黑料不打烊

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai pra臈jusi懦 met懦 spal寞 tur臈jo galimyb臋 klausytis vieno 啪ymiausi懦 Lietuvos i拧eivijos filosof懦, Ohajo (JAV) universiteto d臈stytojo, fenomenologo prof. Algio Mick奴no paskait懦. Po vykusi懦 atvir懦 paskait懦 universitete su profesoriumi kalb臈jom臈s ne apie filosofijos moksl膮, semiotik膮 ar astrofizik膮, bet apie globalizacij膮, dzen膮, baravyk懦 skon寞 ir apie a拧tuoni懦 de拧imtme膷i懦 senumo 寞vykius.

 

1933 metais gim臋s Pasvalio rajone, b奴damas vienuolikmetis kartu su t臈vais pasitrauk臈 寞 Vokietij膮, 1949 metais – 寞 JAV, dalyvavo Kor臈jos kare, v臈liau studijavo Vokietijoje ir daugyb臈je JAV universitet懦. Prof. Algis Mick奴nas jau daugel寞 de拧imtme膷i懦 yra vizituojantis profesorius Indijos, Japonijos, Jungtini懦 Arab懦 Emyrat懦, Gvatemalos, Lietuvos, Peru, Pranc奴zijos, 艩veicarijos, Vokietijos ir kit懦 拧ali懦 universitetuose.

 

艩iandien pasaulis daug filosofuoja. Visi apie visk膮 turi savo nuomon臋, savo filosofij膮... Bet tai tik banali psichologija, m奴s懦 norai, tai 拧nek臈jimas apie save, kai pasaulis visai ner奴pi. Kaip sako psichologai, mes esame geismai. Bet nueikite pas psichiatr膮, jis jums paai拧kins apie vis懦 j奴s懦 geism懦 prigimt寞. Taigi tai nieko bendro su tikr膮ja filosofija neturi. Jau daugel寞 met懦 skaitote paskaitas Lietuvos universitet懦 studentams. Ar, prad臈j臋s jas skaityti, jutote ry拧kius kult奴rinius skirtumus? Mano manieros Lietuvoje nebuvo tinkamos. Pavyzd啪iui, skaitau prane拧im膮 viename universitete. Kolegos s臈di prie拧akyje, o toliau – jaunimas. Vaik拧tau po sal臋, pasisveikinu su vienu kitu studentu ir klausiu: „Koks tavo vardas? A拧 d臈d臈 Algis.“ Profesorius i拧 Amerikos kalbasi su studentais? Kolegos po paskaitos kvie膷ia kavos, o a拧 studentams sakau: „Vaikai, einam kavut臈s.“ O kolegos man prie拧tarauja: „Ne, ne, jie negali eiti su mumis.“ Bet kod臈l ne? Ar mes, d臈stytojai, bendraudami su studentais prie puodelio kavos, galime juos gadinti? Juk studentai – m奴s懦 ateitis.

 

Tiesioginis bendravimas su studentais yra J奴s懦 asmeninis bruo啪as ar Amerikos kult奴ros 寞taka? Amerika yra labai asmeni拧ka. N臈ra ko be reikalo stiebtis auk拧tyn. I拧 Linkolno laik懦 sklando sentencija: „Visi 啪ino daugiau, negu bet kas.“ Tod臈l negaliu sakyti studentams, kad a拧 visk膮 啪inau, o j奴s tyl臈kite ir klausykit臈s. Kartais b奴na, kad vaikas parodo tai, jog daug patyrusiam 啪mogui tenka suvokti: „Po velni懦, kaip a拧 to nema膷iau seniau?!“

 

I拧 esm臈s amerikieti拧ka kult奴ra J奴s nenusivyl臈te? A拧, nera拧tingas emigrantas i拧 ma啪o Auk拧taitijos ba啪nytkaimio, netur臈damas joki懦 l臈拧懦, gal臈jau pasiekti auk拧膷iausius mokslus, pasiekti visk膮, ko nor臈jau. Kai kurie sako, kad buvo kil臋 i拧 neturting懦 拧eim懦, d臈l to nieko nepasiek臈. Bet a拧 buvau ne tik kad neturtingas, bet netur臈jau nieko. Amerika tikrai atveria dideles galimybes. Jei nepasisek臈 vienoje veiklos srityje, gali save bandyti kitoje.

