黑料不打烊

Su Dovile Kurpyte susitinkame vilnie膷i懦 jau pam臈gtoje Lietuvos nacionalin臈je Martyno Ma啪vydo bibliotekoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) doktorant臈 bei Elektronikos fakulteto lektor臈 tiksli kaip laikrodis ir, nors susitinkame po dienos darb懦, duodama man rank膮 pla膷iai 拧ypsosi. Dovil臈s ilgai pristatin臈ti nereikia. Laim臈jusi IEEE 8 regiono (Europa, Afrika, Vidurinieji Rytai (daugiau nei 100 拧ali懦)) apdovanojim膮, viena i拧 tarptautinio mokslo komunikacijos talent懦 konkurso „艩lov臈s laboratorija“ (angl. FameLab) finalininki懦, dalyvavusi mokymuose su BBC mokslo populiarinimo 啪urnalistu, Lietuvos jaun懦j懦 mokslinink懦 s膮jungos pirminink臈 ir tarybos nar臈, pa拧nekov臈 entuziastingai atsakin臈ja 寞 klausimus, o jos atsakymai i拧duoda, kad 拧ios moters karjera vystosi puikiai. Jaunoji mokslinink臈 prasitaria apie hobio 寞kv臈pt膮 b奴sim膮 versl膮 – pab臈gim懦 kambar寞, kuriame gal臈s dar pla膷iau eksperimentuoti su elektronika ir kurti. Tiesa, tai nebus siaubo kambarys, nes „啪mon臈s ir taip pakankamai bijo technologij懦“. Apie tai, ar reikia j懦 bijoti, ko tik臈tis ateityje ir kaip pasisemti kuo daugiau i拧 studij懦 met懦, ir kalbam臈s su Dovile.

艩iandien jau turb奴t visi 啪ino, kad praktika tokia pati svarbi kaip ir studijos. Tau puikiai pavyko tai suderinti. Kaip studentams joms pasisemti?

Vis懦 pirma, reikia dom臈tis naujausiomis technologijomis ir atitinkam懦 organizacij懦 veikla. A拧 priklausau Elektros ir elektronikos in啪inieri懦 institutui (IEEE). Tai yra tarptautin臈 elektros ir elektronikos in啪inieri懦 asociacija, kuri vienija daugiau kaip 160 拧ali懦, o tokie genijai, kaip T. Edisonas ar A. G. Belas, yra vieni i拧 jos 寞k奴r臈j懦. Pasaulini懦 susitikim懦 metu visi nariai i拧 skirting懦 pasaulio 拧ali懦 s臈di prie vieno stalo, diskutuoja apie naujoves, nors d臈l politin臈s situacijos ir negali vieni pas kitus vykti. Tokiuose susitikimuose visi dalijasi savo kodais, patirtimi, sprendimais ir toks po啪i奴ris, kad „膷ia mano“, neegzistuoja. Tuo labiau kad 拧iuo metu aktyviai skatinamas open science, arba atviras mokslas, kai tu pasidaliji savo algoritmu, duomenimis tam, kad kiti gal臈t懦 i拧bandyti ir kurti toliau. A拧 si奴ly膷iau eiti 寞 organizacijas, seminarus, klausyti internetini懦 seminar懦 ir daryti tai, kas tuo metu atrodo 寞domu. I拧bandydami kuo daugiau 寞vairi懦 dalyk懦, geriau suprantame, kuriuo keliu toliau eiti.

Ar studijuodama u啪si臈mei ka啪kokia papildoma veikla, susijusia su profesiniu tobul臈jimu?

