Per ilgus de拧imtme膷ius 啪monija reik拧mingai prisid臈jo prie 沤em臈s klimato kaitos. Apie bandymus neutralizuoti lig拧iolin臋 寞tak膮 planetai, apie projektus, kuriais siekiama i拧 atmosferos pa拧alinti anglies dioksid膮 ar u啪kirsti keli膮 pra啪奴tingiems rei拧kiniams, apie galimas toki懦 technologij懦 pasekmes kalbam臈s su 黑料不打烊 I拧mani懦 ir klimatui neutrali懦 gamybos proces懦, med啪iag懦 ir technologij懦 kompetencij懦 centro direktoriumi, Europos klimato pakto ambasadoriumi Simonu BARSTEIGA.
Priklausomyb臈 nuo ekologini懦 sistem懦
鈥� Apie 85 proc. viso d臈l 啪mogaus veiklos i拧skiriamo anglies dioksido 寞 atmosfer膮 patenka deginant i拧kastin寞 kur膮: naft膮, gamtines dujas ir akmens anglis 鈥� ir suma啪inti CO2 emisij膮 sunkiai sekasi. Bet gal yra kit懦 b奴d懦 atv臈sinti planet膮?
鈥� Manau, kad mes netur臈tume galvoti apie nes臈km臋. Mes jau seniai suprantame, k膮 ir kaip reikia daryti, ta膷iau nesugebame pakankamai greitai veikti ir pakeisti savo energetikos, ekonomikos ir vartojimo modeli懦. Tod臈l vis da啪niau ie拧kome b奴d懦 ne 寞veikti problemos prie啪astis, o kaip kompensuoti pasekmes, pavyzd啪iui, bandyti atv臈sinti planet膮 technologijomis (pvz., valdant Saul臈s spinduliuot臋), net ir paliekant t膮 pa膷i膮 sistem膮, kuri j膮 kaitina.
膶ia itin taikliai atsiskleid啪ia antropologo Gregory Batesono mintis, kad did啪iausios problemos pasaulyje kyla d臈l skirtumo tarp to, kaip veikia gamta, ir to, kaip m膮sto 啪mon臈s.
Gamta funkcionuoja kaip sud臈tinga, tarpusavyje susijusi sistema su daugybe gr寞啪tam懦j懦 ry拧i懦, o 啪mogaus m膮stymas da啪nai yra fragmentuotas, trumpalaikis ir orientuotas 寞 pavienius tikslus. 艩is neatitikimas lemia tai, kad mes nuolat veikiame griaudami ekologines sistemas, net ir tur臈dami ger懦 ketinim懦.
G. Batesonas klaus臈, kod臈l 啪mon臈s nemato savo priklausomyb臈s nuo ekologini懦 sistem懦, kurios suteikia mums gyvyb臋, stabilum膮 ir integralum膮. Atsakymas slypi pa膷ioje m奴s懦 m膮stysenoje: mes nematome ry拧i懦, tod臈l nematome ir pasekmi懦. Ekologin臈s sistemos veikia l臈tai, j懦 reakcijos i拧siskleid啪ia per de拧imtme膷ius ar 拧imtme膷ius, o 啪mogaus sprendimai da啪niausiai grind啪iami trumpalaike nauda. Tai sukuria iliuzij膮, kad galime imti i拧 sistemos daugiau, nei ji gali atlaikyti, nepatirdami tiesiogini懦 padarini懦.
鈥� Bet dabar pasekm臈s jau akivaizd啪ios?
鈥� Per pastaruosius kelis 拧imtus met懦 啪monija, naudodama planetos i拧teklius, i拧laisvino mil啪ini拧k膮 kiek寞 anglies, kuri buvo kaupta 沤em臈s sistemoje milijonus met懦. 艩is procesas radikaliai pakeit臈 anglies dioksido santyk寞 atmosferoje. D臈l to sutriko 沤em臈s energijos balansas: planeta nebegali taip efektyviai atspind臈ti Saul臈s energijos atgal 寞 kosmos膮, vis didesn臈 jos dalis lieka sistemoje, kyla temperat奴ra, tirpsta ledynai, kei膷iasi vandenynai ir klimato re啪imai.
