黑料不打烊

Bene kiekvienas lietuvis 啪ino, kad Vilnius yra daug ma啪esnis u啪 Ryg膮. Ir tai turi did啪iuli懦 privalum懦. Bet turb奴t tikrai ne visi 啪ino, kad prie to reik拧mingai prisid臈jo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architekto prof. Kazio 艩e拧elgio pasi奴lyta id臈ja – Lietuvos vieninga apgyvendinimo sistema.

 

艩is miest懦 pl臈tros b奴das i拧 esm臈s nul臈m臈 Lietuvos etnin臋 sud臈t寞 ir nedidelius a拧tuonis Lietuvos miestus pavert臈 turtingais, gyvais pramon臈s, kult奴ros rajonais. 艩is prie拧 50 met懦 prof. K. 艩e拧elgio pasi奴lytas Lietuvos urbanizacijos kelias buvo ne tik tam metui racionalus sprendimas, bet ir toliaregi拧ka strategija.

 

 

„Architektas K. 艩e拧elgis – Lietuvos urbanistikos patriarchas – paliko neabejotinai gil懦 r臈啪寞 ne tik kra拧to architekt奴roje ir urbanistikoje. Dr寞stu tvirtinti, kad profesorius yra daugiau nei kra拧tui daug nusipelniusi i拧kili asmenyb臈, tai yra veikiau rei拧kinys, gal net Lietuvos istorin臈 gair臈“, – sako jo mokinys VGTU prof. Jurgis Vanagas. Deja, kaip pastebi prof. J. Vanagas, K. 艩e拧elgiui asmeni拧kai teko patirti daug i拧gyvenim懦, kilusi懦 d臈l susiklos膷iusi懦 dramati拧k懦 istorini懦 aplinkybi懦.

 

K. 艩e拧elgis gim臈 1915 m. 沤eimi懦 kaime, netoli Kamaj懦 miestelio. 1934 m. baig臈 K臈daini懦 auk拧tesni膮j膮 kult奴rtechnikos mokykl膮. 1937 m. 寞stojo 寞 VDU Technikos fakulteto Statybos skyri懦. Tuometis skyrius i拧leisdavo diplomuotus statybos in啪inierius, bet studij懦 metais profesorius Mykolas Songaila reikliai atsirinkdavo architekt奴rai gabesnius studentus ir diplominiam projektui jiems leisdavo pasirinkti architekt奴rin臋 tem膮. Tarp reikliai atrinkt懦j懦 pateko ir K. 艩e拧elgis. B奴damas gabus ir teikiantis vil膷i懦 absolventas, jis gavo pasi奴lym膮 likti d臈stytojauti universitete. Deja, 寞sib臈g臈j臋s II pasaulinis karas l臈m臈 tai, kad dirbti pagal tikr膮j膮 profesij膮 jis jau negal臈jo.

 

„Vyko karas, 寞 kurio verpet膮 K. 艩e拧elgis buvo 寞suktas itin skausmingai. Jo biografija, savo neprilygstamu dinami拧kumu, intensyvumu, dramati拧kumu, sukre膷ian膷iais 寞vykiais, saky膷iau, netgi „kinematografi拧kumu“ gal臈t懦 tapti 寞domios epoch膮 iliustruojan膷ios kino juostos scenarijaus siu啪etu. Besitraukiant nuo art臈jan膷io fronto, nuo atsitiktin臈s kulkos 啪奴sta K. 艩e拧elgio 啪mona, o t臈vi拧k臈je nu拧aunamas t臈vas. Nuo karo ir staigi懦 netek膷i懦 K. 艩e拧elgis traukiasi 寞 Vakarus: i拧 prad啪i懦 寞 Austrij膮, v臈liau – 寞 Vokietij膮. 漠 Kaun膮 K. 艩e拧elgis po ilg懦 klajoni懦 sugr寞啪ta 1945 metais ir pakvie膷iamas dirbti 寞 KU Miest懦 planavimo katedr膮, kuriai tada vadovavo doc. Steponas Stulginskis. 1949 metais Steponui Stulginskiui sukurpiama politin臈 byla ir jis i拧tremiamas 寞 Ekibast奴zo angli懦 拧achtas, v臈liau – 寞 D啪ezkazgano vario kasyklas. Doc. Stepono Stulginskio pareigas perima K. 艩e拧elgis ir jas jis eina 31 metus“, – sud臈tingus architekto biografijos faktus br臈啪ia prof. J. Vanagas.