 

O mes kritikuojame, kad amerikieti拧ka 拧ypsena n臈ra tikra... Amerikie膷iai i拧 esm臈s yra linksmi. 艩tai a拧 gyvenu nedideliame miestelyje Ohajo valstijoje, 膷ia gyvena tik studentai ir d臈stytojai. Universitete mokosi 120 taut懦 student懦. Tai ar lengviau ryte vienas kit膮 susitikus giedrai pasisveikinti, ar b奴ti paniurusiam?

 

Ko, J奴s懦 nuomone, dar reikia lietuviams i拧mokti? Lietuviams dar reik臈s i拧gyventi globalizacijos bang膮, i拧sid啪iovinti jos u啪ti拧kusius purslus. Pavyzd啪iui, visi 拧iandien naudoja naujausias technologijas. Jei yra nauja technologija, mes ie拧kome dar naujesn臈s. Indijoje apie globalizacij膮 sakoma: „Jeigu u啪拧oksi ant tigro, nuo jo jau nebegali nulipti, nes jis tave su臈s.“ Naujausias kompiuteris, telefonas. Kuo jie naudingi? Gali nusifotografuoti arbat膮, kuri膮 dabar geri?

 

Bet globalizacija eina ne tik per Lietuv膮, bet ir per vis膮 pasaul寞. Taip, tai nei拧vengiama. 艩tai mano buv臋 studentai pakviet臈 mane atva啪iuoti 寞 Gvatemal膮. Klausiu j懦, kokia j懦 拧alies b臈da, o jie man sako: „Globalizacija.“ Suk奴r臈me ten Globalizacijos bei ruo拧iam臈s 寞kurti ir Politikos studij懦 centr膮. Yra civilizacijos, kurios m臈gina prisitaikyti prie globalizacijos ir i拧sakyti savo tapatum膮. Pavyzd啪iui, Indijoje pagrindine tapo angl懦 kalba, o vietin臈s kalbos jau praranda savo reik拧m臋. Kitas pavyzdys, ind臈s – 啪avingos moterys. Bet 拧iuo metu Indijoje leid啪iama apie 30 啪urnal懦, skirt懦 formuoti j懦 nauj膮j寞 寞vaizd寞, t. y. nurodan膷i懦, kaip jos turi atrodyti, kaip 拧ukuotis, kaip „nusitepti“ vakarieti拧kai, kokia fig奴ra turi b奴ti, „stov臈k prie motociklo, tada b奴si tikra gra啪uol臈“. Ir jos turi to siekti. Kod臈l mes turime puosel臈ti savo tradicijas, kalb膮, kuria did啪iuojam臈s taip pat, kaip ir kit懦 kra拧t懦 啪mon臈s did啪iuojasi sav膮ja? Globalizacija reikalauja, kad visame pasaulyje viskas b奴t懦 daroma pagal tuos pa膷ius standartus, arba, kaip sakau, „makdonaldizacija“. Kad ir kur b奴si, viskas greitai, pa啪寞stamai, visi modeliai tokie patys – gali 寞eiti u啪simerk臋s ir vis tiek 啪inosi, kur pakabinti kepur臋: jokio unikalumo, joki懦 i拧skirtinum懦. Taip pat ir su kult奴ra. Tod臈l lieka viena i拧eitis: i拧laikyti savo tautin臋 kult奴r膮 ir unikali膮 jos tapatyb臋 ir 拧itaip i拧vengti globalizacijos lygintuvo.

 

 

Dabar Lietuvoje sklando populiarus pasakymas „darni pl臈tra“. Ar J奴s, kiekvienais metais atvykdamas 寞 Lietuv膮, pastebite t膮 darnum膮? Lietuvoje dar tr奴ksta darnumo, nes yra autokratija. Lietuvos tarnautojai barasi tarpusavyje, o 寞 pilie膷ius ma啪ai kreipia d臈mesio. Juk pats 啪odis „darna“ rei拧kia susider臈jim膮, d臈l ko nors susiderame. 艩tai mane 啪avi puikus Vilniaus senamiestis. Kod臈l? Nes 啪mon臈s mok臈jo statyti. 艩iuolaikin臈je Vilniaus architekt奴roje man pritr奴ksta integralumo. Pavyzd啪iui, einu Gedimino prospektu ir matau „MacDonald’s“ restoran膮. Mes „macdonalizavom臈s“. Bet tai n臈ra nieko originalaus. Visame pasaulyje parduodamos tos pa膷ios bulv臈s, ta pati m臈sa... 艩tai senamiestyje mano pam臈gtoji „Pilies men臈“ buvo tapusi ra拧tine. Bet staiga gr寞啪tu 寞 Vilni懦, o vietoj jos jau picerija. Argi yra darnu, jei turime tiek daug picerij懦?..