Studijuodama VGTU elektronikos in啪inerijos bakalaur膮 atlikau praktik膮 viename Vokietijos institute, kuriame programavau su vaizd懦 apdorojimu susijusias technologijas ir b奴tent ten 拧ia technologija ir susidom臈jau. Gr寞啪usi para拧iau bakalauro, magistro darbus ir dabar ruo拧iu disertacij膮 拧ia tema – visk膮 su tuo ir sieju. Bakalauro darbe nagrin臈jau veid懦 atpa啪inimo technologijas ir jau tada bendradarbiavau su verslu. Studijuodama magistrant奴roje v臈l dalyvavau tarptautiniame projekte Turkijoje, kur dirbome prie kibernetinio saugumo (angl. cyber security) projekt懦. O dabar dirbu su papildyta realybe, stereoskopiniais vaizdais ir intelektualiomis sistemomis. 艩alia studij懦 vis膮 laik膮 vykdydavau vaizd懦 apdorojimo projektus. Dalies projekt懦 atsisakydavau d臈l nesutampan膷io po啪i奴rio, nes, jei a拧 matau, kad technologija gali b奴ti panaudota prie拧 啪monij膮, toki懦 projekt懦 nesiimu – 膷ia asmeninis mano, kaip programuotojos, etinis kodeksas. Technologijos turi pad臈ti 啪mogui spr臋sti problemas, o ne jas kurti.

Kalbant apie programuotoj懦 etik膮, „Cambridge Analytica“ skandalas, kai buvo nusavinti de拧imtys milijon懦 „Facebook“ naudotoj懦 profili懦, privert臈 visus kriti拧kiau vertinti socialines medijas ir kitas program臈les. Koki懦 veiksm懦 galime imtis, kad m奴s懦 duomenys b奴t懦 saug奴s? Ar u啪tenka neleisti program臈l臈ms m奴s懦 sekti, gauti prieig膮 prie asmenin臈s informacijos ir kit懦 duomen懦?

„Cambridge Analytica“ atveju buvo sukurta speciali program臈l臈, kuri pasisavino 270 t奴kst. 啪moni懦 duomenis su leidimu prieiti prie j懦 draug懦 informacijos. I拧 viso buvo nusavinta beveik 87 milijonai profili懦, kuriuos buvo siekiama i拧segmentuoti, pasi啪i奴r臈ti, kokie j懦 yra po啪i奴riai, ir tokiu b奴du daryti 寞tak膮 rinkimin臈se kampanijose. 艩iuo atveju duomen懦 rinkimui buvo specialiai sukurta program臈l臈, bet tai galime daryti ir be papildom懦 program臈li懦. Atsidar臋 bet kurio 啪mogaus profil寞 socialiniuose tinkluose mes jau galime susidaryti 寞sp奴d寞 apie t膮 啪mog懦: k膮 jis veikia, kokie jo ry拧iai su kitais 啪mon臈mis, kas jo artimieji, su kuo daugiausiai leid啪ia laiko, kas vyrauja fotografijose. Tokiu b奴du mes, netur臈dami joki懦 intencij懦, galime i拧analizuoti duomenis ir susidaryti vien膮 ar kit膮 vaizd膮. Patarimas b奴t懦 toks – internete informacij膮 apie save reikia pateikti s膮moningai ir suvokti, kad prie jos prieig膮 tur臈s visi labai norintys. Tiesa, dabar naujasis Bendrasis duomen懦 apsaugos reglamentas (BDAR) neleid啪ia rinkti informacijos apie m奴s懦 elges寞 internete ir kit懦 mus identifikuojan膷i懦 duomen懦: religini懦 pa啪i奴r懦, profs膮jung懦, biometrini懦 duomen懦, su genetika, medicina susijusios informacijos. Bet, nepaisant BDAR, internete reik臈t懦 pateikti tik t膮 informacij膮, kuri膮 nori, kad 啪inot懦 kiti. Ji neturi b奴ti labai asmeni拧ka. Jeigu norime, kad mums nesi奴lyt懦 atsitiktini懦 preki懦 ar paslaug懦, galime drausti prieig膮 prie m奴s懦 duomen懦 arba pasirinkti 寞vairius apribojimus. Pavyzd啪iui, a拧 savo telefone leid啪iu program臈lei sekti mano viet膮 ir kiekvien膮 paspaudim膮 telefone. Taigi galiu ne tik planuoti, bet ir lengvai analizuoti, kaip paskirstau laik膮.

