黑料不打烊

Stojantiesiems

Atkakli kova atne拧臈 bronz膮

Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt Sporto ir meno centras 黑料不打烊 Naujien懦 portalas Baland啪io 30, 2026

Lietuvos jauni懦 ir jaunimo klasikin臈s j臈gos trikov臈s 膷empionatas, vyk臋s baland啪io 25鈥26 dienomis, sub奴r臈 stipriausius jaunus 拧alies j臈gos trikovininkus ir pasi啪ym臈jo itin auk拧tu konkurencijos lygiu. Tarp dalyvi懦 savo j臈gas i拧band臈 ir 黑料不打烊 studentas Aleksas Gornostajus.

Sportininkas var啪臈si ypa膷 paj臈gioje kategorijoje, kurioje rung臈si 拧e拧i dalyviai. Net penki j懦 demonstravo labai pana拧ius rezultatus, tod臈l kova d臈l prizini懦 viet懦 buvo itin atkakli ir pareikalavo maksimalaus susikaupimo bei pastang懦.

Nepaisant sud臈ting懦 s膮lyg懦 ir stipri懦 var啪ov懦, Aleksas Gornostajus pademonstravo solid懦 pasirengim膮. Jis i拧kovojo tre膷i膮j膮 viet膮 atk臈limo veiksme bei taip pat peln臈 tre膷i膮j膮 viet膮 bendroje 寞skaitoje.

艩is pasiekimas dar kart膮 patvirtina sportininko ry啪t膮, nuosekl懦 darb膮 ir geb臈jim膮 var啪ytis auk拧to lygio var啪ybose.

