2019-01-23
Kuriant estetin臋 gerov臋 ir daiktin臈s aplinkos kokyb臋
Ar pramon臈 ir menas gali b奴ti suderinami? 漠 拧寞 klausim膮 gana ai拧kiai atsako pakankamai nauja sritis – pramon臈s gamini懦 dizainas, kurio specialistus ruo拧ia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architekt奴ros fakultetas. „Jeigu tur臈sime nedarn懦, kenksming膮 aplinkai, destrukcijas keliant寞, nefunkcional懦 dizain膮, architekt奴r膮 ar kit膮 taikom膮j寞 men膮, nat奴ralu, kad visuomen臈 tai jaus. Kitaip tariant, jeigu dizainas, kaip taikomojo meno sritis, n臈ra orientuotas 寞 visuomen臈s poreikius, konkret懦 啪mog懦, tikslin寞 jo naudotoj膮, tai tiesiog n臈ra dizainas“, – neabejoja Dizaino katedros ved臈jas prof. Jonas Jakaitis. Su juo kalbam臈s apie pramon臈s gamini懦 bei apskritai dizaino aktualiausias problemas, i拧takas, situacij膮 Lietuvoje ir, 啪inoma, ateities perspektyvas.
Kada ir kod臈l buvo susir奴pinta pramon臈s gamini懦 dizainu?
VGTU pramon臈s gamini懦 dizaino studij懦 programa yra viena i拧 naujausi懦 tarpdisciplinini懦 program懦 Lietuvoje, atstovaujan膷i懦 bene jauniausiai Lietuvos taikomojo meno kryp膷iai. S膮vok膮 pramoninis dizainas suprantu pla膷iau negu estetika. Tai – daikto nuo id臈jos iki prototipo pramoninei gamybai projektavimas, modeliavimas ir testavimas, daikto formos, funkcijos (turinio), prid臈tin臈s vert臈s bei politikos k奴rimas. Dirbdamas kartu su kit懦 sri膷i懦 specialistais, pramon臈s gamini懦 dizaineris sprend啪ia objekto estetinius, stiliaus, in啪inerinius, technologinius, vartojimo, ekologijos, ergonomikos ir kitus klausimus ir yra to proceso projektuotojas.
Taigi, Lietuvos dailiojo pramoninio modeliavimo ir dekoravimo bei dizainerio specialyb臈s atsiradim膮 galima kildinti i拧 1961 met懦 Vilniaus dail臈s institute prad臈tos naujai 寞steigtos studij懦 programos 寞gyvendinimo ir sieti su F. Daukanto – Lietuvos dizaino edukacijos pradininko – vardu.
沤velgiant retrospektyviai ir reaguojant 寞 skirtingus politinius, sociokult奴rinius poky膷ius, laikas yra susisluoksniav臋s 寞 寞vairius vertybinius klodus. Naujieji ir naujausieji istoriniai laikai persideng臋 modernistin臈mis meno kryptimis. Pranc奴z懦 filosofas Michelis Foucault modernizmo epochos prad啪i膮 priskiria XVIII–XIX am啪i懦 sand奴rai ir t膮sai iki 1950 met懦. Laikotarpiui, kai avangardistin臈s meno kryptys, mokyklos bei stiliai su savo dekadenti拧kais pasirei拧kimais formavo kapitalistin臋 visuomen臋 su besaikiu, masi拧ku daikt懦 vartojimu. Nuo to laiko, kai buvo suvokta, kad taikomasis menas pramonei, technin臈 estetika gali b奴ti kitokia nei klasikin臈, akademin臈, ir gal臈tume prad臈ti skai膷iuoti taikomojo meno bei pramoninio dizaino prad啪i膮. Tai yra XVIII am啪iaus pabaiga, pramon臈s revoliucijos laikas, kai u啪gim臈 modernizmo avangardizmas, o avangardas visomis savo i拧skirtin臈mis formomis suk奴r臈 visai kitok寞 pasaulio naratyv膮, siekiant pirmiausia sugriauti praeit寞, dekonstruoti senas formas. Svarbiausia, kad akivaizdi vertybini懦 nuostat懦, gyvenimo b奴do kaita artima epochos id臈j懦 krizinei situacijai. Modernizmas keit臈 ir naujai formavo visuomeninio gyvenimo sampratas, nauji sociokult奴riniai motyvai 寞sitvirtino skirting懦 kra拧t懦 kult奴roje. Atsiradusios naujos veiklos atmet臈 akademin寞, klasikin寞 meno suvokim膮, suprantant, kad ma拧ina t臈ra priemon臈, reikalinga kuriant nauj膮j膮 estetik膮, socialin臋 ir kitokios gerov臈s aplink膮.