Bet ar tai gerai? Ar nieko blogo, kad Tave seka?

艩i program臈l臈 – tai virtualus asistentas. 艩iuo atveju technologija leid啪ia man pasiekti didesn寞 efektyvum膮.

Ir n臈ra taip, kad visa 拧i kelion臈 atsiduria program臈l臈s k奴r臈j懦 rankose?

Taip, ta膷iau panaudoti surinkt膮 informacij膮 gali labai ribotai. 艩iandien visi, kas naudojasi skirtingomis mobiliosiomis operacin臈mis sistemomis, yra identifikuojami. 沤mon臈ms, kurie nenori, kad apie juos rinkt懦 informacij膮, darosi itin sud臈tinga. Nepriklausomai nuo to, ar mes duodame prieig膮, ar ne, kompanijos 啪ino ir analizuoja duomenis, kad kiti vartotojai, kurie duoda visas prieigas, gal臈t懦 maksimaliai pasinaudoti sukuriamu informacijos lauku. Bet ar tai yra blogai? 膶ia kiekvienam reikia pasvarstyti. Kas yra internete, viskas gali b奴ti prieinama. Tik reikia pagalvoti, kiek ka啪kas yra suinteresuotas sumok臈ti t奴kstan膷i懦 ar milijon懦, kad 寞silau啪t懦 ir patikrint懦 visus duomenis. Tad geriau telefono nuotrauk懦 galerijoje netur臈ti kompromituojan膷i懦 nuotrauk懦.

Jau pati pamin臈jai ES Bendr膮j寞 duomen懦 apsaugos reglament膮. Ar el. pa拧to d臈啪utes u啪pl奴d臋 pra拧ymai patvirtinti leidim膮 ir toliau naudoti m奴s懦 duomenis arba spaud啪iami mygtukai „sutinku“, u啪臈jus 寞 寞vairius tinklalapius, daro mus saugesnius?

Pagrindinis BDAR tikslas, kad 啪mon臈s jaust懦si saugesni j懦 pa膷i懦 duomen懦 naudojimo at啪vilgiu, nes vienu metu prasid臈jo did啪iuli懦 duomen懦 bazi懦 perpardavin臈jimai tretiesiems, penktiesiems, septintiesiems ir pan. asmenims. Labai daug universitetams priklausan膷i懦 el. pa拧t懦 nutek臈jo ir pateko 寞 did啪iules t奴kstantines duomen懦 bazes, kad 寞mon臈s gal臈t懦 jas nusipirkti ir si懦sti reklam膮. Patys el. pa拧t懦 savininkai nei 啪inojo apie tai, nei jiems reik臈jo to. Tad vienas i拧 BDAR tiksl懦 ir buvo, kad asmenin臈 informacija b奴t懦 apsaugota nuo bet kokio pa拧alini懦 disponavimo ja. Kitas BDAR tikslas – ma啪inti diskriminacij膮. Internete prasid臈jo persekiojimai ir 寞vair奴s i拧puoliai prie拧 religines bendruomenes, etnines ma啪umas, d臈l seksualini懦 pa啪i奴r懦. Norint to i拧vengti, dabar duomenys gali b奴ti renkami tik su 啪mogaus sutikimu ir u啪tikrinant, kad jis susipa啪ino su tuo, kur jie bus naudojami.

Ne啪inia, ar d臈l 寞vykusi懦 skandal懦, ar d臈l asmenin臈s patirties, bet pana拧u, kad vartotojai darosi vis s膮moningesni technologij懦 vartojimo at啪vilgiu, tuo tarpu j懦 k奴r臈jai – k奴rybi拧kesni. Kuriamos program臈l臈s ir technologijos kasdien pralenkia pa膷ios save. Kod臈l k奴rybi拧kumas reikalingas moksle?

