ϲ

Stojantiesiems

Įspūdingos karjeros pasiekęs Darius Snieška: „Transporto inžinierių nepakeis joks dirbtinis intelektas“

Gegužės 5, 2026

Ne kiekviena sėkmės istorija prasideda nuo aiškios vizijos ar tiesaus kelio į karjeros aukštumas. Kartais jis gimsta iš paieškų, bandymų ir netikėtų sprendimų, kurie ilgainiui tampa stipriu profesiniu pagrindu. Dariaus Snieškos istorija – būtent tokia: nuo nedrąsių pirmųjų pasirinkimų ir praktinio darbo iki tarptautinės patirties bei vadovavimo vienai svarbiausių transporto sektoriaus įmonių „Scania Lietuva“.

Snieškos patirtis atskleidžia, kaip nuoseklus darbas, smalsumas ir gebėjimas priimti iššūkius gali atverti duris į itin dinamišką ir nuolat besikeičiantį sektorių.

Transporto pasaulyje atsirado netikėtai

Sprendimas pasukti į transporto inžinerijos mokslus buvo netikėtas – vidutiniais pažymiais baigęs mokyklą D. Snieška į universitetą tuo metu stoti nebandė bei rinkosi tarp darbo ir koleginių studijų. Galiausiai pasirinko pastarąsias, kur ir pradėjo studijuoti inžineriją, o baigęs įsidarbino automobilių remonto servise. Vis tik, po pusmečio suprato – šis darbas ne jam ir nori tobulėti toliau, todėl įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (ϲ) bei pasirinko transporto inžinerijos (tuomet – Automobiliai ir automobilių ūkis) neakivaizdines studijas Transporto inžinerijos fakultete.

„Scania Lietuva“ vadovas D. Snieška

„Tai buvo tęsinys būtent to, ką jau mokiausi. Norėjau turėti universitetinį bakalauro laipsnį, labiau gilintis į šią sritį. Tuo metu jau ir dirbti buvau pradėjęs, na, tai natūralu, kad jau turėjau pasitikėjimo savimi studijuoti universitete, ir kaip vėliau parodė ateitis – tą daryti sėkmingai. Šio sprendimo tikrai nesigailėjau.“

Nuo paprasto pardavėjo iki aukščiausio vadovo

Pasak pašnekovo, studijų metu įgytos žinios bei patirtis pravertė ir vėliau, jau dirbant automobilių vadybininku-pardavėju: universitete susipažino su transportu, jo ekosistema, automobiliais ir jų sandara, logistika. „Kai pradėjau dirbti, pajaučiau, kad inžinerijos išmanymas padėjo tinkamai juos sukomplektuoti ir parduoti. Tam reikia tikrai nemažai techninių dalykų supratimo.“

Tiesa, darbindamasis į „Scania Lietuva“ pagal dar laikraštyje rastą darbo skelbimą, tuo metu apie sunkiasvores transporto priemones žinojo tik iš techninės pusės. Vis tik, tai nesutrukdė pradėti karjeros ką tik Lietuvoje įsikūrusioje didžiausioje tokio tipo transporto priemonių sprendimų ir paslaugų tiekėjos atstovybėje.

„Per aštuonerių metų laikotarpį dirbant Lietuvoje, vadovybė pamatė, jog man puikiai sekasi parduoti produkciją, todėl pasiūlė persikelti į Švediją. Ten buvau atsakingas už Rytų Europos rinkų vystymąsi ir automobilių pardavimą. Po dvejų metų mane perkėlė į Rusiją, su kuria tuo metu „Scania“ dar bendradarbiavo (pasitraukė 2022 m.) ir kurios rinkoje tuo metu plėtė savo verslą. Čia turėjome du itin rizikingus, bet tuo metu sėkmingiausius projektus įmonės istorijoje.“

Pirmasis projektas buvo unikali galimybė tapti didžiausia sportininkų bei žiūrovų vežėja Sočio žiemos olimpinių žaidynių metu. Tam prireikė 800 autobusų, dėl ko tuo metu šis sandoris tapo didžiausias „Scania“ istorijoje. „Tai buvo labai daug rizikos turėjęs projektas, prie kurio dirbome penkerius metus. Man asmeniškai tai tapo iššūkiu, nes svetimoje šalyje reikėjo rasti sprendimų priėmėjus (ang. desicion makers), suderinti įvairius dalykus su daug institucijų, ir galiausiai nepasiduoti bei eiti tolyn.“

Antroji galimybė – panaši, bet jau dalyvaujant Pasaulio futbolo čempionate, tais metais sutraukusiame daugiau nei 10 milijonų žiūrovų. „Tokie projektai pasitaiko kartą gyvenime. Iš pradžių gal ir nelabai to tikėjomės, bet su komanda visa tai įgyvendinome. Kasdien buvo daug beprotiško darbo, kad tai padarytume“, – prisimena ϲ alumnas.

