ϲ

Stojantiesiems

Kviečiame į tautinių šokių festivalį „Šoks šeimyna šokinį“

Gegužės 5, 2026

Tautinis šokis Lietuvoje yra ne tik pasirodymas scenoje, tai gyva tradicija, kuri padeda išsaugoti mūsų kultūrinę tapatybę. Per šokį atsiskleidžia istorija, skirtingų regionų savitumas ir vertybės, kurios perduodamos iš kartos į kartą.

Šokis, daina ir muzika kartu sukuria ypatingą atmosferą, kurioje žiūrovai tampa ne tik stebėtojais, bet ir emociniais dalyviais. Toks renginys kaip „Šoks šeimyna šokį“ stiprina bendrumo jausmą ir leidžia pajusti gyvą ryšį su kultūra.

Akademinių meno kolektyvų vaidmuo

Svarbų vaidmenį puoselėjant tautinį meną atlieka aukštųjų mokyklų kolektyvai. ϲ tautinių šokių ansamblis „Vingis“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip universitetas gali tapti vieta, kur jauni žmonės ne tik mokosi, bet ir kuria, šoka bei tęsia tradicijas.

Dalyvaudami tokiuose renginiuose studentai ne tik gerina savo šokio įgūdžius, bet ir susipažįsta su naujais žmonėmis, mokosi dirbti komandoje, jaučia atsakomybę už bendrą rezultatą. Be to, tokie pasirodymai suartina universitetą su visuomene ir kviečia visus kartu patirti tautinio meno grožį.

Kviečiame atvykti į renginį gegužės 9 d. 14:00 val. Aula Magna salėje.

Renginys nemokamas.