 

 

„1945 met懦 vasar膮 Kaunas buvo pustu拧tis. Daugelio sen懦j懦 gyventoj懦 jau nebebuvo – vieni pasitrauk臈 寞 Vakarus, kiti i拧va啪in臈jo po kaimus, pas t臈vus, pas gimines, kur dar buvo kas valgyti. 沤mon臈s buvo prisl臈gti, daugelis neteko artim懦j懦, suma啪臈jo pa啪寞stam懦, draug懦, pl奴do nauji 啪mon臈s i拧 Ryt懦. Ma啪ai kas liko i拧 senojo prie拧karinio mielo Kauno – tik namai, gatv臈s, med啪iai tie patys, bet 啪mon臈s – nebe tie. Po gatves slankiojo i拧 armijos pab臈g臋 ir demobilizuoti kareiviai, karo suluo拧inti invalidai: be nam懦, be darbo, dauguma prarad臋 啪mogi拧kumo liku膷ius. Pl臈拧imai, prievartavimai buvo kasdienis rei拧kinys“, – tok寞 寞ra拧膮 apie pokarin寞 Kaun膮 randame paties prof. K. 艩e拧elgio atsiminimuose. 

 

 

 

Pasak prof. J. Vanago, profesorius K. 艩e拧elgis tur臈jo ir pareigos T臈vynei jausm膮, ir didelius 寞gimtus gabumus, ir 寞啪valgi膮 nuovok膮 sumaniai pasinaudoti tuo, k膮 jam leido laikmetis. K. 艩e拧elgis ne tik stiprino Urbanistikos katedr膮, bet ir suk奴r臈 pla膷iai 啪inom膮 urbanistikos mokykl膮 pla膷i膮ja 拧io 啪od啪io prasme, kaip mokslo 啪idin寞.

 

„Urbanistika buvo tapusi labiausiai patrauklia erdv臈s formavimo moksl懦 sfera. Katedros aukl臈tiniai, aspirantai, d臈stytojai ir asmenys, neatsiejamai susij臋 su katedra, savo tolesne moksline veikla nenutolo nuo mokslo darbo ir tapo 啪inomais bei pripa啪intais ne tik Lietuvoje mokslininkais, architekt奴ros teoretikais, 寞vairi懦 presti啪ini懦 premij懦 laureatais. Tarp j懦 yra keturi habilituoti architekt奴ros daktarai profesoriai, keturi Nacionalin臈s premijos laureatai, trys Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatai, keturi Lietuvos architekt懦 s膮jungos architekt奴ros riteriai, du akademikai. Katedros nari懦 gauti vyriausybiniai, ministerij懦, miest懦 vadov懦 apdovanojimai, garb臈s ra拧tai, pad臈kos – nesuskai膷iuojami“, – vardija K. 艩e拧elgio mokinys.

 

Dar a拧tuntajame XX a. de拧imtmetyje 臈m臈 megztis glaud奴s katedros ry拧iai su u啪sienio architekt奴ros mokyklomis. Ypa膷 pastov奴s ir intensyv奴s jie nusistov臈jo su Veimaro auk拧t膮ja architekt奴ros ir statybos mokykla – garsiojo pasaulinio masto moderniosios architekt奴ros centro – Bauhauzo lop拧iu.

