黑料不打烊

 

 

 

 

Lietuvos nacionalin臈s kult奴ros ir meno premijos laureatas, architektas, VGTU Architekt奴ros katedros profesorius, daugelio presti啪ini懦 architekt奴ros konkurs懦 nugal臈tojas, daugelio reik拧ming懦, originali懦 visuomenini懦 komercini懦 ir gyvenam懦j懦 pastat懦 autorius.

 

Nuo Nepriklausomyb臈s atk奴rimo pra臈jo tikrai nema啪ai laiko, ta膷iau ne寞manoma pasakyti, kad b奴tent tada 寞vyko l奴啪is architekt奴roje – tiesiog viskas pama啪u evoliucionavo, keit臈si. Tiesa, tuomet u啪griuvo naujos galimyb臈s, atsirado nauj懦 med啪iag懦, technologij懦. Nat奴ralu, kad dalis architekt懦 d臈l to sutriko ir net kartais buvo pametama mintis, id臈ja.

 

Per 拧iuos metus keit臈si 啪mon臈s, j懦 s膮mon臈, vertyb臈s, o tai tiesiog negal臈jo neatsispind臈ti architekt奴roje. Jauniems 啪mon臈ms atsirado galimyb臈 mokytis ne tik Lietuvos, bet ir u啪sienio auk拧tosiose mokyklose, patys architektai, u啪sakovai daug keliauja, gr寞啪ta pasis臈m臋 nauj懦 id臈j懦 ir noro jas 寞gyvendinti. Geriausiai 寞vardyti 拧寞 rei拧kin寞 turb奴t gal臈t懦 ne architektai, o menotyrininkai. Visgi intuityviai jau膷iu, jog esame kitame architekt奴ros lygmenyje, kad architekt奴rinis m膮stymas Lietuvoje kokybi拧kai kinta.

 

Kita vertus, b奴tume nepriklausomi ar ne, tie poky膷iai vis tiek vykt懦. Juk ma啪iau laisv臈s turin膷iose Baltarusijoje ar Rusijoje architekt奴ros kokyb臈 taip pat kinta. Pasaulyje viskas labai glaud啪iai susij臋, taigi, galima teigti, kad vienokia ar kitokia valstyb臈s formacija Europoje gal臈t懦 paveikti bendr膮 augim膮, supratim膮, kait膮.

 

Vis d臈lto kai kuriais aspektais dabartin臈 situacija n臈ra tokia d啪iuginanti. Nors per nepriklausomyb臈s laikotarp寞 sukurta daug ger懦 projekt懦, ta膷iau, ko gero, dar daugiau vidutini懦, beveid啪i懦. Iki 拧iol dar nesame pasiek臋 lygio, kuomet kritin臈 mas臈 statini懦 b奴t懦itinkokybi拧ki visomis prasm臈mis. Lietuvoje, deja, tik vienas kitas pavyzdys i拧siskiria i拧 mas臈s, ta膷iau, laimei, t懦 pavieni懦 ger懦 statini懦 vis daug臈ja.

 

Li奴dina, kad dar lik臋 daug vienadieni拧ko po啪i奴rio, ne寞vertinama ateities perspektyva. 艩iandien vis dar orientuojam臈s 寞 ma啪iau kainuojan膷ius projektus, pigesnes statybines med啪iagas, o apie pasekmes da啪nai nesusim膮stome. Nedaugelis supranta, kad pinigai, i拧leid啪iami statybai ir projektavimui per pirmuosius trejus metus, sudaro tik ma啪daug tre膷dal寞 pastato kainos – lik臋 du tre膷daliai bus i拧leisti iki jo eksploatacijos pabaigos: per 30 ar 50 met懦. Pigus, greitas projektas labai pabrangins eksploatacij膮.

 

Galb奴t tai yra m奴s懦 kra拧to 啪moni懦 mentaliteto atspindys, ta膷iau architekt奴roje vis dar 寞啪velgiu daug noro pasirodyti, pasipuikuoti. Tai, matyt, kyla i拧 mumyse gl奴din膷ios per ma啪os pagarbos viskam: kitam 啪mogui, aplinkai, pastatui. Per daug susikoncentruojame 寞 savo ego, tai laikoma stiprumu, siekiamybe. Akivaizdus pavyzdys – K18 verslo centro projekto konkursas. I拧rinktas sprogstantis dangorai啪is demonstruoja i拧kreipt膮 supratim膮 apie miest膮, jo architekt奴r膮. Mano manymu, gera architekt奴ra turi kalb臈tis su aplinka, surasti su ja bendrus s膮skambio vardiklius, bendr膮 tonacij膮. Kitaip tariant, ji privalo b奴ti ne solistas, o choristas, ypa膷 kalbant apie tokias kasdieni拧kas funkcijas kaip vie拧butis ar biurai.

Prad啪ioje turi b奴ti 啪odis, mintis – taip sakoma Biblijoje, tuo, kalbant apie architekt奴r膮, neseniai tik臈jome ir mes. Tik臈jome, kad tas 啪odis i拧gryninamas, per projekt膮 detalizuojamas, tuomet paskai膷iuojama kaina, parenkamas statytojas ir galiausiai tai 寞gauna k奴n膮. Dabar, deja, tendencija visi拧kai prie拧inga – labai svarbiuose Lietuvai projektuose pirmiausia nustatoma pinig懦 riba, apra拧oma specifikacija, parenkami statybininkai ir tik baigiamojoje stadijoje ie拧koma architekto, kuris tiksliausiai 寞gyvendint懦 skai膷ius. Kur mes nueisime su tokiu m膮stymu? A拧 tai vadin膷iau vertybi懦 krize. D啪iaugtis galime nebent tuo, kad, nepaisant vis懦 拧i懦 aplinkybi懦, dar yra tikrai k奴rybing懦 architekt奴ros lauke dirban膷i懦 asmenybi懦 ir j懦 d臈ka Lietuvoje vis dar atsiranda kokybi拧kos architekt奴ros.

