黑料不打烊

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti su pagrindin臈mis graf懦 ir skai膷i懦 teorijos, algoritm懦 sud臈tingumo ir informacijos teorijos s膮vokomis, u啪daviniais bei j懦 sprendimo metodais. Numatomas geb臈jimas spr臋sti klasikinius diskre膷iosios matematikos u啪davinius.

Studij懦 dalyko apra拧as

Graf懦 teorija. Skai膷iu teorijos elementai. Algoritm懦 sud臈tingumas. Informacijos teorijos pagrindai.

Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Tikslas – suteikti studentams programavimo kalbos C++ pagrindus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis apima 拧ias C++ programavimo temas: C++ Duomen懦 tipai, operatoriai bei 啪ym臈s, funkcijos, C++ klas臈s, klasi懦 funkcijos-nariai, klasi懦 拧ablonai, klasi懦 paveldimumas, objekti拧kai orientuotas programavimas (virtualios funkcijos, virtualios bazin臈s klas臈s), MSVC. NET pradmenys.

Studij懦 dalyko tikslas

Formuoti metodini懦 vadybos 啪ini懦 baz臋, ugdyti geb臈jim膮 taikyti 寞gytas 啪inias nagrin臈jant vadybin臈s veiklos situacijas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Vadybos kurso metu nagrin臈jama vadybos samprata, pagrindin臈s s膮vokos ir j懦 interpretacijos, vadybos teorij懦 raida, kibernetinis valdymo modelis: valdymo subjektas ir objektas. Analizuojama organizacija kaip sistema (sisteminio po啪i奴rio taikymas), organizacij懦 寞vairov臈, organizacijos elementai ir aplinka, organizacij懦 steigimas ir valdymo strukt奴r懦 tipai. Nagrin臈jamos valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrol臈, taip pat administraciniai, ekonominiai, psichologiniai vadybos metodai, valdymo sprendim懦 rengimo ir pri臈mimo principai, procesas, vadovo vaidmuo organizacijos valdymo sistemoje, darbuotoj懦 darbo vertinimas, darbo apmok臈jimas ir motyvacija, aptariamas poky膷i懦 ir konflikt懦 valdymas. Per semestr膮 turi b奴ti lankyta daugiau nei 50 proc. paskait懦 ir ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti su filosofine etika ir pamatin臈mis etin臈mis problemomis bei s膮vokomis. Perteikti etikos pagrind懦, princip懦 ir sistematikos 啪inias. Formuoti kritin臋 nuomon臋, geb臈jim膮 logi拧kai, argumentuotai diskutuoti, tvirtinti vertybin臋 orientacij膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Studentai supa啪indinami su etin臈mis mokyklomis bei sistemomis, pamatiniais deontologin臈s bei teleologin臈s etikos principais. I拧d臈stomi esminiai etikos istorijos raidos bruo啪ai – antikin臈, senov臈s Ryt懦, krik拧膷ioni拧koji, renesanso, nauj懦j懦 am啪i懦 bei modernistin臈 etika. Aptariamos pagrindin臈s etikos temos: g臈ris ir blogis, moral臈s principas ir laisva valia, asmuo kaip tikslas pats savaime, orumo samprata, s膮啪in臈, norma ir dorov臈, dorov臈s pagrindimas autoritetu ir diskursu, doryb臈s supratimas, laim臈 ir gyvenimo prasm臈, ir kt. Nagrin臈jami reik拧mingiausi klasik懦 (Platonas, Aristotelis, Kantas) tekstai ir susipa啪寞stama su j懦 argumentacija.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦 ir lankyti ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Pakelti m膮stymo kult奴r膮 bei geb臈jim膮 automatizuoti login臈s technikos 啪inias bei jas lengvai taikyti in啪inerijos praktikoje.

