, dÄ—l organizmo neprisitaikymo prie sumažėjusio deguonies kiekio. Po nakties ant perÄ—jos, mÅ«sų bendražygiui buvo smarkiai sutrikusi koordinacija, kalbos ir atminties funkcijos. Jis pats nebegalÄ—jo paeiti. Palydoviniu ryÅ¡iu kvietÄ—me sraigtasparnį, kuris Kirgizijoje neatsiranda Å¡alia tavÄ™s už keliolikos minuÄių kaip Europoje. Galiausia dÄ—l blogų oro sÄ…lygų jis tÄ… dienÄ… iki mÅ«sų taip ir neatskrido. Transportavome ligonį žemyn, kiek tik leido marÅ¡rutas. IÅ¡ ryto atskridÄ™s sraigtasparnis iÅ¡gabeno ligonį ir vienÄ… lydintį komandos narį. Gavome žinių apie sparÄiai sveikstantį bendražygį ir kelionÄ™ toliau tÄ™sÄ—me keturiese. Tokios sudÄ—ties grupei gelbÄ—jimo darbai bÅ«tų labai komplikuoti, todÄ—l turÄ—jome perdÄ—lioti marÅ¡rutÄ… į gerokai paprastesnį variantÄ…. 

Kokį savo klubo ar asmeninį žygį laikytumėte didžiausiu pasiekimu kalnuose ir kokių turite ateities planų?

PraÄ—jusiais metais subÅ«rÄ—me itin stipriÄ… ir patyrusiÄ… komandÄ… iÅ¡ dviejų VGTU TK ir keturių Vilniaus universiteto Žygeivių klubo narių. NorÄ—jome pereiti itin sudÄ—tingÄ… žygį Pietvakarių Pamyre prie Tadžikijos ir Afganistano sienos. Å iame rajone gausu lietuviÅ¡kais vardais pavadintų viršūnių, taÄiau Å¡ie įkopimai buvo atlikti prieÅ¡ 40–50 metų. Minint Lietuvos Å¡imtmetį, norÄ—jome palikti savo indÄ—lį Å¡iuose kalnuose. Dvi paras automobiliu važiavome iki kalnų, kur per 25 žygio dienas įkopÄ—me į 5 viršūnes bei perlipome 10 perÄ—jų – 5 iÅ¡ jų perlipome pirmieji. DavÄ—m joms lietuviÅ¡kus vardus „Ragutis“, „Baltija“, „Žygeivių“, „Vasario 16-osios“ ir „Lietuva 100“. Dvi iÅ¡ tų perÄ—jų buvo aukÅ¡Äiausio sudÄ—tingumo kategorijos. Pavyzdžiui, nusileidžiant nuo 5 500 m aukÅ¡Äio „Vasario 16-osios“ perÄ—jos, pakabinome 16 virvių. Tai yra 800 metrų techninio nusileidimo. Su Å¡iuo žygiu laimÄ—jome pirmÄ…jÄ… vietÄ… pasaulio sportinio kalnų turizmo Äempionate. Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmasis tokio aukÅ¡to įvertinimo sulaukÄ™s žygis.

Ateities planų visada turime. ArtÄ—jant Naujiesiems metams pradedame planuoti naujus žygius. Dar yra daugybÄ— kalnų, į kuriuos norÄ—tųsi įkopti. Yra tokių vietų, kur norisi pereiti nauju marÅ¡rutu, atrasti naujų perÄ—jų ir viršūnių... Sakoma, kad už kalnus geriau tik kalnai, kuriuose dar nebuvai... 
 
    • Puslapio administratoriai:
    • UgnÄ— DaraÅ¡keviÄiÅ«tÄ—
Naujienos
Naujienos
Sapere Aude
Sapere Aude
  • Kontaktai
  • Duomenų saugumas
  • Alumni
SaulÄ—tekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Informacija stojantiesiems: (0 5) 274 4949, (0 5) 274 5010; crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnByaWVtaW1hc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCIgdGl0bGU9InByaWVtaW1hc0B2Z3R1Lmx0Ij5wcmllbWltYXNAdmlsbml1c3RlY2gubHQ8L2E+:xx
Bendroji informacija: (0 5) 274 5030, crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnZpbG5pdXN0ZWNoQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0Ij52aWxuaXVzdGVjaEB2aWxuaXVzdGVjaC5sdDwvYT4=:xx
E. pristatymo dėžutės adresas
 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 111950243, PVM mokÄ—tojo kodas LT119502413
crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOkFudGFuYXMua29udHJpbWFzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0IiBzdHlsZT0icG9pbnRlci1ldmVudHM6IG5vbmU7Y29sb3I6IHJnYmEoMCwgMCwgMCwgMCk7IHBvc2l0aW9uOiBhYnNvbHV0ZTsiPkFudGFuYXMua29udHJpbWFzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
e-solution
e-solution