ϲ

Stojantiesiems

Lietuvos mokslas ir verslas MIT: nuo akademinio kruopštumo iki konkrečių sprendimų

Elektronikos fakultetas Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt ϲ Naujienų portalas Balandžio 15, 2026

Šių metų kovo 16–20 d. Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su Masačusetso technologijos institutu (MIT) delegacija surengė trečiąjį strateginį vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas. Delegaciją sudarė Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovai, toliau plėtojantys bendradarbiavimo galimybes su viena iš pasaulyje pirmaujančių inovacijų ekosistemų. ϲ atstovavo Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros doc. daktaras  Audrius Grainys.

Šis pavasaris transatlantinei mokslo ir inovacijų bendruomenei buvo kupinas naujų įspūdžių. 18 narių delegacija, sudaryta iš 13 Lietuvos konsorciumo partnerių – mokslo ir verslo institucijų, apsilankė viename iš geriausių pasaulio universitetų, kad aptartų tolesnius bendrų mokslinių tyrimų ir projektų planus.

Vizito programą sudarė bendri ir individualūs susitikimai su MIT atstovais. Lygiagrečiai delegacija tiesiogiai įsitraukė į MIT akademinę aplinką – lankė paskaitas, baigiamųjų darbų gynimus bei tarpinius MIT programų, įskaitant „DesignX“, skirtoje dizaino inovacijoms ir verslumui, studentų projektų pristatymus. Šios patirtys suteikė galimybę iš arti susipažinti su tuo, kaip MIT organizuoja mokymosi procesą, grįstą aktyviu dalyvavimu ir realių problemų sprendimu.

Apžvelgdama vizitą, profesorė Elizabeth Wood – MIT-Ukrainos programos steigėja ir MIT-Eurazijos programos bendra vadovė MIT Tarptautinių studijų centre (TSC) – pabrėžė tiek šių TSC programų mastą, tiek tiesioginių mainų vertę:

„Buvo džiugu kovo 16-osios savaitę, vos prasidėjus pavasariui, sulaukti kolegų iš Lietuvos konsorciumo. Turėjome puikių susitikimų įvairiuose MIT padaliniuose, įskaitant pokalbius su prorektoriumi tarptautinei veiklai Duane Boning bei MIT bibliotekų vadove Chris Bourg.”

Šio vizito metu buvo nagrinėjami konkretūs būdai, kaip suartinti mokslą ir verslą, mokslo idėjas paverčiant realiais produktais ir sprendimais.

Nuo proceso iki poveikio

Viso vizito metu nuolat kartojosi mintis: moksliniai tyrimai ir švietimas vis dažniau vertinami pagal jų sukuriamą realų poveikį visuomenei. Pasak profesorės E. Wood, diskusijos atskleidė Lietuvos universitetuose jau vykstančius pokyčius:

„Šis vizitas padėjo man geriau suprasti įdomias kryptis, kurias formuoja Lietuvos akademinės bendruomenės ir verslo atstovai, įskaitant siekį modernizuoti ir diegti naujoves mokslinių tyrimų bei švietimo srityse.”

Ji taip pat akcentavo glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei į praktiką orientuotų mokymo modelių svarbą:

„Mane sudomino diskusija apie glaudesnių ryšių tarp akademijos ir verslo kūrimą, siekiant abipusės naudos. Čia galėtų praversti kai kurie MIT mokymo modeliai, kuriuose kursai orientuojami į konkrečius verslo bendruomenės siūlomus uždavinius.“

Šios įžvalgos buvo išsamiau aptartos Lietuvos ir MIT atstovų pokalbiuose. Jomis pasidalino Lietuvos konsorciumo koordinatorė Ina Žurkuvienė:

„MIT didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų indėliui į realius pokyčius pasaulyje. Jų veikla grindžiama projektais, išradimais ir technologijomis. Tai kelia mums, lietuviams, svarbų klausimą – o kas būtų, jei sėkmę pradėtume vertinti labiau pagal poveikį, o ne pagal procesą? Nors aukštos kokybės publikacijos ir toliau lieka mokslo „kertinis akmuo“, išplėtus vertinimo kriterijus ir tradicinius rodiklius papildžius realiais rezultatais, būtų galima visapusiškiau įvertinti mokslininko indėlį.“

Kartu buvo pabrėžta, kad tokie metodai reikalauja kruopštaus pritaikymo nacionaliniam ir Europos kontekstui, o ne aklos kopijos.