Pasibaigus kontraktui, D. Snieškai buvo pasiūlytos dar įspūdingesnės pareigos – tapti „Scania“ atstovybės Lietuvoje vadovu, kurias šiandien jau eina aštuntus metus. Pasak jo, būtent anksčiau priimti sprendimai išvykti, buvo sudėtingiausi, bet kartu ir sėkmingiausi. „Tai padėjo įrodyti tiek sau, tiek kitiems, kad įmanoma pasiekti gerų rezultatų, siekti karjeros ir kitose šalyse, ir tai galiausiai atvedė į šias pareigas.“

Ko reikia geram specialistui transporto sektoriuje?

Snieška pasakoja, jog būnant tokioje pozicijoje, svarbu suprasti visus įmonės lygius ir pats juos išmėginti. Taip pat labai svarbu suprasti komercinę pusę, automobilių pardavimus, finansinius aspektus. „Praktiškai turi praeiti visas pozicijas nuo pačios žemiausios, kad visa tai išmanytum. Negali praleisti nė laiptelio, kad vėliau gebėtum suprasti, apie ką kalba komanda – juk vadovo pagrindinis darbas yra dirbti tiek su darbuotojais, tiek klientais.“

Pašnekovas tęsia – pagrindinis dalykas šiandieninėje vadovo pozicijoje yra lyderystė. Kadangi dirbama su procesais, kuriuos atlieka kiti žmonės, vadovas turi išmanyti, kaip vesti komandą pirmyn.

Kitas itin svarbus aspektas dirbant tokioje organizacijoje – stiprus inžinerinis išsilavinimas: „Būtina išmanyti, iš ko susideda automobilis ir jo detalės ne tik iš praktinės, bet ir teorinės pusės. Iš patirties galiu pasakyti: įmonėje matome, jog inžinieriai daug greičiau „įsivažiuoja“ ir pasiekia rezultatų nei tie, kurie šių žinių neturi. Pas mus dirba nemažai žmonių, studijavusių būtent ϲ Transporto inžinerijos fakultete, ir jiems dažniausiai pavyksta viską perprasti daug greičiau nei darbuotojams, baigusiems kitas pakraipas.“

Kalbant apie darbo pobūdį, D. Snieška pasakoja – per visus metus „Scania Lietuva“ neturėjo nė vienos darbo dienos, kuri būtų tokia pati, kaip buvus prieš tai. Rutinos tokiose pareigose mažai – dažnai tenka vykti į susitikimus, komandiruotes, atlikti kitas kuo įvairiausias užduotis. „Man būtų sunku dirbti pasikartojantį darbą, todėl tokia dinamika mane „veža“. Tai mane turbūt ir išlaikė šioje kompanijoje tiek daug metų. Toks darbas, kaip ir pati transporto rinka, yra tiems žmonėms, kurie nemėgsta pastovumo.“

Neišsenkančios transporto sektoriaus galimybės

Įspūdingos karjeros pasiekęs D. Snieška dar tik svarstantiems apie transporto inžinerijos studijas pataria nedvejoti – darbo visuomet bus, o specialistų poreikis kasdien auga: „Ne veltui yra posakis, kad transporto sektorius yra ekonomikos variklis ir ratai. Jis varo pasaulį į priekį tiesiogine to žodžio prasme. Tokių specialistų poreikis niekada nedings ir jų nepakeis joks dirbtinis intelektas. Be to, kadangi šis sektorius vis auga ir keičiasi, jam nuolat reikia vis naujų sričių specialistų.“

Snieška negaili patarimų ir būsimiesiems transporto inžinieriams:

„Pirmiausia, pabaigę studijas, nebijokite praktinio darbo – tai geriau nei laukti idealaus pasiūlymo. Toks įrašas gyvenimo aprašyme darbdaviui atrodo daug geriau nei jokio. Net jeigu tame darbe ilgai nedirbsite, vis tiek įgausite neįkainojamos patirties.“