Pana拧ios naujienos

鈥濺ail Baltica鈥 鈥 naujas Baltijos 拧ali懦 gele啪inkeli懦 transporto stuburas, i拧 esm臈s pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos 啪em臈lap寞
鈥濺ail Baltica鈥 鈥 naujas Baltijos 拧ali懦 gele啪inkeli懦 transporto stuburas, i拧 esm臈s pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos 啪em臈lap寞
艩iandien geopolitiniai i拧拧奴kiai ir spar膷iai kintantys j懦 diktuojami nauji ekonominiai poreikiai ver膷ia i拧 naujo 寞vertinti Lietuvos gele啪inkeli懦 sistemos reik拧m臋. Nors 拧i infrastrukt奴ra m奴s懦 teritorijoje atsirado dar XIX am啪iuje, jos raida ilg膮 laik膮 buvo formuojama ne Lietuvos 啪moni懦 ar j懦 versl懦 poreiki懦, bet svetim懦 imperini懦 interes懦. Tod臈l 拧iandien turime tinkl膮, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai 鈥 nuo v臈啪臈s plo膷io iki mar拧rut懦 logikos. Vis d臈lto, prasid臈j臋 prad臈ti global奴s poky膷iai ir ambicingi projektai, tokie kaip 鈥濺ail Baltica鈥, atveria galimyb臋 i拧 esm臈s perkurti 拧alies susisiekimo gele啪inkeli懦 啪em臈lap寞.聽 Apie tai, kod臈l gele啪inkeli懦 modernizacija 拧iandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstyb臈s sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilum膮 susisiekim膮, ekonomik膮 ir saugum膮 ateinantiems de拧imtme膷iams, pasakoja 黑料不打烊 mokslininkas dr. Gediminas Vai膷i奴nas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vai膷i奴nas (autorius Audrius 沤il臈nas)[/caption] Istorinis kontekstas: kod臈l gele啪inkeli懦 modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (黑料不打烊) Mobili懦j懦 ma拧in懦 ir gele啪inkeli懦 katedros docento dr. Gedimino Vai膷i奴no, istori拧kai gele啪inkeli懦 transporto infrastrukt奴ra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal m奴s懦 拧alies poreikius. XIX am啪iuje nutiesta Sankt Peterburgo鈥揤ar拧uvos gele啪inkelio linija, kaip ir daugelis kit懦 tuo laikotarpiu nutiest懦 linij懦, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorij懦 integracijai 寞 Rusijos imperij膮, ir tik i拧 dalies regiono gyventoj懦 mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Gele啪inkeli懦 atsiradimas paskatino didesni懦 ir ma啪esni懦 miest懦 augim膮, ta膷iau j懦 strukt奴ra iki 拧iol lemia nevisai racional懦 susisiekim膮 拧alies viduje, sako docentas: 鈥濸avyzd啪iui, neturime tiesiogin臈s linijos tarp Kauno ir Klaip臈dos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas d臈l skirting懦 gele啪inkelio sistem懦, kadangi Lenkija, i拧sivadavusi i拧 Rusijos imperijos XX-ame am啪iuje, nedelsdama pasikeit臈 gele啪inkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuv膮 prijungus prie Soviet懦 S膮jungos (SSRS), visi gele啪inkeliai buvo pritaikyti prie rusi拧kos v臈啪臈s standart懦. Atk奴rus Nepriklausomyb臋 ir juos per臈mus i拧 SSRS pavaldumo, dideliu i拧拧奴kiu tapo 拧i膮 atgyvenusi膮 sistem膮 i拧laikyti, ypa膷 kai tuo metu 啪lugo dauguma sovietini懦 寞moni懦鈥, 鈥 pasakoja Transporto in啪inerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vai膷i奴nas. Pasibaigus 拧altajam karui, gele啪inkeliams atsiv臈r臈 tranzito Rytai鈥揤akarai galimyb臈s: i拧 buvusi懦 SSRS teritorij懦 寞 Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus 鈥 metal膮, medien膮, angl寞, naftos produktus ar baltarusi拧kas tr膮拧as. Toks verslas Lietuvos gele啪inkeliams leido to meto s膮lygomis palyginus neblogai i拧gyventi: buvo aptvarkyta infrastrukt奴ra, 寞sigyta 拧iek tiek nauj懦 riedmen懦. 