 

O kaip J奴s 啪velgiate 寞 pastatus Konstitucijos prospekte? 膶ia lyg ir m奴s懦 ateities dalis... Netikiu, kad ateityje visi gyvensime sulind臋 寞 stiklinius bok拧tus ir nebus park懦, 寞 kuriuos gal臈tume nuva啪iuoti papras膷iausiai su dvira膷iu... 艩iuo „dangorai啪i懦“ keliu nu啪eng臈 Dubajus, kur kiekvienas milijardierius nori pastatyti kuo auk拧tesn寞 pastat膮. Vienas pastatas yra net apgaub臋s me膷et臋. Pagal viduram啪i懦 islam膮 me膷et臈s bok拧tas tur臈jo b奴ti auk拧膷iausias, nes ji yra neabejotinai svarbiausias pastatas mieste. Dubajuje plotai labai brang奴s, tad pastat臈 bank膮, o me膷et臈 tapo jo dalimi. Vadinasi, banko pastatas jau yra reik拧mingesnis...

 

O kas Lietuvoje Jus d啪iugina? Labai d啪iugina jaunimas. 艩tai J奴s懦 universiteto magistrantams skaitau paskaitas. U啪sira拧臈 寞 jas penkiolika, bet sal臈je s臈di apie penkiasde拧imt. Neklausiu j懦, ko jie 膷ia at臈jo (拧ypsosi – red.). Pastebiu, kad jauni 啪mon臈s nebijo klausti, diskutuoti. Jaunim膮 reikia skatinti pasilikti Lietuvoje. Tikiu, kad tie 啪mon臈s, kurie i拧va啪iuoja 寞 u啪sien寞, nebus prarasti. Gal懦 gale Amerikos didmies膷iuose lietuviai 寞traukiami 寞 bendruomenes, j懦 vaikai eina 寞 拧e拧tadienines mokyklas. 沤inoma, reikia tik臈tis, kad jie kada nors sugr寞拧 寞 Lietuv膮. 艩tai, pavyzd啪iui, mano mokiniai Gvatemaloje keliauja studijuoti 寞 u啪sien寞, bet tvirtai planuoja sugr寞啪ti atgal. Pasi拧neku su jais, jiems labai svarbu sugr寞啪ti.

 

Viename interviu esate link臈j臋s Lietuvos jaunimui neb奴tinai b奴ti blankiais Madonnos 拧e拧臈liais. O kaip atsikratyti tos globalizacijos jaun懦 啪moni懦 gyvenime, kai nuolat reklamuojami vis naujesni i拧manieji telefonai? I拧manieji telefonai – 寞rankiai. Juos naudojant pasaulis nebevyksta. Eini su ausin臈mis, atsiriboji nuo viso pasaulio: negirdi nei 拧alia esan膷i懦 啪moni懦, nei pauk拧膷iuk懦 giedojimo. Jaunimas sako, kad pauk拧膷iuk懦 giedojimas yra 寞ra拧ytas j懦 telefone... Tikiu, kad 拧i manija praeis.

 

