2018-05-14
Virtualios realyb臈s architekt臈
Architekt奴r膮, pristatydami Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Grafini懦 sistem懦 katedros lektor臋 dr. Ryt臋 沤i奴rien臋, pamin臈jome neatsitiktinai. 漠 multimedij懦 ir virtualios realyb臈s srit寞 mokslinink臈 pasuko baigusi klasikin臈s architekt奴ros studijas VGTU. 艩iandien ji su studentais projektuoja ne pastatus, o Lietuvos did啪iojo kunigaik拧膷io Gedimino sapno fragmentus, ant adatos smaigalio 寞kurdina Katedros aik拧t臈s prakart臈l臋 ar kvie膷ia pasivaik拧膷ioti virtualaus Vilniaus gatv臈mis. Gide virtualioje realyb臈je dr. R. 沤i奴rien臈 sutiko pab奴ti ir „Sapere Aude“ skaitytojams.
K奴ryba, technologijos ir pasirinkimai
„Mane 寞kvepia, kai k奴rybinis ir technologinis pradas yra kartu. Buvo moment懦, kai nor臈josi nuo IT gr寞啪ti prie k奴rybos, ta膷iau dabar jau膷iuosi atradusi savo viet膮. Virtualioje erdv臈je galiu 寞gyvendinti k奴rybinius sumanymus, o architekt奴ra iki 拧iol man padeda dirbant su estetika, strukt奴r懦 pa啪inimu, jai esu d臈kinga u啪 i拧lavint膮 analitin寞 m膮stym膮“, – pasakoja dr. R. 沤i奴rien臈. Jos kelias multimedij懦 link prasid臈jo i拧 karto po studij懦. Gabi architekt臈 pasteb臈jo, kad tuo metu ypa膷 tr奴ko specialist懦, geban膷i懦 dirbti kompiuterin臈mis projektavimo programomis. Paie拧kos, kur gal臈t懦 寞gyti 拧i懦 啪ini懦, atved臈 寞 Alma Mater, kur buvo d臈stoma kompiuterin臈s in啪inerijos ir grafikos magistrant奴ros programa. Pasak pa拧nekov臈s, studijos jai sek臈si ir programos vadovas paskatino eiti toliau, stoti 寞 doktorant奴ra. „Toki懦 plan懦 netur臈jau, bet nusprend啪iau pabandyti. Dirbau In啪inerin臈s grafikos katedroje, d臈s膷iau studentams. I拧 prad啪i懦 buvo baisu, o v臈liau pajutau, kad man 拧is darbas patinka. Tuo metu dirbau ir kaip architekt臈, projektavau parodas. Teko rinktis. Pajutau, kad universitete gausiu daugiau laisv臈s, k奴rybini懦 galimybi懦, tad ir pasukau akademiniu keliu“, – savo sprendimo nesigaili mokslinink臈.
Virtuali realyb臈: patraukli, bet dar tobulintina
Dr. R. 沤i奴rien臈 sutinka, kad virtuali realyb臈 拧iandien yra labai populiari: visi apie j膮 kalba, 啪avisi, prognozuoja neribotas galimybes. Ta膷iau, mokslinink臈s teigimu, 拧ioje srityje dar daug k膮 teks nuveikti, ypa膷 siekiant masi拧kesnio ir 啪mogui patogesnio 拧ios technologijos panaudojimo. „Sutikime, m奴s懦 galimyb臈s virtualioje erdv臈je yra vis dar ribotos: tam reikalinga speciali 寞ranga, j膮 d臈v臈ti n臈ra labai patogu, ji riboja m奴s懦 matymo ir poj奴膷i懦 lauk膮, taigi n臈ra 啪mogui nat奴rali. Tod臈l virtualios realyb臈s technologijos ateityje tur臈t懦 vystytis taip, kad panaikint懦 esan膷ius nepatogumus ir spar膷iau plist懦“, – prognozuoja VGTU atstov臈. Pasak jos, jau yra ir s臈kming懦 bandym懦, pavyzd啪iui, kai virtualios realyb臈s aplinka kuriama tam tikroje erdv臈je, po kuri膮 啪mogus gali vaik拧膷ioti be akini懦 (angl. cave), 拧iuos sprendimus s臈kmingai naudoja muziejai. Visgi, tuomet sunkiau sukurti nesvarumo b奴senos iliuzij膮 ir kitus efektus, kurie galimi u啪sid臈jus virtualios realyb臈s 拧alm膮.