鈥濾is d臈lto, 拧io resurso nepakako esminiams prover啪iams, tokiems kaip ruo啪懦 elektrifikacija ar radikalus riedmen懦 parko atnaujinimas. K膮 jau kalb臈ti apie nauj懦 gele啪inkelio linij懦 tiesim膮 ar esam懦 linij懦 modernizavim膮 i拧 esm臈s pritaikant didesniems grei膷iams. Tam nepakanka vien tik pagerinti b臈gi懦 kelio konstrukcij膮 鈥 tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankas膮, tiltus, viadukus, o tai did啪iul臈s investicijos. Tod臈l ilg膮 laik膮 situacija gele啪inkeliuose buvo kompromisas tarp nor懦 ir galimybi懦, bei kur寞 laik膮 visuomen臋 ir politikus tenkino. Prasid臈jus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigr臋啪臈 nuo Rusijos ir Baltarusijos krovini懦 tranzito, prioritetu tapo 鈥濺ail Baltica鈥 tiesimas ir visi拧kas turimo tinklo elektrifikavimas鈥, 鈥 paai拧kina docentas. Nauji poky膷iai 鈥 naujos galimyb臈s verslui ir gyventojams 鈥濺ail Baltica鈥 i拧 esm臈s kei膷ia iki 拧iol egzistavusi膮 paradigm膮. Tai 鈥 moderni, europinio standarto (1435 mm v臈啪臈s) gele啪inkelio linija, kuri sujungs Lietuv膮, Latvij膮 ir Estij膮 su Vidurio ir Vakar懦 Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik 艩iaur臈s鈥揚iet懦 kryptimi, bet ir sujungs Baltijos 拧alis gele啪inkelio linijomis Ryt懦鈥揤akar懦 kryptimis, pavyzd啪iui, Var拧uva鈥揃erlynas. Prie 拧ios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto gele啪inkelio linijas, formuosian膷ias nauj膮 Baltijos 拧ali懦 gele啪inkeli懦 transporto infrastrukt奴r膮, jau nebepriklausom膮 nuo 1520 mm gele啪inkeli懦 sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus mar拧rutus, labiau orientuotus 寞 Lietuvos miest懦 ir miesteli懦 interesus nei dabartinis gele啪inkeli懦 tinklas. Doc. dr. G. Vai膷i奴nas pabr臈啪ia, kad da啪nai vie拧ojoje erdv臈je keliami klausimai d臈l planuojamo traukini懦 grei膷io (iki 240 km/h) n臈ra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Gele啪inkeli懦 efektyvumas priklauso nuo atstum懦 tarp sto膷i懦, mar拧rut懦 strukt奴ros ir integracijos 寞 bendr膮 sistem膮. 鈥濴abai svarbu tai, kad 拧ioje gele啪inkelio linijoje va啪in臈s nauji, patikimi ir keleiviams patog奴s traukiniai, kurie bus varomi elektros energija 鈥 tai ir pigiau, ir 拧variau nei dyzeline trauka. Tod臈l visumoje 鈥濺ail Baltica鈥 sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologi拧kumas, sanglauda ir pasiekiamumas.鈥 Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelion臈s tarp Baltijos 拧ali懦 sostini懦 taps kasdienybe, o Var拧uva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vien膮 dien膮. Tai skatins darb懦 bei versl懦 mobilum膮, turizm膮 ir region懦 ekonomin臋 integracij膮. Ne ma啪iau svarbus ir technologinis aspektas. 鈥濺ail Baltica鈥 linijoje bus 寞diegtos pa啪angios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastrukt奴ra leis naudoti vakarieti拧k膮 riedmen懦 park膮 bei modernias gele啪inkeli懦 technologijas, kurios iki 拧iol buvo ribotai prieinamos d臈l skirting懦 sistem懦. 鈥濺ail Baltica鈥 strategin臈 reik拧m臈 ir i拧拧奴kiai Projektas taip pat turi ir ai拧ki膮 strategin臋 reik拧m臋 gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm v臈啪臈 sudarys s膮lygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastrukt奴ros projektus, sako docentas. 