黑料不打烊

Pasauliniai poky膷iai kei膷ia ir mokslo vertybes. Europoje vyksta bendras pos奴kis nuo fundamentinio mokslo prie taikomojo. Labiausiai akcentuojama ta mokslo dalis, kuri gali pakeisti ekonomik膮 ir visuomen臈s gyvenim膮. „Mokslas d臈l mokslo pradedamas vertinti daug ma啪iau. Ir 拧ios tendencijos ateina 寞 Lietuv膮“, – tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo prorektorius prof. habil. dr. Antanas 膶enys.

 

艩iemet 拧v臋sime 25-uosius Lietuvos Nepriklausomyb臈s metus. Visas 拧is laikas neabejotinai susij臋s su did啪iul臈mis pertvarkomis ir virsmais Lietuvoje. K奴r臈me savo valiut膮, integravom臈s 寞 Vakar懦 Europ膮. Jums tapus mokslo prorektoriumi (2011 m.), kas buvo aktualiausia pl臈tojant moksl膮 universitete? Kokie tikslai Jums atrod臈 svarbiausi arba, kaip paklaust懦 vadybininkai, kokios mokslo pl臈tros strategijos 臈m臈t臈s? Kokius tikslus pasiekti buvo sunkiausia?
A拧 manau, kad mokslo pl臈tros strategijos negali da啪nai keistis. Mokslo pl臈tra, ypa膷 mokslo potencialo kaupimas, yra labai l臈tas procesas. Galiu sukurti savo strategij膮, bet ji nebus realizuojama, jei nor臈siu pakeisti visk膮 i拧 esm臈s ir tuojau pat. Nebent tur臈膷iau labai daug pinig懦 ir nupirk膷iau nauj膮 universitet膮. Nemanau, kad mokslo strategija gali pakeisti bendr膮 vaizd膮 labai greitai, bet, 啪inoma, labai svarbu nustatyti, kuria kryptimi turime eiti. Tos krypties formavimas vyko jau anks膷iau, prie拧 man pradedant eiti prorektoriaus pareigas.

Kalbant apie prorektoriavimo laik膮, mano viena i拧 strategijos kryp膷i懦 buvo tarptautinis matomumas. Lietuvos mokslo sistemoje vertinamas tarptautinio lygio mokslas. O tarptautinio lygio mokslas negali b奴ti tas, kuris pripa啪intas tik Lietuvoje. Lietuvi拧ko mokslo arba n臈ra, arba jis egzistuoja labai ma啪ai, tik specifin臈se srityse, susijusiose su Lietuvos kult奴ra ir istorija. Ir net 拧iose srityse mes privalome lyginti savo metodus ir rezultat懦 kokyb臋 pagal tarptautinius standartus. M奴s懦 universitete buvo ma啪ai skiriama d臈mesio mokslini懦 rezultat懦 pristatymui tarptautin臈je erdv臈je. Jei mes esame ko nors verti tarptautin臈je erdv臈je, tai ir turime savo darbus rodyti joje. M奴s懦 universitetas nuo sen懦 laik懦 stiprus mokslo 啪urnal懦 leidybos srityje. Bet tai dar neu啪tikrina m奴s懦 matomumo tarptautin臈je erdv臈je, tada negalime objektyviai 寞vertinti, kokio lygmens yra m奴s懦 kuriamas mokslas. Esame techni拧kasis universitetas, 啪inoma, publikuoti technikos srities straipsnius u啪sienyje yra daug sud臈tingiau. Apskritai pasaulyje technikos 啪urnal懦 yra daug ma啪iau nei fundamentini懦.