 

Klausiate, ar jau pasiek臈me Vakarus? 沤odyje „Vakarai“ gl奴di labai daug prasmi懦. Dar ir 拧iandien, pra臈jus 2000 met懦, galime puikiai atskirti tuos Vakarus, kurie priklaus臈 Romos imperijai, nuo t懦, kurie jai nepriklaus臈. 沤inoma, po 拧iuo 啪od啪iu telpa kult奴ra, kuria verta sekti. Bet yra ir kitas i拧 Vakar懦 at臈j臋s dalykas – besaikis vartojimas, u啪daras jo ciklas, kai vienas vartojimas reikalauja kito. Jeigu sustotume, suprastume, kad mums tikrai nereikia bent pus臈s to, k膮 寞sigyjame. Pinig懦 u啪dirbin臈jimas tam, kad pirktume tai, kas mums nereikalinga, tikrai n臈ra sektinas pavyzdys. Galb奴t ver膷iau reik臈t懦 atsigr臋啪ti 寞 prie拧ing膮 vartojimui Ryt懦 filosofij膮, kuri kalba apie pagarb膮 kitam 啪mogui, apie sav臋s, kaip bendruomen臈s dalies, supratim膮?

 

沤inoma, pirmiausia neverta b臈gti nuo savo 拧akn懦, istorijos. M奴s懦 kra拧to tarybinio laikotarpio architekt奴ros paveld膮 vertinu n臈 kiek ne pras膷iau kaip ir kit懦 laikotarpi懦 – klasicizmo, baroko, gotikos – istorin寞 palikim膮. Nors 拧is laikotarpis buvo gana trumpas, bet pakankamai ry拧kus. Neturiu n臈 ma啪iausios abejon臈s, kad jei pavykt懦 tarybiniais metais kurtus pastatus i拧saugoti, po kurio laiko jie 寞gaut懦 visai kitoki膮 vert臋. Ir 拧i懦 po啪ymi懦 jau yra.

 

艩io laikme膷io pastatus reik臈t懦 naikinti labai atsargiai: geriau 寞vardyti tuos, kurie ma啪iau vertingi, o ne tuos, kuriuos verta palikti, negriauti. Gedimino Baravyko projektuota Nacionalin臈 dail臈s galerija (NDG), v臈liau rekonstruota pagal Audriaus Bu膷o, Dariaus 膶aplinsko ir Gintaro Kuginio projekt膮, yra puikus architekt奴ros prik臈limo naujam gyvenimui pavyzdys. Ap拧viestas „Lietuvos“ vie拧bu膷io bok拧tas man iki 拧iol gra啪iausias i拧 vis懦 Vilniaus bok拧t懦 – kokia architektonika, strukt奴ra! Man labai gra啪us architekto Alfredo Brusoko Lietuvos moksl懦 akademijos bibliotekos priestatas 沤ygimant懦 gatv臈je, abi architekt懦 Eduardo Chlomausko ir Zigmanto Liandzbergio Antakalnio ligonin臈s, architekto V. Oleini膷enkos Auk拧膷iausiojo teismo r奴mai Gyn臈j懦 gatv臈je, taip pat architekt懦 N. Ginzbergo ir L. Kazarinskio Vilniaus Salom臈jos N臈ries gimnazija. I拧 statini懦 kaip labai eleganti拧k膮 ir puik懦 darb膮 i拧skir膷iau 沤irm奴n懦 tilt膮. Itin stipri atrodo visa Gedimino Baravyko, Vytauto Edmundo 膶ekanauskok奴ryba. Turim ir v臈lyv懦j懦 tarybini懦 met懦, jau postmodernistinio laikotarpio ger懦 pavyzd啪i懦. Vienas pa膷i懦 vertingiausi懦 – K臋stu膷io Pemp臈s ir Gy膷io Ramunio buvusi Valstybin臈 automobili懦 inspekcija Vilniuje, Girait臈s gatv臈je.

 

I拧 naujausi懦 didesni懦 projekt懦 man did啪iul寞 寞sp奴d寞 daro Eugenijaus Mili奴no m膮stymas, puikiai atsiskleid臋s 沤algirio arenos projekte – 拧is darbas savyje turi tai, kas leid啪ia pastatui i拧likti labai ilgai. D啪iaugiuosi pa啪intiniais takais (dalis j懦 mediniai) Lietuvos gamtiniuose rezervatuose, kuriais galima eiti, b奴ti gamtoje, ja gro啪臈tis – tai irgi yra statiniai, formuojantys bendr膮 拧alies veid膮. Galb奴t net ne ma啪iau svarb奴s nei 沤algirio arena. Svarbus yra statini懦 kontekstualumas. Platesnio konteksto suvokimo prasme, Andr臈 Baldi ir AKETURI ARCHITEKTAI Svencel臈s kempingo projektas, su啪adin臋s rytin臋 Kur拧i懦 mari懦 pakrant臋, yra tikrai labai kontekstualus. Tokiais laikau ir ankstesnius A. ir V. Nasvy膷i懦 darbus Gedimino prospekte: Vilniaus centrin寞 pa拧t膮, Lietuvos nacionalin寞 dramos teatr膮, „Neringos“ kavin臋.

