Vilniaus senamies膷io 拧irdyje – ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) stogo – ateinan膷iais metais su啪aliuos unikali erdv臈: projektas „Stogo sodas“ apjungs kult奴r膮, moksl膮 ir gamt膮. 膶ia ak寞 trauks ne tik Vilniui b奴dinga nat奴rali augalija, vizualiai prat臋sianti miesto 啪ali膮sias erdves, bet unikalus biologi拧kai aktyvus betonas, kurtas 黑料不打烊 mokslinink懦. Pasaulyje yra vos keli 拧ios med啪iagos panaudojimo pavyzd啪iai, o Lietuvoje tai – pirmas kartas.
Gyvastingas betonas – daugiau nei statybin臈 med啪iaga
Iki 拧iol nenaudojamas, bitumu padengtas ir vasar膮 smarkiai 寞kaistantis LNDT stogas transformuosis 寞 啪ali膮j膮 erdv臋, skirt膮 teatro darbuotoj懦 poilsiui bei vie拧iems renginiams. Vis d臈lto, tai nebus tradicinis, kruop拧膷iai pri啪i奴rimas sodas su g臈lynais. Projekto vizija – sukurti nat奴rali膮, savaime besiformuojan膷i膮 ir i拧silaikan膷i膮 ekosistem膮, kurioje karaliaus vietin臈 augmenija, o ribos tarp 啪mogaus k奴rinio ir gamtos pama啪u nyks.
Vienas 寞domiausi懦 拧io projekto element懦 – 黑料不打烊 Statybini懦 med啪iag懦 instituto ir Inovatyvi懦j懦 statybini懦 konstrukcij懦 laboratorijos mokslinink懦 kuriamas biologinis betonas, kuris i拧 esm臈s kei膷ia po啪i奴r寞 寞 statybines med啪iagas. Ant teatro stogo i拧 拧io betono planuojama pastatyti eksperimentin臋 sien膮 bei ma啪osios architekt奴ros elementus – suoliukus ar vazonus.
漠prastas betonas miestuose da啪nai laikomas „negyvu“, o ant jo atsirad臋 patams臈jimai ar samanos – ne拧varumais, kuriuos reikia nuvalyti. Tuo tarpu 黑料不打烊 mokslininkai siekia prie拧ingo efekto – sukurti pavir拧i懦, kuris b奴t懦 gyvastingas, t.y. biologi拧kai aktyvus.
„M奴s懦 kuriamas betonas pats i拧 aplinkos pritraukia gyvyb臋 – mikroorganizmus, mikrodumblius, bakterijas – ir sukuria palankias s膮lygas jiems 寞sikurti bei veistis. Ilgainiui jis apauga kerp臈mis, samanomis, grybais, net kai kuriais augalais“, – pasakoja Inovatyvi懦j懦 statybini懦 konstrukcij懦 laboratorijos mokslininkas doc. dr. Ronaldas Jakubovskis.
Tai rei拧kia, kad betonas tampa savoti拧ka drobe gamtai, kuri laikui b臈gant kei膷iasi, gyvena savo gyvenim膮 ir nereikalauja nuolatin臈s 啪mogaus intervencijos ar chemikal懦 naudojimo.
Pasak mokslininko, tokio betono savyb臈s kruop拧膷iai programuojamos laboratorijoje: reguliuojamas jo pH, por臈tumas, pavir拧iaus 拧iurk拧tumas ir laidumas vandeniui. Taip pat svarbi pavir拧iaus topologija – special奴s ornamentai ir grioveliai nukreipia vanden寞 taip, kad jis pasiekt懦 augimo zonas, o ne tiesiog nutek臈t懦 啪emyn, ir ant sienos suformuot懦 tam tikrus ra拧tus.
Nauda miestui – nuo v臈sesnio oro iki triuk拧mo ma啪inimo
Biologinio betono naudojimas mieste kuria ne tik estetin臋, bet ir praktin臋 vert臋, ypa膷 – tvarumo srityje. Doc. dr. R. Jakubovskis pabr臈啪ia kelet膮 esmini懦 privalum懦, kuriuos tokie „gyvi“ fasadai gali suteikti urbanizuotoms teritorijoms.
„Pirmiausia – tai temperat奴ros reguliavimas. Betonas, apaug臋s samanomis ar kerp臈mis, vasar膮 寞kaista keliais laipsniais ma啪iau, nei plikas pavir拧ius. Tai gali reik拧mingai – net iki 20 proc. – suma啪inti pastato v臈sinimo i拧laidas“, – teigia mokslininkas.
Be to, toks pavir拧ius veikia kaip nat奴ralus filtras, sugeriantis kiet膮sias atmosferos daleles ir dalyvaujantis anglies bei azoto cikluose, taip prisidedant prie oro kokyb臈s gerinimo. Dar viena itin aktuali savyb臈 triuk拧mingame miesto centre – pagerinta akustika. Nelygus, augmenija padengtas pavir拧ius sugeria gars膮 啪ymiai efektyviau nei lygus betonas ar stiklas.
Ilgalaikis eksperimentas vie拧ojoje erdv臈je
Architekt奴rinius biologi拧kai aktyvaus betono panaudojimo principus ma啪daug prie拧 10 m. suformulavo prof. Marcos Cruz (University College London), ta膷iau pasaulyje reali懦 jo pritaikymo pavyzd啪i懦 n臈ra daug. Vilniuje tai bus pirmasis tokio pob奴d啪io vie拧as eksperimentas.
„Mums tai – unikali galimyb臈 i拧eiti i拧 laboratorijos rib懦. Gal臈sime steb臈ti, kaip med啪iaga elgiasi realioje aplinkoje, kaip ji kei膷iasi b臈gant laikui ir met懦 laikams. Tai bus gyvas 寞rodymas, kad miesto fasadai gali b奴ti kitokie – ne steril奴s, o kintantys ir gyvybingi“, – d啪iaugiasi doc. dr. R. Jakubovskis.
Planuojama, kad atnaujinta stogo terasa su sodu ir eksperimentiniais betono elementais lankytojams bus atverta kit懦 met懦 vasar膮. Tai taps ne tik poilsio vieta, bet ir edukacine erdve, kvie膷ian膷ia perm膮styti m奴s懦 santyk寞 su miesto gamta ir ateities architekt奴ra.
Galerija
