黑料不打烊

Nuo seno 啪mon臈s ie拧ko, kaip prailginti gyvenimo trukm臋, prat臋sti darbingum膮 ir gyvybingum膮. Dabartiniais laikais, kai viskas yra smarkiai pa啪eng臋 寞 priek寞, tik臈jimas mokslu ir medicina yra kaip niekada didelis. JAV mokslininkai jau du de拧imtme膷ius bando rasti, kuo pakeisti susid臈v臈jusi膮 啪mogaus 拧ird寞. Ta膷iau ir lietuviai turi kuo pasigirti – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) emeritas prof. habil. dr. Me膷islovas Mari奴nas, savo gyvenim膮 susiej臋s su biomechanika, dal寞 savo profesin臈s karjeros skyr臈 dirbtin臈s 拧irdies k奴rimui. „Juk Dievas mus suk奴r臈 nor臈damas, kad stengtum臈m臈s ir tobul臈tume“, – sako mokslininkas ir pats i拧kent臋s penkias 拧irdies operacijas.

 

 

Nor臈膷iau dirbti ir dar intensyviau, bet esu „susipyk臋s” su savo 拧irdimi. Ji daug kart懦 draskyta, kelis kartus buvau reanimuotas. Bet 拧tai, s臈d啪iu 膷ia kiekvien膮 ryt膮, ra拧au straipsnius. Esu penki懦 tarptautini懦 啪urnal懦 redakcini懦 kolegij懦 narys, keli懦 tarptautini懦 mokslini懦 organizacij懦 narys. Jau tre膷i膮 kart膮 buvau i拧rinktas Lietuvos biomechanik懦 s膮jungos prezidentu. Kartais pasvarstau, kod臈l visa tai darau. Juk recenzuodamas straipsnius moksliniams 啪urnalams nelabai gaunu naudos. Bet sulaukiu pasitenkinimo, kuris mane, matyt, ir veda 寞 priek寞.

 

 

Nuo vaikyst臈s nor臈davau i拧tirti dar ne啪inomus rei拧kinius. Man tai buvo 寞domu. Buvau labai smalsus, nebijodavau sutemus ie拧koti paklydusi懦 avi懦 ar dom臈tis, kod臈l namuose pa膷ios varstosi durys. Netik臈davau prietarais, nei拧sig膮sdavau, o nor臈jau visk膮 i拧siai拧kinti. Matyt, tas smalsumas ir atved臈 mane 寞 拧i膮 srit寞.

 

 

1993 metais tuometiniame Vilniaus technikos universitete (VTU) mano iniciatyva atsirado biomechanikos specialyb臈. 1996 m. buvo 寞kurta ir Biomechanikos katedra. Sukurti pagrind膮 buvo pakankamai sunku. Juk viskas tais laikais vykdavo taip – kuriant ka啪k膮 naujo, gal臈jai gauti tik pasenusius ir nebereikalingus 寞renginius. Su tokia baze dirbti ir kalb臈ti apie naujoves yra sunkoka. Ne viskas i拧 pat prad啪i懦 臈josi kaip per sviest膮. Ir patys tur臈jome daug mokytis. Ta膷iau d啪iaugiuosi, kad visi buvo gerai nusiteik臋 ir pad臈jo, kuo tik gal臈jo. Skepticizmo nebuvo. Visi suprato, kad tai yra reikalinga sritis. Ir dabar matome rezultatus: daug biomechanikos specialyb臋 VGTU baigusi懦 啪moni懦 dirba 拧ioje srityje, net yra 寞k奴r臋 savo 寞mones. Kiek 啪inau, 拧ios specialyb臈s populiarumas tik auga.

 

 

Biomechanika pasaulyje populiari jau seniai. Tik Lietuvoje jai pakankamai ilgai nebuvo skiriamas d臈mesys. Dabartinis am啪ius yra 啪mogaus prisitaikymo ir galimybi懦 kurti naujus organus laikas, kai ie拧koma, kaip prat臋sti 啪mogaus gyvybingum膮 ir darbingum膮. Pasaulis tam skiria labai didelius pinigus. 1990-aisiais JAV skyr臈 apie 4 mlrd. doleri懦 mokslininkams, kad 拧ie sukurt懦 dirbtin臋 拧ird寞 arba 啪mogui pritaikyt懦 kito gyv奴no 拧ird寞. Artimiausias 啪mogui gyv奴nas 拧irdies prasme – kiaul臈. Naudojant gen懦 in啪inerij膮, bandoma j膮 pritaikyti. Bet atsiranda svetimo organizmo atmetimo problem懦. Tai yra viena i拧 medicinos mokslo sprend啪iam懦 problem懦. 沤mogaus organai susid臈vi nevienodu laiku. Jei juos b奴t懦 galima pakeisti, kaip automobilio detales, gal臈tume gyventi ilgiau.

