黑料不打烊

1920 metais Kaune 寞steigt懦 Auk拧t懦j懦 kurs懦 technikos skyriaus statybos paskait懦 ciklo programoje buvo 寞vestos architekt奴ros dalyk懦 寞vadin臈s paskaitos. Vadinam膮j寞 architekt奴ros form懦 kurs膮 1921 metais lapkri膷io m臈n. prad臈jo d臈styti tik k膮 i拧 Petrogrado gr寞啪臋s 啪inomas lietuvi懦 architektas – profesorius Mykolas Songaila. Architekt奴ros katedra, kaip atskiras jau veikiantis vienetas, kit懦 technikos fakulteto katedr懦 tarpe pirm膮 kart膮 minima 1922 m. kovo m臈n. 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto statute. Po to, kaip veikianti atskira katedra, ji minima Technikos fakulteto Tarybos 1922 m. gegu啪臈s m臈n. 6 d. pirmojo pos臈d啪io nutarime. Pagal tada patvirtintus etatus katedroje tur臈jo dirbti 4 asmenys – 1 profesorius, 1 docentas ir 2 asistentai. Ta膷颈补u d臈l l臈拧懦 ir kvalifikuot懦 d臈stytoj懦 stokos tie etatai nebuvo u啪pildyti. Pirmuosius penkerius metus (iki 1927 m.) katedros personal膮 tesudar臈 jos ved臈jas profesorius M. Songaila ir vyr. asistentas V. Verbickas – pie拧yklos ved臈jas. 1927 m. katedroje jaunesniojo asistento pareigose pradeda dirbti architektas Vytautas Landsbergis-沤emkalnis, 1926 metais gr寞啪臋s i拧 Italijos, kur baig臈 mokslus Romos auk拧tojoje Architekt奴ros mokykloje. 1930 m. katedroje ji pakei膷颈补 kitas 啪ymus to laikme膷io architektas V. Dubeneckis, kuris v臈liau iki mirties dirbo universiteto architektu. 艩i懦 pirm懦j懦 katedros d臈stytoj懦 k奴ryba sudar臈 prie拧kario Lietuvos architekt奴ros aukso fond膮. Pakanka pamin臈ti M. Songailos Valstybin寞 bank膮, V. Dubeneckio Karo muziej懦, V. Landsbergio-沤emkalnio buv. Pieno centro pastat膮 Laisv臈s al臈joje, K奴no kult奴ros institut膮, Vie拧膮j膮 bibliotek膮 ir prie拧 mus i拧kyla to laikotarpio moderniosios architekt奴ros vaizdas. Per pirm膮j寞 architekt奴ros katedros de拧imtmet寞 mokymo planai ir d臈stom懦 dalyk懦 programos nesikeit臈 nuo pat j懦 patvirtinimo dienos, kai 寞sisteig臈 Technikos fakultetas. Buvo d臈stomas vadinamasis architekt奴ros form懦 kursas (寞 j寞 寞臈jo architekt奴ros detal臈s, j懦 brai啪ymas, vadinamieji elementai, tipai, normos ir kt.), kursas, apimantis glaust膮 pagrindini懦 architekt奴ros stili懦 istorij膮, pastat懦 拧ildymas ir v臈dinimas, pie拧imas bei brai啪yba ir vadinamasis architekt奴ros enciklopedijos kursas, 寞 kurio s膮vok膮 寞臈jo pastat懦 tipologija. Technikos fakulteto nuostatuose buvo taip pat numatytas vadovavimas specialiam architekt奴rinio projektavimo kursui su pastato s膮matos sudarymu bei architekt奴ros tematika pasirinktam diplominiam projektavimui. Visus tuos dalykus i拧 prad啪i懦 d臈st臈 pats prof. M. Songaila. Katedros d臈stomasis darbas tur臈jo tiksl膮 pad臈ti ruo拧ti statybos in啪inierius. 1927 m. gale katedra savo d臈stytoj懦 j臈gomis vadovavo ir i拧leido pirmuosiuos 4 diplomantus. Apgyn臋 diplomin寞 projekt膮 absolventai nepriklausomai nuo j懦 pasirinktos temos gaudavo „diplomuoto statybos in啪inieriaus“ vard膮. Tam tikra architekt奴ros specializacija pasirei拧k臈, atliekant diplomin寞 projektavim膮, atitinkamai pasirinkus diplominio projekto tem膮. 
 