XX a. pirmoje pus臈je Vokietijos „Werkbund“ k奴rybiniam susivienijimui atstovavusi懦 Peterio Behrenso, Henry’o van de Velde’o vardus galima sieti su pirmaisiais pramoninio dizaino darbais, v臈liau kartu su Walterio Gropiuso Bauhauso dizaino mokyklos 寞k奴rimu. Pastarieji teori拧kai i拧nagrin臈jo ir prakti拧kai 寞gyvendino pramonin臈s estetikos principus. Pirmoji meninio konstravimo Bauhauso „funkcionalistin臈“ mokykla Veimare suformavo tarpdisciplini拧kumo principus, integruodama Taikomojo meno ir Meno akademijos mokykl懦 veiklas, prad臈jo ruo拧ti dailininkus darbui pramon臈je, susir奴pinta jai skirtu meniniu projektavimu.
艩iame kontekste svarbu atkreipti d臈mes寞 寞 tai, kad viskas prasid臈jo nuo romantizmo ir realizmo, kurie suponavo m膮stysenos pokyt寞. J懦 sand奴roje buvo balansuojama tarp to, kas mene yra svarbiau: jausmas ar racionalus i拧skai膷iavimas. Tokioje s膮veikoje atsirado daug nauj懦 taikomojo meno kryp膷i懦, mokykl懦, tarp j懦 ir pramoninis dizainas. 艩ie poky膷iai pirmiausia paskatino masin臋 daikt懦 gamyb膮, susijusi膮 su masiniu vartojimu, avangardistin臈s estetikos formavimo momentais, tapusiais aktualiais visuomenei d臈l gyvenimo gerov臈s k奴rimo. Vienas dalykas yra vienkartinis taikomojo meno k奴rinys, visai kitas – masin臈 produkcija. Pastarosios gamintojai, viena vertus, kuria produktus, formuojan膷ius visuomen臈s gro啪io etalonin寞 supratim膮 ir visuotinai pripa啪intas estetines vertes, skatina k奴rybi拧k膮 inovacij懦 pl臈tot臋, brandina daiktin臈s aplinkos ir visuomen臈s moderni膮sias s膮veikas, diegdama gyvenimo kokyb臈s standart膮. Kita vertus, visuomen臋 kreipia prosumeryst臈s, profesionalaus vartotojo ir gamintojo susitapatinimo, linkme.
Pasaulyje nuolat kuriamos inovacijos, nauji produktai. Kaip manote, kiek produkto s臈km臋 lemia gaminio dizainas? Koki膮 prid臈tin臋 vert臋 tai kuria? Kiek tam skiriama d臈mesio? Koks VGTU vaidmuo formuojant pramonin寞 dizain膮?