I拧 esm臈s tai procesas, kur寞 mes u啪k奴r臈me, bet mums kyla pagunda supaprastinti problem膮 iki vieno parametro 鈥� temperat奴ros. Jei temperat奴ra kyla, vadinasi, j膮 reikia suma啪inti. Ta膷iau toks m膮stymas yra pavojingas. Jei sistema rodo, kad joje kaupiasi per daug 拧ilumos, tai n臈ra signalas, kad turime tiesiog valdyti Saul臈s spinduliuot臋. Tai signalas, kad m奴s懦 s膮veika su sistema yra i拧 esm臈s neteisinga. Bandydami reguliuoti vien膮 rodikl寞, ignoruodami kitus ry拧ius, rizikuojame sukelti nauj懦, dar sunkiau numatom懦, pasekmi懦.
沤mogaus protas yra ribotas, ypa膷 kai bando valdyti sistemas, kuri懦 dalimi yra pats. Kuo labiau supaprastiname sud臈tingas ekologines sistemas iki technini懦 schem懦, tuo didesn臈 tikimyb臈, kad sistema atsakys netik臈tais ir nevaldomais b奴dais.
Tod臈l klausimas, ar galime atv臈sinti planet膮 kitais b奴dais, i拧 ties懦 slepia gilesn臋 problem膮. Tai ne technologij懦 klausimas 鈥� tai klausimas apie m奴s懦 m膮stymo b奴d膮, apie tai, ar mes matome save kaip ekologin臈s sistemos dal寞, ar tik kaip jos naudotojus. Kol m奴s懦 m膮stymas i拧liks atskirtas nuo gamtos logikos, tol technologijos nebus sprendimas.
鈥� Kas tur臈t懦 寞vykti, kad tai paveikt懦 m奴s懦 m膮stym膮?
鈥� N臈ra lengvo atsakymo 寞 拧寞 klausim膮. Jei nesikeis gali膮 turin膷i懦 lyderi懦 鈥� valstybi懦, 寞moni懦, korporacij懦 vadov懦 鈥� m膮stymas, tada poky膷ius lems tik katastrofos, 啪lugimai, revoliucijos. Nenor臈膷iau, kad atsakymas b奴t懦 toks, 鈥� tai per paprasta, bet vienokia ar kitokia kriz臈 turi vykti. Bet, trumpai tariant, jei nebus ger懦 lyderi懦, nebus ir supratimo, i拧klausymo, tinkam懦 refleksij懦 ir jud臈jimo 寞 priek寞.
鈥� Ar j奴s pats tikite, kad katastrofos pavyks i拧vengti?
鈥� Sunkiai鈥� Bet a拧 tikiu Europos S膮junga: kad ir kokie jos ekonominiai interesai, galb奴t jos pirmin臈 id臈ja i拧sikreip臈, bet jos keliami tikslai, jos 啪iedin臈s ekonomikos koncepcija yra teisingi. Jei ES, i拧laikydama savo demokratij膮, apsisprendimus, lyderyst臋, netgi karin臋 gali膮, bus paj臈gi primesti tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos taisykles visam pasauliui, manau, 啪monija susikalb臈s ir keisis.
Planetos ribos ir bandym懦 ribos
鈥� Kol gr臈sm臈 nepakibo vir拧 galvos, 啪mogui sunku keistis…
鈥� Moksliniai tyrimai rodo, kad 沤em臈s sistema turi ribot膮 ekologin寞 paj臈gum膮, t. y. tam tikras planetines ribas, kurias per啪engus klimato, ekosistem懦 ir socioekonomini懦 sistem懦 stabilumas tampa nebegr寞啪tamai pa啪eid啪iamas. 艩i懦 rib懦 vir拧ijimas rei拧kia ne tik laipsni拧k膮 aplinkos degradacij膮, bet ir staigi懦, nenumatyt懦, sunkiai valdom懦 poky膷i懦 rizik膮 鈥� ekstremalaus kar拧膷io ir 拧al膷io bangas, sausras, potvynius, audras ir kitas klimato anomalijas. Per啪engus rib膮 neb臈ra kelio atgal, poveikis 啪mon臈ms, gyv奴nijai, biologinei 寞vairovei, kancerogenini懦 lig懦 plitimui pasiekia nevaldom膮 lyg寞. Planetai vis vien, daugiau ar ma啪iau joje yra kokio nors cheminio elemento, i拧saus臈jusi ji ar skysta, 寞kaitusi iki 100 ar 200 laipsni懦, bet 啪mon臈ms 沤em臈je gyventi tampa vis sunkiau. Kaip r奴拧is 啪monija gali i拧likti, bet skirtumai did臈ja labai smarkiai: vieni ken膷ia, kiti, kurie gali sau leisti apsisaugojimo priemones, gyvena geriau. Ir nat奴ralu, kad kokybi拧ko gyvenimo s膮naudos (pavyzd啪iui, medicinos, nam懦 i拧laikymo) tampa did啪iul臈s.