Paklausta, kada galime tik臈tis ry拧kesnio prover啪io, dr. R. 沤i奴rien臈 sako, kad technologijos paprastai vystosi 拧uoliais, didesn臈s inovacijos, sukurian膷ios naujus produktus ar i拧 esm臈s pakei膷ian膷ios esam懦 naudojim膮, vyksta kas 5–10 met懦. Ji primena, kad virtualios realyb臈s technologija jau ilg膮 laik膮 naudojosi kari拧kiai, kol ji tapo prieinama civiliams. Pasak mokslinink臈s, s臈kmingiausiai j膮 pritaik臈 ir i拧naudoja 啪aidim懦 ir pramog懦 industrija, virtualios realyb臈s technologija da啪nai pasitelkiama 寞vairioms simuliacijoms, pavyzd啪iui, gydant fobijas, psichologines baimes, mokantis taisyklingai atlikti pratimus ir pan., ne寞galiems 啪mon臈ms ji suteikia galimybi懦 apsilankyti ten, kur jie 寞prastai negal臈t懦 nuvykti. „Jau ir dabar virtuali realyb臈 atveria daug nauj懦 galimybi懦, o paprastesnis jos prieinamumas ir panaudojimas tik dar labiau jas prapl臈st懦“, – 寞sitikinusi mokslinink臈.
Ne kopijuoti, o kurti
Kokiu turiniu u啪pildyti virtuali膮 realyb臋 ir kitas modernias medijas? 艩is klausimas, anot dr. R. 沤i奴rien臈s, yra toks pats aktualus, kaip ir technologin臈 pus臈. „Kurdami su studentais virtual懦 Vilniaus model寞, netur臈jome tikslo sukurti kuo tikslesn臋 sostin臈s kopij膮 virtualioje erdv臈je. Kopijavimo tikslumas buvo aktualus prie拧 de拧imtmet寞, o dabar tam turime speciali膮 寞rang膮, su ja dirban膷ius specialistus ir 拧ioje srityje veikian膷ias 寞mones. Dabar svarbesnis konceptualus klausimas – k膮 a拧 noriu tuo pasakyti? 艩iuolaikin臈s multimedij懦 technologijos tampa tam tikra nauja meno r奴拧imi. Menas asocijuojasi su realiu m奴s懦 gyvenimu, tod臈l vis daugiau linkstama 寞 turin寞 ir id臈j膮, kuri膮 jis tur臈t懦 perduoti“, – pasakoja lektor臈. 艩ia nuostata ji vadovaujasi visuose su studentais vykdomuose projektuose: ir atkuriant Gedimino sapno fragmentus, ir modeliuojant nanoprakart臈l臋. „Visada raginu klausti sav臋s: k膮 gi mes norime parodyti, koki膮 啪inut臋 pasi懦sti, kaip tai atsispind臈s per menin臋 rai拧k膮? 沤inoma, atsakymai 寞 拧iuos klausimus reikalauja daug tarpdisciplinini懦 啪ini懦 ir 寞g奴d啪i懦, be j懦, kaip ir daugelyje sri膷i懦, sunkiai i拧siversi“, – teigia dr. R. 沤i奴rien臈.