 

„Garsioji Bauhauzo tradicij懦 paveld臈toja Weimaro mokykla buvo tipi拧ka deduktyvaus planavimo atstov臈. Vokie膷iams buvo labai smalsu susipa啪inti su mokykla-partnere. Juos 啪av臈jo Urbanistikos katedros student懦 ir diplomant懦 darbai, kur áuk拧tos urbanistin臈s materijos buvo i拧detalizuojamos iki tobulai i拧spr臋sto architekt奴rinio u啪statymo lygmens. Tai buvo tikri katedros triumfo metai“, – prisimena prof. J. Vanagas.

 

 

Dirbdamas prof. K. 艩e拧elgio vadovaujamoje katedroje, prof. J. Vanagas 寞sitikino, kad pasiekti rezultatai nebuvo atsitiktinis rei拧kinys. Studentai gerb臈 ir m臈go savo profesori懦, ne tik rod啪ius寞 asmenin寞 pavyzd寞, bet ir mok臈jus寞 寞kv臈pti, paprast膮, 啪mogi拧k膮, nesipuikuojant寞 titulais ir visada pasirengus寞 i拧klausyti j懦 nuomon臋. Jis mielai dalyvaudavo student懦 diskusijose, iki galo i拧s臈d臈davo j懦 mokslin臈se konferencijose, neatsisakydavo pabuvoti ir i拧moningose studenti拧kose vakaron臈se. Jose mok臈jo b奴ti 拧maik拧tus, nenuobodus, jaut臈, kada ir kaip 寞pilti „alyvos“, o jei juokdavosi, tai iki a拧ar懦.

 

Toks bendravimas su studentais, pasak prof. J. Vanago, negim臈 savaime. Viena i拧 daugialyp臈s prof. K. 艩e拧elgio veiklos pusi懦 buvo „atostog懦 variantas“ – nuolatin臈s ekspedicijos tyrin臈jant liaudies architekt奴r膮. Jose kartu su universiteto studentais jis praleido daugel寞 savo vasar懦. Dulk臈tais pokario vie拧keliais dardan膷ia atvira pusantratone jie i拧mai拧臈 kone vis膮 Lietuv膮. Etnografiniuose kaimuose fiksuodavo nykstan膷ius vertingus liaudies architekt奴ros statinius – trobas, svirnus, kluonus, kry啪keli懦 koplyt臈les su tada dar nei拧grobstytais r奴pintoj臈liais ir nei拧vartytus pakel臈s kry啪ius.

 

 

Prof. K. 艩e拧elgio sumanyt懦 kra拧totyros ekspedicij懦 metu studentai su matuokl臈mis i拧nar拧ydavo pridulk臈jusias, voratinkliais apraizgytas pastoges, perprasdavo s膮spar懦, karniz懦, duonkepi懦 krosni懦 konstrukcijas, persipie拧davo unikalius, laiko i拧varpytus fasad懦 dro啪inius, apr奴dijusi懦 kalvi拧kos meistryst臈s kry啪i懦, v臈trungi懦, tvoreli懦 ornamentus. Sen懦j懦 krai膷io skryni懦 puo拧yba susi啪av臈jusiems b奴simiesiems architektams gera拧ird臈s sod啪i懦 mo膷iut臈s neretai ir atverdavo jas, i拧did啪iai, bet su atod奴siais aprodydavo savo tolimomis jaunomis dienomis darb拧膷i懦 rank懦 i拧austus gra啪umus.

 

„Tai buvo ne tik gera profesin臈, bet kartu ir gyvenimo mokykla. Ant miesto grindinio u啪aug臋 vaikai visam gyvenimui 寞simin臈 su 拧alto pieno gurk拧niu 寞kv臈pt膮 gaivi膮 puodyn臈s v臈s膮, ant ajer懦 tik k膮 i拧keptos 拧iltos duonos kvap膮. I拧 ekspedicij懦 b奴simieji architektai gr寞啪davo ne tik pails臈j臋, dvasi拧kai praturt臈j臋. I拧 ten jie parsive啪davo ir stirtas vatmano lak拧t懦 su kaim懦, sodyb懦 planais, trob懦 fasad懦, pj奴vi懦 abrisais, prieangi懦 dro啪ini懦 ir kaimi拧kos kalvininkyst臈s „c奴dais“. I拧 j懦 v臈liau gim臈 ne viena profesoriaus monografija apie dabar jau visi拧kai i拧nykus寞 Lietuvos kaimo architekt奴ros paveld膮“, – prisimena K. 艩e拧elgio mokinys.