沤mogus jautrus erdvei, supan膷ios aplinkos formoms, tod臈l daiktinei aplinkai keliami socialiniai, funkciniai, ekonominiai, derm臈s su aplinka, ergonominiai, konstruktyviniai, tvarumo, estetiniai reikalavimai. Savito pramon臈s gamini懦 dizaino vaidmuo akivaizdus, siekiant i拧laikyti nacionalin寞 tapatum膮, u啪tikrinti etnokult奴ros t臋stinumo tradicijas, tuo pa膷iu amortizuojant 拧iuolaikinio 啪mogaus globalios aplinkos 寞tak膮. Supanti daiktin臈 aplinka ir jos objekt懦 menin臈, funkcin臈 kokyb臈 veikia 啪mogaus psichofiziologin臋 b奴sen膮, daro didel臋 寞tak膮 kasdienio gyvenimo gerovei. Akivaizdu, kad daikt懦 formavimo pagrindinis tikslas siejamas su gyvenimo kokyb臈s kriterij懦 pagerinimu, ekonomin臈s vert臈s prieaugiu. Europos Komisija (EK) konstatavo, kad „per pastaruosius penkis de拧imtme膷ius augimo siekimas buvo vienas svarbiausi懦 politini懦 viso pasaulio tiksl懦. Per pra臈jusius penkiasde拧imt met懦 pasaulin臈 ekonomika i拧augo beveik penkis kartus. Jei ji ir toliau augt懦 tokiais tempais, iki 2100 met懦 padid臈t懦 80 kart懦.“ Svarbi tampa efektyvesni懦 daiktin臈s aplinkos gamybos b奴d懦, grind啪iam懦 inovacijomis, paie拧ka. Remiantis Pasaulin臈s intelektin臈s nuosavyb臈s organizacijos (WIPO) duomenimis, 2017 metais paskelbtas „Pasaulinis inovacij懦 indeksas“, pagal kur寞 Lietuva i拧 141 reitinguojamos pasaulio 拧alies yra ketvirtajame de拧imtuke. Visgi Lietuvoje yra realios prielaidos inovacijoms did臈ti d臈l tinkamos fizin臈s infrastrukt奴ros, i拧silavinusi懦 啪moni懦. Kita vertus, prielaidos pa膷ios savaime rezultat懦 nekuria. Labai svarbi bendra inovacij懦 pl臈tros, dizaino politikos sistema, d臈l kuri懦 ypa膷 diskutuojama 拧iandienos visuomen臈je. Dizaino vaidmuo ekonominio augimo ir visuomen臈s gerov臈s k奴rimo bei prid臈tin臈s vert臈s formavimo procese akivaizdus. Produkto s臈km臋 neabejotinai lemia gaminio dizainas. Pramoninis dizainas kuria ne tik estetin臋 gerov臋, bet ir daiktin臈s aplinkos kokyb臋. 漠mon臈s, kurios naudojasi pramoninio dizaino 寞rankiais, remiantis Jungtin臈je Karalyst臈je atlikto tyrimo duomenimis, dirba 40 procent懦 efektyviau.
Jeigu tur臈sime nedarn懦, kenksming膮 aplinkai, destrukcijas keliant寞, nefunkcional懦 dizain膮, architekt奴r膮 ar kit膮 taikom膮j寞 men膮, nat奴ralu, kad visuomen臈 tai jaus. Kitaip tariant, jeigu dizainas, kaip taikomojo meno sritis, n臈ra orientuotas 寞 visuomen臈s poreikius, konkret懦 啪mog懦, tikslin寞 jo naudotoj膮, tai tiesiog n臈ra dizainas. Galima iliustruoti grafi膷i懦 pavyzd啪iu: menin臈 veikla gali b奴ti eilinis chuliganizmo protr奴kis arba postmodernios kult奴ros gatv臈s menas. Tas pats galioja ir kitoms sritims. Dizainas visuomen臈je vis dar suprantamas tik kaip meno rei拧kinys, ta膷iau jo veikla, rezultatas 啪mogui svarbus ir artimas kaip daiktin臈s aplinkos funkcinio panaudojimo ar pritaikomumo fenomenas. 艩iuolaikinis dizainas yra toks, kuriam kurti reikia tiek taikom懦j懦 men懦, tiek in啪inerinio konstravimo ar med啪iag懦 moksl懦 啪ini懦, tiek, ypa膷 kalbant apie pramonin寞 dizain膮, techni拧k懦j懦 moksl懦 i拧manymo.