鈥� Siekdami paveikti klimat膮 mokslininkai ir in啪inieriai ie拧ko 寞vairi懦 sprendim懦 ir kuria tokias technologijas kaip Saul臈s spinduliuot臈s valdymas, or懦 modifikavimas, vandenyn懦 tr臋拧imas ir pana拧ias…
鈥� Ekologin臈s sistemos i拧 esm臈s skiriasi nuo technini懦 ar in啪inerini懦 sistem懦 tuo, kad j懦 veikimo negalime i拧samiai apra拧yti, suvaldyti ar atkartoti eksperimentiniu b奴du. Ekologijoje n臈ra galimyb臈s izoliuoti kintam懦j懦 taip, kaip tai daroma laboratoriniuose eksperimentuose, o dauguma proces懦 yra nelinijiniai, tarpusavyje susieti ir pasi啪ymi u啪delstais gr寞啪tamaisiais ry拧iais. D臈l 拧ios prie啪asties ekologija da啪nai veikia ne tod臈l, kad jos veikimo mechanizmai b奴t懦 iki galo suprasti, bet tod臈l, kad per ilg膮 evoliucijos laik膮 susiformavo tam tikra dinamin臈 pusiausvyra.
Mokslas tokiose sistemose da啪niausiai n臈ra paj臈gus i拧 anksto numatyti vis懦 pasekmi懦. Jis veikiau identifikuoja d臈sningumus post factum 鈥� steb臈damas, kas po tam tikr懦 intervencij懦 veikia, o kas neveikia. Tai rei拧kia, kad daugelis ekologini懦 啪ini懦 yra empirin臈s ir retrospektyvios, o ne prognozin臈s. Tokia 啪inojimo forma yra vertinga, ta膷iau ji turi esmin臋 rib膮: ji neleid啪ia saugiai eksperimentuoti su visos sistemos mastu, nes pats eksperimentas gali negr寞啪tamai pakeisti tyrimo objekt膮.
B奴tent 膷ia atsiranda fundamentali riba tarp to, k膮 galima bandyti, ir to, k膮 bandyti yra pavojinga. Kai intervencijos yra gr寞啪tamos, lokalios ir riboto masto, j懦 nes臈km臈s kaina da啪niausiai yra reguliuojama. Ta膷iau globalios klimato intervencijos pasi啪ymi prie拧ingomis savyb臈mis: jos yra sunkiai gr寞啪tamos, veikia vis膮 sistem膮 ir turi potencial膮 sukelti kaskadinius, neprognozuojamus padarinius.
Mano nuomone, papildomos 鈥瀗enat奴ralios鈥� technologin臈s intervencijos 寞 klimato sistem膮 yra pavojingos ir tik nukreipia d臈mes寞 nuo esmini懦 klimato kaitos prie啪as膷i懦, pirmiausia 鈥� nuo nuolat augan膷io energijos suvartojimo ir stagnuojan膷io energetinio efektyvumo. 艩ios tendencijos rodo, kad problema yra ne technologini懦 priemoni懦 tr奴kumas, o strukt奴rin臈 ekonomini懦 ir socialini懦 sistem懦 priklausomyb臈 nuo vis didesnio netvarios energijos poreikio. Kol 拧i priklausomyb臈 i拧lieka, bet kokios nenat奴ralios klimato valdymo priemon臈s veikt懦 kaip laikina maskuot臈, bet nespr臋st懦 problemos.