Kitas dalykas, kurio siekiau prad臈j臋s eiti prorektoriaus pareigas, buvo balanso tarp pedagoginio ir mokslinio darbo ie拧kojimas. Visada labai lengva nukrypti arba 寞 vien膮, arba 寞 kit膮 pus臋. Vienas i拧 mano tiksl懦 buvo sukurti s膮lygas, kad kuo daugiau d臈stytoj懦 寞sitraukt懦 寞 aktyvi膮 mokslin臋 veikl膮, kad mokslin臈 veikla daryt懦si kasdiene veikla daug didesniam mokslinink懦 skai膷iui. Ne tik profesoriams, bet ir docentams, lektoriams. Tai yra labai sunkus kelias, kadangi dalis 啪moni懦 turi labai daug paskait懦 valand懦 ir j懦 d臈mesys sukoncentruotas 寞 pedagoginius dalykus. Bet visgi mokslin臈 veikla yra b奴tina ne tik d臈l to, kad to reikia universiteto presti啪ui, bet ir d臈l pedagogin臈s veiklos. Labai svarbu, kad kiekvienas pedagogas nors kiek u啪siimt懦 aktyvia moksline veikla, nes tik taip jis 啪inos, kas toje mokslo srityje aktualu b奴tent 拧iandien, o ne prie拧 20 met懦.

Pasiekti 拧寞 tiksl膮 yra labai sud臈tinga. Egzistuoja daug b奴d懦, kaip paskatinti d臈stytojus eiti link mokslo, bet tai turi b奴ti savaime suprantamas dalykas. Tai net yra universiteto vidin臈s kult奴ros klausimas.

 

Jauniems 啪mon臈ms 寞silieti 寞 tarptautini懦 啪urnal懦 puslapius turb奴t yra nelengva?
Jaunas tyr臈jas, netur臈damas pirmini懦 pagrind懦, negali prad臈ti kurti tarptautinio lygio mokslo. Jei doktorantas nera拧臈 publikacij懦 寞 u啪sienio 啪urnalus, jei jo vadovas buvo link臋s ra拧yti Lietuvos 啪urnaluose, tik臈tis, kad toks jaunas 啪mogus tuoj pat bus 啪inomas tarptautiniame kontekste, b奴t懦 naivu. Reikia 寞dirbio, ir 啪inoti kaip tai daroma.

 

Turb奴t nesuklysiu sakydama, kad Lietuvos mokslininkai 拧iuos 25-erius metus siek臈 identifikuoti save: lyginti save su kitais, prilygti Vakar懦 Europos mokslininkams. Kaip, 寞vertinant pra臈jus寞 de拧imtmet寞, J奴s懦 nuomone, 拧is procesas vyko: skausmingai, nat奴raliai, stichi拧kai?..
Nuolatinis spaudimas keistis visada yra nelengvas. 沤mogus i拧 esm臈s yra konservatyvi b奴tyb臈, norinti daryti tai, k膮 moka ir 啪ino geriausiai. Visada turi save perlau啪ti. Bet visgi noriu pasakyti, kad ypatingos dramos 拧iame mokslo poky膷i懦 kontekste nebuvo. Tarptautinis mokslas egzistavo visada, net tarybiniais laikais. Tai tikrai nebuvo mums nauja. 沤inoma, kitimo procesas buvo sunkus, kai kam ir skausmingas. Didel臈 Lietuvos mokslinio potencialo dalis buvo vyresni 啪mon臈s. O kuo esi vyresnis, tuo sunkiau 寞sisavinti naujus reikalavimus. Bet visgi tai yra asmeniniai dalykai, o bendrame kontekste, mano nuomone, mokslas per 拧iuos 25-erius metus evoliucionavo nat奴raliai.

 