Jos nuomone, tai labai plati erdv臈 vystymuisi, o gal net ir naujai profesijai atsirasti, nes specialist懦, geban膷i懦 sujungti kelias skirting懦 sri膷i懦 啪inias, poreikis rinkoje tikrai didelis. „M奴s懦 studentai orientuoti 寞 technologijas, bet 拧alia tur臈t懦 b奴ti ka啪kas, kas r奴pinasi naratyvu, turiniu, menine rai拧ka. 沤inoma, mes patys ie拧kome b奴d懦, kaip 拧i懦 啪ini懦 suteikti studentams, bet tikiu, kad puikios sinergijos pasiektume bendradarbiaudami su menininkus ruo拧ian膷iais universitetais, pavyzd啪iui, Vilniaus dail臈s akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Visos 拧ios auk拧tosios mokyklos stiprios kiekviena savo srityje, tad dirbdami vienoje komandoje studentai gal臈t懦 mokytis vieni i拧 kit懦“, – teigia dr. R. 沤i奴rien臈.
D啪iaugiasi pasaulyje pripa啪intais partneriais
Deja, bendradarbiavimas tarp Lietuvos universitet懦 nevyksta taip skland啪iai, kaip nor臈t懦si. „Prie啪as膷i懦 yra 寞vairi懦, ta膷iau susikalb臈ti trukdo ir konkurencijos baim臈, nepasitik臈jimas vieni kitais, u啪sidarymas siaurame savo interes懦 rate“, – apgailestauja mokslinink臈. Tad nieko keisto, kad jos kontakt懦 knygel臈je daugiausia yra koleg懦 i拧 u啪sienio, su kuriais pa啪intis u啪simezga sta啪uo膷i懦 ir vizit懦 寞 universitetus metu, vard懦. Dr. R. 沤i奴rien臈 d啪iaugiasi, kad VGTU jau ne vien膮 kart膮 lank臈si ir student懦 dirbtuv臈ms vadovavo profesionalus nauj懦j懦 medij懦 menininkas, architektas, Turino Albertinos men懦 akademijos (Italija) profesorius Franzas Fischnalleris. Su jo pagalba studentai suk奴r臈 virtualios realyb臈s aplink膮, kuri nukelia 寞 Lietuvos did啪iojo kunigaik拧膷io Gedimino sapn膮. Su profesoriumi planuojama tobulinti ir virtualaus Vilniaus projekt膮, planuojami kiti jo vizitai 寞 VGTU.
Ne pirmus metus skai膷iuoja ir profesin臈 draugyst臈 su specialiuosius efektus Holivudo filmams k奴rusiu, „Disney“ kompanijoje animatoriumi dirbusiu Kelno medij懦 meno akademijos profesoriumi 沤ilvinu Lilu. „Pavasar寞 laukiame 沤ilvino vizito, kurio metu jis mus supa啪indins su judesio fiksavimo (angl. motion caption) technika. Ji pla膷iai naudojama kino industrijoje, kuriant specialiuosius efektus. Mums tai bus nauja patirtis. D啪iugu, kad drauge su juo atvyks ir grup臈 student懦, o v臈liau jau mes su VGTU studentais apsilankysime pas juos Kelne“, – planus atskleid臈 mokslinink臈.
Lankantis kviestiniams profesoriams, organizuojamos 寞vairios k奴rybin臈s dirbtuv臈s, 寞 kurias d臈stytoja nor臈t懦 寞traukti ne tik multimedijos ir kompiuterinio dizaino programos, bet ir architekt奴ros, k奴rybini懦 industrij懦, mechanikos studentus. „Skatiname studentus dirbti komandomis, kad kiekvienas geriausiai i拧naudot懦 savo talentus, atrast懦 srit寞, kurioje nor臈t懦 tobul臈ti ir su kuria siet懦 savo profesin臋 karjer膮. Be abejon臈s, 寞kv臈pimo ir nauj懦 id臈j懦 suteikia vien galimyb臈 dirbti bendruose projektuose kartu su tokio lygio profesionalais, kaip profesoriai 沤. Lilas ir F. Fischnalleris. Belieka palink臈ti, kad studentai aktyviau naudot懦si tokiomis progomis“, – pasakoja dr. R. 沤i奴rien臈.