Saul臈s spinduliuot臈s valdymo sprendimai, or懦 modifikavimo technologijos bei vandenyn懦 tr臋拧imas da啪nai pristatomi kaip galimi papildomi atsakai 寞 klimato kriz臋, ta膷iau mokslininkai mano, kad 拧ios priemon臈s gali ne stabilizuoti, o dar labiau destabilizuoti 沤em臈s sistem膮. Esmin臈 problema yra tai, kad 拧ios intervencijos kei膷ia fundamentalius biofizinius procesus, nepa拧alindamos pagrindini懦 klimato kaitos prie啪as膷i懦 ir kartu sukurdamos naujus sunkiai prognozuojamus rizikos 拧altinius.
Be to, 拧i懦 technologij懦 prioritetizavimas gal臈t懦 pakenkti jau dedamoms pastangoms suma啪inti 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metim膮 ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Bet kokia didelio masto intervencija 寞 m奴s懦 bendr膮 planetos aplink膮 tur臈t懦 sunkiai numatom懦 sistemini懦 pasekmi懦.
Anglies dioksidas 鈥� ne atlieka, o 啪aliava
鈥� 艩iame 啪urnalo numeryje aptariame mokslo prover啪ius, kuri懦 tikimasi 2026-aisiais. Kaip vienas j懦 minima anglies dioksido tiesioginio surinkimo i拧 oro technologija. Kiek tokie projektai realisti拧ki?
鈥� Kaip ankstyvos stadijos tiesioginio anglies dioksido surinkimo ir ilgalaikio saugojimo eksperimentas gali b奴ti vertinamas Islandijos projektas 鈥濵ammoth鈥�. Jis atitinka pagrindinius tarptautini懦 ir Europos klimato strategij懦 principus, susijusius su siekiu pa拧alinti CO鈧� i拧 atmosferos. Projektas nenaudoja anglies dioksido i拧kastinio kuro gavybos tikslams ir nedaro neigiamos 寞takos klimato sistemos fiziniams mechanizmams.
Teksase (JAV) vystomas projektas STRATOS, nors formaliai priskiriamas tiesioginio anglies dioksido surinkimo technologijoms, strategi拧kai neatitinka pagrindini懦 CO鈧� 拧alinimo politikos ir mokslo rekomendacij懦, nes yra integruotas 寞 i拧kastinio kuro gavybos grandin臋. Toks modelis sukuria situacij膮, kai anglies dioksido 拧alinimas tampa priemone didinti i拧kastinio kuro pasi奴l膮, o ne realiai ma啪inti bendr膮 emisij懦 kiek寞. D臈l 拧ios prie啪asties projektas STRATOS prisideda ne prie klimato sistemos stabilizavimo, o prie esamos i拧kastinio kuro sistemos prat臋simo, tod臈l jo klimatin臈 ir strategin臈 vert臈 yra i拧 esm臈s abejotina.
Anglies dioksido tiesioginio surinkimo i拧 oro technologijos (DACCS) ir bioenergijos su anglies dioksido surinkimu technologijos (BECCS) yra labai realios ir techni拧kai 寞manomos priemon臈s, kurioms b奴tina ruo拧tis ir kryptingai investuoti 寞 j懦 vystym膮, ta膷iau jas b奴tina vertinti sistemi拧kai 鈥� kaip integruotas 啪iedin臈s ekonomikos dalis, o ne kaip izoliuotus sprendimus, nes kitu atveju jos rizikuoja tapti analogi拧kos linijin臈s ekonomikos produktams, kuri懦 atliekos galiausiai kaupiasi s膮vartynuose. 艩ios technologijos dirba su klimato kaitos pasekm臈mis, tod臈l j懦 absoliutus i拧auk拧tinimas nekei膷iant m膮stymo apie energijos vartojim膮, gamyb膮 ir ekonomikos sistem膮 gali b奴ti pavojingas.
鈥� Jei teisingai suprantu, ne visi, atrodyt懦, inovatyv奴s sprendimai i拧 ties懦 yra naudingi ir reikalingi?