Bet per 拧iuos metus daug 啪moni懦, kurie b奴t懦 k奴r臋 moksl膮 Lietuvoje, pasirinko darb膮 u啪sienyje.
Tai priklauso nuo m奴s懦 po啪i奴rio 寞 emigracij膮 i拧 Lietuvos. Mano nuomone, jei mokslo daktarai emigruoja 寞 u啪sien寞 rinkti bra拧ki懦 ar dirbti seneli懦 namuose, yra didel臈 tragedija, nes mes prarandame savo 寞d臈tas pastangas, prarandame mokslin寞 kult奴rin寞 potencial膮. Bet jei mokslo daktarai u啪sienyje dirba mokslininkais, mano manymu, tai n臈ra problema. 沤inoma, i拧 Lietuvos i拧va啪iuoja daugiau 啪moni懦 nei gr寞啪ta. Tai lemia ekonomin臈s s膮lygos. Globalizacija vyksta visur, taut懦 mai拧ymasis yra nat奴ralus procesas, turintis labai daug teigiam懦 pusi懦. Juk m奴s懦 bendradarbiavimas su u啪sienio institucijomis labai da啪nai yra pagr寞stas ry拧iais su tais lietuviais, kurie yra emigrav臋. Ir taip yra ne tik Lietuvoje. 艩tai Suomijoje „Nokia“ 寞 mobili懦j懦 telefon懦 gigant膮 transformavosi i拧 gumini懦 bat懦 gamybos 寞mon臈s. Prie 拧ios „Nokios“ transformacijos labai daug prisid臈jo tai, kad buvo bendradarbiauta su suomiais, kurie buvo i拧va啪iav臋 寞 Kalifornij膮, 寞 Silicio sl臈n寞.

 

Taigi, manau, kad emigracija, kai 啪mon臈s i拧va啪iuoja dirbti geresn臈mis s膮lygomis, n臈ra praradimas Lietuvai. Jei mes su i拧va啪iavusiaisiais elgiam臈s teisingai, j懦 neniekiname, tai jie b奴tinai kuria nors forma gr寞拧. Galb奴t ne patys, galb奴t ry拧iais, parama, bet tai tikrai n臈ra m奴s懦 prarastoji karta.

 

Daug potenciali懦 mokslinink懦 i拧臈jo 寞 verslo sektori懦...
Tarybiniais laikais visuomen臈s strukt奴ra buvo i拧kreipta, nes tuomet verslus 啪mogus tur臈jo arba taikytis su ideologine priespauda ir daryti socialistin寞 versl膮, arba nuo jo pab臈gti kur nors kitur. Tuo laiku daug 啪moni懦 rinkdavosi mokslo institucijas kaip u啪uov臈j膮. Tai galiu pasakyti ir i拧 savo asmenin臈s patirties. Kai rinkausi, 寞 kur寞 universitet膮 stoti, i拧syk atme膷iau galimyb臋 stoti 寞 socialinius mokslus, medicin膮 atme膷iau d臈l savo asmenini懦 savybi懦. O tada man liko fizika, matematika ir chemija. Daugiau netur臈jau i拧 ko rinktis. Noriu pasakyti, kad daug 啪moni懦 寞 moksl膮 at臈jo ne d臈l to, kad labai to nor臈jo, o d臈l to, kad buvo tokios s膮lygos. V臈liau ir i拧臈jimas 寞 versl膮 buvo nat奴ralus. 沤inoma, dalis 啪moni懦 寞 versl膮 i拧臈jo d臈l to, kad 1990 metais, atgavus

Nepriklausomyb臋, pad臈tis mokslo 寞staigose buvo i拧ties sunki. Tai buvo laikas, kai studentai per kelet膮 dien懦 Gari奴n懦 turguje gal臈jo u啪dirbti daugiau nei j懦 d臈stytojai per m臈nes寞 universitete. 沤inoma, psichologi拧kai tai buvo labai sunku i拧gyventi. Klausimas, kod臈l esi universitete, buvo be ai拧kaus atsakymo. 膶ia mes labai daug praradome, i拧 tikr懦j懦 atsirado kart懦 „skyl臈“.

 

D臈l to dabar nebeturime keturiasde拧imtme膷i懦 mokslinink懦 kartos?
Taip, mes netekome 拧ios mokslinink懦 kartos. Nes tais laikais negal臈jai kurti mokslo. Jeigu jauni 啪mon臈s k膮 nors geb臈jo daugiau, tai jie 臈jo 寞 versl膮 arba i拧va啪iuodavo 寞 u啪sien寞. Ta kart懦 „skyl臈“ tur臈jo ir kit懦 rimt懦 pasekmi懦. Mes tai prie拧 kelet膮 met懦 pajutome universitete, kai 寞 j寞 at臈jo vaikai t懦, kurie 拧eimas k奴r臈 tik atgavus Nepriklausomyb臋. Tada gyvavo kita vertybi懦 sistema.