Specialistai paklaus奴s
Pa拧nekov臈s klausiame, o kaip VGTU atrodo pasauliniame medij懦 studij懦 kontekste? „Daug keliauju ir lankausi u啪sienio universitetuose, tad galiu pasakyti, kad VGTU multimedijos ir kompiuterinio dizaino programa yra auk拧to lygio. J膮 k奴r臈me i拧analizav臋 geriausi懦 universitet懦 patirt寞, ir dabar sekame, kas vyksta m奴s懦 industrijoje, ir papildome program膮 aktualiomis naujov臈mis. D啪iugina ir tai, kad studentai lengvai rand膮 darb膮, yra priimami 寞 magistrant奴ros studijas pripa啪intuose kit懦 拧ali懦 universitetuose“, – teigia VGTU atstov臈.
Pasak jos, programa fundamentali, jungianti menus ir technologijas, studentai mokomi garso ir vaizdo apdorojimo, filmavimo technologij懦, svetaini懦 k奴rimo, mobili懦j懦 technologij懦, 啪aidim懦 k奴rimo, 3D modeliavimo, animacijos ir efekt懦 k奴rimo. Kiekvienas studentas gali atrasti savo m臈gstam膮 srit寞 ir netgi susid臈lioti individuali膮 program膮. „Man 拧ios studijos tuo ir patinka, kad ateina labai skirtingi studentai, vieni labiau link臋 寞 menus, kiti – 寞 technologinius dalykus. Visos 拧ios skirtyb臈s labai praturtina studij懦 aplink膮“, – d啪iaugiasi d臈stytoja.
Studentai taip pat vertina tok寞 plat懦 i拧silavinim膮 – nuo programos starto j懦 skai膷ius kasmet auga. Daugelis j懦 pradeda dirbti jau studij懦 metais: kuria interneto svetaines, el. parduotuves, dirba dizaineriais, vaizdo film懦 k奴r臈jais ir pan. „Gerai, kai darbo patirtis gali praturtinti mokym膮si, tik studentams ne visada pavyksta tai suderinti. Jie atlieka u啪duotis ir daro tai tikrai gerai, bet vis susim膮stau, ko jie i拧 ties懦 gal臈t懦 pasiekti, jei koncentruot懦si tik 寞 studijas“, – nusi拧ypso d臈stytoja, nebijanti kelti i拧拧奴ki懦 ne tik studentams, bet ir sau.
K奴ryba, technologijos ir pasirinkimai
„Mane 寞kvepia, kai k奴rybinis ir technologinis pradas yra kartu. Buvo moment懦, kai nor臈josi nuo IT gr寞啪ti prie k奴rybos, ta膷iau dabar jau膷iuosi atradusi savo viet膮. Virtualioje erdv臈je galiu 寞gyvendinti k奴rybinius sumanymus, o architekt奴ra iki 拧iol man padeda dirbant su estetika, strukt奴r懦 pa啪inimu, jai esu d臈kinga u啪 i拧lavint膮 analitin寞 m膮stym膮“, – pasakoja dr. R. 沤i奴rien臈. Jos kelias multimedij懦 link prasid臈jo i拧 karto po studij懦. Gabi architekt臈 pasteb臈jo, kad tuo metu ypa膷 tr奴ko specialist懦, geban膷i懦 dirbti kompiuterin臈mis projektavimo programomis. Paie拧kos, kur gal臈t懦 寞gyti 拧i懦 啪ini懦, atved臈 寞 Alma Mater, kur buvo d臈stoma kompiuterin臈s in啪inerijos ir grafikos magistrant奴ros programa. Pasak pa拧nekov臈s, studijos jai sek臈si ir programos vadovas paskatino eiti toliau, stoti 寞 doktorant奴ra. „Toki懦 plan懦 netur臈jau, bet nusprend啪iau pabandyti. Dirbau In啪inerin臈s grafikos katedroje, d臈s膷iau studentams. I拧 prad啪i懦 buvo baisu, o v臈liau pajutau, kad man 拧is darbas patinka. Tuo metu dirbau ir kaip architekt臈, projektavau parodas. Teko rinktis. Pajutau, kad universitete gausiu daugiau laisv臈s, k奴rybini懦 galimybi懦, tad ir pasukau akademiniu keliu“, – savo sprendimo nesigaili mokslinink臈.