鈥� Hipotetinis scenarijus, pagal kur寞 sukuriama itin efektyvi technologija, leid啪ianti surinkti CO鈧� emisijas ir paversti jas ekonomi拧kai naudinga 啪aliava, i拧 pirmo 啪vilgsnio atrodo kaip prover啪is. Ta膷iau jei anglies dioksidas tampa vertingu i拧tekliumi nepakitus sistemai, kuri generuoja emisijas, atsiranda rizika, kad problema bus ne sprend啪iama, o integruojama 寞 esam膮 ekonomin臋 logik膮. Tokiu atveju CO鈧� gali tapti dar viena 啪aliava globalioje gamybos grandin臈je su neai拧kiomis pasekm臈mis 沤em臈s ekosistemai.
D臈mesys tur臈t懦 b奴ti skiriamas ne pavieniams technologiniams sprendimams, o sistemai, kuri leid啪ia keisti pat寞 po啪i奴r寞 寞 med啪iag懦, energijos ir anglies ciklus. 艩i sistema 鈥� 啪iedin臈 ekonomika. Anglies dioksido surinkimo technologijos, sujungtos su 啪iedin臈s ekonomikos koncepcija ir papildytos termochemin臈mis, elektrochemin臈mis bei kitomis konversijos technologijomis, gali sudaryti prasming膮 sinergij膮, leid啪ian膷i膮 CO鈧倀raktuoti ne kaip atliek膮, o kaip pereinam膮j寞 sraut膮 u啪daruose kontroliuojamuose cikluose.
Labai svarbu nepamir拧ti, koks yra m奴s懦 tikslas. Jei mes nepamesime jo ir problemos esm臈s, tai diskusija atves mus prie teisingo kelio. Manau, 拧i膮 mint寞 labai ai拧kiai i拧pl臈tojo ekonomistas Ernstas Friedrichas Schumacheris, kuris problem膮 寞啪velg臈 jau 1973 m. ir teig臈, kad 拧iuolaikin寞 pasaul寞 suformavo technologija, o toks pasaulis 鈥瀞vyruoja nuo kriz臈s prie kriz臈s鈥�, visur rodydamas 鈥瀉kivaizd啪ius irimo 啪enklus鈥�.
Jei pasaulis, kur寞 suformavo technologija ir kuris teb臈ra jos formuojamas, 鈥瀉trodo sergantis鈥�, tuomet, pasak E. F. Schumacherio, b奴t懦 i拧mintinga pa啪velgti 寞 pa膷i膮 technologij膮 ir klausti, ar 寞manoma 鈥瀟echnologija su 啪mogaus veidu鈥�. Mokslininkas pabr臈啪ia, kad technologija, nors ir sukurta 啪mogaus, linkusi vystytis pagal savo pa膷ios d臈snius ir principus, kurie i拧 esm臈s skiriasi nuo 啪mogaus prigimties ir gyvosios gamtos logikos. Gamta, anot jo, visada 啪ino, kur ir kada sustoti, joje visur egzistuoja saikas 鈥� dyd啪io, grei膷io ir poveikio. Tuo metu technologija nepripa啪寞sta jokio sav臋s ribojimo principo, tod臈l ji negali sav臋s reguliuoti, pati susibalansuoti ar apsivalyti. D臈l to moderni technologija gamtos sistemoje ima veikti tarsi svetimk奴nis, sukeliantis vis daugiau atmetimo reakcij懦. Turime nepamir拧ti, kad ie拧kome technologij懦, kurios spr臋st懦 jau esamas problemas, o ne toki懦, kurios sukurt懦 problemas, reikalaujan膷ias dar greitesni懦 ir dar efektyvesni懦 technologij懦, ir taip iki鈥� negreitos pabaigos.
鈥� Gal papras膷iausiai sodinkime ir auginkime daugiau med啪i懦?
鈥� Med啪iai negali i拧gelb臈ti klimato, jei mes patys nesame pasireng臋 gyventi pagal tuos principus, pagal kuriuos jie auga. Jie neatsveria m奴s懦 perteklinio energijos vartojimo, grei膷io ir masto. Ta膷iau jie labai tiksliai parodo rib膮 鈥� tarp to, kas suderinama su gyva sistema, ir to, kas j膮 nei拧vengiamai ardo.