 

Dabar kartais gird啪iu visuomen臈s pasipiktinim膮: jei moteris, 寞gijusi auk拧t膮j寞 i拧silavinim膮, dirba sekretor臈s darb膮, tai neva yra v臈jais paleisti valstyb臈s pinigai. A拧 manau, kad moter懦 auk拧tasis i拧silavinimas yra kertinis visuomen臈s i拧prusimo punktas. Nes b奴tent mamos (t臈vai juk dirba) veikia vaik懦 i拧prusim膮. Ne veltui sakoma, kad visuomen臈s i拧silavinimas priklauso nuo t臈vo algos ir mamos i拧silavinimo. Apie k膮 kalb臈s mama su savo vaikais, jei ji nebus i拧silavinusi? Apie drabu啪ius ir maist膮?

 

Apskritai, mano nuomone, i拧silavinimas 拧eimoje yra pats svarbiausias dalykas. Jei vaikai nuo ma啪ens mato, kad 啪inios, mokslas, kult奴ra yra svarbu, tai jie to ir sieks. Jei 拧eimoje bus akcentuojami lengvi pinigai, lengva karjera, vartojimo vertyb臈s, tai tokia ir bus visuomen臈. 1990 metais dalis susik奴rusi懦 拧eim懦 siek臈 bet kokiais b奴dais ir kaip grei膷iau u啪dirbti pinig懦, i拧gyveno vertybin臋 kriz臋. 艩ios kartos vaikai dabar universitete tur臈t懦 b奴ti lyderiai, siekiantys sukurti nauj膮 dvasi膮 ir pakeisti sen膮j膮 kart膮. Bet j懦 拧iandien turime per ma啪ai. Ta膷iau tikiu, kad tuoj ateis ir kita karta, kuri, neabejoju, tur臈s gilesnes vertybes.

 

Kokia, J奴s懦 nuomone, did啪iausia mokslo srities vertyb臈 yra 拧iandien ir buvo prie拧 de拧imtmet寞? Ar vertyb臈s mokslo srityje keit臈si?
Man atrodo, kad visuomen臈 i拧 universiteto tikisi 拧iek tiek per daug. Verslumo skatinimas, 寞vair奴s „startupai“ jau tapo universiteto reikalu. Tai, kad mokykloje mokiniai nesidomi tiksliaisiais mokslais – taip pat universiteto reikalas. Susidaro nuomon臈, kad universitetai yra vieta, kur turi b奴ti i拧sprend啪iamos visos problemos. Kita vertus, a拧 sutinku su tuo, kad universitet懦 vaidmuo visuomen臈s gyvenime turi b奴ti kiek didesnis. Mums patiems reik臈t懦 dr膮siau ir da啪niau i拧sakyti savo nuomon臋. Universitetuose dirba protingi 啪mon臈s, ir j懦 generuojama mintis gali b奴ti labai svari. 沤inoma, 膷ia svarbu nepasiduoti konjunkt奴rai, akademinio universiteto presti啪o klausimas yra labai svarbus. Ir mes patys turime tai kurti. Universitetas turi b奴ti labai solidi 寞staiga, kuri netur臈t懦 sau leisti veltis 寞 politinius gin膷us ar ekonomines diskusijas. Universiteto nuomon臈 turi b奴ti kiek 寞manoma objektyvi. Mes turime sakyti nuomon臋, kuri paremta tuo, k膮 mes 啪inome, o ne tai, kokie yra ka啪kieno interesai.

 

Kalbant apie besikei膷ian膷ias mokslo vertybes, Europoje vyksta bendras pos奴kis nuo fundamentinio mokslo prie taikomojo. Labiau akcentuojama ta mokslo dalis, kuri gali pakeisti ekonomik膮 ir apskritai visuomen臈s gyvenim膮. Mokslas d臈l mokslo pradedamas vertinti daug ma啪iau. Ir 拧ios tendencijos ateina 寞 Lietuv膮. Bent jau formaliai.