Virtuali realyb臈: patraukli, bet dar tobulintina
Dr. R. 沤i奴rien臈 sutinka, kad virtuali realyb臈 拧iandien yra labai populiari: visi apie j膮 kalba, 啪avisi, prognozuoja neribotas galimybes. Ta膷iau, mokslinink臈s teigimu, 拧ioje srityje dar daug k膮 teks nuveikti, ypa膷 siekiant masi拧kesnio ir 啪mogui patogesnio 拧ios technologijos panaudojimo. „Sutikime, m奴s懦 galimyb臈s virtualioje erdv臈je yra vis dar ribotos: tam reikalinga speciali 寞ranga, j膮 d臈v臈ti n臈ra labai patogu, ji riboja m奴s懦 matymo ir poj奴膷i懦 lauk膮, taigi n臈ra 啪mogui nat奴rali. Tod臈l virtualios realyb臈s technologijos ateityje tur臈t懦 vystytis taip, kad panaikint懦 esan膷ius nepatogumus ir spar膷iau plist懦“, – prognozuoja VGTU atstov臈. Pasak jos, jau yra ir s臈kming懦 bandym懦, pavyzd啪iui, kai virtualios realyb臈s aplinka kuriama tam tikroje erdv臈je, po kuri膮 啪mogus gali vaik拧膷ioti be akini懦 (angl. cave), 拧iuos sprendimus s臈kmingai naudoja muziejai. Visgi, tuomet sunkiau sukurti nesvarumo b奴senos iliuzij膮 ir kitus efektus, kurie galimi u啪sid臈jus virtualios realyb臈s 拧alm膮.
Paklausta, kada galime tik臈tis ry拧kesnio prover啪io, dr. R. 沤i奴rien臈 sako, kad technologijos paprastai vystosi 拧uoliais, didesn臈s inovacijos, sukurian膷ios naujus produktus ar i拧 esm臈s pakei膷ian膷ios esam懦 naudojim膮, vyksta kas 5–10 met懦. Ji primena, kad virtualios realyb臈s technologija jau ilg膮 laik膮 naudojosi kari拧kiai, kol ji tapo prieinama civiliams. Pasak mokslinink臈s, s臈kmingiausiai j膮 pritaik臈 ir i拧naudoja 啪aidim懦 ir pramog懦 industrija, virtualios realyb臈s technologija da啪nai pasitelkiama 寞vairioms simuliacijoms, pavyzd啪iui, gydant fobijas, psichologines baimes, mokantis taisyklingai atlikti pratimus ir pan., ne寞galiems 啪mon臈ms ji suteikia galimybi懦 apsilankyti ten, kur jie 寞prastai negal臈t懦 nuvykti. „Jau ir dabar virtuali realyb臈 atveria daug nauj懦 galimybi懦, o paprastesnis jos prieinamumas ir panaudojimas tik dar labiau jas prapl臈st懦“, – 寞sitikinusi mokslinink臈.