 

 

膶ia jau 寞sitikinim懦 reikalas. Jeigu 啪mogus taip mano, tai 膷ia nieko nepadarysi. Ta膷iau nepamir拧kime, kad jeigu minia ar dauguma spr臋st懦 tokius svarbius dalykus, saul臈 iki 拧iol sukt懦si aplink 啪em臋. Mano manymu, 寞 tokius svarbius klausimus turi atsakyti mokslas, o ne minia. Galb奴t Dievulis ir dav臈 mums ka啪kiek laiko gyventi 啪em臈je, ta膷iau, manau, kad jis nori, jog ir mes patys stengtum臈m臈s ir tobul臈tume. Juk kol netur臈jome antibiotik懦, 啪mon臈s mirdavo nuo pa膷i懦 papras膷iausi懦 u啪kr臈tim懦. Nemanau, kad toks buvo Dievo sumanymas. Tod臈l kiekvienas atradimas, padedantis 啪mogui prat臋sti gyvenim膮, turi b奴ti vertinamas rimtai. 沤inoma, 啪mon臈s negali b奴ti nemirtingi, ta膷iau jei dar bent kiek gali b奴ti ka啪kam naudingas, tai kod臈l laiko 啪em臈je neprat臋sti?

 

 

Nuolatos teko dirbti kartu su medikais. Jie dalyvauja beveik vis懦 m奴s懦 darb懦 gynimuose. Mes nustatome fakt膮, atliekame in啪inerin臋 dal寞, o jau jie turi padaryti medicinos mokslo apibendrinimus. Mano doktorantams yra tek臋 tirti kraujo spaudimo padid臈jim膮 u啪kalk臈jusiose kraujagysl臈se, s膮nari懦 protez懦 dilimo, klausos ir regos aparat懦 k奴rimo ir pritaikymo klausimus. A拧 pats esu trij懦 i拧radim懦 autorius. Taip pat bendradarbiaujant su medikais esame prad臈j臋 ir itin 寞dom懦 projekt膮 – dirbtin臈s 拧irdies, veikian膷ios b臈gan膷ios bangos principu, k奴rim膮. Tai specialus vamzdelis, kuriame d臈l tinkamai pritaikyt懦 i拧matavim懦 啪adinami savieji da啪niai. Tokiu principu veikianti 拧irdis pasaulyje netur臈t懦 analog懦. Buvo padaryti skai膷iavimai, tyrimai, bendradarbiavome su Santari拧ki懦 klinikomis. Ta膷iau darbai kol kas n臈ra baigti. A拧 nebeturiu tiek daug sveikatos, kiek anks膷iau, o jaunesni doktorantai nenori 拧io projekto, nes jis kaip prak膮stas obuolys. O juk visi nori savo 拧lov臈s (拧ypsosi – aut. past.). Ta膷iau tikiuosi, kad kada nors 拧is projektas pasieks savo galutin臋 stadij膮.

 

 

A拧 nuo jaunyst臈s tur臈jau 寞gimt膮 拧irdies lig膮 – buvo pa啪eistas triburis vo啪tuvas. Mano 拧ird寞 operavo penkis kartus, kelis kartus buvau reanimuotas. 沤mon臈s, turintys pana拧ias ydas, visada pasvajoja, kad gal臈t懦 b奴ti kitaip. Gal tod臈l sudomino ir dirbtin臈s 拧irdies tyrimai.

 

 

Galima sakyti, jog 拧irdis yra mechaninis siurblys. Ji gali reaguoti 寞 emocijas, ta膷iau pati j懦 nekuria. Galb奴t 拧is vaizdavimas yra atkeliav臋s i拧 t懦 laik懦, kai 拧irdis buvo laikoma kito 啪mogaus stipryb臈s, gyvybin臈s energijos kaupykla, juk net buvo tikima, kad suvalg臋 prie拧ininko 拧ird寞 tapsime stipresni, 寞gausime tas galias, kurias tur臈jo jis. Grei膷iausiai i拧 tikr懦j懦 mylime smegenimis. Ta膷iau, manau, jog galime sakyti, kad mylime siela.