 

 

Prof. K. 艩e拧elgis yra geriausiai 啪inomas kaip Lietuvos vieningos apgyvendinimo sistemos projekto ir disertacijos 拧ia tema autorius. Jo pasi奴lytas miest懦 planavimo modelis tam tikra prasme nul臈m臈 etnin臋 Lietuvos sud臈t寞. Pasak prof. J. Vanago, vieninga apgyvendinimo sistema – istorinis dokumentas, kurio iki 拧iol dar tinkamai ne寞vertino naujausia Lietuvos istorija.

 

„Dar 1964 metais „chru拧膷iovinio atlyd啪io“ tarpsniu kiekvienai respublikai buvo 拧iek tiek leista kurti savo industrializacijos ir urbanizacijos schem膮. Prof. K. 艩e拧elgis buvo para拧臋s disertacij膮 apie viening膮 apgyvendinimo sistem膮, kurioje, atsi啪velgdamas 寞 Lietuvos miest懦 tinkl膮, nedidelius miestelius, pasi奴l臈 visai kitoki膮 negu kitose respublikose koncepcij膮 – decentralizacij膮. Sudarytoje Lietuvos suplanavimo schemoje buvo numatytas tolygus miest懦 tinklo pl臈tojimas, suteikiant prioritet膮 ma啪iems bei vidutinio dyd啪io miestams ir stabdant did啪iausi懦 kra拧to miest懦 – Vilniaus ir Kauno – augim膮. Buvo suteiktas impulsas ugdyti kitus a拧tuonis region懦 centrus – Alyt懦, Jurbark膮, Klaip臈d膮, Marijampol臋, Panev臈啪寞, Plung臋, 艩iaulius, Uten膮. Nauja ir toliau vystoma tradicin臈 pramon臈 tuose miestuose telk臈 nekvalifikuot膮 darbo j臈g膮 i拧 apymies膷i懦, o specialistus jai reng臈 Lietuvos auk拧tosios mokyklos. Taip buvo labai apgalvotai pristabdyta masin臈 darbuotoj懦 migracija i拧 Ryt懦. Tokia Lietuvos teritorij懦 planavimo specialist懦 ir profesoriaus K. 艩e拧elgio politika ma啪懦 ma啪iausiai stebino Maskvos valdininkus. Mat daugelis kit懦 s膮jungini懦 respublik懦 vadov懦 laik臈si prie拧ingos politikos: stengtasi kaip 寞manoma labiau pl臈toti sostines. Buvo taisykl臈, kad jei miestas nori tur臈ti metro, jam privalu tur臈ti milijon膮 gyventoj懦. Latviai buvo beveik pasiek臋 拧寞 skai膷i懦... B奴tent tod臈l anuomet daugeliui s膮jungini懦 respublik懦 gyventoj懦 trys Baltijos valstyb臈s asocijavosi su Latvija ir ypa膷 Ryga. Kaip parod臈 ateitis, kad prof. K. 艩e拧elgio pasi奴lytas Lietuvos urbanizacijos kelias buvo toliaregi拧ka strategija. Tikiu, kad kada nors lietuviai tikrai 寞vertins 拧寞 i拧minting膮 istorin寞 prof. K. 艩e拧elgio sprendim膮“, – apie svarbiausi膮j寞 urbanisto darb膮 pasakoja prof. J. Vanagas.