Ne kopijuoti, o kurti
Kokiu turiniu u啪pildyti virtuali膮 realyb臋 ir kitas modernias medijas? 艩is klausimas, anot dr. R. 沤i奴rien臈s, yra toks pats aktualus, kaip ir technologin臈 pus臈. „Kurdami su studentais virtual懦 Vilniaus model寞, netur臈jome tikslo sukurti kuo tikslesn臋 sostin臈s kopij膮 virtualioje erdv臈je. Kopijavimo tikslumas buvo aktualus prie拧 de拧imtmet寞, o dabar tam turime speciali膮 寞rang膮, su ja dirban膷ius specialistus ir 拧ioje srityje veikian膷ias 寞mones. Dabar svarbesnis konceptualus klausimas – k膮 a拧 noriu tuo pasakyti? 艩iuolaikin臈s multimedij懦 technologijos tampa tam tikra nauja meno r奴拧imi. Menas asocijuojasi su realiu m奴s懦 gyvenimu, tod臈l vis daugiau linkstama 寞 turin寞 ir id臈j膮, kuri膮 jis tur臈t懦 perduoti“, – pasakoja lektor臈. 艩ia nuostata ji vadovaujasi visuose su studentais vykdomuose projektuose: ir atkuriant Gedimino sapno fragmentus, ir modeliuojant nanoprakart臈l臋. „Visada raginu klausti sav臋s: k膮 gi mes norime parodyti, koki膮 啪inut臋 pasi懦sti, kaip tai atsispind臈s per menin臋 rai拧k膮? 沤inoma, atsakymai 寞 拧iuos klausimus reikalauja daug tarpdisciplinini懦 啪ini懦 ir 寞g奴d啪i懦, be j懦, kaip ir daugelyje sri膷i懦, sunkiai i拧siversi“, – teigia dr. R. 沤i奴rien臈.
Jos nuomone, tai labai plati erdv臈 vystymuisi, o gal net ir naujai profesijai atsirasti, nes specialist懦, geban膷i懦 sujungti kelias skirting懦 sri膷i懦 啪inias, poreikis rinkoje tikrai didelis. „M奴s懦 studentai orientuoti 寞 technologijas, bet 拧alia tur臈t懦 b奴ti ka啪kas, kas r奴pinasi naratyvu, turiniu, menine rai拧ka. 沤inoma, mes patys ie拧kome b奴d懦, kaip 拧i懦 啪ini懦 suteikti studentams, bet tikiu, kad puikios sinergijos pasiektume bendradarbiaudami su menininkus ruo拧ian膷iais universitetais, pavyzd啪iui, Vilniaus dail臈s akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Visos 拧ios auk拧tosios mokyklos stiprios kiekviena savo srityje, tad dirbdami vienoje komandoje studentai gal臈t懦 mokytis vieni i拧 kit懦“, – teigia dr. R. 沤i奴rien臈.
D啪iaugiasi pasaulyje pripa啪intais partneriais
Deja, bendradarbiavimas tarp Lietuvos universitet懦 nevyksta taip skland啪iai, kaip nor臈t懦si. „Prie啪as膷i懦 yra 寞vairi懦, ta膷iau susikalb臈ti trukdo ir konkurencijos baim臈, nepasitik臈jimas vieni kitais, u啪sidarymas siaurame savo interes懦 rate“, – apgailestauja mokslinink臈. Tad nieko keisto, kad jos kontakt懦 knygel臈je daugiausia yra koleg懦 i拧 u啪sienio, su kuriais pa啪intis u啪simezga sta啪uo膷i懦 ir vizit懦 寞 universitetus metu, vard懦. Dr. R. 沤i奴rien臈 d啪iaugiasi, kad VGTU jau ne vien膮 kart膮 lank臈si ir student懦 dirbtuv臈ms vadovavo profesionalus nauj懦j懦 medij懦 menininkas, architektas, Turino Albertinos men懦 akademijos (Italija) profesorius Franzas Fischnalleris. Su jo pagalba studentai suk奴r臈 virtualios realyb臈s aplink膮, kuri nukelia 寞 Lietuvos did啪iojo kunigaik拧膷io Gedimino sapn膮. Su profesoriumi planuojama tobulinti ir virtualaus Vilniaus projekt膮, planuojami kiti jo vizitai 寞 VGTU.
