黑料不打烊

„Viskas 寞manoma – tai tik laiko ir pastang懦 klausimas“, – 拧i fraz臈 net kelis kartus nuskamba mums besikalbant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) doktorante J奴rate Janut臈naite-Bogdaniene. I拧 ties懦, i拧gird臋s su kokiu tvirtu vidiniu 寞sitikinimu j膮 taria jaunoji mokslinink臈, imi ir pats tuo tik臈ti. Ypa膷, kai i拧klausai vis膮 J奴rat臈s istorij膮: apie polink寞 寞 matematik膮, mokslinius tyrimus ir laisvalaik寞, tapant senovine japon懦 technika sumi-e.

Matematika pritaikoma visur

Pokalb寞 pradedame kiek stereotipiniu klausimu: i拧 kur tas dom臈jimasis matematika? Juk tiksliuosius mokslus tradici拧kai daugiau renkasi vyrai, o moterys tik visai neseniai prad臈tos raginti dr膮siau 啪engti 寞 拧i膮 srit寞. Pasak pa拧nekov臈s, tikslieji mokslai jai puikiai sek臈si jau mokykloje, o 拧eima palaik臈 ir skatino skleistis visiems talentams, neskirstydama j懦 pagal tinkamum膮. Lau啪yti stereotip懦 netenka ir universitete. „Stereotipai daugiau ateina i拧 i拧or臈s, vie拧ojo diskurso, o 膷ia, universitete, visi esame kolegos. Dirbu su puikia komanda, visada sulaukiu pagalbos, o kai galiu, padedu ir pati“, – pasakoja J奴rat臈.

Polinkis 寞 tiksliuosius mokslus atved臈 pa拧nekov臋 寞 finans懦 ir draudimo matematikos studijas, kurioms ji d臈koja u啪 suformuot膮 charakter寞. „Mokslai buvo sunk奴s, negal臈jai tik臈tis, kad „praslysi“ nesimok臋s, o ir su kursiokais konkuravome d臈l geresnio pa啪ymio. B奴tent matematika pralau啪臈 m膮stym膮, suformavo charakter寞 ir supratim膮, kad n臈ra nieko, ko neb奴t懦 galima i拧mokti. Tai tik laiko klausimas“, – prisimena doktorant臈.

Po bakalauro studij懦 J奴rat臈 寞sidarbino banke programuotoja, o magistro studijas prad臈jo po met懦 pertraukos. „Nor臈jau i拧bandyti ir 寞sitikinti, koks darbas man patinka, koki懦 specifini懦 啪ini懦 jam reikia. Kai matematika yra pritaikoma visose srityse, dar studijuodama vis pagalvodavau apie informatik膮 – kad tai 寞domu ir ten galiu pritaikyti savo matematikos 啪inias. Kadangi buvau programuotoja, nusprend啪iau, kad reikia 寞gyti ir magistro laipsn寞 toje srityje, – pasakoja pa拧nekov臈, VGTU pasirinkusi informacini懦 technologij懦 valdymo magistrant奴ros program膮. – S膮moningai rinkausi kit膮 universitet膮, nes nor臈jau i拧bandyti nauj膮 aplink膮. Ir nesigailiu – VGTU likau studijuoti ir doktorant奴roje.“

Darbas komandoje tiriant palydovus

Paklausta, ar doktorant奴ra buvo jos planuose, J奴rat臈 patvirtina, kad tikrai taip, tik nesitik臈jo, kad tai 寞vyks taip greitai. Ir viskas tik d臈l pa膷ios student臈s tuomet parodytos iniciatyvos ir d臈stytojos palaikymo. „Studijuodama magistrant奴roje, at臈jau pas savo darbo vadov臋 doc. dr. Ing膮 Tumasonien臋 ir pasakiau, kad noriu para拧yti 寞dom懦 ir tikrai stipr懦 darb膮, kur寞 gal臈膷iau v臈liau pl臈toti. Ji labai pozityviai 寞 tai pasi啪i奴r臈jo, i拧klaus臈 ir supa啪indino su visa komanda, su kuria dabar dirbu, taip pat ir su mano disertacijos vadovu prof. habil. dr. Genadijumi Kulvie膷iu. Labai puik奴s 啪mon臈s, labai puiki komanda, su kuria t臋siu tai, k膮 prad臈jau anks膷iau“, – studijomis ir kolegomis d啪iaugiasi doktorant臈.
Kartu su kitais mokslininkais ji prisideda prie m奴s懦 拧alies tyrim懦 kosmoso srityje. Lietuva jau yra i拧k臈lusi 寞 orbit膮 pirmuosius palydovus, 拧ia kryptimi dirbama ir toliau – tiriama, kaip efektyviai u啪tikrinti j懦 stabilum膮. J奴rat臈 yra VGTU mokslinink懦 komandos nar臈, 拧iame projekte atsakinga u啪 matematin寞 modeliavim膮 ir skaitin寞 eksperiment膮, naudojant programin臋 寞rang膮.