Galerija

Panašios naujienos

Piloto studijas pasirinkęs Dominykas Stonkus: „Nebūtina nuo vaikystės svajoti apie dangų“
ϲ  Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) Orlaivių pilotavimo studijų programos trečiakursis Dominykas Stonkus į aviaciją atėjo ne vedamas vaikystės svajonės, o priėmęs spontanišką sprendimą. Šiandien vaikinas  jau skaičiuoja pirmąsias skrydžių valandas ir ruošiasi tolimesniems žingsniams piloto karjeros link, o jo istorija parodo, kad kelias į dangų gali prasidėti visai netikėtai. Vienuoliktoje–dvyliktoje klasėje dar nežinodamas, kokią kryptį rinktis, Dominykas iš pradžių svarstė apie skrydžių valdymą. Vis dėlto, vienas vasaros vakaras pakeitė jo sprendimą. „Pagalvojau – gal pilotavimas būtų dar įdomiau. Pasakiau mamai, ir ji, nors ir šiek tiek susijaudinusi, paskatino bandyti“, – pasakoja jis.  Sėkmingai įveikęs stojamuosius, jaunuolis pateko į pilotavimo studijas. Pasak jo, sprendimą sustiprino ir tai, kad studijos yra nemokamos. Jau ruošiasi pirmiesiems „solo“ skrydžiams Pasak studento, kasdienybė priklauso nuo sezono. Mokslo metais daugiausia dėmesio skiriama teorijai, o praktiniai skrydžiai vyksta vasarą. „Kadangi esu trečiakursis, kol kas turėjome vieną praktikos sezoną, tačiau šiemet laukia dar intensyvesnis laikotarpis – tiek skrydžiai, tiek pasiruošimas egzaminams“, – sako Dominykas.  Praktikos metu studentai ne tik mokosi valdyti orlaivį, bet ir ruošiasi skrydžiui: tikrina lėktuvą, planuoja maršrutą, atlieka visas būtinas procedūras. Vienas svarbiausių etapų – pirmasis savarankiškas („solo“) skrydis, kai jaunasis pilotas į orą kyla vienas. Nors dažnai manoma, kad pilotų studijos – tai vien matematika ir fizika, Dominykas šį mitą paneigia: „Šie dalykai svarbūs, bet ne mažiau reikalinga gera atmintis ir gebėjimas suprasti daug skirtingų sistemų. Viskas labiau priklauso nuo noro ir įdėto darbo“, – teigia jis. Pats studentas prisipažįsta, kad jam labiausiai patiko matematikos moduliai, o vėliau – navigacija ir orlaivių sistemos, nors šie dalykai ir pareikalavo nemažai pastangų. Be studijų, Dominykas aktyviai siekia rezultatų ir visai kitoje srityje – profesionaliame tenise. Neseniai jis, žaisdamas dvejetus su su Lietuvos tenisininku Edu Butvilu, iškovojo pergalę tarptautiniame turnyre Ispanijoje ir pateko į ATP dvejetų reitingą profesionalių tenisininkų pasaulinę klasifikaciją. Vaikino patirtis rodo, kad net ir intensyvios studijos AGAI gali būti derinamos su aukšto lygio sportu. Artimiausiu metu Dominykas planuoja baigti studijas ir išsilaikyti privalomas piloto licencijas. Nors apie tolimą ateitį jis kalba atsargiai, viena aišku: pasirinktas kelias atveria daug galimybių tiek pilotavimo, tiek platesnėje aviacijos srityje.  
ʱč
Daržo fenomenas šiuolaikiniame mene: Pamėnkalnio galerijoje pristatoma ϲ profesoriaus kūryba
Daržo fenomenas šiuolaikiniame mene: Pamėnkalnio galerijoje pristatoma ϲ profesoriaus kūryba
Gegužės 5 d., antradienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma grupės autorių paroda „Sodininkų mugė“. Parodos menininkai: Vytenis Burokas, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Ieva Mediodia, Arūnė Tornau ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (ϲ) profesorius Audrius Novickas. Paroda „Sodininkų mugė“ tyrinėja erdvę, kurioje menas auga greta daržo, o užmiesčio gyvenimo ritmas formuoja kūrybines praktikas. Ji atskleidžia menininkų sodininkystę kaip savitą tinklą, kuriame per dalijimąsi, tarpusavio ryšius ir bendras patirtis randasi neformali kūrybos aplinka. „Nuo seno menininkai traukė į sodybas, kuriose leisdavo ar leidžia vasaras, o kai kurie ir visam laikui persikelia ten gyventi. Vienas garsiausių „pabėgėlių“ iš miesto buvo Vincentas van Goghas. Jo kolega Paulis Gauguinas spruko dar toliau – net į Taitį. Neabejotinai abu, atsitraukę nuo didmiesčio, atrado naujas tapybos formas“, – pasakoja parodos kuratorė Aistė Kisarauskaitė. Net sovietmečiu, kai miestiečiams buvo draudžiama pirkti sodybas, daugelis lietuvių menininkų jas vis tiek rasdavo būdų įsigyti ir vasaroms išsikraustydavo ten gyventi. Atgavus nepriklausomybę, vienu įdomesnių 2000-ųjų pradžios meno įvykių tapo Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro su sūnumis rengtos parodos jų sodyboje Dzūkijoje. Pamatyti pievose eksponuojamų skulptūrų ir akvarelių ar gigantiškų menininkės sukurtų ausų („Miško ausys“, 2003), pritvirtintų prie pušų kamienų, suvažiuodavo galybė žmonių. „Šiuolaikiniai menininkai taip pat dažnai renkasi pilną ar dalinį gyvenimą sodyboje. Tarp jų – ir savotiškas „Gauguinas Nr. 2“, Juozas Laivys, viename iš savo kūrybinių projektų perėmęs žymiojo postimpresionisto tapatybę. Į Laivio sodybą vykstama ne tiek žiūrėti eksponuojamų darbų, kiek juos palaidoti Meno kūrinių kapinėse. Kolegos taip pat keliauja pas Laurą Garbštienę į buvusią Marcinkonių geležinkelio stotį ir menininkės įsteigtą Verpėjų rezidenciją. Vis dėlto nemaža dalis kūrėjų sodybas renkasi kaip vietą atsitraukti – net ir nuo kolegų. Tuomet tarpusavio ryšiai tampa mažiau akivaizdūs, tačiau juos išduoda vienodos rūšies sodinukai ar sėklos, nenutrūksta dalijimasis patirtimi“, – tikina A. Kisarauskaitė. Pasak jos, ši paroda siekia suteikti erdvę menininkams-sodybininkams veikti, ekspozicijos neapribojant vien tuo, ką įprastai vadiname meno kūriniu – kaip to nereikalauja ir pats gyvenimas sodyboje. Kiekvienas gali rinktis: ravėti daržą, genėti medžius ar kurti meno kūrinius. Taip pat – spręsti, ar šiuos kasdienius sodybos darbus laikyti meno praktika. Vienas iš projekto uždavinių – formos laisvė, leidžianti eksponuoti tai, kas menininkams aktualu: tradicines meno formas, tarpdisciplininę raišką ar net užaugintas daržo ir sodo gėrybes. Paroda siekia apžvelgti pačią sodybininkavimo praktiką, idėjų kaitą bei esamus ar nutrūkusius kultūrinius ryšius. Paroda „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio galerijoje veiks iki birželio 2 d. Parodos lankymas – nemokamas. Rengėjas: Pamėnkalnio galerija. Parodos kuratorė: Aistė Kisarauskaitė. Parodos menotyrininkė: Skaidra Trilupaitytė. Architektas: Danas Aleksa. Dizainerė: Augustė Glinskytė. Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga. Naujiena parengta pagal https://pamenkalnio.lt/ informaciją.
ʱč