Iki 1932 m. vidurio, t.y. pirmajame katedros veiklos de拧imtmetyje, architekt奴rine tematika diplomus apgyn臈 i拧 viso devyni asmenys: 1927 metais – K. Krik拧膷iukaitis, J. Krik拧膷iukaitis, J. Peras, K. Du拧auskas-Du啪; 1929 metais – J. Jasiukaitis, J. Draga拧ius; 1930 metais – S. Mitkovskait臈; 1932 metais – F. Bielinskis ir P. Rudys. 1936 m. katedroje jau dirbo 4 asmenys: prof. M. Songaila, vyr.asistentai K. Krik拧膷iukaitis, V. Verbickas ir naujai priimtas jaun. asist. K. Kau拧inis. Per antr膮j寞 katedros veiklos de拧imtmet寞 (1932-1942), vadovaujant jos d臈stytojams, architekt奴rine tematika buvo paruo拧ti ir apginti 22 diplominiai projektai. Ne visi 拧ie statybos in啪inieriai, atlik臋 diplomin寞 projekt膮 i拧 architekt奴ros, pasirinko k奴rybin寞 architekto keli膮 savo praktin臈je veikloje. Tarpe min臈t懦 22 asmen懦 yra ir A. Luko拧aitis (baig臈 VDU 1934 m.), v臈liau – ilgametis Architekt奴ros katedros ved臈jas. In啪inierius architektus prad臈ta rengti Vytauto Did啪iojo universitete tik 1939 m., 寞steigus Statybos fakultet膮 ir jame Architekt奴ros skyri懦. Katedra tuo metu i拧augo iki 8 asmen懦. Joje dirbo prof. M. Songaila, docentai S. Kudokas, J. Kovalskis, vyr. asistentai K. Krik拧膷iukaitis, V. Verbickas, A. 艩alkauskas ir jaunesnieji asistentai K. Kau拧inis ir J. Okunis. 1941 m. mir拧ta katedros 寞k奴r臈jas M. Songaila. Iki universiteto u啪darymo 1943 m. kovo 15 d. katedrai vadovavo doc. S. Kudokas (1942) ir doc. J. Kovalskis (1943). 1943 m. i拧leid啪iami pirmieji in啪inieriai  architektai. Architekt奴ros istoriko doc. S. Abramausko duomenimis 1922–1942 met懦 laikotarpiu 31 absolventas gyn臈 diplomin寞 darb膮 architekt奴rine tema. V臈liau daugumai i拧 j懦 buvo pripa啪inta in啪inieriaus architekto kvalifikacija. Pradedant 1943 m. katedra i拧leid啪ia jau tik in啪inierius architektus. 

1944 m., gr寞啪us soviet懦 vald啪iai, greta Architekt奴ros kompozicijos katedros (taip pavadinama architekt奴ros katedra) 寞kuriamos Miest懦 planavimo (kat. ved S. Stulginskis) bei pie拧imo ir dail臈s katedros. Architekt奴ros kompozicijos katedrai trumpai vadovauja doc. S. S膷esnulevi膷ius, doc. F. Bielinskis, o nuo 1948 iki 1974 m. – prof. A. Luko拧aitis. 1944–1946 m. 寞 min臈tas katedras ateina daug nauj懦, daugiausia baigusi懦 VDU, d臈stytoj懦: A. Luko拧aitis, K. 艩e拧elgis, A. Janulis, M. Kleinas, V. Zubovas, A. Spelskis ir kt.. 1946 m. prad臈ti taikyti vadinamieji s膮junginiai studij懦 planai, pagal kuriuos iki 1967 m. buvo rengiami in啪inieriai architektai (6 met懦 mokymo trukm臈), v臈liau architektai (5 met懦 mokymo trukm臈). 1956 m. architekt奴rin臈s katedros naujai pertvarkytos. Architekt奴ros pagrind懦 ir architekt奴rinio projektavimo katedros sujungtos 寞 vien膮 – Architekt奴rinio projektavimo katedr膮. Po 拧ios reformos katedr懦 pavadinimai iki 1965 m. nekito, tik ne啪ymiai keit臈si d臈stytoj懦 asmenin臈 sud臈tis. Tr奴kstant d臈stytoj懦, beveik kiekvien膮 semestr膮 buvo kvie膷颈补mi d臈stymui i拧 gamybos ir mokslinio tyrimo 寞staig懦 architektai praktikai: V. Di膷ius, A. Jaku膷i奴nas, A. Mik臈nas, A. Paulauskas, J. Putna, A. Sprindys, V. Stauskas, V. 艩epkus, A. 艩ipaila ir kiti. 