Delegacija susitiko su potencialiais partneriais, įskaitant prof. dr. Phillip Budden, kuris neseniai lankėsi Lietuvoje, bei NATO inovacijų fondo pirmininko pavaduotoją prof. dr. Fiona Murray. Su jais konsorciumo atstovai aptarė ateities bendradarbiavimo gaires.

Kaip gimsta inovacijos: MIT centrų vaidmuo

Siekdama geriau suprasti, kaip idėjos pereina iš laboratorijų į rinką, delegacija lankėsi keliuose MIT padaliniuose, įskaitant „Deshpande“ technologinių inovacijų centrą.

Ten pokalbių su vykdomuoju direktoriumi Rana K. Gupta metu buvo pabrėžtas itin selektyvus komercializavimo modelis. Kasmet centras peržiūri dešimtis mokslinių tyrimų pasiūlymų, tačiau remia tik nedidelį skaičių projektų, turinčių didelį praktinio pritaikymo potencialą. Didžiąją šio proceso dalį sudaro „katalizatoriai“ – patyrę mokslininkai, dirbantys kartu su tyrėjais, testuojantys idėjas, anksti identifikuojantys rizikas ir padedantys projektams pasiekti rinką.

Konsorciumo koordinatorė pabrėžė, kad šis modelis veikia tik pasitikint tyrėjais ir asmenimis, padedančiais jų idėjas perkelti į rinką:

„Tas pasitikėjimas gimsta iš bendrų patirčių – be jų net geriausi įrankiai ar procesai nebus pakankami.“

Dar vienas reikšmingas vizitas vyko MIT Mokymo ir mokymosi laboratorijoje, kurioje buvo pristatytas aktyviuoju mokymusi paremtas ugdymo modelis. Pabrėžta, kad studentai turi savarankiškai susipažinti su teorine medžiaga prieš pamoką, o pamokų metu laikas skiriamas diskusijoms, komandiniam darbui ir realių problemų sprendimui. Šis modelis MIT skatinamas ankstyvu įsitraukimu komandiniuose projektuose, glaudžiu bendradarbiavimu su dėstytojais ir verslo atstovais bei prieiga prie verslumo platformų, tokių kaip MIT DesignX, derinančių praktinį pritaikymą su tvirtu tarpdisciplininiu akademiniu pagrindu.

Idėjų išbandymas praktikoje

Delegacija taip pat apsilankė MIT branduolinio reaktoriaus laboratorijoje – viename iš nedaugelio pasaulyje universitetų turimų mokslinių tyrimų reaktorių. Ši laboratorija leidžia atlikti pažangius medžiagų bandymus ekstremaliomis sąlygomis, taip žymiai pagreitindama mokslinių tyrimų procesus ir palaikydama bendradarbiavimą su verslo partneriais, kuriančiais naujos kartos energetikos technologijas.

Dar vienas svarbus vizito etapas buvo apsilankymas lietuvių įkurtoje biotechnologijų bendrovėje „Northway Biotech“, įsikūrusioje Valtame, Masačusetso valstijoje. Modernių laboratorijų apžiūra atskleidė, kaip kuriamos biologinių vaistinių preparatų gamybos technologijos ir gaminami vaistai klinikiniams tyrimams.

Naujasis konsorciumo narys tęsia diskusijas su Lietuvos mokslo institucijomis dėl galimo bendradarbiavimo kuriant bendrą Biotechnologijų tyrimų centrą. Centro išskirtinumas – aiškus dėmesys dvejopos paskirties tyrimams. Ši idėja buvo pristatyta susitikime su prof. dr. Robert Desimone, dr. J. Christopher Love, prof. dr. Michael J. Cima ir prof. dr. Hadley Sikes, kuri buvo kviestinė pranešėja praėjusį spalį Lietuvos konsorciumo organizuotoje konferencijoje „Human and More than Human Futures“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys“).