膶ia prad臈siu nuo A. Ein拧teino 啪od啪i懦, kurie man labai patinka: „Su logika nueisi i拧 ta拧ko A 寞 ta拧k膮 B, o su k奴ryba gali nueiti visur.“ Tai labai gili ir gra啪i id臈ja, kuri leid啪ia panagrin臈ti k奴rybi拧kumo svarb膮 moksle. Jeigu mes turime tik logik膮, gal ir prigaminsime daug dalyk懦, bet i拧 kur tada atsiras naujov臈s? Inovacijos? K奴rybi拧kumas leid啪ia rastis naujam funkcionalumui, po啪i奴riui ir, be abejon臈s, yra labai reikalingas.

Ra拧ydama magistro darb膮 dirbai su papildyta realybe. Kaip manai, kokios yra jos pritaikymo galimyb臈s? Pavyzd啪iui, Valstyb臈s pa啪inimo centras puikiai ja pasinaudojo edukaciniais tikslais. Kaip ji gal臈t懦 pad臈ti spr臋sti problemas ir kitose srityse?

Papildyt膮, virtuali膮, mi拧ri膮 ir visas kitas realybes galima panaudoti itin pla膷iai. Manau, kad beveik kiekvienoje srityje. Pavyzd啪iui, 拧vietimo sektoriuje. Vietoje to, kad istorijos vadov臈liuose b奴t懦 pateiktas ilgiausias tekstas, galima b奴t懦 apra拧yti ma啪膮 istorij膮, o 拧alia jos 寞d臈ti nuotrauk膮, i拧 kurios i拧kilt懦 vaizdas, rodantis, kaip vyko tas ar kitas 寞vykis. Juk niekas nepamena, koki膮 pirm膮 dat膮 ar formul臋 i拧moko, ta膷iau puikiai visi prisimena, kaip i拧moko va啪iuoti dvira膷iu! Jeigu mes kuriame nuobod啪i膮 mokymosi program膮 ir liepiame mokytis visk膮 atmintinai, sulaukiame tik trumpalaiki懦 rezultat懦. Trumpoji atmintis leid啪ia atsiminti vis膮 informacij膮 tik vien膮 dien膮. Po savait臈s liks tik apie 10 proc. informacijos, o po m臈nesio neatsiminsime nieko.

Kalbant apie turizm膮, jau dabar yra sukurta tokia technologija, kuri leid啪ia pri臈jus prie pastato savo telefone pamatyti vis膮 jo istorij膮: kas ten gyveno, kaip jis keit臈si per de拧imtis met懦 ir pan. Kita 拧ios technologijos pritaikoma sritis – medicina. Jei ketvirtadalis veido yra su啪alota, jis deformuotas arba visi拧kai sutrupinta ranka, tai tokiose situacijose k奴no dalys b奴na praradusios tikr膮j膮 form膮. Tokiu atveju papildyta realyb臈 sugeneruoja vaizd膮, kuris leid啪ia pamatyti, kur tur臈t懦 b奴ti kaulai, ir sud臈jus plok拧teles galima atlikti daug tikslesnes operacijas. Tai tik keli pavyzd啪iai, o gal臈膷iau juos vardyti bet kurioje srityje, tiesa pasakius, sunkiau sugalvoti, kur papildytos, virtualios ar mi拧rios realyb臈s neb奴t懦 galima panaudoti.

Naujien懦 kanalas „Al jezeera“ filmuoja 360 laipsni懦 istorijas, kur gali dalyvauti reporta啪e lyg b奴tum ten. Ta膷iau kol kas tai labai brangu. Kiek realu pritaikyti papildyt膮 realyb臋 vadov臈liuose? Ar tai dar labai toli?

