ϲ

Stojantiesiems

Ekspertas papasakojo, kas nutinka išsaugojus kortelės duomenis internete: ne viskas taip saugu

Fundamentinių mokslų fakultetas Naujienos Naujienos - mano.vilniustech.lt Balandžio 28, 2026

Apsiperkant internetu vis dažniau siūloma išsaugoti banko kortelės duomenis – tam, kad kitas pirkimas būtų vos vieno paspaudimo atstumu. Tai patogu, tačiau kartu reiškia ir mažiau kontrolės: kur iš tiesų atsiduria jūsų mokėjimo informacija ir kas ją saugo?

Pasak „NOD Baltic“ IT inžinieriaus ir ESET eksperto Dariaus Jatauto, išsaugoti mokėjimo duomenys dažniausiai nėra laikomi vienoje vietoje. Jie gali būti saugomi interneto naršyklėje, programėlėse ar pačių paslaugų teikėjų sistemose, todėl dalis prieigos neišvengiamai perduodama trečiosioms šalims.

„Vartotojas gali pasirinkti, ar išsaugoti savo mokėjimo duomenis, tačiau nuo to momento, kai juos sutinkama išsaugoti, saugumas priklauso ne tik nuo asmeninių sprendimų, bet ir nuo platformos, kurioje jie laikomi. Kitaip tariant, dalis kontrolės persikelia į užkulisius, kurių pats žmogus nebemato“, – sako D. Jatautas.

Augant skaitmeninių mokėjimų patogumui, keičiasi ir sukčių veikimo būdai. Vieno paspaudimo pirkimai sumažina laiką sprendimams priimti, o tai kartais tampa silpnąja vieta.

„Kai viskas vyksta greitai ir automatiškai, sumažėja kritinis vertinimas. Būtent todėl šiandien saugumas vis labiau priklauso nuo vartotojo budrumo“, – teigia specialistas.

Kaip iš tiesų saugomi mokėjimo duomenys?

Siekiant apsaugoti vartotojų informaciją, dauguma patikimų platformų laikosi tarptautinių saugumo standartų ir nenaudoja jautriausių duomenų tiesiogiai. Vietoje jų taikomas vadinamasis žetonizacijos principas – realūs kortelės duomenys pakeičiami užšifruotu pakaitalu.

„Net jei toks žetonas būtų perimtas, jis pats savaime neturi vertės. Be papildomų saugumo mechanizmų juo pasinaudoti praktiškai neįmanoma“, – aiškina ekspertas.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad vartotojas vis tiek turi tam tikrą kontrolę – gali ištrinti išsaugotus duomenis, išjungti automatinį jų pildymą ar apskritai jų nesaugoti. Tačiau saugumas priklauso ir nuo kasdienių įpročių, tokių kaip stiprūs slaptažodžiai ar dviejų veiksnių autentifikavimas.

Kada patogumas tampa rizika?

Nors mokėjimo duomenų išsaugojimas gali atrodyti kaip nekaltas sprendimas, jis gali padidinti riziką dėl potencialaus jautrios informacijos pasisavinimo, ypač jei duomenys saugomi lokaliai – pavyzdžiui, naršyklėje.

„Piktavaliai dažnai naudoja kenkėjišką programinę įrangą, kuri, patekus į įrenginį, gali ieškoti jame saugomos jautrios informacijos. Tokiu būdu gali būti perimti ne tik slaptažodžiai, bet ir mokėjimo duomenys“, – įspėja D. Jatautas ir priduria, kad didelė dalis grėsmių kyla ne dėl technologijų spragų, o dėl vartotojų neatsargumo – pavyzdžiui, paspaudus įtartiną nuorodą ar suvedus duomenis apgaulingoje svetainėje.

Kai mokėjimo duomenys patenka į sukčių rankas, jie paprastai nedelsia – pirmiausia atlieka nedidelius bandomuosius mokėjimus, kad patikrintų, ar kortelė veikia, o vėliau duomenis gali platinti ir tamsiajame internete. Tokiose situacijose lemiamas tampa reagavimo greitis: kuo anksčiau pastebimas pažeidimas, tuo daugiau galimybių sustabdyti neteisėtas operacijas ir sumažinti galimus nuostolius.