Tolesni žingsniai

Lietuvos institucijų ir MIT bendradarbiavimas jau duoda konkrečių rezultatų. Pirmaisiais bendradarbiavimo metais Lietuvos konsorciumo nariai kartu su MIT mokslininkais pateikė septynias projektų paraiškas dalyvauti MIT „Global Seed Funds“ programoje, kurią administruoja TSC.

Kitas konkretus rezultatas – bendras akademinis mikromodulis, kurį šiuo metu rengia 6 Lietuvos universitetai ir kurio startas numatytas 2026 m. spalio mėn. Ši „pilotinė“ iniciatyva, pasitelkiant „MITx“ platformą ir mokymo metodikas, sudarys sąlygas Lietuvos universitetų studentams artimiau susipažinti su MIT akademine aplinka.

Atsižvelgdama į platesnį bendradarbiavimą, profesorė E. Wood taip pat pabrėžė vizito svarbą abipusio mokymosi tikslu:

„Bendraudama su delegacijos nariais taip pat daug sužinojau apie lietuvių savarankiškumą ir nepriklausomybę. Tai buvo įdomi ir vaisinga susitikimų bei diskusijų pilna sesija. Džiaugiuosi, kad tiek daug puikių kolegų mus aplankė.“

Kalbėdami apie vizitą, dalyviai pabrėžė, kad MIT modelis turėtų būti vertinamas kaip įkvėpimo šaltinis, o ne kaip šabloninis reiškinys.

„MIT aplinka yra unikali. Jos negalima tiesiog perkelti į kitą ekosistemą, – pažymėjo Ina Žurkuvienė. – Ne visi mokslo pasiekimai turi virsti verslo idėjomis, tačiau tais atvejais, kai taip nutinka, jiems reikalinga tvirta parama. Tai platesnio pobūdžio sisteminis klausimas, kurį verta nagrinėti plačiau.“

Ypatinga padėka už šį produktyvų ir turiningą vizitą skiriama Gediminui Urbonui, Deliana Ernst ir Ekaterina Zabrovska.

Apie konsorciumą

Lietuvos konsorciumas bendradarbiavimui su MIT vienija lyderiaujančius Lietuvos universitetus, mokslo institutus ir verslo atstovus. Konsorciumui priklauso „Euromonitor International“, „Ignitis Group“, Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės tyrimų centras, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, „Northway Biotech“, „Novian“, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius TECH, Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija

Konsorciumo koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.

Konsorciumo veiklas remia Lietuvos mokslų taryba.