 

沤inoma, mokslo vertinimo sistema dar likusi tokia pati. Universiteto mokslininkai 拧iandien vertinami u啪 moksl膮 mokslui. Bet poky膷iai 拧ioje srityje bus nei拧vengiami. Pirma, universitetas tapo masinio mokymo dalis. 艩iandien ma啪臈ja darb懦, kuriuose nereikia universitetinio i拧silavinimo. Mes kartais manome, kad visas problemas i拧spr臋s verslo sektorius. Deja, mano nuomone, verslo sektorius nesprend啪ia vis懦 problem懦. Pastebiu, kad verslo pageidavimai universitetui da啪niausiai nesutampa su tuo, ko i拧 universiteto reikia visuomenei.

Verslo sektoriui reikia paruo拧to darbuotojo dabar, kad jis i拧syk prad臈t懦 dirbti. Tuo tarpu visuomenei reikia, kad universitetai paruo拧t懦 啪mog懦, kuris gal臈t懦 de拧imtme膷iais prisitaikyti prie besikei膷ian膷i懦 darbo s膮lyg懦.

 

Kiek Lietuvoje yra 寞moni懦, kurios s臈kmingai funkcionuoja daugiau nei de拧imt met懦? O tuo tarpu universitetas ruo拧ia 啪mones visam gyvenimui. Taigi, mano nuomone, mes turime klausytis verslo, bet tai n臈ra galutinis arbitras. Jei mes norime b奴ti s臈kmingi, turime Lietuvoje ruo拧ti kiek 寞manoma daugiau specialist懦. 漠 universitet膮 besikreipian膷ios verslo 寞mon臈s i拧 m奴s懦 ie拧ko ne darbuotoj懦, o, grubiai sakant, projekt懦 vadov懦. Projekt懦 vadovai turi savyb臋 keisti 寞mones ir projektus. O gal net 寞kurti savo 寞mon臋. Ir tai, 啪inoma, 寞mon臈ms kelia daug problem懦, bet universitet懦 u啪davinys ir yra ruo拧ti tokius 啪mones, kurie yra auk拧tesn臈s kompetencijos nei kvalifikuotas darbininkas. Ir 拧i懦 啪moni懦 reik臈s labai daug. J懦 skai膷ius lems, kiek ir kokios pramon臈s, verslo tur臈sime Lietuvoje. Ir nelabai svarbu, kas yra lyderiai.

 

Bet juk universitetas turi auginti lyderius?
Mums reikia ugdyti lyderius. Bet noriu pasakyti, kad jei mes tur臈sime labai gerus lyderius ir netur臈sime vidutinio lygmens lyderi懦, tai ir tie labai geri lyderiai kurs versl膮 Kalifornijoje, o ne 膷ia. O jei mes netur臈sime labai auk拧to lygmens lyderi懦, bet tur臈sime kvalifikuotus vidutinio lygmens lyderius, pas mus atva啪iuos verslininkai ir kurs versl膮 膷ia. Mano nuomone, vidutin臈s grandies profesionalumo, k奴rybingumo ir i拧silavinimo lygis yra svarbiau negu atskir懦 lyderi懦 auginimas. Lyderiai apskritai atsiranda nat奴raliai, juos reikia ugdyti, bet realiai 膷ia daugiausiai nulemia asmenin臈s savyb臈s.