 

Kas paskatino prof. K. 艩e拧elg寞 imtis plataus masto teritorij懦 planavimo darb懦 ir tapti „balta varna“ sovietini懦 respublik懦 kontekste? Kaip tvirtina prof. J. Vanagas, septintajame XX a. de拧imtmetyje pasaulin臈je literat奴roje, skirtoje naujausiai urbanistikai, rajoninis planavimas vis labiau ir labiau buvo pripa啪寞stamas kaip svarbus kra拧to ekonomikos pl臈tojimo svertas. Tikriausiai 拧ie poky膷iai paskatino imtis nauj懦 urbanistinio planavimo metod懦 ir taip gim臈 jo pla膷iai i拧gars臈jusi Lietuvos vieninga apgyvendinimo sistema.

 

 

Kaip tikina VGTU Urbanistikos katedros ved臈ja doc. dr. Dalia Dijokien臈, prof. K. 艩e拧elgis tur臈jo ypating膮 toliaregi拧kumo jausm膮.

 

„Nuostab膮 kelia tai, kad prof. K. 艩e拧elgis dar septintajame de拧imtmetyje pokario Europos ir Soviet懦 S膮jungos ma啪懦j懦 miest懦 prioritetinio ugdymo urbanistin臈je doktrinoje sugeb臈jo 寞啪velgti galimyb臋 kurti Lietuvoje socialiniu, kult奴riniu, funkciniu, ekologiniu bei ekonominiu po啪i奴riais subalansuot膮 gyvenvie膷i懦 sistem膮, pateikti tokios sistemos model寞 ir nurodyti jos realizavimo b奴dus. 艩i teorija leido netrukus Lietuvoje prasid臈jus寞 intensyv懦j寞 urbanizacijos tarpsn寞 (1970–1990 m.) pakreipti kitokia linkme – stabdyti did啪i懦j懦 miest懦 augim膮, suma啪inti periferini懦 rajon懦 depopuliacij膮, optimizuoti 拧alies urbanizuot懦 ir gamtini懦 rajon懦 i拧sid臈stym膮, sukurti patog懦 socialinio, kult奴rinio ir gamybinio aptarnavimo centr懦 tinkl膮, apsaugoti Lietuvos did啪iuosius miestus nuo Soviet懦 S膮jungos taut懦 imigracijos. Dabar analogi拧ki principai, kaip siektinas tikslas, imti deklaruoti 寞vairiuose Europos S膮jungos dokumentuose ir konvencijose“, – apie K. 艩e拧elgio darbo aktualum膮 拧iandien pasakoja VGTU Urbanistikos katedros ved臈ja doc. dr. D. Dijokien臈.

Kaip vertina prof. K. 艩e拧elgio mokinys VGTU Urbanistikos katedros profesorius Zigmas Jonas Daunora, rengiant pirm膮j膮 Lietuvos rajoninio planavimo schem膮 ypa膷 daug d臈mesio buvo skirta 拧alyje susiklos膷iusio gyvenvie膷i懦 tinklo ypatumams. Kita vertus, buvo siekta i拧ry拧kinti Lietuvos gamtinio, 奴kinio ir kult奴rinio konteksto savitumus, kuriems netiko tuomet Soviet懦 S膮jungoje kurtos apgyvendinimo schemos.

 

Baigiantis pirmosios rajoninio planavimo schemos galiojimo terminui (1980 m.), Lietuv膮 vis tik pasiek臈 Maskvos centrinio urbanistikos instituto parengti Grupini懦 gyvenvie膷i懦 sistem懦 formavimo Soviet懦 S膮jungos teritorijoje metodiniai nurodymai ir reikalavimas j懦 laikytis rengiant respublikines schemas. Naujieji Centro nurodymai buvo orientuoti 寞 globalistines id臈jas anks膷iau paskelbtos „Generalnaja sistema rasselenija na territoriji SSSR“ vizijos, kurioje, pasak prof. Z. J. Daunoros, atskiros respublikos jau nebeegzistuoja.