VGTU aktyviai veikia pramoninio dizaino srityje, kuri akademin臈je visuomen臈je dar tik skinasi keli膮, ta膷iau pramon臈s gamini懦 dizaino studij懦 programos studij懦 pritaikomumas akivaizdus. Taikydama Problem-Based Service-Learning (PBSL) metod膮, Dizaino katedra ple膷ia k奴rybi拧kumo galimybes ir bendradarbiauja su vietos savivaldos ar gamybos subjektais tiek u啪sienyje, tiek Lietuvoje.
Vis膮 straipsn寞 galite rasti naujame „Sapere aude“ numeryje
Kada ir kod臈l buvo susir奴pinta pramon臈s gamini懦 dizainu?
VGTU pramon臈s gamini懦 dizaino studij懦 programa yra viena i拧 naujausi懦 tarpdisciplinini懦 program懦 Lietuvoje, atstovaujan膷i懦 bene jauniausiai Lietuvos taikomojo meno kryp膷iai. S膮vok膮 pramoninis dizainas suprantu pla膷iau negu estetika. Tai – daikto nuo id臈jos iki prototipo pramoninei gamybai projektavimas, modeliavimas ir testavimas, daikto formos, funkcijos (turinio), prid臈tin臈s vert臈s bei politikos k奴rimas. Dirbdamas kartu su kit懦 sri膷i懦 specialistais, pramon臈s gamini懦 dizaineris sprend啪ia objekto estetinius, stiliaus, in啪inerinius, technologinius, vartojimo, ekologijos, ergonomikos ir kitus klausimus ir yra to proceso projektuotojas.
Taigi, Lietuvos dailiojo pramoninio modeliavimo ir dekoravimo bei dizainerio specialyb臈s atsiradim膮 galima kildinti i拧 1961 met懦 Vilniaus dail臈s institute prad臈tos naujai 寞steigtos studij懦 programos 寞gyvendinimo ir sieti su F. Daukanto – Lietuvos dizaino edukacijos pradininko – vardu.
沤velgiant retrospektyviai ir reaguojant 寞 skirtingus politinius, sociokult奴rinius poky膷ius, laikas yra susisluoksniav臋s 寞 寞vairius vertybinius klodus. Naujieji ir naujausieji istoriniai laikai persideng臋 modernistin臈mis meno kryptimis. Pranc奴z懦 filosofas Michelis Foucault modernizmo epochos prad啪i膮 priskiria XVIII–XIX am啪i懦 sand奴rai ir t膮sai iki 1950 met懦. Laikotarpiui, kai avangardistin臈s meno kryptys, mokyklos bei stiliai su savo dekadenti拧kais pasirei拧kimais formavo kapitalistin臋 visuomen臋 su besaikiu, masi拧ku daikt懦 vartojimu. Nuo to laiko, kai buvo suvokta, kad taikomasis menas pramonei, technin臈 estetika gali b奴ti kitokia nei klasikin臈, akademin臈, ir gal臈tume prad臈ti skai膷iuoti taikomojo meno bei pramoninio dizaino prad啪i膮. Tai yra XVIII am啪iaus pabaiga, pramon臈s revoliucijos laikas, kai u啪gim臈 modernizmo avangardizmas, o avangardas visomis savo i拧skirtin臈mis formomis suk奴r臈 visai kitok寞 pasaulio naratyv膮, siekiant pirmiausia sugriauti praeit寞, dekonstruoti senas formas. Svarbiausia, kad akivaizdi vertybini懦 nuostat懦, gyvenimo b奴do kaita artima epochos id臈j懦 krizinei situacijai. Modernizmas keit臈 ir naujai formavo visuomeninio gyvenimo sampratas, nauji sociokult奴riniai motyvai 寞sitvirtino skirting懦 kra拧t懦 kult奴roje. Atsiradusios naujos veiklos atmet臈 akademin寞, klasikin寞 meno suvokim膮, suprantant, kad ma拧ina t臈ra priemon臈, reikalinga kuriant nauj膮j膮 estetik膮, socialin臋 ir kitokios gerov臈s aplink膮.