Studij懦 dalyko apra拧as

Kurse aptariami m膮stymo tyrimai, j懦 strukt奴ros ir formos po啪i奴riu (teiginiai, s膮vokos, samprotavimai, 寞rodymai). Pateikiama matematin臈s logikos element懦. Teorinis d臈stymas maksimaliai orientuotas 寞 praktinio m膮stymo problemas, reikalaujan膷ias kasdienini懦 formalaus loginio m膮stymo treniruo膷i懦, geb臈jimo modeliuoti, diskutuoti, daryti apibendrinimus ir i拧vadas, priimti sprendimus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦 ir lankyti ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Dalyko tikslas – supa啪indinti su vie拧osios komunikacijos teoriniais ir praktiniais aspektais, problematika ir taikymu.

Studij懦 dalyko apra拧as

Vie拧osios komunikacijos dalyke siekiama in啪inerijos moksl懦 bakalauro, informatikos moksl懦 bakalauro, technologij懦 moksl懦 bakalauro, matematikos moksl懦 bakalauro kvalifikacin寞 laipsn寞 suteikian膷ias studijas pasirinkusius studentus supa啪indinti su asmeninio 寞vaizd啪io formavimo, dalykin臈s komunikacijos, komunikacijos su 寞mon臈s klientais ir viduje principais. 艩iame dalyke studentai supa啪indinami kaip efektyviau pristatyti save ir savo id臈jas, geriau kalb臈ti vie拧umoje, argumentuoti ir 寞tikinti, profesiniams tikslams naudoti internet膮 ir socialines medijas, labiau suprasti tarpkult奴rin臋 komunikacij膮. Taip pat studentai su啪inos apie komunikacijos kanalus, 啪inutes ir komunikavim膮 tikslin臈ms auditorijoms. Per 寞vaizd啪io formavim膮 studentai geriau 寞sisavins ir 寞gis praktini懦 寞g奴d啪i懦 taikyti visuomen臈je priimtinas etikos, protokolo normas. Praktin臋 kurso dal寞 sudaro aktyvus student懦 dalyvavimas diskusijose pratyb懦 metu, atvej懦 analiz臈s taip pat vie拧懦 kalb懦, prisistatym懦, prezentacij懦 rengimas ir j懦 pristatymas.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦. Nuolatini懦 studij懦 1-3 kurs懦 paskait懦 lankomumas – ne ma啪iau nei 50 procent懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Dalyko tikslas – supa啪indinti studentus su duomen懦 strukt奴romis ir j懦 praktine realizacija sudarant atitinkamas funkcijas ir klases, i拧mokti sudaryti algoritmus ir analizuoti j懦 sud臈tingum膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Pateikiama sistemin臈 duomen懦 strukt奴r懦 analiz臈, apimanti masyvus, tiesinius s膮ra拧us, tiesines ir hierarchines duomen懦
strukt奴ras. Supa啪indinama su s膮ra拧u, steku, eile, deku, piramide, binariniais med啪iais, Bajero, raudonu-juodu med啪iais. Parodomi pagrindiniai veiksmai su strukt奴ros elementais, nagrin臈jamas atminties poreikis, apribojimai, efektyvumas.
Pristatomi algoritmai, j懦 savyb臈s, algoritmo sud臈tingumo vertinimas, algoritm懦 asimptotin臈 analiz臈. I拧samiai nagrin臈jami klasikiniai greitieji ir l臈tieji r奴拧iavimo ir paie拧kos algoritmai, rekursijos ir rekursiniai algoritmai, dinaminis programavimas, sek懦 paie拧kos algoritmai. Nagrin臈jami duomen懦 apykaitos tarp i拧orin臈s ir vidin臈s atminties principai vykdant r奴拧iavim膮 ir paie拧k膮, kai turime labai didelius duomen懦 kiekius ir daugiamates duomen懦 strukt奴ras.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

漠galinti studentus suprasti kompiuteri懦 architekt奴ros principus ir geb臈ti pritaikyti 寞gytas kompiuteri懦 architekt奴ros 啪inias programavimo u啪daviniuose.

