Kaip kei膷iasi universiteto vaidmuo, kai j寞 vertini i拧 dviej懦 skirting懦 perspektyv懦: buvusio studento, 拧iandien tapusio d臈stytoju ir dabartinio studento, tik pradedan膷io savo akademin寞 keli膮? Kaip universitet膮 mato 啪mogus, keli膮 jame prad臈j臋s kaip studentas, o 拧iandien pats d臈stantis kitiems, ir kaip j寞 vertina studentas, dar tik 啪engiantis pirmuosius savaranki拧ki gyvenimo 啪ingsnius?
黑料不打烊 Elektronikos fakulteto atstovai 鈥� Elektronini懦 sistem懦 katedros prof. dr. Andrius Katkevi膷ius ir elektronikos in啪inerijos studentas Nojus Bal膷i奴nas 鈥� dvi skirtingos kartos, i拧 naujo 啪velgian膷ios 寞 拧iandien寞 universitet膮 ir jo ateit寞.
Elektronikos fakulteto Elektronini懦 sistem懦 katedros prof. dr. Andrius Katkevi膷ius
- Kaip pasikeit臈 po啪i奴ris 寞 universitet膮 nuo studij懦 laik懦 iki dabar, kai esate d臈stytojas?
Po啪i奴ris laikui b臈gant pasikeit臈 reik拧mingai. Kai Elektronikos fakultete studijavau elektronikos in啪inerij膮, ma膷iau tik nedidel臋 universiteto veiklos dal寞 鈥� daugiausia pedagogin寞 proces膮. Universitetas tuomet asocijavosi su paskaitomis, laboratoriniais darbais, pratybomis ir egzaminais. Bakalauro studij懦 metu naiviai tik臈jau, kad b奴simam in啪inieriaus darbui pakanka s臈kmingai i拧laikyti visus egzaminus. Praktika parod臈, kad,norint tapti savo srities profesionalu, b奴tina papildomai ir kryptingai dirbti pasirinktoje elektronikos srityje, gilinti 啪inias savaranki拧kai ir nuolat tobul臈ti. Tik studijuodamas magistrant奴roje prad臈jau ai拧kiau suvokti, kad universitete vykdoma ir aktyvi mokslin臈 veikla.
艩iandien, per臈j臋s visus studij懦 etapus ir sukaup臋s pedagogin臋 bei mokslin臋 patirt寞, universitet膮 matau kaip daugialyp臋 institucij膮, apiman膷i膮 plat懦 veikl懦 ir galimybi懦 spektr膮 鈥� nuo bakalauro studij懦 pirmakursi懦 ugdymo iki mokslini懦 ir u啪sakom懦j懦 projekt懦 vykdymo su vietiniais bei tarptautiniais partneriais.
- Kaip kei膷iasi student懦 karta ir j懦 santykis su mokymusi?
艩iandieniai studentai labiau orientuoti 寞 praktin臋 naud膮 ir greit膮 rezultat膮, jie turi daug platesn臋 ir greitesn臋 prieig膮 prie informacijos, tod臈l vis re膷iau apsiriboja vien med啪iaga, pateikiama per paskaitas. Ta膷iau kartu jie susiduria su informacijos pertekliaus ir jos kokyb臈s vertinimo i拧拧奴kiais, kai daugel寞 atsakym懦 galima gauti naudojantis dirbtiniu intelektu. Pastebimas didesnis poreikis mokytis prakti拧kai, suprasti 啪ini懦 taikym膮 realiame kontekste ir matyti studij懦 naud膮 ateities profesin臈je veikloje. Kei膷iasi ir student懦 l奴kes膷iai d臈stytojo at啪vilgiu 鈥� vis labiau vertinamas dialogas, gr寞啪tamasis ry拧ys bei ai拧kiai strukt奴ruotas mokymosi procesas. Nors daliai student懦 tr奴ksta kantryb臈s ilgalaikiam, nuosekliam darbui, kartu jie yra atviresni naujoms technologijoms, skaitmenin臈ms priemon臈ms ir lankstesn臈ms mokymosi formoms. Tai skatina ir d臈stytojus nuolat per啪i奴r臈ti bei atnaujinti mokymo metodus.
- Jei gal臈tum臈te palyginti savo studij懦 laik懦 universitet膮 su dabartiniu 鈥� kas pasikeit臈 labiausiai?
Vienas ry拧kiausi懦 poky膷i懦 鈥� studij懦 ir mokslo aplinka. Prie拧 kelerius metus persik臈lus 寞 naujas erdves, buvo sukurta moderni, apgalvota infrastrukt奴ra, ai拧kiai orientuota 寞 studij懦 kokyb臋, mokslini懦 tyrim懦 vykdym膮 ir bendradarbiavim膮. 艩i aplinka ne tik pagerino technines galimybes, bet ir pakeit臈 akademin臋 kult奴r膮 bei kasdien寞 darb膮 universitete. I拧 esm臈s pasikeit臈 universiteto vaidmens suvokimas 鈥� i拧 institucijos, daugiausia orientuotos 寞 studij懦 proces膮, universitetas tapo daug aktyvesniu mokslo, inovacij懦 ir projektin臈s veiklos centru. 艩iandien universitetas sudaro s膮lygas studentams 寞sitraukti 寞 mokslinius, taikomuosius bei tarptautinius projektus, o tai anks膷iau buvo ma啪iau matoma ar prieinama.