 

Nors esu vadinamas moderniu architektu, b奴siu pirmasis, kuris sakys, kad reikia i拧saugoti tai, kas yra i拧lik臋. Ta膷iau Vilniaus senamiestyje ir daugelyje kit懦 viet懦 klesti vadinamasis atstatomasis stilius – sen懦 nam懦 mulia啪ai. Neseniai i拧leistuose kataloguose nurodoma, kokia architekt奴ra tur臈t懦 b奴ti nacionaliniuose, regioniniuose parkuose:paveiksl臈liuose matome sen膮sias m奴s懦 trobas su ma啪ais langeliais, ma啪omis langin臈mis. Tokius namus pagal m奴s懦 auk拧膷iausi懦 institucij懦 reikalavimus si奴loma statyti dabar. Mano supratimu, 啪mogui, kuris rent臈 sau nam膮 prie拧 du 拧imtus met懦, tikrai buvo labai gra啪u ir st奴ksantis 膮啪uolas, ir r奴kai pavakare, ir mi拧ko vaizdas, ir pieva – jis tikrai nor臈jo su tuo b奴ti, gyventi. Jei tik b奴t懦 gal臈j臋s, tas 啪mogus b奴t懦 寞sid臈j臋s daug didesn寞 lang膮, bet tuo metu tiesiog nebuvo 寞manoma. Taigi, kokia logika to, kad dabartinis 啪mogus, galintis tur臈ti didel寞 lang膮 ir 寞sileisti nuostab懦 vaizd膮 寞 savo gyvenim膮, v臈l turi daryti tokius pa膷ius langelius kaip prie拧 du 拧imtus met懦? Mano pa膷iu giliausiu 寞sitikinimu, tai, ar statinys dera senamiestyje, regioniniame parke, lemia ne stilius, o architekto profesionalumas, mastelio pajautimas, med啪iagi拧kumo supratimas.

 

Kalbant apie miest懦 pl臈tr膮, labai svarbiu momentu tampa susitarimas, o susitarti mums n臈ra lengva. Negana to, susitarus reikia pasitik臈ti profesionalais – tai irgi n臈ra visuotinai priimtina. Vienas i拧 kult奴ringo 啪mogaus po啪ymi懦 – supratimas, kad visgi 啪inai ne visk膮. 艩ios kult奴ros tr奴kumas m奴s懦 kra拧te turi labai didel臈s 寞takos miest懦 vaizdui. Atgavus nepriklausomyb臋, buvome pavarg臋 nuo nacionalizacijos, nor臈jome greitai atkurti teisyb臋, visk膮 gr膮啪inti, privatizuoti, o to rezultatas – Lietuvos pavir拧ius, suskaidytas 寞 ma啪as nuosavybes, ginamas Lietuvos Konstitucijos. Ir tai da啪nai tampa didele kli奴timi strategi拧kam miest懦 infrastrukt奴ros i拧vystymui, kuris yra b奴tinas patogiam, geram gyvenimui mieste.

 

Visi拧kai palaikau tuos architektus ir strategus, kurie kalba, kad m奴s懦 miestai yra per daug ekstensyv奴s. Vienintelis kelias 寞 tvari膮 miest懦 ateit寞 yra j懦 tankinimas, o ne teritorijos pl臈timas. Ple膷iant miest膮 geografi拧kai, nusavinamos gamtin臈s teritorijos, didinami infrastrukt奴ros atstumai, o tai sukelia daug nepatogum懦. Tuo tarpu j寞 tankinant, 啪mon臈s gyvena 拧alia darbo viet懦, nereikia nauj懦 tinkl懦, keli懦, intensyv臈ja vie拧asis transportas, ma啪臈ja sp奴s膷i懦, ma啪iau ter拧iama aplinka. Ir tai galima padaryti neprarandant 啪aliosios erdv臈s. To linkiu ir taip matau Lietuvos miest懦 ateit寞.

Ar per nepriklausomyb臈s metus jau sp臈jome sukurti lietuvi拧k膮 architekt奴ros stili懦? Ne啪inau, ar mums i拧 viso reikia to nor臈ti. Galb奴t 膷ia labiau tikt懦 啪odis „identitetas“, juk stilius asocijuojasi su tuo, kas praeina, ilgainiui dingsta. Ar mes turime ka啪k膮, kas b奴dinga 拧iam kra拧tui? Matyt, kad taip, tik norint 寞vertinti, reikia daugiau laiko, didesn臈s distancijos. Vilnius ir kiti miestai per pastaruosius penkiolika met懦 pasikeit臈 tiesiog ne寞tik臈tinai, toki懦 spar膷i懦 poky膷i懦 Lietuvos istorijoje dar n臈ra buv臋. Taigi, tikrai jau turime ka啪k膮, kas dar laukia 寞vertinimo ateityje.

 

 

 

Ar mes jau vakarie膷iai? Kokie mes esame 拧iandien, kiek mes su Vakarais susij臋, tokia ir m奴s懦 kult奴ra. Architekt奴ra, mano nuomone, yra neatsiejama nuo gyvenimo. Vilnius nuo seno susij臋s su Vakarais, 膷ia buvo ir yra statomi auk拧tos architekt奴rin臈s kokyb臈s pastatai. 漠stoj臋 寞 Europos S膮jung膮, buvome 寞pareigoti pakelti savo architekt奴ros kokyb臋 energijos taupymo, naudingumo aspektu. Dabar vis dr膮siau naudojamos naujausios projektavimo ir statybos technologijos.

 

Ar Lietuvos miestai pakankamai darniai ple膷iasi? O kas yra darni pl臈tra? Tai yra kompleksinis rei拧kinys – socialiniai, ekonominiai, gamtosauginiai, paminklosauginiai reikalavimai, 寞 kuriuos architektai turi atsi啪velgti kurdami darni膮 visum膮. Darna i拧auga i拧 to, kaip apskritai gyvena 啪mon臈s: ar jie gyvena bendruomeni拧kai, ar jiems reikia bendravimo, ar jiems reikia bendr懦 kult奴ros erdvi懦. Did臈ja praraja tarp Vilniaus, Kauno, Klaip臈dos ir ma啪懦 Lietuvos miest懦. Did啪iuosiuose miestuose, pastebiu, atsiranda vis daugiau gyvo gyvenimo, veikia socialin臈s kult奴rin臈s erdv臈s, kur 啪mon臈s poilsiauja, kuria ateities planus, kur jie tiesiog jau膷iasi vieniu – to miesto gyventojais. Ma啪uose miesteliuose da啪nai stinga viet懦, kur 啪mon臈s gal臈t懦 tarpusavyje pabendrauti, tiesiog pab奴ti...