Į kokius signalus verta atkreipti dėmesį?

Siekiant išvengti finansinių nuostolių, svarbu laiku pastebėti galimus pavojus. D. Jatautas išskiria pagrindinius požymius, kad mokėjimo duomenys galėjo būti pažeisti:

  • atsiranda nepažįstamų operacijų banko sąskaitoje;
  • gaunami pranešimai apie pirkimus, kurių pats vartotojas neatliko;
  • pastebimi bandymai prisijungti prie paskyrų iš neįprastų vietų;
  • neveikia įprasti prisijungimo duomenys;
  • gaunami įtartini laiškai ar žinutės, susijusios su mokėjimais.

„Net ir menkiausias įtarimas turėtų būti signalas veikti – geriau imtis prevencinių priemonių, nei laukti, kol situacija pablogės“, – pabrėžia IT žinovas.

Kaip sumažinti riziką?

Norint apsaugoti savo mokėjimo duomenis, svarbu ne tik pasitikėti technologijomis, bet ir formuoti saugius įpročius. Ekspertas pateikia pagrindines rekomendacijas:

  • naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą;
  • reguliariai tikrinkite banko operacijas;
  • venkite saugoti mokėjimo duomenis nepatikimose svetainėse;
  • naudokite tik patikimų paslaugų teikėjų platformas;
  • nespauskite įtartinų nuorodų ir neatskleiskite duomenų el. paštu;
  • esant galimybei, rinkitės virtualias ar vienkartines korteles.

Anot D. Jatauto, saugesnė alternatyva atsiskaitymams gali būti skaitmeninės piniginės, kurios suteikia papildomus apsaugos sluoksnius ir leidžia neatskleisti tikrųjų kortelės duomenų. Vis dėlto mokėjimo duomenis verta saugoti tik aiškiai pagrįstais atvejais – pavyzdžiui, kai atliekami reguliarūs mokėjimai patikimose platformose, o ne vienkartiniams ar trumpalaikiams pirkimams. Kitaip tariant, kuo mažiau vietų, kur saugomi jūsų duomenys, tuo mažesnė rizika jūsų finansiniam saugumui.

Ką daryti įtarus nutekėjimą?

Kilus įtarimui, kad mokėjimo duomenys galėjo būti pažeisti, svarbiausia – nedelsti. Specialistas pataria:

  • nedelsiant išjungti internetinių mokėjimų funkciją;
  • susisiekti su banku ir, jei reikia, užblokuoti kortelę;
  • patikrinti naujausias operacijas;
  • pranešti bankui apie įtartinus mokėjimus.

Kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą ar net visiškai atgauti patirtus nuostolius.

 