Galerija

Panašios naujienos

Įvyko Tarptautinė darbuotojų savaitė „ϲ 360˚“
Įvyko Tarptautinė darbuotojų savaitė „ϲ 360˚“
Balandžio 20–24 d. ϲ vyko kasmetinė Užsienio ryšių direkcijos organizuojama Tarptautinė darbuotojų savaitė „ϲ 360˚“. Šiais metais į renginį atvyko rekordinis 66 dalyvių skaičius iš 24 šalių (Europos, Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos) ir 42 universitetų – dėstytojai, tyrėjai, tarptautinių ir kitų akademinių padalinių atstovai. Tarptautinė darbuotojų savaitė tapo pirmuoju ϲ jubiliejui paminėti skirtu renginiu. Dalyviai įrašė sveikinimus 70-mečio proga, iš kurių buvo sukurtas trumpas vaizdo įrašas. Savaitės eigoje taikant interaktyvius metodus buvo pristatyti ϲ fakultetai ir padaliniai, universiteto pasiekimai ir jo tarptautinė veikla „360 laipsnių“ – studijos, mokslas, projektai, bendradarbiavimas su verslu, miestui ir vietos bendruomenei skirtos iniciatyvas, pasiekimai, sėkmės istorijos ir iššūkiai. Po renginio sulaukėme pačių geriausių dalyvių atsiliepimų: „Atvirai sakant, atvykau čia tikėdamasis konferencijos. Tačiau tai, ką patyriau, buvo kur kas įsimintiniau!.. Atvykau turėdamas tam tikrų išankstinių nuostatų apie STEM srities žmones, o jūs nuosekliai kiekvieną jų paneigėte. Žaidybinimo elementai, žaismingas dizainas, būdas, kuriuo prezentacijas pavertėte tikrais žmogiško ryšio ir bendrystės momentais…“ „Norėčiau padėkoti ϲ renginio organizatoriams už galimybę dalyvauti tokiame išskirtiniame renginyje, už meistriškumą, puikų organizavimą, rūpestį ir šilumą!“ „Tai buvo iš tiesų vertinga patirtis – gerai struktūruota, įžvalgi, o kartu labai svetinga ir draugiška. Turėjome produktyvų ir prasmingą laiką: keitėmės idėjomis, mezgėme naujus ryšius ir sėmėmės įkvėpimo būsimam bendradarbiavimui!“ Kūrybinės dirbtuvės, žaidimai ir diskusijos padėjo užmegzti naujus ir sustiprinti ryšius su ilgamečiais ϲ partneriais. Tikime, kad šie ryšiai padės kurti naujas iniciatyvas su partnerių universitetais užsienyje bei prisidės prie universiteto tarptautinio žinomumo didinimo.
ʱč
Kviečiame prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos solidarumo iniciatyvos: jūsų palaikymas – svarbi žinutė smurto aukoms
Kviečiame prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos solidarumo iniciatyvos: jūsų palaikymas – svarbi žinutė smurto aukoms
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bei ϲ Lygių teisių kontrolierė doc. dr. Raimonda Bublienė kviečia universiteto bendruomenę ir kitas įstaigas balandžio 29 d., trečiadienį, prisijungti prie iniciatyvos – į darbą, mokyklas ir kitas įstaigas ateiti vilkint džinsus, taip išreiškiant solidarumą su seksualinio smurto aukomis. „Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo. Smurtas gali būti šeimoje, darbo vietoje, mokykloje, elektroninėje erdvėje ir jis gali būti net ten, kur priimami svarbūs savivaldos ir valstybės sprendimai. Todėl negalime tai palikti tyloje kaip nepatogios, neesminės, asmeniškai neliečiančios temos. Būtina apie tai viešai ir aiškiai kalbėti apie šią problemą, prisidedant prie visų rūšių smurto prevencijos bei visuomenės sąmoningumo didinimo, ir ieškoti veiksmingų sprendimų, kad seksualinio smurto mažėtų, aukos būtų apgintos ir gautų pagalbą“, – teigia Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė. Primename, kad Tarptautinė džinsų diena atsirado po rezonansinio teismo sprendimo Italijoje 1992 m., kai išžaginimo byloje kaltintas asmuo buvo išteisintas, argumentuojant, jog auka pati yra kalta, nes vilkėjo aptemptus džinsus, ir be jos pagalbos kaltinamasis nebūtų galėjęs jų numauti. Šis teismo sprendimas sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus ir taip pradėjo protestą prieš aukų kaltinimą. Nuo tada džinsai tapo tarptautiniu simboliu, primenančiu, kad smurtas niekada negali būti pateisinamas tuo, kaip žmogus atrodo ar ką dėvi. „Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas bei sukurti veiksmingą prevencijos ir pagalbos sistemą. Pokyčiai jau pakeliui. Tam, kad juos įgyvendintume, prireiks stiprios politinės valios“, – sako Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė. „Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo. Todėl apie smurtą turime kalbėti anksčiau, mokyklose, gimnazijose ir bendruomenėse. Svarbu, kad žmogus gebėtų atpažinti ribas ir suprastų, kad jis nėra tik seksualinio smurto auka. Jis ir kiekvienas šalia esantis žmogus gali būti pokyčio dalis“, – teigia Seimo narė M. Petrauskaitė. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia prie iniciatyvos  prisijungusius kolektyvus – vilkinčius džinsus ir taip palaikančius asmenis, nukentėjusius nuo seksualinio smurto – įsiamžinti nuotraukose ir jas atsiųsti elektroniniu paštu silvinija.simonaityte@lrs.lt . Visi iniciatyvos dalyviai bus apdovanoti padėkomis, aktyviausi – simbolinėmis dovanomis. Daugiau informacijos:  Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė  Modesta Petrauskaitė Tel. (0 5) 209 6673
ʱč