 

Apie lyderius. Vilniuje vienu i拧 s臈kmingiausi懦 拧iuolaikin臈s architekt奴ros visuomenini懦 projekt懦 laiky膷iau „Swedbanko“ pastat膮 (arch. Audrius Ambrasas), kuris i拧 ties懦 tapo Konstitucijos prospekto flagmanu. 艩is komercinis pastatas Neries de拧iniojo kranto kra拧tovaizd啪iui suteik臈 daug ry拧kumo, padovanojo miestui nuostabi膮 teras膮. Taip pat puikus projektas yra Nacionalin臈 dail臈s galerija. Tai sektinas pavyzdys, kaip takti拧kai architekt奴ros patriarcho Gedimino Baravyko projektuotas muziejus architekt懦 Audriaus Bu膷o, Dariaus 膶aplinsko ir Gintaro Kuginio buvo darniai prikeltas naujam XXI am啪iaus gyvenimui. Man labai patinka architekto Alfredo Trimonio ir bendraautori懦 projektuotas „Pirkli懦 klubas“. 膶ia 拧iuolaiki拧komis priemon臈mis, ta膷iau darniai renovuotas istorinis pastatas. Tai – vienas gra啪iausi懦 kontekstualumo pavyzd啪i懦 Lietuvoje.

 

Did啪iuojuosi ir m奴s懦 寞mon臈s projektuotomis „Antakalnio terasomis“, kuriose gyvens keli t奴kstan膷iai vilnie膷i懦. I拧 prad啪i懦 sulauk臈me daug skepti拧k懦 nuomoni懦, ar gerai, kad i拧sikelia Lietuvos kino studija. Dabar 寞sitikinau, kad ta vieta yra tinkamiausia 啪mon臈ms gyventi. Unikali gamtin臈 aplinka, pu拧ynas tapo d啪iaugsmu ir pasidid啪iavimu daugeliui 膷ia 寞sik奴rusi懦 拧eim懦. Prie拧 prad臈dami projekt膮, daug va啪in臈jome po 艩iaur臈s Europ膮, Vokietij膮, Belgij膮, Olandij膮, Austrij膮 – visur ie拧kojome darnaus ir oraus gyvenimo pavyzd啪i懦. Vis膮 patirt寞 sud臈jome 寞 拧寞 projekt膮. Mums pavyko rasti tinkam膮 mastel寞 ir u啪statymo intensyvum膮. Projekto pl臈totojas „MG Valda“ teisingai suformulavo u啪duot寞, kurios esm臈 – kad visa komplekso teritorija, kiemai b奴t懦 patraukl奴s 啪mon臈ms, kad gal臈t懦 jie ten sodinti sodelius, statyti vaik懦 啪aidim懦 aik拧teles. Beveik visas automobili懦 stov臈jimo vietas numat臈me po啪eminiuose automobili懦 gara啪uose. Neseniai atidar臈me „Pu拧懦 terasas“, jau prad臈jo kilti ir „膭啪uol懦 terasos“. Ne vienas gyventojas i拧rei拧k臈 pad臈k膮 u啪 projekt膮. Jie jau negali 寞sivaizduoti, kad gal臈t懦 gyventi kitur. Tas labai d啪iugina ir m奴s懦 darbui suteikia daug prasm臈s.

 

Apie interjerus. Lietuviai yra tarp Ryt懦 ir Vakar懦. Kalbant apie interjerus, mes turime ir vakarieti拧ko minimalizmo, dar nuo tarpukario laik懦, Kauno tarpukario moderniosios architekt奴ros gen懦, bet, kita vertus, turime ir rytieti拧kumo, prabangos, puo拧ybos nuod臈mi懦. Apskritai esame katalikai – dekoras s臈di m奴s懦 viduje, daug daugiau 拧nekame negu dirbame, nemokame kalb臈ti koncentruotai, forma mums rei拧kia daug daugiau nei turinys. Pirmajame Nepriklausomyb臈s de拧imtmetyje k奴r臈me prabangius interjerus, butaforij膮, pavyzd啪iui, Vilniaus Centrinio gastronomo interjer膮, restoranus „Gele啪inis vilkas“, „Vidudienis“, nes tada bendros interjer懦 tendencijos buvo padaryti stipr懦 寞sp奴d寞. 艩ie interjerai buvo neracional奴s. Tuomet atrod臈, kad jei sukursi prabang懦 interjer膮, tai ir maistas bus skanesnis, ir prek臈s bus paklausesn臈s. Pasirodo, ne, interjeras neturi tiek daug reik拧m臈s. U啪eikite 寞 拧iuolaikin寞 restoran膮 ir pamatysite, kad jis da啪niausiai labai demokrati拧kas, nors bus bandyta pagauti menines 寞啪valgas, bet itin kukliomis interjero priemon臈mis. Pasirodo, svarbiausia restorane yra gero maisto kvapas, skonis, virtuv臈, aptarnavimo kokyb臈, o ne dekoras. Dabar juntu atsiradus寞 visai kit膮 po啪i奴r寞 寞 interjer膮. Interjeras dabar n臈ra skirtas nustebinti, pasirodyti, prisl臈gti. Dabar jis pats nusilenkia klientui: „Tu esi 膷ia karalius, b奴k kaip namie, jauskis 膷ia gerai.“

 