1965 m. i拧 buv. sen懦j懦 Kauno rotu拧臈s ir Vyskupijos r奴m懦 patalp懦, kuriose iki tol buvo 寞sik奴r臋s fakultetas, bir啪elio m臈n. katedra buvo perkelta 寞 naujas patalpas KPI student懦 miestelyje. Septinto de拧imtme膷io antroje pus臈je architekt奴rinio projektavimo katedroje dirbo: docentai – A. Luko拧aitis (katedros ved臈jas), S. Abramauskas, J. Bar拧auskas, V. Bujauskas, J. Peras, vyr. d臈stytojai – A. Keturka, V. Saunoris, A. Vaivada, J. Vitkauskas, B. Janavi膷ius, asistentai – V. Kasputis, L. Ziberkas. 1967 m. i拧 katedros i拧臈jus B. Janavi膷iui, o 1968 – J. Perui, katedroje liko 10 啪moni懦. KPI statybos fakulteto sud臈tyje Architekt奴ros katedroje (1951–1970) in啪inieriaus architekto, ar architekto diplominius darbus apgyn臈 381 absolventas. 

漠steigus Vilniaus in啪inerin寞 statybos institut膮 1969 m., susidar臈 s膮lygos organizuoti jame atskir膮 Architekt奴ros fakultet膮. Naujasis fakultetas prad臈jo veikti nuo 1971 m. vasario m臈n. Architekt奴ros katedrai, beveik po 30 met懦 pertraukos, gr寞啪o jos senasis pavadinimas. Pirmaisiais, 1971 metais Vilniaus in啪inerinio statybos instituto sud臈tyje architekt奴ros katedroje dirbo 10 etatini懦 d臈stytoj懦, i拧 kuri懦 6 atsik臈l臈 kartu su katedra i拧 Kauno, tai – A. Luko拧aitis, S. Abramauskas, A. Keturka, A. Vaivada, V. Kasputis ir L. Ziberkas, o taip pat iki tol epizodi拧kai katedroje dirb臋s architektas V. Di膷ius ir t懦 met懦 absolventas A. Uljanovas bei du vilnie膷颈补i - A. Spelskis ir V. Vaitkus. A拧tunto de拧imtme膷io viduryje, padid臈jus pri臈mimui 寞 pirm膮 kurs膮 iki 75 啪moni懦, katedra ima augti. 1973–1975 metais katedroje pradeda dirbti V. Baranauskas, A. Dineika, Z. Liandzbergis, E. Stani奴nas, V. Kundrotas, 1978 m. gr寞啪ta J. Bar拧auskas. 1972–1973 metais katedroje buvo prad臈ta rengti ir diegti mokymo procese nauja architekt奴ros kompozicijos programa (V. Kasputis, L. Ziberkas). 艩i programa, lavinanti specifi拧kiausias profesines savybes ir v臈liau buvo tobulinama bei ple膷颈补ma, susilauk臈 gero specialist懦 vertinimo.
 
A拧tuntas ir devintas de拧imtme膷颈补i buvo stabilizacijos s膮jungin臈je architekt懦 rengimo sistemoje laikotarpis. Katedra, 1974–1985 m. vadovaujama prof. A. Spelskio, t臋sdama mokymo tradicijas, daugiau d臈mesio skyr臈 moksliniam student懦 ir d臈stytoj懦 darbui, tarpmokykliniams ry拧iams. Ypa膷 aktuali buvo mokomosios literat奴ros lietuvi懦 kalba tr奴kumo problema. Bent dalinai j膮 sprend臈 A. Luko拧ai膷io, V, Kaspu膷io, L. Ziberko parengtos mokomosios knygel臈s pastat懦 tipologijos, architekt奴rin臈s grafikos bei kompozicijos dalykams. 