鈥濻uprantama, 拧i膮 gele啪inkelio transporto linij膮 reik臈s saugoti ir kaip strategin臈s infrastrukt奴ros objekt膮, ypa膷 turint galvoje, kad ji eina per Suvalk懦 koridori懦. Gele啪inkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais i拧 pirm懦j懦 taikini懦, siekiant atkirsti region膮 nuo kit懦 聽NATO 拧ali懦, tod臈l j懦 apsaugai tur臈s b奴ti skiriamas ypatingas d臈mesys鈥, 鈥 priduria mokslininkas. Vis d臈lto, jis taip pat atkreipia d臈mes寞, kad projekto 寞gyvendinimo tempai i拧lieka i拧拧奴kiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje u啪baigti iki 2028 m., o vis膮 projekt膮 鈥 iki 2030 m., 拧ie terminai vertinami atsargiai. 鈥濪臈l infliacijos kei膷iasi planuotos projekto darb懦 s膮matos, po kiekvieno didesnio poky膷io jas reikia v臈l derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstyb臈s, jos turi 拧iek tiek skirtingus prioritetus, tod臈l 拧ali懦 pa啪anga netolygi. Neretai projektavimo ir 啪em臈s pa臈mimo proced奴ros u啪trunka ilgiau nei tikimasi. Visi 拧ie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip nor臈t懦si.鈥 鈥濺ail Baltica鈥 n臈ra tradicinis verslo projektas 鈥 tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vert臈 matuojama ne vien finansine gr膮啪a, bet ilgalaike Baltijos 拧ali懦 integracija 寞 Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vai膷i奴nas. Taip pat 拧is projektas atvers galimyb臋 Baltijos 拧alims ateityje skland啪iai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame gele啪inkelio tinkle. 鈥濧teityje 鈥濺ail Baltica鈥 taps naujuoju Baltijos 拧ali懦 gele啪inkeli懦 transporto stuburu, i拧 esm臈s pakeisian膷iu regiono susisiekimo ir logistikos 啪em臈lap寞鈥, 鈥 apibendrina 黑料不打烊 mokslininkas. Iliustracin臈s nuotr. autorius Jonas Bal膷i奴nas
笔濒补膷颈补耻
黑料不打烊 vyko tarptautin臈 konferencija 鈥濧plinkos in啪inerija鈥: d臈mesys tvarumui ir inovacijoms
黑料不打烊 vyko tarptautin臈 konferencija 鈥濧plinkos in啪inerija鈥: d臈mesys tvarumui ir inovacijoms
Vilniaus Gedimino technikos universitete (黑料不打烊) baland啪io 23鈥24 d. vyko mokslo 啪ini懦 拧vent臈 鈥 13-oji tarptautin臈 konferencija 鈥濧plinkos in啪inerija鈥. 艩i konferencija t臋sia gra啪i膮 trisde拧imties met懦 tradicij膮. Konferencij膮 atidar臈 konferencijos pirmininkas, Aplinkos in啪inerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas 膶ygas, o sveikinimo 啪od寞 tar臈 rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Pirmoji tarptautin臈 konferencija 鈥濧plinkos in啪inerija鈥 寞vyko 1994聽m. Iki 2005 m. ji buvo rengiama kas dveji metai, o nuo 2005 m. 鈥 kas treji. 艩i 13-oji konferencija buvo skirta aktualiausiems aplinkosaugos ir vandens in啪inerijos klausimams nagrin臈ti, i拧mani懦j懦 miest懦, keli懦 ir gele啪inkeli懦 mokslini懦 tyrim懦 sklaidai, naujausi懦 geodezijos ir geografini懦 informacini懦 technologij懦 pristatymui bei energijos tiekimo ir vartojimo sistem懦 analizei, vertinimui ir optimizavimui. Konferencijos organizatorius 鈥 黑料不打烊, o jos glob臈jai 鈥 艩iaur臈s 拧ali懦 geodezijos komisija, Tarptautin臈 matinink懦 asociacija, Europos tvarios energetikos inovacij懦 aljansas, Naujojo Europos Bauhauzo akademija, 鈥濴ietuvos keliai鈥 bei Lietuvos vandens tiek臈j懦 asociacijos. Aplinkos in啪inerija d臈l savo kompleksi拧kumo, tarpdisciplini拧kumo ir taikomojo pob奴d啪io yra viena sud臈tingiausi懦 in啪inerijos kryp膷i懦, apimanti 寞vairias gyvenimo sritis ir jungianti skirting懦 moksl懦 啪inias bei patirt寞. Pagrindiniai konferencijos tikslai: sudaryti s膮lygas Lietuvos ir u啪sienio 拧ali懦 