Studij懦 dalyko apra拧as

Kompiuteri懦 architekt奴ros dalykas skirtas studentams 寞sisavinti pagrindinius kompiuteri懦 architekt奴ros principus: procesori懦 architekt奴ras, atminties sistemas ir s膮veikas tarp architekt奴ros element懦. Studentai supras pagrindinius kompiuteri懦 organizavimo ir projektavimo principus, 拧iuolaikiniuose kompiuteriuose naudojamas technologijas, tokias kaip spartinan膷i膮j膮 atmint寞, virtualias ma拧inas ir instrukcij懦 konvejer寞. Realizuodamas 5 savaranki拧kus darbus, studentas ne tik 寞tvirtins 啪inias ir ugdys programavimo 啪emu lygmeniu geb臈jimus, bet ir pamatys, kaip kompiuteri懦 veikimas 寞takoja program懦 veikim膮.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

漠sisavinti tikimybi懦 teorijos pagrindus ir susipa啪inti su matematin臈s statistikos elementais, atliekant statistin臋 analiz臋 programin臈s 寞rangos R pagalba.

Studij懦 dalyko apra拧as

Pirmojoje kurso dalyje pateikiami kombinatorikos elementai, apibr臈啪iami atsitiktini懦 寞vyki懦 veiksmai. Apibr臈啪iama tikimybin臈 erdv臈, pateikiamas klasikinis tikimyb臈s apibr臈啪imas ir 寞rodomos tikimybi懦 sud臈ties ir daugybos, pilnosios tikimyb臈s, Bernulio, Puasono ir Muavro-Laplaso lokalin臈 ir integralin臈 teoremos. Atskir膮 dal寞 sudaro atsitiktini懦 dyd啪i懦 pasiskirstym懦 ir j懦 skaitini懦 charakteristik懦 nagrin臈jimas, centrin臈 ribin臈 teorema. Antrojoje dalyje apibr臈啪iami teorini懦 skirstinio charakteristik懦 empiriniai analogai bei pagrindin臈s matematin臈s statistikos s膮vokos: populiacija, imtis, 寞vertini懦 nepaslinktumas, pagr寞stumas, efektyvumas. Formuluojamas pasikliautin懦j懦 interval懦 sudarymo u啪davinys ir 寞vedamos pagrindin臈s hipotezi懦 tikrinimo u啪davinio s膮vokos. Supa啪indinama su priklausom懦 stebini懦 statistine analize, koreliacija, paprastuoju regresiniu modeliu. Laboratoriniai darbai atliekami su program懦 paketu R.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 51 % paskait懦, ne ma啪iau kaip 80 % pratyb懦 ir ne ma啪iau kaip 80 % laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti ekonomikos 啪ini懦 pagrindus ir geb臈jimus jas taikyti profesin臈je veikloje.

Studij懦 dalyko apra拧as

Ekonomikos kurso metu studijuojama ekonomikos teorija: mikro ir makroekonomika, ekonomikos problemos ir tikslai. Pateikiamas individuali懦 rink懦 matavimas: pasi奴la ir paklausa, jos pusiausvyra ir elastingumas. Analizuojama rinka, konkurencijos modeliai: tobula ir netobula konkurencija. Ai拧kinama, nagrin臈jama, kokia yra vartotojo ir gamintojo elgsena rinkoje, kas yra ka拧tai ir pelnas, kaip jie skai膷iuojami. Ai拧kinama, nagrin臈jama, kaip matuojama gamybos apimtis – nacionalinis produktas. Analizuojami cikliniai svyravimai, fiskalin臈 politika, monetarin臈 politika, nedarbas ir infliacija, antiinfliacin臈 ir stabilizavimo politika.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.
Minimalus modulio paskait懦 lankomumo reikalavimas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Praktikos tikslas – susipa啪inti studentus su IT organizacijos veikla, joje naudojamomis program懦 k奴rimo technologijomis, duomen懦 centru, serveri懦 ir darbo viet懦 technine ir programine 寞ranga. 漠mon臈se naudojamomis informacin臈mis sistemomis, vykdomais IT projektais, IT sauga, darbo IT 寞mon臈je perspektyvomis.