 

„Tiesiogiai pavald啪i懦 Centrui Lietuvos valstybini懦 institucij懦, t. y. Statybos reikal懦 komiteto, Plano komisijos, bla拧kymasis truko neilgai – parengti nauji apgyvendinimo sistemos formavimo variantai trumpame Statybos reikal懦 komiteto pos臈dyje pripa啪inti netinkamais ir palikta galioti pirmoji schema. Jos regionin臈 strukt奴ra, Lietuvai atk奴rus valstybingum膮, su neesmin臈mis korekt奴romis (regionai tapo apskritimis, rajonai – savivaldyb臈mis, 啪em臈s 奴kio mikrorajonai – kaimo seni奴nijoms) buvo 寞tvirtinta 寞statymais ir toliau lieka gyvuoti. Lietuvai tapus Europos S膮jungos nare, taigi pra臈jus 40 met懦 nuo pirmosios Lietuvos rajoninio planavimo schemos patvirtinimo, paai拧k臈jo, kad analogi拧ki policentri拧kos pl臈tros principai deklaruojami 寞vairiuose Europos S膮jungos dokumentuose, pavyzd啪iui, Europos urbanistikos chartijoje (1993), Baltijos regiono 拧ali懦 urbanistin臈s pl臈tros 2000 m. vizijoje (1994), ESPON (European spatial planning observation network) ataskaitose (2005, 2006). 沤inoma, tam tikras pirmosios K. 艩e拧elgio sukurtos rajoninio planavimo schemos tikslinimas 拧iandien yra reikalingas. Ypa膷 寞vertinant poindustrin臈s pl臈tros, gyventoj懦 ma啪臈jimo, i拧augusi膮 uostamies膷io svarb膮 ir kitas naujas s膮lygas“, – tikina prof. Z. J. Daunora.

 

 

„Pokariu prof. K. 艩e拧elgio ir bendramin膷i懦 pastangomis Lietuvoje prad臈ti diegti urbanistikos studij懦 pagrindai, dalyko samprata, u啪duotys ir j懦 sprendimo principai. Ne啪i奴rint privalomos visai Soviet懦 S膮jungai unifikuotos studij懦 programos, universitete urbanistikos studijos 臈jo savu – artimu vakarieti拧kai patir膷iai – keliu. Profesoriaus projektai, tyrimai, para拧ytos knygos yra autenti拧ko urbanistikos mokslo ir praktikoje 寞gyvendint懦 projekt懦 pamatas ir kertinis akmuo“, – apie prof. K. 艩e拧elgio k奴rybin寞 palikim膮, aktual懦 dar ir 拧iandien, pasakoja VGTU Urbanistikos katedros ved臈ja doc. dr. D. Dijokien臈.

 

 

„I拧 1993 metais baigusio aktyvi膮 pedagogo veikl膮 K. 艩e拧elgio mes per臈m臈me katedr膮 lyg estafet臈s lazdel臋, kartu su jo priesakais, su 寞sipareigojimais t臋sti pa啪angi膮sias tradicijas, kaip dabar sakoma, „nenuleisti kartel臈s“. Nauji rinkos ekonomikos santykiai, ir ypa膷 Lietuvoje pasirinktas, mano manymu, ne pats geriausias urbanistin臈s politikos modelis, kai fakti拧kai eliminuota centralizuota miest懦 valdymo politikos kontrol臈 ar bent jau imperatyvi jos konsultacija, kai hierarchizuota miest懦 planavimo projekt懦 寞sakmumo nuostata ne tik liko tik popieriuje, bet ir virto veikiau savo pa膷ios prie拧prie拧a – at啪agariu planavimo strategijos vektoriaus pasisukimu nuo detali懦 寞 visum膮. Tai l臈m臈, kad miest懦 bendrieji planai mechani拧kai lipdomi 寞 posesij懦 ir vald懦 mozaik膮, pana拧iai kaip vaiki拧ka „Lego“ kalad臈li懦 d臈lion臈“, – tikina prof. J. Vanagas.