Jums teko kiek kitokia jaunyst臈. J奴s u啪siv臈r臈te nuo pasaulio, o jis su visa skausminga realybe u啪griuvo ant J奴s懦 likimo. Gim臈te Pasvalyje, Kriklini懦 kaime, 奴kinink懦 拧eimoje. Jums vaikyst臈je ganant 啪膮siukus prasid臈jo Antrasis pasaulinis karas. Ar atsimenate t膮 b臈gimo i拧 Lietuvos etap膮? Atsimenu, kaip per vienintel寞 kaime radij膮 i拧girdome naujien膮, kad Vokietija paskelb臈 kar膮 Amerikai. Keliavom 寞 t膮 Vokietij膮. Buvo baisu. Kadangi Vokietijoje daug 啪moni懦 buvo kare, mus surinkdavo kaip darbo j臈g膮. U啪eina bombardavimas, bombos lyja. Kai bombardavimas baigiasi, atsigauni nuo to. Vadinasi, dar gyvas. Vokie膷iai – tvarkinga tauta: tik pasibaigus pavojaus signalui, visi i拧lendame ir tvarkome subombarduotas vietas, renkame plytas. Renkame tas plytas, o u啪 valandos v臈l bomb懦 lietus ir v臈l viskas byra 寞 拧ipulius... Bet visgi visa 拧eima i拧likome gyvi. V臈liau mus nugabeno 寞 Alpes, nes ten reik臈jo darbinink懦. Gyvenome prie nuostabios Noi拧van拧teino pilies. Dav臈 mums kambariuk膮, pro kurio lang膮 matydavosi 拧ios pilies vaizdas. Vokietijoje buvo 啪uv臋 labai daug 啪moni懦, lik臋 vieni senoliai, reik臈jo pad臈ti kaime. Tai – ypatinga mano gyvenimo patirtis. 弄kininkas pasikinko jaut寞 ir va啪iuojame nuo dirbam懦 lauk懦 rinkti akmen懦, kuri懦 pribyra nuo kaln懦. Jautis eina palengva, senukas bavaras su pypke s臈di ve啪ime, o mes renkame akmenis ir dedame 寞 sienas. Praeina pora valand懦, gauname duonos su s奴riu, dar pora valand懦 padirbame ir v臈l pama啪u judame link nam懦. Mes, lietuviai, 寞 darbus skubame su didesniu stresu, bavarai – daug ramiau.

 

Ir pagaliau Vokietijos Alp臈se sulauk臈te karo pabaigos... Vien膮 gra啪懦 ryt膮 啪i奴rime – kiekviename kaimo name i拧klotos baltos antklod臈s ant lang懦. Paman臈me, gal kieno nors gimimo diena. Ir stovi du amerikie膷i懦 tankai. 沤inoma, amerikie膷iai kult奴ri拧kai vokie膷iams atrod臈 visai nesuprantami – joki懦 saliut懦, cigaretes r奴ko, kojas ant d啪ipo susid臈j臋, sugriebia 拧vabi拧k膮 kepur臋 nuo vieno kaimie膷io ir u啪deda 拧alm膮. „Tokia palaida bala, kaip jie gal臈jo laim臈ti kar膮?“ – steb臈josi vokie膷iai.

 

Tuomet papuol臈te 寞 „amerikie膷i懦 zon膮“... Buvome i拧vietinti asmenys, arba angli拧kai „displaced person“. Lageryje buvo latvi懦, est懦, ukrainie膷i懦. Apgyvendino mus sename vienuolyne. Tarp i拧eivi懦 buvo daug mokytoj懦, profesori懦. Pavyzd啪iui, matematik膮 mums d臈st臈 profesorius Kurupaila, rimtas mokslininkas. Tarp pab臈g臈li懦 buvo 寞vairi懦 profesori懦, kurie puikiai d臈st臈, ir man i拧kart sustipr臈jo noras mokytis. Tuojau buvo pastatyta mokykla (kaime Pasvalyje nebuvo jos, mes tur臈jime auginti vi拧tas, o ne kalb臈ti apie astrofizik膮). Kadangi knyg懦 nebuvo, mok臈m臈s be j懦. Mums reik臈davo visk膮 stropiai u啪sira拧yti. Kad b奴tume tikri, jog visk膮 u啪sira拧臈me teisingai, mes su vaikais lygindavome vienas kito u啪ra拧us, vienas kit膮 papildydavome. Mums, vaikams, pasisek臈. Taip lageryje praleidus ketverius metus, mano ir kit懦 vaik臈z懦 mokslin臈 b奴kl臈 pakilo auk拧膷iau, nei b奴t懦 pakilusi Lietuvoje.

 

B奴dami lageryje, J奴s ir J奴s懦 t臈vai dar tik臈jot臈s sugr寞啪ti 寞 Lietuv膮? Taip, tikrai. Mes tik臈jom臈s, kad amerikie膷iai neleis 拧iam siaubui skleistis per pasaul寞.