 

Lietuvoje lyg ir visada egzistavo prie拧taravimas – kas svarbiau: mokslinis straipsnis ar praktikoje 寞gyvendintas mokslo atradimas, mokslo teorija ar mokslo praktika? Kokia J奴s懦 nuomon臈?
Tai yra didel臈 problema. Ir sunkiai sprend啪iama. Mokslinio straipsnio vert臈 yra santykinai ai拧ki fundamentiniuose moksluose. Bet apskritai mokslinis straipsnis, kaip vertyb臈, tapo labai problemi拧ka. Mano nuomone, mokslo matavimas straipsniais „art臈ja 寞 sien膮“... 艩is mokslinink懦 vertinimo b奴das yra paprastas ir n臈ra visai beprasmis, bet jis neskatina tikro mokslinio darbo. Kai kuriems mokslininkams yra geriau publikuoti penkis vidutinius straipsnius negu vien膮 ger膮 arba penkis straipsnius, kurie i拧 esm臈s yra vienas ir tas pats. Ir nereikia d臈l to kaltinti mokslinink懦. Jei atlyginimas priklauso nuo straipsni懦 skai膷iaus, ar mes galime i拧 mokslinink懦 reikalauti, kad jie i拧 savo did啪iosios mokslin臈s s膮啪in臈s ra拧yt懦 vien膮 labai ger膮 straipsn寞 per trejus metus? Taip negali b奴ti.

 

Net ir geriausi懦j懦 啪urnal懦 bandymai tobulinti straipsnius ir siekti auk拧tesn臈s j懦 kokyb臈s kol kas yra bevaisiai. Neseniai buvo atliktas geriausi懦 biomedicinos 啪urnal懦, turin膷i懦 auk拧膷iausi膮 citavimo reiting膮 pasaulyje, tyrimas. Tyrimo rezultatai buvo i拧ties 拧okiruojantys. 30 proc. straipsniuose pateikt懦 tyrim懦 rezultatai buvo neteisingi, 30 proc. tyrim懦 buvo nepakankamai apra拧yti, kad juos b奴t懦 galima patikrinti, ir tik apie 30 proc. tyrim懦 buvo teisingi. Tai rodo, kad 拧i sistema mokslin臋 bendruomen臋 stumia publikuoti nepatikrintus, greitus ar net nepatikimus tyrim懦 rezultatus. Tai anks膷iau ar v臈liau tur臈t懦 keistis. Tai tur臈t懦 modifikuotis 寞 kit膮 vertinimo sistem膮, nes mes dabar tiesiog 拧vaistome did啪iulius resursus darydami ne tai, ko reikia.

 

O i拧radim懦 vert臈?
膶ia taip pat 寞啪velgiu analogi拧k膮 situacij膮. Nes ir i拧radimas gali b奴ti bevertis. Mes bandome pakeisti straipsnius patentais, vildamiesi, kad tai yra vertyb臈. Bet, mano nuomone, tai iliuzija.

 

碍辞诲臈濒?
D臈l to, kad egzistuoja daugyb臈 niekam nereikaling懦 patent懦. A拧 galiu u啪patentuoti k臈dut臋, pastatom膮 ant pusantros kojos, kuri bus nauja, bet niekam nereikalinga. Patent懦, kurie yra realiai naudojami, yra labai ma啪ai. Kiek Lietuvoje patent懦 pardavimas atne拧a pajam懦? Mano 啪iniomis, beveik nieko. Ir tai ne d臈l to, kad Lietuvos 啪mon臈s nieko nei拧randa. Pasaulin臈s intelektin臈s nuosavyb臈s organizacijos duomenimis, universitet懦, kuriuose pl臈tojama patentin臈 veikla b奴t懦 pelninga, yra labai ma啪ai. Patentavimas ir patent懦 palaikymas yra labai brangus malonumas. „A拧 i拧radau“ tikrai n臈ra lygu „a拧 esu turtingas“. Pirmiausia d臈l to, kad daug i拧radim懦 yra niekam nereikalingi. Antra, tam, kad i拧radim膮 lyd臈t懦 komercin臈 s臈km臈, reikia labai daug dedam懦j懦 – s臈kmingos ir didel臈s rinkos, kapitalo, 啪inojimo, teisingos veiksm懦 eigos, be to, Lietuvos rinka yra labai ma啪a. Pavyzd啪iui, Amerika turi didel臋, homogenin臋 rink膮 ir taip atsiverian膷ias komercines galimybes. Tuo tarpu mes Lietuvoje neturime didel臈s rinkos, kurioje gal臈tume i拧bandyti, ar m奴s懦 produktas pirk臈jams patikt懦. Ir dar vienas argumentas: s臈kmingos, u啪kariaujan膷ios didel臋 rinkos dal寞 寞mon臈s susikuria ne d臈l i拧radim懦. Kokiu i拧radimu buvo paremtas „Facebook’as“? O k膮 i拧rado „Apple“? Jokio esminio i拧radimo 拧iuose versluose nebuvo.