Studij懦 dalyko apra拧as

Pa啪intin臈s praktikos metu studentas turi susipa啪inti su organizacijos strukt奴ra, vykdomais veiklos procesais, organizacijos IT infrastrukt奴ra: duomen懦 centru, vietiniu kompiuteri懦 tinklu, informacijos saugos priemon臈mis. Taip pat susipa啪inti su organizacijoje naudojama informacine sistema, suprasti jos paskirt寞, funkcionalum膮, teikiam膮 naud膮. Praktikos metu studentas atlieka u啪duotis, kurias suformuluoja praktikos vadovas. Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80% pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Dalyko tikslas yra suteikti studentams 啪ini懦 apie kompiuteri懦 tinkl懦 pagrindus, ugdyti geb臈jimus apibr臈啪ti kompiuteri懦 tinkl懦 architekt奴r膮, protokolus ir veikimo principus. Sudaryti galimyb臋 i拧mokti konfig奴ruotis nesud臈tingus kompiuteri懦 tinklus.

Studij懦 dalyko apra拧as

„Kompiuteri懦 tinklai” dalyke studentams suteikiamos 啪inios apie protokolus, technologijas bei naudojamus ry拧io kanalus kompiuteri懦 tinkluose. Studij懦 metu yra skiriamas didelis d臈mesys TCP/IP protokol懦 rinkiniui: ai拧kinat IPv4 bei IPv6 adresacijos principais, mar拧ruto parinkimo procesu, adres懦 transliacijos mechanizmo veikim膮, TCP ir UDP transportinio lygmens protokolus. Studentai taip pat supa啪indinami su tinklo lygmen懦 modeliais – tiek standartizuotu OSI modeliu, tiek realiai naudojamu TCP/IP. Modulyje studentai taip pat bus pateiktos 啪inios apie TCP/IP protokol懦 d臈klu teikiamas pagrindines Interneto paslaugas: WEB, elektroninis pa拧tas, DHCP, nuotolin臈 SSH prieiga, realaus laiko transportavimas Interneto tinklu, o taip pat ir apie vietini懦 kompiuteri懦 tinkl懦 technologijas bei naudojamus protokolus, tokius kaip Ethernet, VLAN.
Studentams teorin臈s paskaitos yra privalomos, ir per semestr膮 b奴tina lankyti daugiau nei pus臋 j懦. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus, i拧 kuri懦 ne ma啪iau kaip 80% turi b奴ti atlikta tvarkara拧tyje nustatytu metu.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti pakankam膮 supratim膮 apie pagrindines skaitini懦 metod懦 u啪davinius, s膮vokas, metod懦 taikymo galimybes praktikoje, i拧mokyti spr臋sti tipinius u啪davinius bei i拧ugdyti geb臈jimus spr臋sti 寞vairias ekonomines ir kitokias problemas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulyje pateikiami funkcij懦 interpoliavimas (tiesinis, kvadratinis, Lagran啪o, Niutono daugianariai, paklaid懦 寞vertinimas), kvadratini懦 ir kubini懦 splain懦 interpoliavimas, skaitinis integravimas (sta膷iakampi懦 formul臈s, trapecij懦 ir Simpsono formul臈s, paklaid懦 寞vertinimas, Rung臈s taisykl臈), netiesini懦 lyg膷i懦 sprendimo metodai, tiesini懦 lyg膷i懦 sistemos sprendimas.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 51 % paskait懦, ne ma啪iau kaip 80 % pratyb懦 ir ne ma啪iau kaip 80 % laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti studentus su apskaitin臈s informacijos vaidmeniu valdymo sistemoje, apskaitos esme ir jos pagrindais, 寞sisavinti principus, kuriais grind啪iama apskaita, suvokti kategorij懦 turtas ir nuosavyb臈 nuosavo kapitalo ir 寞sipareigojim懦 esm臋, 寞sisavinti dvejybinio 寞ra拧o taisykles, susipa啪inti su pajam懦 ir s膮naud懦 pripa啪inimo apskaitoje pagrindais.