Ie拧kokime savo ni拧os
鈥� Kalbame apie globalius rei拧kinius, o koks gal臈t懦 b奴ti Lietuvos kelias?
鈥� Lietuvos kelias 拧ioje transformacijoje gal臈t懦 remtis nuosekliu per臈jimu nuo i拧kastin臈s prie 啪iedin臈s anglies ekonomikos, sutelkiant d臈mes寞 ne tik 寞 anglies dioksido surinkim膮, bet ir 寞 jo prasming膮 panaudojim膮 chemijos ir med啪iag懦 pramon臈je. Atsi啪velgiant 寞 tai, kad pirminis CO鈧� 拧alinimo technologij懦 etapas 拧iandien daugiausia siejamas su naftos pramone ir ilgalaikiu CO鈧� laidojimu, Lietuvai strategi拧kai tikslinga ruo拧tis kitam etapui, kuriame taps akivaizdu, jog vien saugojimas yra ekonomi拧kai ribotas, rizikingas ir nepakankamas sprendimas.
Investuodama 寞 啪iedin臈s ekonomikos principus, biochemines, termochemines ir elektrochemines technologijas bei CO鈧� integracij膮 寞 auk拧tos prid臈tin臈s vert臈s produkt懦 grandines, Lietuva gal臈t懦 tapti aktyvia dalyve pereinant prie tvaresn臈s pramon臈s sistemos, o ne pasyvia technologij懦 importuotoja. Taip, tiek ekonomine, tiek karine prasme turime pasitik臈ti Europos S膮junga, Europos rinka, bet taip pat turime vystytis kaip prid臈tin臈s vert臈s 拧alis. Turime galvoti, kaip i拧gyventume vieni: naudodami atsinaujinan膷ius ir decentralizuotus i拧teklius, gamindami produktus sau, parduodami kitiems ir neb奴dami tik u啪sakomosios gamybos 拧alis.
Mums niekas nedraud啪ia susireguliuoti rinkos taip, kaip norime, 啪iedin臋 ekonomik膮 naudoti savo gamybai ir nepriklausomybei stiprinti, i拧 to gauti kreditus. Bet tam reikia nepaprastai daug tarpusavyje bendrauti skirtingoms institucijoms, ministerijoms, o mes tuo metu esame 寞prat臋 nesigilinti, kam i拧leid啪iame pinigus, vykdome daugyb臋 projekt懦, kurie yra arba nereik拧mingi, arba atgyven臋, nes vie拧ajame sektoriuje yra mil啪ini拧kas kompetencij懦 deficitas priimti prasmingus, ilgalaikius ir naudingus sprendimus tiek aplinkosaugos, tiek ekonomikos, tiek gamybos klausimais. Taigi, saky膷iau, Lietuvai vienas svarbiausi懦 dalyk懦 拧iandien 鈥� vie拧ojo sektoriaus skaidrumas ir efektyvumas.
沤em臈s apsauga i拧 kosmoso
Visi geoin啪ineriniai projektai yra skirti keisti 沤em臈s klimat膮, bet j懦 veikimo vieta neb奴tinai apsiriboja m奴s懦 planeta. Pakilus 寞 kosmin臋 erdv臋 atsiduriama ar膷iau Saul臈s, tad kosmoso geoin啪inerin臈s technologijos skirtos patogiai manipuliuoti m奴s懦 planet膮 ap拧vie膷ian膷ia ir 拧ildan膷ia Saul臈s 拧viesa. Kai kurie mokslininkai si奴lo Saul臈s barjer膮 寞rengti pasitelkus ma啪esni懦 veidrodini懦 palydov懦 kompleks膮 ir tankias asteroid懦 dulki懦 sritis.
Siekiant u啪dengti ir atspind臈ti 拧vies膮 tolyn nuo 沤em臈s, bet kokia tam naudojama 寞ranga prival臈t懦 likti stabilioje orbitoje. Da啪niausiai tokioms sistemoms si奴loma vieta pirmajame Lagran啪o ta拧ke. 艩iame kosmin臈s erdv臈s ta拧ke veikia subalansuotos Saul臈s ir 沤em臈s traukos j臈gos, tod臈l palydovo pad臈膷iai stabilizuoti u啪tenka minimalios energijos.