Mus visus visada 啪av臈jo ir 啪avi Vilniaus Senamiestis. Nuva啪iav臋 寞 kit懦 拧ali懦 miestus, mes visada ie拧kome senamies膷io, labai retai kada mus sudomina nauji rajonai, nes da啪niausiai jie ne寞dom奴s, daugma啪 tokie patys, kaip visur. Tie senamies膷iai, kurie sugeba atkurti, parodyti, pagausinti savo 寞vairov臋, ir yra gerai tvarkomi. 漠vairov臈, mano manymu, yra tvarumo pagrindas. Senamiestyje gali atsirasti ir visai nauj懦 pastat懦, bet jie turi b奴ti i拧aug臋 i拧 konteksto, draugi拧ki kitiems pastatams, bet kartu ir nepataikaujantys. Jie turi tur臈ti savo tapatyb臋, savo laikme膷io kokyb臋. Vilniaus Senamiestyje pasigendu 拧iuolaikini懦 pastat懦. D啪iugu, kad Kauno Senamiestis spar膷iai atsigauna. Unikali Kauno tarpukario modernioji architekt奴ra gali tapti 寞domiu ir gausiai lankytinu kult奴ros turist懦 mar拧rutu. Architekt懦 pasaulyje yra milijonai ir jie visada nori pamatyti k膮 nors autenti拧ko. Po kar懦 ir rekonstrukcij懦 to autenti拧kumo Vakar懦 Europoje n臈ra tiek daug, taigi Kaunas b奴t懦 puikus turizmo objektas. Kaune jau prasid臈jo jud臈jimas, siekiantis tinkamai restauruoti ir eksponuoti tarpukario architekt奴r膮, bet kol patys miestie膷iai nesidid啪iuos ir nesupras, kad tai yra didel臈 j懦 miesto vertyb臈, tol dideli懦 poky膷i懦 nebus.

 

Apie urbanistik膮. Apskritai visos Lietuvos kontekste urbanistika yra praradusi savo reik拧m臋, nes mes d臈l nuolat besikei膷ian膷ios vald啪ios negebame planuoti de拧imtme膷iais ar didesniais laiko tarpais 寞 ateit寞. Dar yra per daug vienadieni懦 sprendim懦. Did啪iausia urbanistin臈 Lietuvos miest懦 problema – renovacija. Manau, kad realiai jos laikas jau pramiegotas, nes prab臈go beveik 30 met懦 nuo Nepriklausomyb臈s atk奴rimo, o 拧iandien yra renovuota tik 5 proc. gyvenam懦j懦 nam懦. K膮 toliau su tuo daryti? Ateina laikas, kai nam懦 bus nebegalima renovuoti, juos reik臈s griauti. O kaip griauti, kai jie yra privatizuoti? Tai, mano nuomone, yra mil啪ini拧ka problema. Kita vertus, nueikite 寞 tipi拧k膮 daugiabu膷io kiem膮: ma拧ina lipa ant ma拧inos, n臈ra lift懦, sudau啪ytos laiptin臈s, n臈ra jokios gyvenimo kokyb臈s. Kuo toliau, tuo daugiau 拧ie kvartalai s臈da, zomb臈ja, juose kyla vis didesn臈 socialin臈 寞tampa. Galiausiai tokie namai patys prad臈s gri奴ti, situacija pasidarys katastrofi拧ka, tada teks barstytis pelenus ant galvos ir galvoti, kas kaltas?

 

Gal pats gyvenimas primeta toki膮 l臈t膮 evoliucij膮, kad mes vis v臈luojame? Ar mes i拧 esm臈s pri臈jome Vakarus? Ne. Ar mes i拧 ties懦 pasiek臈me gerov臋, ar mes pasiek臈me auk拧膷iausi膮 architekt奴rin臋 kokyb臋? Tik i拧 dalies...

 

Kaip vertinu Lietuvos architekt懦 mokyklas? VGTU man geriausia architekt懦 mokykla. Labai vertinu j膮 d臈l to, kad 膷ia d臈sto praktikuojantys architektai. Auk拧tosios mokyklos, kurios apsiriboja ka啪kada praktikavusi懦 architekt懦 paskaitomis, mano manymu, palaipsniui krenta 啪emyn. Kita vertus, manau, kad Lietuvos architektai neprisiima ry拧kesnio 寞sipareigojimo lyderiauti visuomen臈je. Jie save mato kaip amatininkus, verslo atstovus, brai啪ytojus. O architektas gal臈t懦 b奴ti ateities matytojas, 拧viesuolis, kvie膷iantis visuomen臋 gyventi s膮moningiau, gra啪iau.

 

Kod臈l a拧 esu visuomeni拧kas? Nes nebijau 啪moni懦, su jais laisvai bendrauju, galb奴t to i拧mok臈 muzika ir buvimas scenoje. Taip pat d臈koju savo likimui, kad teko dom臈tis daugeliu sri膷i懦, trejus metus buvau ir Lietuvos televizijos vadovas, penkerius metus dirbau Lietuvos architekt懦 s膮jungoje Kaune. Ar 拧iandien yra architekt懦-atlant懦, kuri懦 veikla stipriai veikt懦 拧alies urbanistinius procesus, m奴s懦 kult奴r膮, m奴s懦 valstybingum膮? Toki懦 architekt懦 dabar yra ma啪ai. Anks膷iau buvo daugiau. Pavyzd啪iui, Kazys 艩e拧elgis, Vytautas ir Algimantas Nasvy膷iai, Vytautas 膶ekanauskas, Gediminas Baravykas, Algimantas Ma膷iulis, Vytautas Br臈dikis visuomen臈s gyvenime rei拧k臈 daug daugiau nei dabartiniai architektai. 艩iuolaikini懦 architekt懦 pavard啪i懦, pastatyt懦 objekt懦 啪mon臈s ne啪ino. O, pavyzd啪iui, Danijoje yra daug auk拧tesn臈 architekt奴rin臈 kult奴ra ir 啪mon臈s 啪ino savo meistrus, savo architektus. Pas mus 啪ino krep拧ininkus, o architekt懦 ne啪ino... Be abejon臈s, vis懦 dievinamas krep拧ininkas, jei ne寞mes lemiamu momentu, gali tapti tautos prie拧u. O architektas, kuris suk奴r臈 bjaur懦 pastat膮, ar taps jis tautos prie拧u? Abejoju. Architektams nekeliami tokie auk拧ti reikalavimai, kokie keliami krep拧ininkams. Nemokami tokie honorarai. 艩tai kod臈l turime pasaulinio lygio krep拧in寞 ir vietinio lygio architekt奴r膮. Taigi, kas yra Lietuvos elitas? Krep拧ininkai. Bet ne architektai.