Dar 1962 metais katedrai buvo suteiktos promocij懦 teis臈s. Tuomet tik doc. A. Luko拧aitis gal臈jo vadovauti aspirant懦 tyrimo darbams. Minimame laikotarpyje 拧i膮 teis臋 tur臈jo jau keturi katedros mokslininkai – tai, profesoriai J. Bar拧auskas, A. Luko拧aitis. A. Spelskis bei docentas S. Abramauskas. Devinto de拧imtme膷io viduryje v臈l vyksta 啪enklesni poky膷颈补i katedros sud臈tyje. 1983 m. i拧 katedros i拧eina V. Baranauskas, V. Vaitkus, V. Kasputis. Po staigaus ma啪臈jimo, prasideda laipsni拧kas katedros augimo laikotarpis. 1985 metais 寞 katedr膮 pakvie膷颈补ma E. N. Bu膷i奴t臈, 1986 – J. 艩eibokas, K. Jakovlevas–Mateckis, 膶. Maz奴ras, A. Uljanovas (gr寞啪o po 12 met懦 pertraukos), 1988 – G. 膶aikauskas ir G. Gasperaitis, 1989 – R. Buivydas, 1990 – S. Kuncevi膷ius ir R. Palekas, 1991 – J. Jurevi膷ien臈. Personalo poky膷ius lydi ir 啪enklesn臈 mokymo proceso reorganizacija. Tuomet docento A.Dineikos (katedros ved臈jas 1985–1993 metais) iniciatyva buvo per啪i奴r臈ti ir pakoreguoti architekt懦 studij懦 planai. Vykdom懦 pertvark懦 tikslas buvo pagerinti architekt懦 profesin寞 rengim膮, stengiantis, kad architekt奴ros absolvento modelis labiau atitikt懦 architekt奴rin臈s praktikos reikm臈ms. Buvo koreguojamos specialyb臈s ir kit懦 dalyk懦 proporcijos mokymo plane, kei膷颈补ma d臈stymo metodika. Tuo metu buvo sukurtas katedros filialas tuometiniame Miest懦 statybos projektavimo institute, u啪tikrin臋s pastovi膮 gamybin臋 baz臋 student懦 projektinei praktikai ir galimyb臋 寞traukti 寞 mokom膮j寞 proces膮 啪ymius architektus – praktikus. 

Profesinis-meninis lavinimas buvo stiprinamas i拧ple膷颈补nt architekt奴ros kompozicijos kurso problematik膮 ir d臈stymo laik膮 iki 6 semestr懦 (buvo 2 sem.). Buvo parengtos naujos, iki tol respublikoje ned臈stytos – strukt奴rin臈s analiz臈s, architekt奴ros semantikos bei psichologijos programos (R. Buivydas) ir 寞diegtos mokomajame procese 1990–1992 metais. Laikotarpyje, nuo 1971 iki 1997 met懦 Architekt奴ros katedroje dirbo 31 d臈stytojas pagrindin臈se pareigose ir 42 – antraeil臈se. 1997 metais minint Architekt奴ros katedros 75 met懦 Jubiliej懦, joje dirbo 20 pedagog懦. 15 i拧 j懦 dirbo pagrindin臈se pareigose: profesoriai – dr. Elena Nijol臈 Bu膷i奴t臈, Vytautas Di膷ius, Raimundas Arnas Dineika; docentai – dr. Rimantas Buivydas, Gintaras 膶aikauskas, Justinas 艩eibokas, Leonidas Pranas Ziberkas (katedros ved臈jas nuo 1993 m.), Jonas Anu拧kevi膷ius; vyresnieji asistentai – J奴rat臈 Jurevi膷ien臈, Sigitas Kuncevi膷ius, Rolandas Palekas, Dalius Vrubliauskas; asistentai – K臋stutis Lupeikis, Lada Markejevait臈, Alvydas 沤ickis. Nepagrindin臈se – prof., habil. dr. Algimantas Mi拧kinis, Gintautas Bla啪i奴nas, Saulius Mik拧tas, Stasys Giedraitis, kult奴rologas Almantas Samalavi膷ius. 