XX a. pirmoje pus臈je Vokietijos „Werkbund“ k奴rybiniam susivienijimui atstovavusi懦 Peterio Behrenso, Henry’o van de Velde’o vardus galima sieti su pirmaisiais pramoninio dizaino darbais, v臈liau kartu su Walterio Gropiuso Bauhauso dizaino mokyklos 寞k奴rimu. Pastarieji teori拧kai i拧nagrin臈jo ir prakti拧kai 寞gyvendino pramonin臈s estetikos principus. Pirmoji meninio konstravimo Bauhauso „funkcionalistin臈“ mokykla Veimare suformavo tarpdisciplini拧kumo principus, integruodama Taikomojo meno ir Meno akademijos mokykl懦 veiklas, prad臈jo ruo拧ti dailininkus darbui pramon臈je, susir奴pinta jai skirtu meniniu projektavimu.
艩iame kontekste svarbu atkreipti d臈mes寞 寞 tai, kad viskas prasid臈jo nuo romantizmo ir realizmo, kurie suponavo m膮stysenos pokyt寞. J懦 sand奴roje buvo balansuojama tarp to, kas mene yra svarbiau: jausmas ar racionalus i拧skai膷iavimas. Tokioje s膮veikoje atsirado daug nauj懦 taikomojo meno kryp膷i懦, mokykl懦, tarp j懦 ir pramoninis dizainas. 艩ie poky膷iai pirmiausia paskatino masin臋 daikt懦 gamyb膮, susijusi膮 su masiniu vartojimu, avangardistin臈s estetikos formavimo momentais, tapusiais aktualiais visuomenei d臈l gyvenimo gerov臈s k奴rimo. Vienas dalykas yra vienkartinis taikomojo meno k奴rinys, visai kitas – masin臈 produkcija. Pastarosios gamintojai, viena vertus, kuria produktus, formuojan膷ius visuomen臈s gro啪io etalonin寞 supratim膮 ir visuotinai pripa啪intas estetines vertes, skatina k奴rybi拧k膮 inovacij懦 pl臈tot臋, brandina daiktin臈s aplinkos ir visuomen臈s moderni膮sias s膮veikas, diegdama gyvenimo kokyb臈s standart膮. Kita vertus, visuomen臋 kreipia prosumeryst臈s, profesionalaus vartotojo ir gamintojo susitapatinimo, linkme.
Pasaulyje nuolat kuriamos inovacijos, nauji produktai. Kaip manote, kiek produkto s臈km臋 lemia gaminio dizainas? Koki膮 prid臈tin臋 vert臋 tai kuria? Kiek tam skiriama d臈mesio? Koks VGTU vaidmuo formuojant pramonin寞 dizain膮?
沤mogus jautrus erdvei, supan膷ios aplinkos formoms, tod臈l daiktinei aplinkai keliami socialiniai, funkciniai, ekonominiai, derm臈s su aplinka, ergonominiai, konstruktyviniai, tvarumo, estetiniai reikalavimai. Savito pramon臈s gamini懦 dizaino vaidmuo akivaizdus, siekiant i拧laikyti nacionalin寞 tapatum膮, u啪tikrinti etnokult奴ros t臋stinumo tradicijas, tuo pa膷iu amortizuojant 拧iuolaikinio 啪mogaus globalios aplinkos 寞tak膮. Supanti daiktin臈 aplinka ir jos objekt懦 menin臈, funkcin臈 kokyb臈 veikia 啪mogaus psichofiziologin臋 b奴sen膮, daro didel臋 寞tak膮 kasdienio gyvenimo gerovei. Akivaizdu, kad daikt懦 formavimo pagrindinis tikslas siejamas su gyvenimo kokyb臈s kriterij懦 pagerinimu, ekonomin臈s vert臈s prieaugiu. Europos Komisija (EK) konstatavo, kad „per pastaruosius penkis de拧imtme膷ius augimo siekimas buvo vienas svarbiausi懦 politini懦 viso pasaulio tiksl懦. Per pra臈jusius penkiasde拧imt met懦 pasaulin臈 ekonomika i拧augo beveik penkis kartus. Jei ji ir toliau augt懦 tokiais tempais, iki 2100 met懦 padid臈t懦 80 kart懦.