 

Ta膷iau galime ir kitaip pa啪velgti 寞 architekto darb膮. Architekt奴ra yra tarnyst臈. Kaip muzikavimas. Tai yra taip pat tarnyst臈. Jei pasikvie膷iate muzikant膮, j奴s tikit臈s i拧 jo patirti ger懦 emocij懦. U啪sakovai ateina pas architekt膮 su jiems r奴pimu klausimu, ir architektas turi rasti ger懦 sprendim懦. Su visa savo meistryste. Klaida, jei architektas ima galvoti, kad yra tiesiog nepakartojamas menininkas, o u啪sakovas neleid啪ia jam su啪yd臈ti. Pasitik臈jim膮 b奴ti savimi reikia u啪sitarnauti.

 

Kita vertus, n臈ra taip, kad architekto estetinis jausmas, meninis intelektas b奴t懦 nesusij臋s su emociniu intelektu, su tam tikru ekologiniu, socialiniu intelektu. Tai susij臋. Nesu snobas, bet, kalbant apie architekt奴r膮, man gali b奴ti negra啪u vien d臈l to, kad tai yra kvaila. Jei nei拧spr臋sta, nefunkcionalu, tai man ir negra啪u.

 

Ar kas nors Lietuvoje keisis? Niekas ne啪ino. Mes turime iliuzij膮, kad viskas turi tur臈ti progres膮, viskas turi ger臈ti. Bet ar tikrai taip turi b奴ti? I拧 ties懦, kaip tikina sociologai, dauguma 啪moni懦… kvail臈ja. Atsirado technologijos, kurios pakei膷ia intelekt膮. Dabar gali br奴k拧tel臈ti 寞 savo mobil懦j寞 lyg 寞 Aladino lemp膮 ir bet k膮 gauti, jau nebereikia net mok臈ti daugybos lentel臈s... Nereikia joki懦 pastang懦 啪inoti ir prisiminti, nes viskas yra suteikiama per i拧mani膮sias technologijas. Tai, viena vertus, labai gerai, kita vertus, labai gr臈sminga. Kiek 啪mogus turi b奴ti s膮moningas, kad gal臈t懦 i拧laikyti savo smalsum膮, nor膮 tobul臈ti, kai tam neb臈ra joki懦 nat奴rali懦 paskat懦... Paprasta u啪sidirbti pinig懦, paprasta nueiti 寞 parduotuv臋, ir taip ratas u啪sidaro...

 

Ar gal臈膷iau numatyti Lietuvos ir Vilniaus ateit寞? Negal臈膷iau. Ji ne nuo architekt奴ros priklauso. Jei nebus dideli懦 kataklizm懦, jei bus rastas Europos tapatyb臈s kriz臈s 寞veikimo receptas...

 

Visur juntama 寞tampa... O architekt奴ra, tarsi gra啪us oreivio balionas, reikalauja giedro ir ramaus dangaus.

 

 

 

 

Architekt奴ra yra materializuotas 啪moni懦 gyvenimo b奴do atspindys. 沤velgiant i拧 Lietuvos architekt奴ros istorijos konteksto, tie laikotarpiai, kurie buvo brandesni, dav臈 ir brandesn臋 architekt奴r膮. Lietuva nuo viduram啪i懦 yra neatskiriama Vakar懦 Europos dalis. Turime vis懦 stili懦 pastat懦, b奴ding懦 Vakar懦 Europai. Laikas senuosius stilius i拧tryn臈, ta膷iau dar turime daug baroko, klasicizmo, neoklasicizmo pavyzd啪i懦, modernizmo.

 

Auk拧tai architekt奴rinei kokybei pasiekti reikia ir tokios pat auk拧tos ekonomikos ir atitinkamo kult奴rinio konteksto. Diktuoti pasauliui madas mums 拧iandien b奴t懦 per sunku. Bet, kalbant apie menin臈s rai拧kos pasiekimus per 26-erius Nepriklausomyb臈s metus, man atrodo, kad m奴s懦 architektai atitinkamai suvok臈 ir atspind臈jo nepaprast膮 nepriklausomos Valstyb臈s atstatymo kontekst膮.

 

M奴s懦 regionui b奴dinga kontekstuali architekt奴ra ir nat奴ralios prielaidos jos gimimui. Skandinav懦 architekt奴ra gim臈 i拧 j懦 klimato zonos, gamtos, visuomen臈s, pasiekusios bendr膮 kult奴rin臋 brand膮... Tokioje aplinkoje ir gali atsirasti Alvaro Alto architekt奴ra. Tam, kad susiformuot懦 kokia nors specifin臈 architekt奴ros kryptis ar stilius, reikalinga atitinkama kult奴rinio indentiteto rai拧ka.

 

Trys de拧imtme膷iai 拧alies architekt奴rai yra ir didelis, ir trumpas laikotarpis. Pavyzd啪iui, per trisde拧imt met懦 vietoje beduin懦 gyvenviet臈s buvo pastatytas 拧iuolaikinis megapolis Dubajus arba Kazachstane pastatyta nauja sostin臈 Astana. Tod臈l 寞vertinti m奴s懦 pasiekimus n臈ra paprasta. Buvo laikotarpis, kai stat臈me sporto arenas, o pastaruoju metu statome ap啪valgos bok拧tus... Deja, vertinant 拧iuos pasiekimus bendrame 拧alies ekonominio ir demografinio lygmens kontekste, prioritetai 拧iandien atrodo labai diskutuotini.