1993–1994 metais kei膷颈补mos studij懦 programos ir dvejus metus (1994 ir 1995) i拧leid啪iami architekt奴ros bakalaurai (4 met懦 studijos) ir tradiciniai (5 met懦 studijos) diplomuoti architektai. 1995 metais 19 absolvent懦 gauna paskutinius diplomuoto architekto diplomus. Tais pa膷颈补is metais priimami 寞 pirm膮 kurs膮 pirmieji magistrantai, 11 i拧 kuri懦 1996 m. apgina magistro tezes ir gauna architekt奴ros magistro diplomus. Tiesa, pirmoji katedros i拧leista architekt奴ros magistrant臈 buvo Jurgita 膶itavi膷i奴t臈 1995 m., baigusi magistrant奴ros studijas pagal individuali膮 program膮. Tuo metu architekt奴ros katedroje pagrindini懦 studij懦 programoje d臈stomos sekan膷ios disciplinos: architekt奴ros istorija (visuotin臈 ir Lietuvos), u啪sienio 拧ali懦 architekt奴ra, architekt奴rinis projektavimas, architekt奴ros kompozicija (pagrindai, specialiosios priemon臈s, strukt奴rin臈 analiz臈, k奴rybiniai metodai), interjero projektavimas, pastat懦 tipologija. Architekt奴ros katedroje buvo vykdomos dvi magistrant奴ros architekt奴ros studij懦 programos specializacijos: architekt奴ros istorija ir teorija bei gyvenam懦j懦 ir visuomenini懦 objekt懦 architekt奴ra. 膶ia buvo  d臈stomos naujos disciplinos: architekt奴ros semantika ir psichologija, architekt奴ros kritin臈 analiz臈, meno filosofija, miesto kult奴ra ir filosofija, architekt奴ros dizaino elementai, architekt奴ros renovacija, architekt奴ros paveldo apsauga, k奴rybin臈s paie拧kos metodai.
 
2002 m. vykdant Architekt奴ros fakulteto restrukt奴rizacij膮 ir 寞k奴rus Architekt奴ros pagrind懦 ir teorijos katedr膮, 寞 pastar膮j膮 i拧 Architekt奴ros katedros buvo pervesti: prof. dr. R. Buivydas (naujos katedros ved臈jas), doc. J. Jurevi膷ien臈, asist. D. Vrubliauskas, j. m. d. V. Petru拧onis, dokt. E. Riaubien臈. Po fakulteto restrukt奴rizacijos katedroje vyko gana 啪enkli d臈stytoj懦 kaita, kaip katedros nat奴ralaus atsinaujinimo proceso sud臈tin臈 dalis. 1999 m. 寞 katedr膮 pakvie膷颈补mas architektas L. Naujokaitis; 2003 m., i拧臈jus prof. E. N. Bu膷i奴tei, metus laiko katedroje dirbo architektai A. Asauskas ir A. Lagunovi膷ius; 2004 m. i拧臈jus prof. R. A. Dineikai 寞 katedr膮 pakvie膷颈补mas architektas A. Ambrasas, o 2005 m. i拧臈jus prof. J. 艩eibokui – arch. S. Pamerneckis ir dokt. V. Gerdvilis, 2007 m, i拧臈jus prof. V. Di膷iui – arch. A. Baldi拧i奴t臈. 
 
2003  m.  pertvarkyta   magistrant奴ros      studij懦    programa,    numatytos keturios  specializacijos. Architekt奴ros    katedra   vadovavo populiariausiai   fakultete    Statini懦    architekt奴ros      specializacijai. Architekt奴rinio       projektavimo     metodikoje    pereita      nuo tipologinio    prie   probleminio      metodo,  jau   anks膷颈补u    taikyto kompozicijos      kurso  dalykuose.    Visai   architekt奴rinio       projekto rengimo    metodikai    b奴dingas    i拧samus   ikiprojektinis      tyrimas, jo rezultat懦   taikymas    formuojant    id臈jines    menines    koncepcijas     ir detalius    projekto  sprendimus.      Visi   projektai    rengiami realiose situacijose,     da啪nai  turint  suinteresuot膮     subjekt膮    u啪sakov膮 (ministerij膮,     departament膮,      savivaldyb臋,     priva膷i膮   firm膮   ir pan.). Dalyvaujant     konkurencin臈je       aplinkoje   artimoje realiai    praktikai, stimuliuota     studento    k奴rybin臈     energija,    savirealizacijos ambicijos. 艩iam   laikotarpiui      b奴dingi    ir  啪enkl奴s   projektuojamo    objekto tematikos     ir tiriamos    problematikos poky膷颈补i,     susieti    su socializacijos,      ekologijos,     materialiosios       aplinkos    ir jos  kult奴rini懦 ver膷i懦  tausojimo,    tvarumo principais,    i拧mani懦j懦      technologij懦 diegimo architekt奴roje    procesais.    