Mes ten jau esame ir jau kur寞 laik膮. Viskas priklauso nuo noro pritaikyti ir prisijaukinti nauj膮sias technologijas. Visai neseniai ved啪iau seminar膮 Lietuvos 拧vietimo bendruomenei apie tai, kaip galima panaudoti virtuali膮 realyb臋 拧vietimo sistemoje. Per klausim懦 sesij膮 pirmas klausimas, kur寞 i拧girdau: „Ar tai brangu?“ Ne, akinius, kuriais mes nusikeliame 寞 kit膮 pasaul寞, galima 寞sigyti u啪 2 eurus panaudojant jau dabar turimus mobiliuosius telefonus. Dideli懦 investicij懦 ar daug papildom懦 啪ini懦 nereikia, o rezultatas gali b奴ti stulbinantis.

2015 m. tur臈j臋 pasirodyti i拧manieji „Google“ akiniai greitai nu臈jo u啪mar拧tin – buvo at拧aukta j懦 gamyb膮, nes produktas nepasiteisino. Kaip manai, kas yra svarbu atsirandan膷iai technologijai ar program臈l臈ms, kad jos b奴t懦 priimtos visuomen臈s?

„Google“ akiniai nebuvo patog奴s, o 啪mogus, juos u啪sid臈j臋s, atrodydavo keistai. 艩iandien ir toliau aktyviai kuriami i拧mani懦j懦 akini懦 prototipai, svarbiausia tai, kad jie b奴t懦 lengvi, didel臈s rai拧kos ir vizualiai patraukl奴s. 沤mon臈ms labai r奴pi, kaip jie atrodys su vienu ar kitu prietaisu. Ir tik tada svarbu, k膮 jie per tuos akinius matys. Entuziastai jau seniai ne拧ioja i拧maniuosius akinius ir randa kur juos pritaikyti, bet pla膷iojoje visuomen臈je tokie akiniai nepaplito d臈l to, kad buvo nepatog奴s ir per brang奴s toms funkcijoms, kurios buvo si奴lomos. Galb奴t dabar labiau vystosi virtuali懦 nam懦 pagalbininkai, esantys m奴s懦 telefonuose. Jie gali i拧si懦sti el. lai拧kus, juos u啪ra拧yti mums diktuojant ir buit寞 padaryti lengvesne.

Dirbtinis intelektas (DI) 拧iandien yra viena pagrindini懦 technologij懦 ir k奴rybi拧kumo konferencij懦 tem懦. Pana拧u, kad egzistuoja dvi vyraujan膷ios nuomon臈s 拧iuo klausimu: dirbtinis intelektas kaip ateitis arba kaip gr臈sm臈 m奴s懦 vis懦 saugumui. Jeigu Tau b奴t懦 pasi奴lyta prisid臈ti prie tokios technologijos k奴rimo, koki膮 problem膮 sprend啪ianti technika tai b奴t懦 ir kaip 寞tikintum visus, kad dirbtinis intelektas vien膮 dien膮 neatsisuks prie拧 mus pa膷ius?

膶ia galime gr寞啪ti prie etikos ir programuotojo vertybi懦. Kas yra svarbiausia gyvenime programuotojui? Tai svarbu, nes dirbtinis intelektas yra matematika: daugyb臈 formuli懦 specifine seka, kurios gali keisti savo koeficientus ir d臈l to priimti sprendimus, pamatyti 拧ablonus, strukt奴ras. Jeigu mes norime, kad dirbtinis intelektas i拧spr臋st懦 pasirinkt膮 problem膮, svarbu tai, kad ji ai拧kiai b奴t懦 formuluojama, koks pagrindinis tikslas ir 寞 k膮 atsi啪velgiama 拧io tikslo siekiant. Jei yra ai拧kiai i拧kelti tikslai, kur atsi啪velgta 寞 svarbiausius komponentus, laikomasi vertybi懦 ir 啪mogaus gyvyb臈 vertinama, tada visi rezultatai bus pakankamai neblogi ir robotai nenor臈s sunaikinti 啪moni懦 (拧ypsosi – aut. past.). Ar jie i拧sivystyt懦 tiek, kad gal臈t懦 apie tai galvoti? Reikia 啪inoti b奴d懦, kaip juos i拧jungti. Kurdami sistem膮, mes, programuotojai, galvojame apie tai, koks yra tos sistemos tikslas, koki膮 funkcij膮 ji turi atlikti ir kokiu b奴du visa tai galima pakeisti, i拧jungti, koordinuoti. Dirbtinis intelektas – did啪iuliai skai膷iavimai, atsi啪velgimai ir pagalvojimai: „O, kas jeigu...“