 

Kaip galima vertinti poky膷ius kitose srytise? Per ma啪ai d臈mesio buvo skirta nauj懦 mokykl懦, dar啪eli懦 statybai. Galima pasiteisinti tuo, kad l臈拧os buvo skirtos esam懦 mokykl懦 renovacijai. Taip, dabar suremontuotose mokyklose nepu膷ia v臈jas ir 拧ilta, bet mes vis tiek turime per ma啪ai pastat懦, kuriuose b奴t懦 寞vykdyti auk拧膷iausius reikalavimus atitinkantys strukt奴riniai poky膷iai. O juk auk拧膷iausius standartus atitinkantys pastatai vis懦 pirma rodo socialin臋 atsakomyb臋 ir kult奴rin臋 brand膮. Galb奴t vienintelis teigiamas pavyzdys yra aktyvi Balsi懦 bendruomen臈, inicijavusi naujos mokyklos statyb膮. 艩iandien 拧i mokykla yra ne tik 拧iuolaikin臈 bendrojo lavinimo 寞staiga, bet ir labai aktyvaus visuomeninio kult奴rinio gyvenimo namai. Taigi, bendruomen臈 mato kokybinius poky膷ius.

 

D啪iugina, kad per paskutin寞j寞 de拧imtmet寞 buvo pastatyta daug nauj懦 kokybi拧kos architekt奴ros auk拧t懦j懦 mokykl懦 pastat懦 Vilniuje ir Kaune. Ypa膷 啪avi Rolando Paleko, Gintaro 膶aikausko, Remigijaus Bimbos Vilniaus universitetui skirti architekt奴ros k奴riniai.

 

Apskritai kokybiniai poky膷iai Vilniaus architekt奴roje labai ry拧k奴s, ypa膷 de拧iniajame Neries krante. Komercini懦 pastat懦 kompleksai aplink savivaldyb臋 Konstitucijos prospekte iki pat Lietuvos edukologijos universiteto 啪iedo yra koncentruota kokybi拧kai realizuot懦 ir vis dar realizuojam懦 architekt奴ros objekt懦 vieta. I拧skir膷iau architekto Audriaus Ambraso projektuotus prekybos centro „Europa“ ir banko „Swedbank“ pastatus. Labai vertinu s臈kming膮 architekt懦 Audriaus Bu膷o, Dariaus 膶aplinsko ir Gintaro Kuginio Nacionalin臈s dail臈s galerijos rekonstrukcij膮, kaip ypa膷 takti拧k膮 ir pagarbi膮 modernizmo paveldui.

 

Apie paveld膮 naujos architekt奴ros kontekste. Pra臈jusio 拧imtme膷io modernizmo architekt奴ros paveldas, mano nuomone, 拧iandien yra per ma啪ai 寞vertintas. Atsi啪velgiant 寞 mums primest膮 imperijos ideologin寞 kontekst膮, lietuvi懦 architekt奴ra tuo metu geb臈jo i拧siver啪ti ir b奴ti pavyzdys kitiems, pavyzd啪iui, Vytauto 膶ekanausko, broli懦 Vytauto ir Algimanto Nasvy膷i懦, Nijol臈s Bu膷i奴t臈s, Romo ir Au拧rel臈s 艩ilinsk懦, Gintauto Telksnio k奴ryba. Deja, jau esame prarad臋 kai kuriuos v臈lyvojo modernizmo statinius: N. Bu膷i奴t臈s bald懦 parduotuv臋, R. ir A. 艩ilinsk懦 unikal懦 vandens bok拧t膮 Druskininkuose, daugum膮 nepakartojam懦 G. Telksnio pastat懦.

 

Akivaizdu, kad pastarojo meto komercinis kontekstas u啪go啪ia paveld膮. U啪mies膷io degalin臈s ir stamb奴s komerciniai pastatai atsirado miesto centrin臈je dalyje. Naujai verslinink懦-pl臈totoj懦 kartai sunku 寞sivaizduoti praeinan膷i懦 laikotarpi懦 reik拧mingesni懦 statini懦 prasm臋. Manau, kad daug ko neteksime, jei 拧ie pastatai bus nugriauti vien tik tam, kad vietoje j懦 kilt懦 nauji prekybos centrai. Prekybos tinkl懦 at臈jimas, pavyzd啪iui, 寞 Vilniaus urbanistin寞 audin寞, kokybine prasme n臈ra 寞vertintas. Tai did啪iausias 拧io laikotarpio pralaim臈jimas. Mano nuomone, stamb奴s prekybos centrai netur臈t懦 ver啪tis 寞 istori拧kai verting膮 urbanistin寞 kontekst膮. Istoriniai miest懦 centrai yra vertingi savo architekt奴rinio paveldo 寞vairove, juose prioritetas skiriamas p臈s膷i懦j懦 jud臈jimui, o ne automobili懦 statymo aik拧tel臈ms prie savaitgalio apsipirkimo centr懦. Ypa膷 d臈l to nuken膷ia XX a. II pus臈s geros architekt奴ros pavyzd啪iai.

 

Statant naujus komercin臈s paskirties statinius, verslinink懦 pagrindinis tikslas yra pelnas. Tam naudojamos 寞vairios priemon臈s. Viskas maksimaliai privalo b奴ti racionalu, tad auk拧tesn臈s aplinkos ir architekt奴rin臈s kokyb臈s ar statini懦 tvarumo klausimai tokios statybos procesuose da啪niausiai n臈ra prioritetiniai. Kalbant apie valstyb臈s finansuojamus objektus, mano nuomone, visgi neturime u啪sibr臈啪ti tikslo statyti u啪 ma啪iausi膮 kain膮. Ydinga, kai ta pati pirkimo metodika taikoma tiek trumpalaikiam inventoriui, tiek statiniams, kurie turi stov臈ti 100 ir daugiau met懦. Pa膷iam teko realizuoti tokius objektus. Sud臈tinga dirbti architektui, kai u啪sakovai samdo pat寞 pigiausi膮 statybinink膮, o statybininkai nori „atrasti“ pa膷i膮 pigiausi膮 pasaulyje med啪iag膮... Ypa膷 apgail臈tini rezultatai matomi visuomeniniuose pastatuose.