 

O kai 啪eng臈te 寞 laiv膮, kuris plaukia i拧 Vokietijos 寞 Amerik膮, vis dar tik臈jot臈s? Visi tik臈josi. Visa „antroji“ i拧eivi懦 banga to tik臈josi. Sakydavo: „Mes 膷ia laikinai.“ Kai pra臈jo daug de拧imtme膷i懦, atgavus Lietuvos Nepriklausomyb臋, daug 拧i懦 lietuvi懦 nor臈jo gr寞啪ti ir atstatyti Lietuv膮. Bet daugelis gr寞啪o 寞 Lietuv膮 ir suprato, kad jie jau ne visai lietuviai, o daugiau amerikie膷iai. Visos manieros, Amerikoje 寞gytas i拧silavinimas, kitame kontinente praleisti penki de拧imtme膷iai tikrai daug k膮 kei膷ia. Tarp „antrosios“ bangos i拧eivi懦 skland臈 daug id臈j懦, kad reikia parduoti vis膮 turt膮 ir gr寞啪ti 寞 Lietuv膮. Bet visgi 拧eimos, turima nuosavyb臈 ir visa kita stabdo. A拧 „patapau“ lietuviu, pavyzd啪iui, 拧iemet 寞 Lietuv膮 buvau atva啪iav臋s jau keturis kartus.

 

Kaip pavyko 寞sikurti Amerikoje? Mus pasikviet臈 mamos pusseser臈 寞 ma啪膮 miestel寞 Atol膮, Masa膷usetso valstijoje, kuriame gyveno 10 t奴kstan膷i懦 gyventoj懦, i拧 kuri懦 net 1,5 t奴kst. buvo lietuvi拧k懦 拧eim懦. Miestelyje buvo parapija, parduotuv臈, klubai. Visi susirinkdavome 寞 vietin寞 klub膮. Ten man臋s paklaus臈, kas mano t臈vas, atsakiau, kad 奴kininkas. Lietuvis 奴kininkas? Tai naujos kartos lietuvi懦 emigrantams neatrod臈 geras 寞vaizdis. I拧girdau j懦 pamokym膮: „Niekada nesakyk, kad esi lietuvis.“ Taip kuriam laikui buvo dingusi ir mano lietuvyb臈...

 

 

O kaip prie Amerikos gyvenimo prisitaik臈 J奴s懦 t臈vai? Gavo darb膮 fabrike. T臈vas i拧 奴kininko padar臈 拧lav臈jo karjer膮. Jis buvo linksmas ir prisitaik臈 prie pasikeitusios situacijos. Negalima b奴ti blogos nuotaikos. Mes pagal Amerikos konstitucij膮 turime b奴ti laimingi. O jei b奴si laimingas, turi pirkti dant懦 past膮. Reikia klausyti 寞statym懦 (拧ypsosi – red.).

 

Bet gana greitai J奴s懦 gyvenime v臈l atsirado kitas karas – Kor臈jos? 艩e拧iolikos su puse met懦 tapau amerikie膷i懦 kariu. Ten buvo tikras karas. Man pasisek臈, kad bataliono kapitonas paklaus臈, kod臈l tokia keista mano pavard臈, pasidom臈jo, gal esu i拧 kokios Misisip臈s. Pasakiau, kad esu i拧 Lietuvos. Kod臈l esu ne Amerikos pilietis? Atsakiau, kad man臋s niekas apie tai neklaus臈, u啪sira拧iau kaip savanoris. Kapitonas paskambino generolui, o generolas atsak臈, kad Amerikos karys tur寞s b奴ti Amerikos pilietis. Taip per Kongreso pilietyb臈s komisij膮 gana greitai ir paprastai gavau Amerikos pilietyb臋.

 

Kod臈l buvote u啪sira拧臋s savanoriu 寞 拧寞 kar膮? Nebuvo darbo. Buvome emigrantai. Daug jaun懦 amerikie膷i懦 gr寞啪o i拧 karo, jiems irgi reik臈jo darb懦. K膮 darysi. O kariuomen臈je gerai moka.

 

J奴s懦 gyvenim膮 praturtino dzeno filosofija. Kaip ji atsirado? Po karo Kor臈joje gyvenau Japonijoje, netoli Kioto. Lankydamas Kioto 拧ventyklas, suradau dzen Meistr膮. Tada pas j寞 prad臈jau „treniruotes“. Tav臋s ten nemokina, tau tik parodo vien膮 kart膮. Tada mokaisi pats, m臈gini m臈gini, kol tampi meistru.

 

O k膮 rei拧kia tapti meistru? Tapti meistru – tai leisti pasauliui veikti be tavo 寞siki拧imo, be joki懦 i拧ai拧kinim懦, be joki懦 tezi懦. Pasaulis eina per tave, tampa gra啪us ir d啪iaugsmingas. Ir toks tampa gyvenimas. N臈ra nieko, kas ne寞domu. Tada b奴na lengva dirbti, studijuoti, ra拧yti, pavyzd啪iui, jei ra拧ai k膮 nors, leidi tai temai skleistis pa膷iai.