漠sivaizduokite, kad palydovas turi vaizdo kamer膮, kuri turi b奴ti nukreipta 寞 konkret懦 ta拧k膮 沤em臈je. Kamer膮 nukreipia pjezokeraminis cilindras. Tyrimais siekiama nustatyti, kokie turi b奴ti cilindro matmenys, kada ir kaip keisti 寞tampas, kad reikiamu momentu b奴t懦 i拧gaunamas reikiamas judesys reikiamu kampu. „A拧 esu atsakinga u啪 modeliavimo dal寞. Atliekant modeliavim膮, nustatoma reikiama 寞tampa, da啪niai, i拧gaunamos reikiamos judesio formos, tada daromas fizinis k奴nas, tikrinamos paklaidos ir, galiausiai, kai jau yra veikiantis mechanizmas, j寞 galima pritaikyti praktikoje“, – pasakoja J奴rat臈, kurios kolegos atsakingi u啪 kitas projekto sritis, pavyzd啪iui, fizinius tyrimus, elektrod懦 optimizavim膮 ir pan.
Jaunoji mokslinink臈 buvo pateikusi parai拧k膮 ir sulaukusi kvietimo vykti sta啪uotis 寞 Europos kosmoso agent奴r膮. Jei pavyks, tikisi galimybe pasinaudoti, kai tik 奴gtel臈s jos „啪emi拧kasis projektas“ – drauge su vyru auginama dar n臈 metuk懦 neturinti dukryt臈.

Potencialo turime

J奴rat臈s gyvenimo apra拧yme rastume ne tik studijas, bet ir programuotojos, program懦 analitik臈s darb膮 tokiose solid啪iose 寞mon臈se kaip „Finasta“, IBM ar „Lietuvos draudimas“. Vis d臈lto mokslinink臈s kelias jai artimesnis, tam nema啪ai 寞takos tur臈jo ir 拧eima. „Augau aplinkoje, kur mokslas buvo vertyb臈. Mano mama yra profesor臈, t臈tis yra in啪inierius, gerai suprantantis mokslo problemas. Tai, be abejon臈s, dar臈 寞tak膮 ir mano pasirinkimams“, – prisimena J奴rat臈. Noras susieti savo gyvenim膮 su mokslu dar labiau sustipr臈jo studijuojant doktorant奴roje, kur v臈l reikia visko, ko teko mokytis anks膷iau, tai yra matematikos, informatikos, programavimo, mechanikos ir in啪inerijos, ir kur, pasak pa拧nekov臈s, atsiranda daugiau laiv臈s: „膶ia darau k膮 noriu, ko reikia, kur matau prasm臋.“

Jos nuomone, mokslas – tai Lietuvos potencialas ir, nors esame nedidel臈 拧alis, pasauliui galime pasi奴lyti jaunus protingus 啪mones. Juos auginti, stiprinti taip pat galima 膷ia, savo 拧alyje ir universitetuose, nereikia manyti, kad galimybi懦 gali pasi奴lyti tik u啪sienis. „Man i拧 ties懦 labai d啪iugu, kad pastaruoju metu Lietuvoje daug d臈mesio skiriama ir bandoma pritraukti 啪mones 寞 moksl膮, kad atsiranda vis daugiau ES finansuojam懦 projekt懦. Manau, kad tai yra ateitis, kad Lietuvos mokslas turi potencialo. Ir nors 拧iuo metu finansavimas n臈ra pakankamas, vis d臈lto, atsi啪velgiant 寞 tendencijas, akivaizdu, kad situacija keisis 寞 ger膮j膮 pus臋“, – 寞sitikinusi VGTU doktorant臈.