 

Savieigai paliktas miest懦 bendr懦j懦 plan懦 sudarymo ir tvirtinimo vyksmas, pasak profesoriaus, palieka atvirus vartus netoliaregi拧kiems urbanistiniams sprendiniams ir korupcijai. Planavimo darbuose 寞si拧aknij臋s dempingas, d臈l kurio projekt懦 rinkoje, kaip ir vie拧uosiuose pirkimuose, u啪sakovai pasirenka ne giliavagius sprendinius, bet pigesn寞 pagr臈bstym膮 gr臈bliu. Visa tai ver膷ia su nostalgija prisiminti rezultatyvi膮 prof. K. 艩e拧elgio mokslin臋 ir praktin臋 veikl膮 ir su pavydu 啪velgti 寞 analogi拧k膮, pavyzd啪iui, Vokietijos teritorinio planavimo doktrin膮, kur urbanistin臈 drausm臈, planavimo dokument懦 subordinacija yra 寞statymi拧kai 寞tvirtinta.

 

Bet, kaip reziumuoja prof. J. Vanagas, laim臈, kad tiek Urbanistikos katedra, tiek Urbanistikos laboratorija kaip mokslo 啪idinys neu啪geso ir funkcionuoja, ir tai teikia vil膷i懦. Ypa膷 reikia d啪iaugtis, kad ir v臈l po netrumpos pertraukos katedros student懦 projektai s臈kmingai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir ten gauna auk拧tus 寞vertinimus.

 

 

Urbanistikos katedra jau penkiolika pavasari懦 rengia jaun懦j懦 mokslinink懦 konferencij膮 „Kazio 艩e拧elgio skaitymai“. Jos rengtos ir profesoriaus gimtin臈je – Kamajuose, Roki拧kyje. 艩iemet, minint prof. K. 艩e拧elgio gimimo 100 met懦 jubiliej懦, katedros atstovai 臈m臈si inventorizuoti ir i拧 naujo 寞vertinti katedroje saugom膮 jo k奴rybin寞 palikim膮.

 

Profesoriaus archyv膮 tvarkiusi katedros sta啪uotoja Agn臈 Ivanauskait臈 pasakoja, kad studij懦 metais apie profesori懦 daugiausia gird臈jo kaip apie Lietuvos vieningos apgyvendinimo sistemos k奴r臈j膮. Ta膷iau gilindamasi 寞 K. 艩e拧elgio darbus, biografij膮, suprato, kad profesoriaus pastangos, skirtos liaudies architekt奴ros puosel臈jimui, yra lygiai taip pat reik拧mingos.

 

Tvarkydama profesoriaus archyv膮, sta啪uotoja daugiausiai aptiko dokument懦, susijusi懦 su liaudies architekt奴ros ir Lietuvos vieningos apgyvendinimo sistemos temomis. Med啪iaga 寞vairi: br臈啪ini懦 kopijos, fotografijos, stiklo negatyvai, kartotekin臈s kortel臈s su smulkia informacija (net pastat懦 savinink懦 duomenys). Profesorius taip pat buvo nema啪ai i拧saugoj臋s to laikme膷io topografini懦 br臈啪ini懦, miest懦 ir j懦 dali懦 plan懦 bei istorin臈s med啪iagos. Architekto archyve yra ir studijoms rengta mokomoji med啪iaga, kai kuri懦 darb懦 rankra拧膷iai, metodin臈s nuostatos, jo student懦 darbai.

 

„Sunku nustatyti viso prof. K. 艩e拧elgio darb懦 archyvo vert臋, nes tam reikalinga detalesn臈 analiz臈. Bet pirmiausia, mano nuomone, profesoriaus disertacija tur臈t懦 b奴ti i拧versta 寞 lietuvi懦 kalb膮 ir labiau prieinama m奴s懦 profesijoms atstovams. Urbanistiniam planavimui ji b奴t懦 labai aktuali ir 拧iandien. Liaudies architekt奴ros inventorizacin臈 med啪iaga taip pat yra labai vertinga. Tiesa, dalis jos jau yra publikuota profesoriaus monografijose, ta膷iau bet kuriuo atveju, manau, der臈t懦 vis膮 turim膮 med啪iag膮 skaitmenizuoti, kad 寞vairi懦 sri膷i懦 specialistai, besidomintys lietuvi懦 liaudies architekt奴ra, m奴s懦 etnografiniu palikimu, gal臈t懦 t臋sti profesoriaus darb膮. Taip pat vert臈t懦 i拧 naujo 寞vertinti ir jo sukaupt膮 med啪iag膮 apie Lietuvos miestus“, – sako archyvo tyr臈ja.