ϲ partnerių turinys

Galerija

Panašios naujienos

„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
„Rail Baltica“ – naujas Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburas, iš esmės pakeisiantis regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį
Šiandien geopolitiniai iššūkiai ir sparčiai kintantys jų diktuojami nauji ekonominiai poreikiai verčia iš naujo įvertinti Lietuvos geležinkelių sistemos reikšmę. Nors ši infrastruktūra mūsų teritorijoje atsirado dar XIX amžiuje, jos raida ilgą laiką buvo formuojama ne Lietuvos žmonių ar jų verslų poreikių, bet svetimų imperinių interesų. Todėl šiandien turime tinklą, kuriame vis dar juntami istoriniai sprendimai – nuo vėžės pločio iki maršrutų logikos. Vis dėlto, prasidėję pradėti globalūs pokyčiai ir ambicingi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, atveria galimybę iš esmės perkurti šalies susisiekimo geležinkelių žemėlapį.  Apie tai, kodėl geležinkelių modernizacija šiandien yra ne tik techninis, bet ir strateginis valstybės sprendimas, lemsiantis Lietuvos mobilumą susisiekimą, ekonomiką ir saugumą ateinantiems dešimtmečiams, pasakoja ϲ mokslininkas dr. Gediminas Vaičiūnas. [caption id="attachment_115070" align="alignnone" width="683"] Doc. dr. Gediminas Vaičiūnas (autorius Audrius Žilėnas)[/caption] Istorinis kontekstas: kodėl geležinkelių modernizacija tokia svarbi? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (ϲ) Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docento dr. Gedimino Vaičiūno, istoriškai geležinkelių transporto infrastruktūra Lietuvos teritorijoje buvo daugiausia formuojama ne pagal mūsų šalies poreikius. XIX amžiuje nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, kaip ir daugelis kitų tuo laikotarpiu nutiestų linijų, buvo imperinis projektas, pirmiausia skirtas teritorijų integracijai į Rusijos imperiją, ir tik iš dalies regiono gyventojų mobilumui ar ekonomikai stiprinti. Geležinkelių atsiradimas paskatino didesnių ir mažesnių miestų augimą, tačiau jų struktūra iki šiol lemia nevisai racionalų susisiekimą šalies viduje, sako docentas: „Pavyzdžiui, neturime tiesioginės linijos tarp Kauno ir Klaipėdos, o susisiekimas traukiniu su Europa yra komplikuotas dėl skirtingų geležinkelio sistemų, kadangi Lenkija, išsivadavusi iš Rusijos imperijos XX-ame amžiuje, nedelsdama pasikeitė geležinkelio linijas pagal europinius standartus. Deja, bet Lietuvą prijungus prie Sovietų Sąjungos (SSRS), visi geležinkeliai buvo pritaikyti prie rusiškos vėžės standartų. Atkūrus Nepriklausomybę ir juos perėmus iš SSRS pavaldumo, dideliu iššūkiu tapo šią atgyvenusią sistemą išlaikyti, ypač kai tuo metu žlugo dauguma sovietinių įmonių“, – pasakoja Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkas dr. G. Vaičiūnas. Pasibaigus šaltajam karui, geležinkeliams atsivėrė tranzito Rytai–Vakarai galimybės: iš buvusių SSRS teritorijų į Baltijos uostus gabenti nebrangius masinius krovinius, daugiausia resursus – metalą, medieną, anglį, naftos produktus ar baltarusiškas trąšas. Toks verslas Lietuvos geležinkeliams leido to meto sąlygomis palyginus neblogai išgyventi: buvo aptvarkyta infrastruktūra, įsigyta šiek tiek naujų riedmenų. „Vis dėlto, šio resurso nepakako esminiams proveržiams, tokiems kaip ruožų elektrifikacija ar radikalus riedmenų parko atnaujinimas. Ką jau kalbėti apie naujų geležinkelio linijų tiesimą ar esamų linijų modernizavimą iš esmės pritaikant didesniems greičiams. Tam nepakanka vien tik pagerinti bėgių kelio konstrukciją – tam daug kur reikia kapitaliai rekonstruoti sankasą, tiltus, viadukus, o tai didžiulės investicijos. Todėl ilgą laiką situacija geležinkeliuose buvo kompromisas tarp norų ir galimybių, bei kurį laiką visuomenę ir politikus tenkino. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva galutinai nusigręžė nuo Rusijos ir Baltarusijos krovinių tranzito, prioritetu tapo „Rail Baltica“ tiesimas ir visiškas turimo tinklo elektrifikavimas“, – paaiškina docentas. Nauji pokyčiai – naujos galimybės verslui ir gyventojams „Rail Baltica“ iš esmės keičia iki šiol egzistavusią paradigmą. Tai – moderni, europinio standarto (1435 mm vėžės) geležinkelio linija, kuri sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio ir Vakarų Europa. Taip ji taps svarbia transporto arterija ne tik Šiaurės–Pietų kryptimi, bet ir sujungs Baltijos šalis geležinkelio linijomis Rytų–Vakarų kryptimis, pavyzdžiui, Varšuva–Berlynas. Prie šios linijos ateityje bus galima jungti kitas, naujai tiesiamas europinio standarto geležinkelio linijas, formuosiančias naują Baltijos šalių geležinkelių transporto infrastruktūrą, jau nebepriklausomą nuo 1520 mm geležinkelių sistemos. Nutiestose linijose bus galima atidaryti naujus maršrutus, labiau orientuotus į Lietuvos miestų ir miestelių interesus nei dabartinis geležinkelių tinklas. Doc. dr. G. Vaičiūnas pabrėžia, kad dažnai viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl planuojamo traukinių greičio (iki 240 km/h) nėra vienintelis projekto vertinimo kriterijus. Geležinkelių efektyvumas priklauso nuo atstumų tarp stočių, maršrutų struktūros ir integracijos į bendrą sistemą. „Labai svarbu tai, kad šioje geležinkelio linijoje važinės nauji, patikimi ir keleiviams patogūs traukiniai, kurie bus varomi elektros energija – tai ir pigiau, ir švariau nei dyzeline trauka. Todėl visumoje „Rail Baltica“ sprendiniai atitinka racionalius Europos transporto planavimo principus, tokius kaip tvarumas ir ekologiškumas, sanglauda ir pasiekiamumas.“ Projektas taip pat atveria naujas galimybes gyventojams ir verslui. Prognozuojama, kad kelionės tarp Baltijos šalių sostinių taps kasdienybe, o Varšuva ir kiti didieji Vidurio Europos miestai bus pasiekiami per vieną dieną. Tai skatins darbų bei verslų mobilumą, turizmą ir regionų ekonominę integraciją. Ne mažiau svarbus ir technologinis aspektas. „Rail Baltica“ linijoje bus įdiegtos pažangios eismo valdymo sistemos, o europinio standarto infrastruktūra leis naudoti vakarietišką riedmenų parką bei modernias geležinkelių technologijas, kurios iki šiol buvo ribotai prieinamos dėl skirtingų sistemų. „Rail Baltica“ strateginė reikšmė ir iššūkiai Projektas taip pat turi ir aiškią strateginę reikšmę gynybos srityje. NATO reikalavimus atitinkanti 1435 mm vėžė sudarys sąlygas efektyvesniam kariniam mobilumui regione, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infrastruktūros projektus, sako docentas. „Suprantama, šią geležinkelio transporto liniją reikės saugoti ir kaip strateginės infrastruktūros objektą, ypač turint galvoje, kad ji eina per Suvalkų koridorių. Geležinkelio tiltai, viadukai ar tuneliai agresijos atveju gali tapti vienais iš pirmųjų taikinių, siekiant atkirsti regioną nuo kitų  NATO šalių, todėl jų apsaugai turės būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – priduria mokslininkas. Vis dėlto, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo tempai išlieka iššūkiu. Nors oficialiai planuojama pagrindinius darbus Lietuvoje užbaigti iki 2028 m., o visą projektą – iki 2030 m., šie terminai vertinami atsargiai. „Dėl infliacijos keičiasi planuotos projekto darbų sąmatos, po kiekvieno didesnio pokyčio jas reikia vėl derinti. Be to, projekte dalyvauja skirtingos valstybės, jos turi šiek tiek skirtingus prioritetus, todėl šalių pažanga netolygi. Neretai projektavimo ir žemės paėmimo procedūros užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visi šie veiksniai lemia, jog projektas juda ne visai tokiu tempu, kaip norėtųsi.“ „Rail Baltica“ nėra tradicinis verslo projektas – tai strateginis geopolitinis sprendimas, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, bet ilgalaike Baltijos šalių integracija į Europos transporto, ekonomikos ir saugumo sistemas, teigia doc. dr. Gediminas Vaičiūnas. Taip pat šis projektas atvers galimybę Baltijos šalims ateityje sklandžiai pereiti prie europinio standarto ir vietiniame geležinkelio tinkle. „Ateityje „Rail Baltica“ taps naujuoju Baltijos šalių geležinkelių transporto stuburu, iš esmės pakeisiančiu regiono susisiekimo ir logistikos žemėlapį“, – apibendrina ϲ mokslininkas. Iliustracinės nuotr. autorius Jonas Balčiūnas
ʱč