Studij懦 dalyko apra拧as

Finansin臈s apskaita nagrin臈ja finansin臈s apskaitos informacij膮 valdymo sistemoje (pvz.:finansin臈s apskaitos esm臋. informacijos vartotojus, samprat膮, finansin臈s apskaitos reglamentavim膮, bendruosius apskaitos principus) ir turto, nuosavo kapitalo ir 寞sipareigojim懦 esm臋 apskaitoje, (pvz.: 寞taka pagrindinei apskaitos lygybei, dvigub膮 寞ra拧膮, apskaitos registrus, pajam懦 ir s膮naud懦 pripa啪inim膮, koregavimus apskaitoje, s膮skait懦 u啪darym膮), ir finansini懦 ataskait懦 atskait懦 esm臋 (pvz.: sud臈t寞, esminius bruo啪us ir sudarymo principus, ekonominius procesus finansin臈je apskaitoje ir finansin臈se ataskaitose), ir 寞mon臈s apskait膮 (pvz.: ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskait膮, nuosavo kapitalo ir 寞mon臈s 寞sipareigojim懦 apskait膮, darbo u啪mokes膷io ir su juo susijusi懦 atskaitym懦 apskait膮. paslaug懦 ir kit懦 pajam懦 apskait膮, i拧laid懦 ir s膮naud懦 apskait膮, 寞mon臈s veiklos rezultat懦 apskait膮 ir finansini懦 ataskait懦 sudarym膮).
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦 ir ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Dalyko tikslas – supa啪indinti ir patobulinti 啪inias apie 拧iuolaikines informacines sistemas, ugdyti student懦 profesionalizm膮, reikaling膮 valdant informacini懦 sistem懦 i拧teklius ir j懦 teikiamas paslaugas, padedan膷ias organizacijoms pasiekti savo tikslus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Informacini懦 sistem懦 (IS) 寞vadas modulyje studentai supa啪indinami su 拧iuolaikin臈mis informacin臈mis sistemomis. Studentai supa啪indinami su pagrindiniais konceptais naudojamais IS kontekste. Modulyje nagrin臈jamas 拧iuolaikini懦 technologij懦 panaudojimas organizacij懦 tikslams pasiekti. Modulis apima IS tip懦 ir architekt奴r懦 nagrin臈jim膮. Ap啪velgiamos elektroninio verslo informacin臈s sistemos. Studentai supa啪indinami su IS k奴rimo principais, ap啪velgiamos ERP, CRM ir kitos sistemos, nagrin臈jama IS kokyb臈s u啪tikrinimo aspektai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti su integruot懦 programavimo aplink懦 bendrosiomis charakteristikomis ir panaudojimo galimyb臈mis

Studij懦 dalyko apra拧as

Integruotos programavimo aplinkos yra program懦 sistemoms kurti skirtos priemon臈s, suteikian膷ios plat懦 spektr膮 funkcij懦, kurios palengvina program懦 sistem懦 k奴rimo proces膮 bei jo valdym膮. 艩i懦 priemoni懦 panaudojimas program懦 sistem懦 k奴rimo projektuose supaprastina programavimo u啪duo膷i懦 atlikim膮, padeda analizuoti program懦 vykdym膮 bei atlikti program懦 testavim膮. Tinkamas integruotos programavimo aplinkos pritaikymas program懦 sistem懦 k奴rimo procese padeda suma啪inti k奴rimo s膮naudas, u啪tikrinti reikalavim懦 寞gyvendinim膮, i拧vengti programinio kodo praradimo rizik懦. Tod臈l, 拧io modulio metu, studentai bus supa啪indinami su populiariausiomis integruotomis programavimo aplinkomis, j懦 teikiam懦 funkcionalumu bei panaudojimo galimyb臈mis program懦 sistem懦 k奴rimo projektuose.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60% pratyb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦.
Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti studentams objekti拧kai orientuoto programavimo 啪ini懦 ir 寞g奴d啪i懦 jas taikyti Java programavimo kalboje.