 

 

Architekt膮 dominusi liaudies architekt奴ra, pasak A. Ivanauskait臈s, nebuvo tik jo laisvalaikio pom臈gis, tai grei膷iau buvo gyvenimo darbas.

 

„J寞 nuo vaikyst臈s trauk臈 kult奴ra ir nor臈jo tai studijuoti, ta膷iau d臈l susiklos膷iusi懦 aplinkybi懦 negal臈jo. V臈liau savo pa拧aukim膮 realizavo tyrin臈damas liaudies architekt奴r膮. Kaip pats profesorius ra拧o savo biografin臈je knygoje, po Lietuvos vieningos apgyvendinimo sistemos k奴rimo jam buvo si奴lyta toliau dirbti urbanistikos, rajoninio planavimo srityje, ta膷iau jis gr寞啪o prie 拧ird啪iai artimesnio darbo – lietuvi懦 liaudies architekt奴ros tyrim懦. 艩ia tema prof. K. 艩e拧elgis yra i拧leid臋s ne vien膮 monografij膮. Po profesoriaus, kiek 啪inau, niekas daugiau neatliko toki懦 liaudies architekt奴ros inventorizavimo darb懦“, – sako archyv膮 tvarkiusi VGTU atstov臈.

 

Paklausta, ar prof. K. 艩e拧elgio darbai Lietuvoje yra pakankamai 寞vertinti, A. Ivanauskait臈 atsako, kad tai reliatyvus klausimas.

 

„Mano nuomone, vertinant profesoriaus darbus, yra labai svarbu sklaida ir t臋stinumas. Nor臈t懦si, kad  labiau b奴t懦 studijuojami jo darbai, naudojamasi jo parengta akademine literat奴ra. Pavyzd啪iui, dar ir 拧iandien tr奴ksta tokio lygio vadov臈li懦 kaip profesoriaus parengta „Urbanistikos ir rajoninio planavimo pagrindai“ knyga. T臋stinumas tur臈t懦 atsirasti toliau tyrin臈jant liaudies architekt奴r膮, ie拧kant nacionalinio identiteto bei stiprinant urbanistinio planavimo kokyb臋 Lietuvoje. Apskritai reliatyvus klausimas yra ir tai, kaip pamatuoti urbanistinio darbo kokyb臋. 膶ia kiekvienu atveju gali b奴ti skirtingi kriterijai, priklauso nuo to, kuriuo aspektu ir k膮 vertinsime. Ta膷iau ger膮 rezultat膮 galima 寞sivaizduoti paprastai – kokybi拧ka gyvenamoji aplinka, kuri daugeliu atveju suvokiama skirtingai. Be abejon臈s, Lietuvos vieninga apgyvendinimo sistema labiausiai i拧garsino profesori懦. Ji buvo sumanyta laikotarpiui iki 1980 m. Po to nebuvo sukurta daugiau tokio lygmens program懦, strategij懦, nors poreik寞 jau膷iame ir 拧iandien. Policentrizmo sistema Lietuvoje sunyko ir reikia j膮 priminti priimant 拧iandienius urbanistin臈s pl臈tros sprendimus, kaip savo laiku pasi奴l臈 K. 艩e拧elgis. Taigi, 寞vertinant profesoriaus darbus, atrodo, kad mes patys per ma啪ai 啪inome, vertiname ir naudojam臈s tuo, kas Europoje jau yra pripa啪inta“, – svarsto garsiojo urbanisto darb懦 tyrin臈toja.