Ta膷iau jei vieta jau numatyta ir si奴lomi net keli projektai, kod臈l n臈 vienas i拧 sumanym懦 dar nebuvo 寞gyvendintas? Pagrindin臈 prie啪astis, d臈l kurios kosmoso geoin啪inerija gal臈t懦 b奴ti tokia veiksminga, tuo pat metu yra did啪iausias jos kliuvinys 鈥� mil啪ini拧kas toki懦 projekt懦 mastas. Skirtingai nuo konkre膷i懦 vietovi懦, 寞 kurias gali nusitaikyti ant啪emin臈s sistemos, or懦 keitimas i拧 kosmoso apimt懦 vis膮 planet膮. Vienintelis b奴das tiksliai 寞vertinti tokio masto poveik寞 鈥� skirti reikiam懦 l臈拧懦 ir prad臈ti 寞gyvendinti 拧i膮 misij膮, ta膷iau tai did啪iul臈 rizika, juolab kad niekas n臈ra tikras, kaip planeta reaguot懦 寞 tok寞 staig懦 atv臈sim膮 ir 拧viesos apribojim膮.
3 j奴r懦 geoin啪inerijos projektai
Ar 拧ios vandenynuose suprojektuotos sistemos gal臈t懦 atitaisyti klimatui padaryt膮 啪al膮?
1 Debesis balinantys bok拧tai
Debes懦 spalv膮 lemia juose esan膷i懦 daleli懦 dydis ir sandara. 漠 ry拧kiai baltus debesis ne tik gra啪u pa啪i奴r臈ti, bet jie turi ir nauding膮 savyb臋 鈥� atgal 寞 kosmos膮 atspindi Saul臈s 拧vies膮 kartu su jos perne拧ama 拧ilumine energija. Kaip tik tai tur臈t懦 sustiprinti debes懦 balinimo bok拧tai, skirti pristabdyti planetos 拧ilt臈jim膮.
2 Vandenyn懦 tr臋拧imas
Pagrindinis jo tikslas 鈥� nugabenti anglies dioksid膮 i拧 atmosferos 寞 vandenyno dugn膮. Nors toki膮 veikl膮 paskatint懦 啪mon臈s, pagrindin寞 鈥瀡andenyn懦 tr臋拧imo鈥� darb膮 tur臈t懦 atlikti fitoplanktonas. Si奴lomo projekto galimyb臈s buvo vertintos daugyb臈je eksperiment懦, ta膷iau kai kurie mokslininkai nuog膮stauja d臈l poveikio skirtingame gylyje esan膷ioms vandenyno ekosistemoms.
3 Dirbtinis vandens i拧k臈limas
Kai gilumin臈s vandens mas臈s dideliais vamzd啪iais i拧keliamos auk拧tyn link seklesni懦 vandens sluoksni懦, galima ar膷iau pavir拧iaus paskleisti 拧altesn寞 ir maisto med啪iag懦 labiau prisotint膮 vanden寞. Kai kuriais atvejais 拧is vandens i拧k臈limo 寞 pavir拧i懦 procesas padeda suma啪inti oro temperat奴r膮, nes v臈sesnis pavir拧inis vanduo sugeria daugiau 拧ilumos i拧 atmosferos.
Anglies dioksido 寞kalinimas
Ore daug臈jant 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦, 拧iluma 寞stringa 沤em臈s atmosferoje ir kaitina planet膮. Mokslininkai ne tik stengiasi suma啪inti i拧metamo CO2 kiek寞, bet ir kuria metodus, kaip surinkti jau 寞 or膮 patekusias dujas ir jas saugiai 寞kalinti. Daugeliu atveju dujos palaidojamos giliai po 啪eme.
J懦 surinkimo ir saugojimo metodams daug daugiau d臈mesio prad臈ta skirti po to, kai 2015 m. buvo pasira拧ytas Pary啪iaus susitarimas d臈l klimato kaitos. Tiesa, patys anglies dioksido surinkimo metodai yra daug senesni. Id臈ja panaudoti surinkimo 寞rengin寞, kuris neleist懦 CO2 sugr寞啪ti 寞 atmosfer膮, pirm膮 kart膮 pasi奴lyta dar 1938 m. Pra臈jus ma啪daug keturiems de拧imtme膷iams, 1972 m., Teksase pastatyta pirmoji didelio masto anglies dioksido surinkimo sistema, leidusi 艩aron Rid啪o naftos telkinyje i拧siskyrusias dujas suleisti gilyn po 啪eme.