 

Architektams 拧is laikotarpis pakankamai sud臈tingas. Jei pa啪i奴r臈sime, kaip 啪odyne apibr臈啪iama s膮voka „architektas“, rasime paai拧kinim膮 – pagrindinis statybininkas. Bet 拧iandien statyb懦 aik拧tel臈se matome gerokai pakitusius santykius tarp statybos proceso dalyvi懦. Daug sprendimo gali懦 tiek projektuojant, tiek ir realizuojant objektus yra gav臋 statybos valdytojai. Tai i拧 esm臈s kei膷ia statybos proceso dalyvi懦 santykius. Da啪nai tenka projektuoti pastatus su u啪sakovais bendraujant per tarpinink膮. Kai sprendim懦 ir atsakomyb臈s galios n臈ra proporcingos, pastebimas statybos proces懦 darnos ir, kai kuriais atvejais, statybos kult奴ros nebuvimas. O tai irgi daro nema啪膮 寞tak膮 kokybi拧kos aplinkos k奴rimui.

 

Taip susiklost臈, kad gyvenime dirbau daugiau prie t奴rini懦, bet ne urbanistini懦 projekt懦. Bet architekt奴rin臈 urbanistin臈 problematika yra neatsiejama. K膮 manau apie id臈j膮 tankinti Vilni懦? Man ne kart膮 teko m膮styti 拧iuo klausimu. Visgi esu 拧ios krypties kritikas. Jei gr寞啪tum臈me prie XX a. pabaigos architekt奴ros, turiu pasakyti, kad, nepaisant 啪emesnio lygio pastat懦 kokyb臈s, po啪i奴ris 寞 erdv臋, kuri turi atsirasti aplink gyvenam膮j寞 statin寞, buvo gerokai palankesnis 啪mogui. Man ir 拧iandien Europoje geriausio miesto pavyzdys yra Helsinkis, kuriame urbanizuotos ir gamtin臈s aplinkos santykis yra pagrindinis prioritetas. I拧 esm臈s XX a. pabaigoje buvo juntamas humani拧kesnis po啪i奴ris 寞 gyvenam膮sias erdves. 艩iandien, mano nuomone, juntamas gr寞啪imas 寞 XIX ar XX a. prad啪i膮. Tankinimas savaime nei拧sprend啪ia kit懦 urbanistini懦 problem懦, tik jas didina. Esant nei拧pl臈totai visuomeninio transporto infrastrukt奴rai, miesto tankinimo rezultatai bus padid臈jusi aplinkos tar拧a ir diskomfortas. Mes tankiname centrus, bet m奴s懦 butai ma啪臈ja. Galima pa啪velgti, kokie procesai vyksta Ukmerg臈s gatv臈je Vilniuje, kaip jau膷iasi 拧iame rajone gyvenantys 啪mon臈s. Gyventojai nat奴raliai stengiasi b臈gti nuo toki懦 erdvi懦. Akivaizdu, kad bandymas tankinti miest膮 nekelia aplinkos kokyb臈s, dar blogiau – didina gyventoj懦 atskirt寞, o komercin臈 statyba pasiglem啪ia geriausias miesto vietas, kur gal臈t懦 atsirasti nauja mokykla, dar啪elis ar bendruomen臈s centras.

Analizuojant bendr膮 Lietuvos urbanistikos situacij膮, tenka apgailestauti, kad problema yra ne pati urbanistika, bet nestabdoma 啪moni懦 emigracija. Dabar galvoti apie pramon臈s ir gamybos pl臈tr膮 ma啪esniuose Lietuvos miestuose yra problemi拧ka. Mes susikoncentravome 寞 tris did啪iuosius Lietuvos miestus: Vilni懦, Kaun膮, Klaip臈d膮. Tai, mano nuomone, yra urbanistinis pralaim臈jimas, nes dideli懦 miest懦 gyventojai, kilus 寞vairiems kataklizmams, yra labiausiai pa啪eid啪iami.

 

Ar turime tipi拧k膮 savo regiono architekt奴ros mokykl膮? Gyvename atvirame pasaulyje, tad mus pasiekia visos naujausios tendencijos. Per 拧寞 laikotarp寞 turime suk奴r臋 tai, k膮 gal臈tum臈me pavadinti gera architekt奴ros mokykla m奴s懦 拧alies kontekste – m奴s懦 absolventai nesunkiai integruojasi ir randa darb膮 Vakar懦 Europos rinkose. Bet kalb臈ti apie architekt奴ros mokykl膮, kuri suformuot懦 savo stili懦 ir menin臋 rai拧k膮, dar per anksti. Apie tai diskutavome VGTU Architekt奴ros fakultete kurdami nauj膮 penkeri懦 met懦 vientis懦j懦 studij懦 program膮. Reikia 寞vertinti savo kult奴rinio ir klimatinio konteksto reik拧m臋, labiau vertinti savo med啪iagas, balti拧kumo gen膮 m奴s懦 s膮mon臈je, daugiau atsigr臋啪ti 寞 m奴s懦 etnografin寞 palikim膮, i拧siai拧kinti, kod臈l naudojame vienokias ar kitokias med啪iagas. Pavyzd啪iui, gyvenam懦j懦 nam懦 statyboje per ma啪ai d臈mesio skiriame moliui, jo vertingosioms savyb臈ms. M奴s懦 klimatin臈 zona pasi啪ymi labai ry拧kiais temperat奴r懦 ir sezon懦 poky膷iais, o m奴s懦 tradicin臈s statybin臈s med啪iagos, pavyzd啪iui, molis ir medis, savo inercija 拧i膮 kait膮 „i拧lygina“. Savito ir i拧skirtinio stiliaus atsiradim膮 gal臈t懦 stipriai paveikti didesnis d臈mesys kult奴riniam ir klimatiniam kontekstui, pagarba gamtinei aplinkai bei tinkamo gyventi ir dirbti konteksto suvokimas.

 

Mes patys turime jaustis stipresni, tuomet sukursime ir toki膮 architekt奴r膮, kuri膮 b奴t懦 galima identifikuoti kaip lietuvi拧k膮j膮. Brand啪iai architekt奴rai reikalingas brandus gyvenimas.