Antrasis patarimas – niekada nenustoti mokytis ir tobulėti. Pasak jo, studijų baigimas dar nereiškia, kad galima sustoti, kadangi žinios greitai sensta, o rinka nuolat keičiasi, todėl privalu žinoti, kas joje vyksta ir kokios naujovės atsiranda. „Jeigu nežengsite koja kojon su sektoriaus pokyčiais, bus labai sunku prisitaikyti prie rinkos, o darbdavys tą tikrai jaučia. Šiuo atveju, taip pat praverčia paklausyti, ką sako kiti tos srities specialistai ir nebijoti užduoti jiems klausimų. Nepamirškite, jog galvojimas, kad viską žinai – riboja tobulėjimą.“

Daugiau informacijos apie ϲ Transporto inžinerijos studijas Transporto inžinerijos fakultete rasi čia: /stojantiesiems/studiju-programos/transporto-inzinerija-17028-u-153/

Galerija

Panašios naujienos

Piloto studijas pasirinkęs Dominykas Stonkus: „Nebūtina nuo vaikystės svajoti apie dangų“
ϲ Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) Orlaivių pilotavimo studijų programos trečiakursis Dominykas Stonkus į aviaciją atėjo ne vedamas vaikystės svajonės, o priėmęs spontanišką sprendimą. Šiandien vaikinas jau skaičiuoja pirmąsias skrydžių valandas ir ruošiasi tolimesniems žingsniams piloto karjeros link, o jo istorija parodo, kad kelias į dangų gali prasidėti visai netikėtai. Vienuoliktoje–dvyliktoje klasėje dar nežinodamas, kokią kryptį rinktis, Dominykas iš pradžių svarstė apie skrydžių valdymą. Vis dėlto, vienas vasaros vakaras pakeitė jo sprendimą. „Pagalvojau – gal pilotavimas būtų dar įdomiau. Pasakiau mamai, ir ji, nors ir šiek tiek susijaudinusi, paskatino bandyti“, – pasakoja jis. Sėkmingai įveikęs stojamuosius, jaunuolis pateko į pilotavimo studijas. Pasak jo, sprendimą sustiprino ir tai, kad studijos yra nemokamos. Jau ruošiasi pirmiesiems „solo“ skrydžiams Pasak studento, kasdienybė priklauso nuo sezono. Mokslo metais daugiausia dėmesio skiriama teorijai, o praktiniai skrydžiai vyksta vasarą. „Kadangi esu trečiakursis, kol kas turėjome vieną praktikos sezoną, tačiau šiemet laukia dar intensyvesnis laikotarpis – tiek skrydžiai, tiek pasiruošimas egzaminams“, – sako Dominykas. Praktikos metu studentai ne tik mokosi valdyti orlaivį, bet ir ruošiasi skrydžiui: tikrina lėktuvą, planuoja maršrutą, atlieka visas būtinas procedūras. Vienas svarbiausių etapų – pirmasis savarankiškas („solo“) skrydis, kai jaunasis pilotas į orą kyla vienas. Nors dažnai manoma, kad pilotų studijos – tai vien matematika ir fizika, Dominykas šį mitą paneigia: „Šie dalykai svarbūs, bet ne mažiau reikalinga gera atmintis ir gebėjimas suprasti daug skirtingų sistemų. Viskas labiau priklauso nuo noro ir įdėto darbo“, – teigia jis. Pats studentas prisipažįsta, kad jam labiausiai patiko matematikos moduliai, o vėliau – navigacija ir orlaivių sistemos, nors šie dalykai ir pareikalavo nemažai pastangų. Be studijų, Dominykas aktyviai siekia rezultatų ir visai kitoje srityje – profesionaliame tenise. Neseniai jis, žaisdamas dvejetus su su Lietuvos tenisininku Edu Butvilu, iškovojo pergalę tarptautiniame turnyre Ispanijoje ir pateko į ATP dvejetų reitingą profesionalių tenisininkų pasaulinę klasifikaciją. Vaikino patirtis rodo, kad net ir intensyvios studijos AGAI gali būti derinamos su aukšto lygio sportu. Artimiausiu metu Dominykas planuoja baigti studijas ir išsilaikyti privalomas piloto licencijas. Nors apie tolimą ateitį jis kalba atsargiai, viena aišku: pasirinktas kelias atveria daug galimybių tiek pilotavimo, tiek platesnėje aviacijos srityje.  
ʱč