2015 m. pabaigoje v臈l vyko radikal奴s architekt懦 rengimo sistemos poky膷颈补i. Lietuvos Respublikos vyriausybes sprendimu atsisakyta dvipakopes architektu rengimo sistemos, nuo 2016/2017 mokslo met懦 寞diegta vientis懦j懦 studij懦 5 met懦 trukm臈s architekt懦 rengimo studij懦 programa, kuri膮 baigusiems suteikiamas architekt奴ros magistro kvalifikacinis laipsnis. Architekt奴ros fakultete sudaryta naujos studij懦 programos rengimo grup臈 pasi奴l臈 novatori拧k膮 koncepcij膮 – modulinio ir dalykinio 啪ini懦 寞sisavinimo ir geb臈jim懦 ugdymo metod膮. 2017 m. katedroje pilnu arba dalimi etato dirbo 18 pedagog懦: profesoriai Gintaras 膶aikauskas, Sigitas Kuncevi膷ius, dr. K臋stutis Lupeikis, Rolandas Palekas; docentai Audrius Ambrasas, Gintautas Bla啪i奴nas, dr. Arnoldas Gabr臈nas, dr. Darius Linartas, dr. Lada Markejevait臈, Saulius Mik拧tas, Linas Naujokaitis, dr. Egl臈 Navickien臈, Saulius Pamerneckis, dr. Martynas Valevi膷ius, Alvydas 沤ickis; lektoriai Andr臈 Baldi拧i奴t臈, Aleksandras Gvildys, Donaldas Trainauskas. 

2021 m. Architekt奴ros katedros ved臈ju tapus prof. dr. K臋stu膷iui Lupeikiui, kai kurie d臈stomi moduliai buvo per啪i奴r臈ti ie拧kant galimybi懦 sustiprinti menines paie拧kas architekt奴roje, ie拧kota b奴d懦 suefektyvinti d臈stymo procesus. 2022 m. buvo pamin臈tas Architekt奴ros katedros 100 met懦 Jubiliejus.  Per 100 met懦 Architekt奴ros katedra, veikiama da啪n懦, ideologini懦 ir estetini懦 doktrin懦, fizines ir administracin臈s aplinkos kaitos, i拧veng臈 radikali懦 sukr臈tim懦, nes savo pagrindine misija visuomet laik臈 profesionali懦 specialist懦 rengim膮. Plataus profilio architekto, orientuoto 寞 projektin臋 veikl膮, modelio propagavimas, orientacija 寞 pasaulines estetines ir stilistines tendencijas studij懦 procese, auk拧ti d臈stytoj懦 profesines kompeten-cijos reikalavimai (d臈stytojo projektuotojo prioritetas), nuosekli personalo atnaujinimo sistema u啪tikrino nuosaik懦 evoliucin寞 katedros keli膮 sud臈tingose istorin臈se raidos peripetijose.
2023 m. mirus profesoriui K臋stu膷iui Lupeikiui katedroje dirbo 16 pedagog懦: profesoriai Gintaras 膶aikauskas, Sigitas Kuncevi膷ius, Rolandas Palekas, Audrius Ambrasas, Gintautas Bla啪i奴nas, Linas Naujokaitis; docentai Saulius Mik拧tas, Saulius Pamerneckis, Donaldas Trainauskas, dr. Arnoldas Gabr臈nas, dr. Darius Linartas, dr. Lada Markejevait臈, dr. Egl臈 Navickien臈; lektorius 艩ar奴nas Petrauskas; asistentai Gabriel臈 艩arkauskien臈 ir Antanas Mantvydas 艩arkauskas.

Nuo Architekt奴ros katedros (katedros pavadinimas istorijos b臈gyje kito) 寞k奴rimo jos ved臈jais buvo: M. Songaila (1922–1941), S. Kudokas (1942–1943), J. Kovalskis (1943), S. S膷esnulevi膷ius (1945–1946), F. Bielinskis (1946–1948), A. Luko拧aitis (1948–1974), A. Spelskis (1974–1985), A. R. Dineika (1985–1993), L. P Ziberkas (1993–2014), S. Kuncevi膷ius (2014-2021), K.Lupeikis (2021-2023), A. Gabr臈nas (2023-dabar).