mokslininkams, in啪inieriams, pramon臈s bei savivaldybi懦 atstovams u啪megzti tiesioginius ry拧ius ir pl臈toti bendradarbiavim膮; suburti potencialius partnerius ilgalaikiams mokslo ir praktikos projektams; aptarti taikomojo mokslo pl臈tros kryptis ir pa啪angiausi懦 tyrim懦 diegim膮 praktikoje. I拧 viso buvo pristatyti 95 prane拧imai. Prie拧 konferencij膮 tarptautinis mokslinis komitetas i拧 pateikt懦 prane拧im懦 atrinko 54 straipsnius, kurie buvo recenzuoti Lietuvos ir u啪sienio 拧ali懦 mokslinink懦 ir bus publikuoti elektroniniame konferencijos leidinyje, kur寞 yra numatyta referuoti tarptautin臈se duomen懦 baz臈se. Konferencijoje dalyvavo 147 dalyviai, i拧 j懦 51 鈥 u啪sienio mokslininkas i拧 13 pasaulio 拧ali懦: Lenkijos, Irako, Airijos, Italijos, Latvijos, Malaizijos, Peru, Portugalijos, Slovakijos, Slov臈nijos, Ukrainos, Brazilijos ir 膶ekijos Respublikos. Konferencijos metu 啪odinius ir stendinius prane拧imus dalyviai pristat臈 keturiose sekcijose: aplinkos apsaugos ir vandens in啪inerijos; keli懦, gele啪inkeli懦 ir i拧mani懦j懦 miest懦; energijos pastatams; geografin臈s informacijos technologij懦 ir inovacij懦 geodezijoje, nuotoliniuose tyrimuose bei aplinkos monitoringe. Plenariniame pos臈dyje prane拧imus pristat臈 5 prane拧臈jai: A. Alijo拧iut臈-Paulauskien臈 (UAB 鈥濳eli懦 prie啪i奴ra鈥) 鈥 鈥濼varumas praktikoje: keli懦 prie啪i奴ros transformavimas 寞 atsaking膮 ir konkurencing膮 versl膮鈥; prof. dr. K. Pavelka (膶ekijos technikos universitetas Prahoje) 鈥 鈥濶aujos galimyb臈s dokumentuoti istorines po啪emines erdves, naudojant rankinius lazerinius mobiliuosius skenerius ir modern懦 surinkt懦 duomen懦 vizualizavim膮鈥; dr. K. Grei膷i奴t臈 (valstyb臈s 寞mon臈 Ignalinos atomin臈 elektrin臈) 鈥 鈥濧LTRA tvarumo kryptis: naujos kartos branduolin臈 energetika鈥; dr. K. Janu拧evi膷ius (Valstybin臈 energetikos reguliavimo taryba) 鈥 鈥濶uo infrastrukt奴ros vystymo iki poveikio: naujasis Lietuvos energetikos etapas鈥; M. Kaczmarek (Bentley Systems International Limited) 鈥 鈥濱拧拧奴kiai ir sprendimai aplinkos in啪inerijoje: tvarus infrastrukt奴ros projektavimas ir technologijos鈥. Organizuojant konferencij膮 reik拧mingai prisid臈jo verslo partneriai. Tai yra konferencijos 鈥濸latininis r臈m臈jas鈥 鈥 informacini懦 technologij懦 ir in啪inerin臈s programin臈s 寞rangos 寞mon臈 鈥濨entley Systems International Limited鈥, kurios kuriami sprendimai pla膷iai naudojami infrastrukt奴ros projektavimui, statybai ir eksploatavimui visame pasaulyje. Konferencijos 鈥濧uksiniai r臈m臈jai鈥: 聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽聽AB 鈥濳auno tiltai鈥, UAB 鈥濳erista鈥, UAB 鈥濪anfoss鈥, UAB 鈥濫MP Recycling鈥, UAB 鈥濧CO鈥. Konferencijos 鈥濻idabriniai r臈m臈jai鈥: UAB 鈥濧rginta鈥, UAB 鈥濻kadec鈥, UAB 鈥濭PS partneris鈥. Konferencijos kiti r臈m臈jai: UAB 鈥濰nit-Baltic鈥, AB 鈥濫urovia Lietuva鈥, V拧漠 鈥濺VA Agent奴ra鈥, UAB 鈥濭eoNovus鈥. Aktyvus 寞vairi懦 拧ali懦 mokslinink懦 dalyvavimas konferencijoje, reikli mokslinio konferencijos komiteto veikla, grie啪ta prane拧im懦 atranka ir j懦 recenzavimas dar kart膮 patvirtino auk拧t膮 konferencijos mokslin寞 lyg寞. Konferencijos dalyviai ne tik prapl臈t臈 savo 啪inias, bet ir dar labiau sustiprino tarptautin寞 bendradarbiavim膮. Pareng臈聽黑料不打烊 Aplinkos in啪inerijos fakulteto prodekan臈 ir konferencijos organizacinio komiteto pirminink臈 prof. dr. Rasa Vai拧k奴nait臈 聽 聽
笔濒补膷颈补耻