Dirbtinis intelektas jau dabar pakeit臈 nema啪ai nekvalifikuoto darbo, o 啪mon臈s gali sukurti daug 寞domesni懦 dalyk懦. D臈l to, kad 啪mon臈s neteks darbo, nereik臈t懦 bijoti, nes vis atsiranda nauj懦 specialybi懦. Jeigu manote, kad j奴s懦 specialyb臈 i拧nyks, pasiruo拧kite tam i拧 anksto. Dabar itin aktualus mokymasis vis膮 gyvenim膮. Mokymosi metodai kinta, tod臈l kuo toliau, tuo lengviau bus persikvalifikuoti, naujos technologijos reikalauja nauj懦 sprendim懦. Planuojama, kad iki 2050 met懦 nebeliks 60 proc. dabar esan膷i懦 specializacij懦. Bet prisiminkime, kiek specializacij懦, kurios dabar yra itin populiarios, atsirado per pastaruosius 5 metus...

Kaip informacin臈s technologijos, Tavo nuomone, keis Lietuv膮 per artimiausi膮 penkmet寞? Ko galime tik臈tis ir kokias 寞mones verta steb臈ti laukiant poky膷i懦?

Labai smagu, kad u啪sienio kapitalo 寞mon臈s ateina 寞 Lietuv膮 ir 膷ia ie拧ko specialist懦, kuriais mes 拧iandien tikrai galime did啪iuotis. Pa膷ios technologijos pl臈sis ten, kur 啪mon臈s investuos ir kokia bus ekonomin臈 bei politin臈 situacija 拧alyje. Elektronini懦 automobili懦 pardavimai did臈ja, 寞domu, kada m奴s懦 teisin臈 sistema leis naudotis autonominiais automobiliais, bet tai jau priklausys nuo politin臈s valios. Jau dabar matome, kokie populiar奴s elektriniai paspirtukai. Artimiausiu metu tur臈t懦 dar labiau paplisti virtuali, papildyta ir mi拧ri realyb臈. Bendra tendencija, kad grei膷iausiai plinta tai, kas susij臋 su mobilumu, sveikata, pavyzd啪iui, 啪ingsni懦 skai膷iuokliai, 拧irdies ritmo matuokliai ir pan.  Galiausiai virtual奴s asistentai pad臈s pasiekti daug didesn寞 asmenin寞 efektyvum膮 ne tik treniruo膷i懦 metu ar reguliuojant ap拧vietim膮, temperat奴r膮 namuose.

Ruo拧damasi 拧iam interviu supratau, kad gana retai skaitau 啪urnalus apie technologijas. Gal tur臈tum k膮 nors man ir skaitytojams parekomenduoti? Kokiuose 啪urnaluose, podkastuose ar Youtube kanaluose galima rasti kokybi拧kos informacijos apie technologijas? O gal galvoje sukasi knygos pavadinimas?

Na, vis懦 pirma, pasirinkus vien膮 ar kit膮 kanal膮, svarbu i拧siai拧kinti, 拧altinio kvalifikacij膮 kalb臈ti tuo klausimu. Klausyti ir 啪i奴r臈ti reikia tuos 拧altinius, kuriuose turin寞 kuria patys mokslininkai ar savo srities profesionalai. Vienas i拧 toki懦 pavyzd啪i懦 yra IEEE. U啪臈j臋 寞 oficial懦 asociacijos interneto puslap寞 galite rasti tiek mokslin臋 duomen懦 baz臋, tiek ir mokslo populiarinimo straipsni懦.