“ Svarbi tampa efektyvesni懦 daiktin臈s aplinkos gamybos b奴d懦, grind啪iam懦 inovacijomis, paie拧ka. Remiantis Pasaulin臈s intelektin臈s nuosavyb臈s organizacijos (WIPO) duomenimis, 2017 metais paskelbtas „Pasaulinis inovacij懦 indeksas“, pagal kur寞 Lietuva i拧 141 reitinguojamos pasaulio 拧alies yra ketvirtajame de拧imtuke. Visgi Lietuvoje yra realios prielaidos inovacijoms did臈ti d臈l tinkamos fizin臈s infrastrukt奴ros, i拧silavinusi懦 啪moni懦. Kita vertus, prielaidos pa膷ios savaime rezultat懦 nekuria. Labai svarbi bendra inovacij懦 pl臈tros, dizaino politikos sistema, d臈l kuri懦 ypa膷 diskutuojama 拧iandienos visuomen臈je. Dizaino vaidmuo ekonominio augimo ir visuomen臈s gerov臈s k奴rimo bei prid臈tin臈s vert臈s formavimo procese akivaizdus. Produkto s臈km臋 neabejotinai lemia gaminio dizainas. Pramoninis dizainas kuria ne tik estetin臋 gerov臋, bet ir daiktin臈s aplinkos kokyb臋. 漠mon臈s, kurios naudojasi pramoninio dizaino 寞rankiais, remiantis Jungtin臈je Karalyst臈je atlikto tyrimo duomenimis, dirba 40 procent懦 efektyviau.
Jeigu tur臈sime nedarn懦, kenksming膮 aplinkai, destrukcijas keliant寞, nefunkcional懦 dizain膮, architekt奴r膮 ar kit膮 taikom膮j寞 men膮, nat奴ralu, kad visuomen臈 tai jaus. Kitaip tariant, jeigu dizainas, kaip taikomojo meno sritis, n臈ra orientuotas 寞 visuomen臈s poreikius, konkret懦 啪mog懦, tikslin寞 jo naudotoj膮, tai tiesiog n臈ra dizainas. Galima iliustruoti grafi膷i懦 pavyzd啪iu: menin臈 veikla gali b奴ti eilinis chuliganizmo protr奴kis arba postmodernios kult奴ros gatv臈s menas. Tas pats galioja ir kitoms sritims. Dizainas visuomen臈je vis dar suprantamas tik kaip meno rei拧kinys, ta膷iau jo veikla, rezultatas 啪mogui svarbus ir artimas kaip daiktin臈s aplinkos funkcinio panaudojimo ar pritaikomumo fenomenas. 艩iuolaikinis dizainas yra toks, kuriam kurti reikia tiek taikom懦j懦 men懦, tiek in啪inerinio konstravimo ar med啪iag懦 moksl懦 啪ini懦, tiek, ypa膷 kalbant apie pramonin寞 dizain膮, techni拧k懦j懦 moksl懦 i拧manymo.
VGTU aktyviai veikia pramoninio dizaino srityje, kuri akademin臈je visuomen臈je dar tik skinasi keli膮, ta膷iau pramon臈s gamini懦 dizaino studij懦 programos studij懦 pritaikomumas akivaizdus. Taikydama Problem-Based Service-Learning (PBSL) metod膮, Dizaino katedra ple膷ia k奴rybi拧kumo galimybes ir bendradarbiauja su vietos savivaldos ar gamybos subjektais tiek u啪sienyje, tiek Lietuvoje.
Vis膮 straipsn寞 galite rasti naujame „Sapere aude“ numeryje
-
- Puslapio administratoriai:
- Ugn臈 Dara拧kevi膷i奴t臈