Kas pakeist懦 med啪ius?
沤moni懦 veikla jau prisid臈jo prie did啪iausio anglies dioksido lygio per 800 t奴kst. met懦. Ta膷iau galb奴t ji taip pat gali pad臈ti planetai suma啪inti poveik寞 atmosferai? Vienas si奴lom懦 sprendim懦 鈥� nukirstus med啪ius pakeisti technologijomis, imituojan膷iomis med啪i懦 funkcij膮 鈥� anglies dioksido sug臈rim膮 i拧 oro. I拧 ties懦 palyginimas su med啪iais yra tik metafora: tokie 寞renginiai veikia kaip CO鈧� surinkimo filtrai, o ne biologiniai augalai. Tok寞 tiksl膮 turi dirbtinius med啪ius kuriantis Kolumbijos universiteto (JAV) Lenfesto tvarios energetikos centras (Lenfest Center for Sustainable Energy). Vir拧奴n臈je kaupiantys Saul臈s, o apa膷ioje 鈥� kinetin臋 energij膮, dirbtiniai med啪iai geba filtruoti aplinkoje esant寞 kenksmingai didel寞 anglies dioksido kiek寞, kuris v臈liau gali b奴ti panaudotas arba 寞kalinamas. Vis d臈lto tok寞 sprendim膮 realiai 寞gyvendinti sud臈tinga, nes jis brangus, ir tikintis efekto reik臈t懦 milijon懦 寞rengini懦, taigi, ir vietos jiems, prie啪i奴ros, infrastrukt奴ros.
Liet懦 sukelian膷ios manipuliacijos
Ne visada or懦 valdymo technologijos pasitelkiamos d臈l planetos gerov臈s 鈥� kartais siekiama spr臋sti kitokio masto problemas, pavyzd啪iui, dirbtiniu b奴du paskatinti kritulius. 漠 debesis i拧 l臈ktuv懦 ar nuo 啪em臈s paskleidus smulkias daleles (sidabro jodido ar druskos) prie j懦 prilimpa smulk奴s vandens la拧eliai, kurie sunk臈ja ir galiausiai i拧krenta kaip sniegas ar lietus.
Kinija sav膮j膮 or懦 modifikavimo program膮 pritaik臈, kad pakoreguot懦 or懦 prognoz臋 renginiams, tokiems kaip olimpin臈s 啪aidyn臈s. Prie拧 2008 m. Pekino olimpines 啪aidynes pasitelktas debes懦 s臈ja vadinamas metodas, sureguliuojantis, kad vir拧 拧alies sostin臈s susitelkt懦 lietaus debesys ir prapliupt懦 dar prie拧 atidarymo ceremonij膮, o ne per j膮.
JAV armija vadinam膮j膮 debes懦 s臈j膮 buvo pasitelkusi Vietnamo kare. Ja siekta pailginti li奴膷i懦 sezon膮 ir taip pasunkinti prie拧ams kovos s膮lygas. Tai buvo projekto 鈥濷peration Popeye鈥� planas, pagal kur寞 JAV kariai buvo pasiruo拧臋 u啪sit臋susioms li奴tims. Vykdant 鈥濷peration Popeye鈥�, li奴tys buvo panaudotos kaip ginklas, padedantis ardyti kelius ir patvindyti upes. Karini懦 oro paj臈g懦 pilotai vir拧 pasirinkt懦 region懦 praskrisdavo su kanistrais, pripildytais sidabro ir 拧vino jodido, ir j懦 daleles paskleisdavo tarp debes懦. Pavie拧inus 鈥濷peration Popeye鈥� detales, Europos modifikavimo konvencija (European Modification Convention) u啪draud臈 manipuliuoti orais siekiant karini懦 tiksl懦.
Orginalus 拧altinis: 啪urnalas 鈥瀉ut. Danguol臈 Ki拧kien臈.
Galerija