Svarbiausia – i拧mokti mokytis

Ne visiems pasiseka i拧 karto atrasti m臈gstamas studijas ar darbo srit寞, tad k膮 J奴rat臈 patart懦 tokiems jauniems 啪mon臈ms? „Vis懦 pirma, patar膷iau nesijaudinti, antra – baig臋s bakalauro studijas retas kuris 啪ino, ko jis nori gyvenime. Visi拧kai neai拧ku, kaip gyvenimas pasisuks ir ar pavyks rasti darb膮 pagal savo specialyb臋. Laikui b臈gant tai nat奴raliai i拧sisprend啪ia, tiesiog reikia dirbti ir ie拧koti“, – teigia doktorant臈. Jos nuomone, klaidinga galvoti, kad universitetas turi parengti siauros srities specialist膮, kai taip greitai kei膷iasi technologijos, aplinka ir darbo pob奴dis. Juk pakeit臋s darb膮, net ir tur臈damas de拧imties met懦 patirt寞, 啪mogus turi mokytis i拧 naujo ir prisitaikyti prie naujos specifikos. J奴ratei atrodo, kad universiteto svarbiausia misija yra paruo拧ti 啪mog懦, kuris mok臈t懦 m膮styti ir spr臋sti problemas pats.

„Be abejo, pagrindini懦 啪ini懦 reikia, bet universitetas tiesiog i拧mank拧tina smegenis. Gav臋s u啪duot寞, universitet膮 baig臋s 啪mogus vienaip ar kitaip tur臈t懦 sugeb臈ti j膮 i拧spr臋sti. Gal sprendimas nebus pats geriausias, bet jis b臈d膮 i拧spr臋s. Tai ir yra pagrindinis tikslas – paruo拧ti 啪mones, kurie mok臈t懦 spr臋sti problemas“, – 寞sitikinusi pa拧nekov臈.
Bandau J奴rat臋 provokuoti klausdama, ar nesvyra rankos, kai reikiamas sprendimas vis neatsiranda? Juk pati min臈jo, kad kartais tenka ie拧koti sprendim懦, kai net ne visos problemos yra 啪inomos. „N臈ra taip, kad neb奴t懦 sprendimo – tai tik laiko ir pastang懦 klausimas. Net klaida yra teigiamas dalykas ir tam tikras sprendimas, nes antr膮 kart膮 to nebekartosi. Bet atkaklumo reikia, manau, apskritai visur gyvenime. U啪sispyrimo“, – patikina ji.

Kasdienyb臈s ritualai

J奴rat臈s doktorant奴ros studijos jau fini拧o tiesiojoje – skai膷iuoja tre膷ius metus. Pa膷iai 拧is laikas prab臈go nepaprastai greitai, o atsiradusi ma啪yl臈 ir studijos i拧mok臈 j寞 i拧naudoti kuo efektyviau. Ypating懦 ritual懦, kada ir kaip geriausiai sekasi ra拧yti disertacij膮, jaunoji mokslinink臈 ir mama taip pat neturi: „Optimalus laikas ra拧yti, kai vaikas miega. Jei tik b奴nu i拧simiegojusi ir veikia galva, o vaikas miega, einu ir ra拧au. Vienu pris臈dimu nei paskai膷iuosi, nei para拧ysi disertacijos. Tai ilgas darbas. B奴na moment懦, kai nesiseka m膮styti, tada geriau sav臋s ir nekankinti, o u啪siimti kita sau malonia veikla. Pails臈jus v臈l atsiranda noras dirbti.“ U啪 palaikym膮 ji d臈kinga vyrui ir abiej懦 t臈veliams – kai tik reikia, jie mielai i拧leid啪ia j膮 寞 darbus ar pails臈ti.

Laisvalaik寞 doktorant臈 da啪niausiai skiria tapybai, knygoms ir draugams. „M臈gstu tapyti sumi-e. Tai yra sena japon懦 tapybos tu拧u ant ry啪i懦 popieriaus technika. Tai yra tam tikras atsipalaidavimo b奴das. Patinka ir grafika, visi拧ka sumi-e prie拧ingyb臈, kur reikia absoliutaus tikslumo. Taip pat stengiuosi nepamir拧ti ir 拧eimos bei draug懦, nes jie visada bus mano gyvenime, tad pasinerti vien 寞 mokslus ar darb膮 n臈ra teisinga“, – atsisveikindama dar vien膮 svarbi膮 ties膮 mums primena J奴rat臈.