ϲ

Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Gegužės 12, 2026

ϲ didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl ϲ Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „“, kurią parengė doktorantas Arvydas Vilkonis. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Jurgita Antuchevičienė.

Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 12 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Disertacijoje nagrinėjama statybos rangos sutarčių sąlygų, sutarčių tipo ir kainodaros derinio parinkimo problematika.

Pagrindinis tyrimo objektas – statybos rangos sutarčių ir kainodaros valdymas.

Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti daugiakriterį vertinimo modelį, skirtą statybos rangos sutarčių sąlygoms ir kainodarai parinkti, taikant kombinuotus sprendimų priėmimo metodus.

Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai.

Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimo objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos autoriaus disertacijos tema paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra.

Pirmajame skyriuje pateikta naujausių mokslinių tyrimų analitinė apžvalga, siekiama apibrėžti statybos rangos sutarčių tipo ir kainodaros valstybinį teisinį reguliavimą, išskirti pagrindines statybos rangos sutarčių tipo ir statybos rangos darbų kainodaros parinkimo suinteresuotąsias grupes. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai.

Antrajame skyriuje pateikti apibendrinti duomenys apie statybos rangos sutarčių sąlygų parinkimą, su jomis susijusios statybos projekto įgyvendinimo rizikos ir jų įtaka statybos darbams. Pasiūlytas teorinis modelis statybos rangos sutarčių bendrosioms ir specialiosioms sąlygoms parinkti, taikant kombinuotus daugiakriterius sprendimų priėmimo metodus. Taip pat pasiūlyti statybos rangos sutarčių kainodaros ir sutarčių tipo parinkimo bei statybos rangos sutarčių kainos perskaičiavimo pagal statybos sąnaudų kainų indeksą matematiniai algoritmai.

Trečiajame skyriuje pateiktas siūlomo modelio taikymas statybos rangos sutarčių sąlygoms parinkti, taip pat automatizuoto statybos rangos sutarčių tipo ir kainodaros derinio parinkimo ir statybos rangos sutarčių kainos perskaičiavimo pagal statybos sąnaudų kainų indeksą matematinių algoritmų pritaikymas realaus projekto pavyzdžiu.

Disertacijos tema paskelbti 7 moksliniai straipsniai: du – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę, turinčiuose citavimo rodiklį, trys – kituose recenzuojamuose mokslo žurnaluose, du – tarptautinių konferencijų straipsnių rinkiniuose.

Disertacijos tema perskaityti keturi pranešimai Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, darbo rezultatai pristatyti seminare Balstogės technologijos universitete.

Mokslo darbą galite rasti .

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
ϲ didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl ϲ Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Economic assessment of agricultural sector in the context of sustainability“ („Žemės ūkio sektoriaus ekonominis vertinimas tvarumo kontekste“), kurią parengė doktorantas Ahmad Bathaei. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė– prof. dr. Dalia Štreimikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 14 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje nagrinėjamas žemės ūkio sektoriaus ekonominis vertinimas platesniame tvarumo kontekste, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos šalims. Žemės ūkis ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį kaimo ekonomikose ir maisto saugumo užtikrinime, tad tvarumo principų integravimas į ekonominį vertinimą tampa vis svarbesnis. Nepaisant daugybės tyrimų apie tvarų žemės ūkį, vis dar trūksta išsamių sistemų, kurios derintų daugiamačius rodiklius su regioniniais duomenimis ir suinteresuotųjų šalių nuomonėmis. Šis tyrimas sprendžia šią spragą, sukuriant integruotą metodologiją tvarumo rodikliams nustatyti, vertinti ir prioritetizuoti ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais. Darbas susideda iš keturių tarpusavyje susijusių tyrimų. Pirmajame, taikant SALSA (paieška, vertinimas, sintezė ir analizė) ir PRISMA (pageidaujami ataskaitų elementai sisteminėms apžvalgoms ir metaanalizėms) protokolus, atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kurioje nustatytas 101 tvarumo rodiklis, sudarantis platų pagrindą tolesnei analizei. Antrajame tyrime, orientuotame į atsinaujinančios energijos ir žemės ūkio sąveiką, nustatyti 84 svarbūs rodikliai, pabrėžiantys energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių žiediškumo reikšmę tvariai žemdirbystei. Trečiajame tyrime taikytas TOPSIS (Pirmenybės tvarkos pagal panašumą į idealų sprendimą technika) metodas tvarumo rodikliams Baltijos šalyse reitinguoti, derinant ekspertų vertinimus su statistiniais EUROSTAT duomenimis. Šis vertinimas išryškino aplinkosauginius aspektus, tokius kaip dirvožemio būklė, vandens naudojimas ir trąšų valdymas, kartu integruojant socialinius ir ekonominius matmenis. Galiausiai, taikant Delfų metodą ir geriausio–blogiausio metodo (BWM) principus, buvo atrinkti ir įvertinti devyni pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Investicijų intensyvumas, pajamų diversifikacija, darbo našumas ir prieiga prie rinkų buvo identifikuoti kaip svarbiausi žemės ūkio tvarumui. Šie tyrimai sudaro išsamų ir kontekstui jautrų vertinimo modelį, leidžiantį pagrįstai formuoti politiką ir strateginį planavimą. Disertacijoje pristatomas naujas modelis tvaraus žemės ūkio vertinimui, integruojantis empirinius duomenis su ekspertų žiniomis, kas leidžia tiksliau ir regioniškai reikšmingiau suprasti tvarumo iššūkius. Ši sistema padeda politikos formuotojams, tyrėjams ir praktikos specialistams nustatyti prioritetines intervencijos ir investicijų sritis, ypač pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse, tokiose kaip Lietuva, Latvija ir Estija. Platesnė šio darbo reikšmė slypi jo potencialiame pritaikomume kituose panašius iššūkius patiriančiose regionuose, siūlant praktinį įrankį tvaraus žemės ūkio vystymui skatinti per pagrįstą ekonominį vertinimą. Mokslo darbą galite rasti ϲ Virtualiojoje bibliotekoje.
ʱč