Dar vienas svarbus pokytis 鈥� mokymosi priemoni懦 ir technologij懦 pa啪anga, susijusi su skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto taikymu. 艩iandien studentai turi prieig膮 prie pa啪angi懦 skaitmenini懦 mokymosi platform懦, virtuali懦 laboratorij懦, simuliavimo 寞ranki懦 ir dirbtinio intelekto pagrindu veikian膷i懦 pagalbini懦 sistem懦, kurios gali pad臈ti analizuoti, modeliuoti ir gilinti 啪inias. Tai i拧 esm臈s kei膷ia mokymosi proces膮 鈥� nuo pasyvaus informacijos 寞sisavinimo pereinama prie aktyvaus, savaranki拧ko ir individualizuoto mokymosi.
- K膮 拧iandien universitetas tur臈t懦 daryti kitaip, kad geriau paruo拧t懦 studentus atei膷iai?
Universitetas tur臈t懦 dar labiau stiprinti studij懦 ir realios praktikos ry拧寞, kad studentai ai拧kiau suprast懦, kaip 寞gytos 啪inios bus taikomos profesin臈je veikloje. Tai apima glaudesn寞 bendradarbiavim膮 su verslu ir moksliniais partneriais, projektin寞 mokym膮si, kuo ankstesn寞 student懦 寞traukim膮 寞 taikomuosius ir mokslinius projektus.
Svarbu ugdyti ne tik dalykines kompetencijas, bet ir bendruosius geb臈jimus 鈥� kritin寞 m膮stym膮, savaranki拧kum膮, atsakomyb臋 u啪 mokymosi proces膮 ir geb臈jim膮 prisitaikyti prie nuolat kintan膷i懦 technologij懦. Universitetas tur臈t懦 skatinti studentus mokytis vis膮 gyvenim膮, eksperimentuoti, klysti ir mokytis i拧 patirties, kartu suteikdamas tam tinkam膮 akademin臋 aplink膮.
Elektronikos fakulteto elektronikos in啪inerijos 3 kurso studentas Nojus Bal膷i奴nas
- Kaip apib奴dintum臈te universitet膮 ir studij懦 reik拧m臋?
Universitetas man vis懦 pirma yra bendruomen臈. 黑料不打烊 bendruomen臈s nariai 鈥� labai 拧ilti ir palaikantys 啪mon臈s, nuolat raginantys prisijungti prie 寞vairi懦 universitete ir u啪 jo rib懦 organizuojam懦 veikl懦.
Studijos 黑料不打烊 鈥� itin reik拧mingas gyvenimo etapas. A拧聽 galiu 寞gyti ne tik akademini懦 啪ini懦, bet ir praktini懦 寞g奴d啪i懦, formuoti savo kritin寞 m膮stym膮, savaranki拧kum膮 ir atsakomyb臋. 沤inoma, tai ir savoti拧kas per臈jimas 寞 suaugusio 啪mogaus gyvenim膮, ta膷iau dar svarbiau 鈥� augimo, tobul臈jimo irsav臋s pa啪inimo etapas. Manau, kad tai 鈥� vienas svarbiausi懦 gyvenimo laikotarpi懦.
- Koki懦 l奴kes膷i懦 turite universitetui dabar ir ar jie skiriasi nuo to, k膮 寞sivaizdavote prie拧 studijas?
Prad臈j臋s studijuoti universitete, per paskaitas tik臈jausi 寞gyti daugiau praktikos, ta膷iau netrukus supratau, kad jos sukaupti turiu gerokai daugiau galimybi懦. Universitetas si奴lo 寞vairias papildomas veiklas, programas ir praktikas, prie kuri懦 galima prisijungti norint gilinti 啪inias ir labiau 寞sitraukti 寞 praktin臋 veikl膮. B奴tent 拧ios galimyb臈s ir yra vienas did啪iausi懦 universiteto prana拧um懦 鈥� jis suteikia erdv臋 augti, tobul臈ti ir patiems formuoti savo studij懦 keli膮.
- Kokios studij懦 metu 寞gyjamos patirtys ar 寞g奴d啪iai yra vertingiausi?
Manau, svarbiausi 寞gyti 寞g奴d啪iai 鈥� vadinamieji mink拧tieji 寞g奴d啪iai (angl. soft skills): aktyvumas, geb臈jimas pristatyti savo darbus ir id臈jas, prisitaikyti naujoje aplinkoje bei greitai reaguoti 寞 besikei膷ian膷ias situacijas.
- Kaip 寞sivaizduojate ateities universitet膮 鈥� kas jame tur臈t懦 b奴ti kitaip nei dabar?
Sunku 寞sivaizduoti ateities universitet膮 kitok寞, nei jis yra dabar. 沤inoma, laboratorijos ir jose esanti 寞ranga laikui b臈gant taps dar modernesn臈s, ta膷iau jau 拧iandien matyti, kad 黑料不打烊 nuolat jas atnaujina, ple膷ia ir diegia naujausias technologijas.
Ta膷iau manau, kad ateityje laboratorijos taps dar atviresn臈s, suteikian膷ios studentams daugiau galimybi懦 laisvu nuo studij懦 metu savaranki拧kai dirbti prie projekt懦 ir 寞gyvendinti savo id臈jas.
- Kas 拧iandien labiausiai motyvuoja studijuoti ir tobul臈ti?
Labiausiai mane motyvuoja meil臈 elektronikai ir noras suprasti tai, ko dar nesuprantu. O toki懦 dalyk懦 dar tikrai labai daug.