Yra paplit臋 daug dzeno mokykl懦. Matyt, ne veltui pasakojamas toks pasakojimas apie du dzeno mokinius. Vienas sako, kad jo Meistras niekada nepralaimi, o kitas atsako, kad jo Meistras niekada nekovoja. Noriu pasakyti, kad tikras Meistras niekada neper拧a savo tiesos, jo galima pasiklausti. Bet tikras guru neva啪iuoja per pasaul寞 skelbti savo ties懦.

 

Dzenas padeda atsikratyti r奴pes膷i懦 ir skausmingos patirties. Apie tai pasakojama vienoje dzeno pasakoje. Du vienuoliai, kuriems buvo liepta vengti moter懦, brisdami per srauni膮 up臋, pamato mergin膮. Ji bijo eiti per up臋. Vienas vienuolis ima mergin膮 ir perne拧a. Pra臈jus nema啪ai laiko, kitas vienuolis klausia: „Kod臈l tu j膮 ne拧ei per up臋? Juk mums buvo liepta vengti moter懦.“ O mergin膮 perne拧臋s vienuolis atsako: „A拧 j膮 tiesiog pa臈miau ir perne拧iau, o tu j膮 vis dar tebene拧ioji...“

 

Norite pasakyti, kad dzenas Jums pad臈jo atsikratyti tikrai skausmingos dviej懦 i拧gyvent懦 kar懦 patirties? 沤mon臈s, kurie pereina kar膮 ir pab奴na mirties ir gyvenimo akistatoje, tikrai atsisako daug banali懦 galvojim懦 ir r奴pes膷i懦. Pavyzd啪iui, nesuka sau galvos d臈l to, kad yra nelaimingas, nes neturi dviej懦 „samavor懦“ arbatai virti. R奴pes膷iai dingsta...

 

Tai J奴s懦 gyvenimas buvo ner奴pestingas? Tikrai labai ner奴pestingas.

 

Po karo Kor臈joje ir patirties Japonijoje gr寞啪ote 寞 Amerik膮 ir nutar臈te tapti in啪inieriumi. Man patiko studijuoti in啪inerij膮. Bet man臋s neapleido egzistenciniai klausimai, o tikslieji mokslai negal臈jo man atsakyti. Prad臈jau studijuoti literat奴r膮, psichologij膮, filosofij膮. Man tai buvo 寞domu. Filosofija patiko, domino, ypa膷 graik懦 klasika, ir, nors nesiekiau jokio akademinio laipsnio, su啪inojau, kad galiu 寞gyti bakalauro laipsn寞. T膮 ir padariau.

 

Taip prasid臈jo mano kelias 寞 filosofij膮. V臈liau gavau pasi奴lymus studijuoti Freiburgo, Kelno, 膶ikagos ir Atlantos Emory universitetuose. Emory universitete nutariau para拧yti disertacij膮. Prad臈jau d臈styti ir supratau, kad tikras pa拧aukimas atsiranda tada, kai gyvenimo aistra sutampa su karjera.

 

O kalbant apie jausmus, kas Jums gyvenime labiausiai 寞simin臈? Gyvenimas u啪tu拧uoja vaikyst臋. Pradedi gyventi kit膮 gyvenim膮 (a拧 labai d啪iaugiausi atrad臋s dzen膮), bet, kalbant apie jausmus, skon寞, apie patiekalus, tai da啪niausiai standarti拧kai suvokiama per vaikyst臈s patirt寞. Valgio skonis ar spalv懦 grak拧tumas – viskas lieka i拧 vaikyst臈s. Lie啪uvis kartais geriau atsimena negu pats 啪mogus. 艩tai ir dabar, kai nulekiu 寞 savo kaim膮 Pasvalio rajone, giminai膷iai 啪ino, ko noriu: i拧kepam duonos, pasidarom de拧r懦, namini懦 s奴ri懦. Atminties klodas visuomet nutaria u啪 mane. Pavyzd啪iui, gryb懦 pasaulyje yra visoki懦, bet n臈ra toki懦 d啪iovint懦 baravyk懦 kvapo, koks yra Lietuvoje.