Ne pirmus metus skai膷iuoja ir profesin臈 draugyst臈 su specialiuosius efektus Holivudo filmams k奴rusiu, „Disney“ kompanijoje animatoriumi dirbusiu Kelno medij懦 meno akademijos profesoriumi 沤ilvinu Lilu. „Pavasar寞 laukiame 沤ilvino vizito, kurio metu jis mus supa啪indins su judesio fiksavimo (angl. motion caption) technika. Ji pla膷iai naudojama kino industrijoje, kuriant specialiuosius efektus. Mums tai bus nauja patirtis. D啪iugu, kad drauge su juo atvyks ir grup臈 student懦, o v臈liau jau mes su VGTU studentais apsilankysime pas juos Kelne“, – planus atskleid臈 mokslinink臈.
Lankantis kviestiniams profesoriams, organizuojamos 寞vairios k奴rybin臈s dirbtuv臈s, 寞 kurias d臈stytoja nor臈t懦 寞traukti ne tik multimedijos ir kompiuterinio dizaino programos, bet ir architekt奴ros, k奴rybini懦 industrij懦, mechanikos studentus. „Skatiname studentus dirbti komandomis, kad kiekvienas geriausiai i拧naudot懦 savo talentus, atrast懦 srit寞, kurioje nor臈t懦 tobul臈ti ir su kuria siet懦 savo profesin臋 karjer膮. Be abejon臈s, 寞kv臈pimo ir nauj懦 id臈j懦 suteikia vien galimyb臈 dirbti bendruose projektuose kartu su tokio lygio profesionalais, kaip profesoriai 沤. Lilas ir F. Fischnalleris. Belieka palink臈ti, kad studentai aktyviau naudot懦si tokiomis progomis“, – pasakoja dr. R. 沤i奴rien臈.
Specialistai paklaus奴s
Pa拧nekov臈s klausiame, o kaip VGTU atrodo pasauliniame medij懦 studij懦 kontekste? „Daug keliauju ir lankausi u啪sienio universitetuose, tad galiu pasakyti, kad VGTU multimedijos ir kompiuterinio dizaino programa yra auk拧to lygio. J膮 k奴r臈me i拧analizav臋 geriausi懦 universitet懦 patirt寞, ir dabar sekame, kas vyksta m奴s懦 industrijoje, ir papildome program膮 aktualiomis naujov臈mis. D啪iugina ir tai, kad studentai lengvai rand膮 darb膮, yra priimami 寞 magistrant奴ros studijas pripa啪intuose kit懦 拧ali懦 universitetuose“, – teigia VGTU atstov臈.
Pasak jos, programa fundamentali, jungianti menus ir technologijas, studentai mokomi garso ir vaizdo apdorojimo, filmavimo technologij懦, svetaini懦 k奴rimo, mobili懦j懦 technologij懦, 啪aidim懦 k奴rimo, 3D modeliavimo, animacijos ir efekt懦 k奴rimo. Kiekvienas studentas gali atrasti savo m臈gstam膮 srit寞 ir netgi susid臈lioti individuali膮 program膮. „Man 拧ios studijos tuo ir patinka, kad ateina labai skirtingi studentai, vieni labiau link臋 寞 menus, kiti – 寞 technologinius dalykus. Visos 拧ios skirtyb臈s labai praturtina studij懦 aplink膮“, – d啪iaugiasi d臈stytoja.
Studentai taip pat vertina tok寞 plat懦 i拧silavinim膮 – nuo programos starto j懦 skai膷ius kasmet auga. Daugelis j懦 pradeda dirbti jau studij懦 metais: kuria interneto svetaines, el. parduotuves, dirba dizaineriais, vaizdo film懦 k奴r臈jais ir pan. „Gerai, kai darbo patirtis gali praturtinti mokym膮si, tik studentams ne visada pavyksta tai suderinti. Jie atlieka u啪duotis ir daro tai tikrai gerai, bet vis susim膮stau, ko jie i拧 ties懦 gal臈t懦 pasiekti, jei koncentruot懦si tik 寞 studijas“, – nusi拧ypso d臈stytoja, nebijanti kelti i拧拧奴ki懦 ne tik studentams, bet ir sau.