 

O gal tuomet b奴t懦 naudinga ne kurti savo versl膮, o padaryti i拧radim膮 ir pardavin臈ti licencijas?
Licencij懦 gali niekas nepirkti, nes i拧radim膮 tiesiog pavogs. Bet kok寞 i拧radim膮 galima truput寞 modifikuoti. Tada i拧rad臈jas, norintis gauti solid懦 atlyginim膮 u啪 licencij膮, turi tur臈ti vis膮 sistem膮, ginan膷i膮 i拧radim膮. Ir tai kainuoja brangiai, daug brangiau nei i拧radimo registracija. O teismai ir teism懦 procesai taip pat kainuoja mil啪ini拧kus pinigus. Kita vertus, yra didel臈 dalis verslo rinkos, kurioje viskas kei膷iasi taip greit, kad niekas net neketina ko nors patentuoti.

 

Ko Lietuvoje reikia, kad augt懦 jaunas tyr臈jas: didesnio valstybinio r臈mimo, finansinio pagrindo ar asmenini懦 tyr臈j懦 bruo啪懦?
Pagrindinis dalykas yra paties tyr臈jo ir mokslininko noras. Aplinka tiesiog turi sudaryti s膮lygas, kad jis gerai jaust懦si. 艩iuo metu doktoranto stipendija yra 330 eur懦. Pagal nauj膮j寞 寞statym膮 jis turi teis臋 dirbti pus臋 etato lektoriaus darb膮. Tai sudaryt懦 200 eur懦. Taigi jaunas protingas 啪mogus turi gyventi u啪 500 eur懦 per m臈nes寞.

 

沤inoma, visada yra 啪moni懦, kurie tiesiog m臈gsta moksl膮, bet i拧 esm臈s jauniems tyr臈jams tr奴ksta finansinio r臈mimo, reik臈t懦, kad jis augt懦. Reikia pasakyti, kad visose 拧alyse jauniems mokslininkams n臈ra lengva, bet pas mus s膮lygos yra dar kiek sunkesn臈s.

 

Mokslininko karjera, darbas universitete visada bus ma啪iau apmokamas nei versle. Ta膷iau universitetas turi daug privalum懦, kuri懦 neturi joks verslas. Universitete turime labai didel臋 veiklos laisv臋. Kita vertus, mokslininkai visose savo karjeros pakopose turi gauti toki膮 alg膮, kuri leist懦 jiems jaustis oriai. Doktorantas netur臈t懦 b奴ti turtingesnis u啪 savo bendraam啪寞, dirbant寞 banke, bet visgi jis turi gyventi oriai. 艩iandien jaunojo mokslininko statusas yra per 啪emas.

 

Kurios VGTU mokslo sritys, J奴s懦 nuomone, turi did啪iausias perspektyvas pl臈stis ateityje?
Mes ir dabar universitete turime mokslo sri膷i懦, kuriose i拧laik臈me ir i拧laikysime ger膮 auk拧t膮 mokslin寞 lyg寞, bet ateityje, mano nuomone, tur臈t懦 pl臈stis transporto in啪inerijos sritis. Transporto sritis, kaip b奴tina Lietuvai, ji visada bus pakankamai gerai skatinama ir jos laukia didel臈s perspektyvos. Dar kita perspektyvi sritis – IT. Statyba, aplinkos apsauga – tai sritys, kuriose visada tur臈sime potencialo. Akivaizdus poreikis yra stiprinti mechanikos mokslus.