Studij懦 dalyko apra拧as

Objekti拧kai orientuoto programavimo kursas, paremtas Java programavimo kalba. I拧d臈stomi objektinio programavimo pagrindai: klas臈s, objektai, inkapsuliacija, paveld臈jimas, polimorfizmas, klas臈s nari懦 matomumas. Supa啪indinama su Java kalboje naudojamu atminties valdymu, situacij懦 valdymu, standartin臈mis Java bibliotekomis, tinklin臈mis 拧ios technologijos savyb臈mis. Akcentuojama geroji programavimo praktika ir susipa啪寞stama su Java kalbos panaudojimu mobiliosioms program臈l臈ms (Android) ir internetin臈ms sistemoms (JEE) kurti.

Studij懦 dalyko tikslas

Studentas tur臈t懦 susipa啪inti su duomen懦, kaip realaus pasaulio atspind啪io svarba, 寞gyti 啪ini懦 apie naudojamus duomen懦 modelius, informacinio modeliavimo eig膮, geb臈ti savaranki拧kai modeliuoti reliacin臋 duomen懦 baz臋, ir sukurti duomen懦 baz臋 serveryje bei manipuliuoti joje esan膷ia informacija.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis skirtas supa啪indinti su duomen懦 baz臈s s膮voka, duomen懦 modeliais, dalykin臈s srities duomen懦 modeliavimu nuo koncepcinio iki fizinio duomen懦 modelio. Atskleid啪iama duomen懦 bazi懦 valdymo sistemos bei duomen懦 bazi懦 sistemos samprata, duomen懦 bazi懦 sistemos gyvavimo ciklu bei d臈sningumais. Ypatingas d臈mesys skiriamas reliacin臈mis duomen懦 baz臈mis, pagrindin臈mis j懦 savyb臈mis, duomen懦 kokyb臈s samprata ir duomen懦 normalizacija, SQL kalba ir jos praktiniu naudojimu ie拧kant reikalingos informacijos duomen懦 baz臈je.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti studentus su program懦 sistem懦 in啪inerijos s膮vokomis, metodais ir priemon臈mis.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis supa啪indina su program懦 sistem懦 in啪inerija. Studentams ai拧kinama kas per veikla yra program懦 sistem懦 k奴rimas. Studentai supa啪indinami su pagrindin臈mis sistemos, sistem懦 in啪inerijos, programin臈s 寞rangos, program懦 sistem懦, program懦 sistem懦 in啪inerijos, informacini懦 sistem懦, verslo sistem懦, reikalavim懦 s膮vokomis. Studentai supa啪indinami su galimomis program懦 sistemomis organizacijose. Paai拧kinama kas yra chroni拧ka programavimo kriz臈, kod臈l ji yra ir kokios yra jos aprai拧kos. I拧d臈stomi program懦 sistem懦 in啪inerijos procesai ir jais kuriami objektai, program懦 sistem懦 in啪inerijos principai ir paradigmos. Studentai mokomi, nuo ko prad臈ti kurti program懦 sistemas, kad jos tenkint懦 vartotoj懦 poreikius, modeliavimas UML. Modulyje taip pat yra mokoma, kaip reikia ra拧yti technines ataskaitas ir kitus techninio pob奴d啪io dokumentus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti studentams 啪ini懦 ir 寞g奴d啪i懦 susijusi懦 su internetin臈mis technologijomis ir j懦 taikymu internetini懦 informacini懦 sistem懦 k奴rime.

Studij懦 dalyko apra拧as

Dalyko studij懦 metu nagrin臈jamos internetin臈s technologijos skirtos internetini懦 informacini懦 sistem懦 kliento ir serverio dalims kurti. D臈stant modul寞 studentai supa啪indinami su 拧iuolaikini懦 internetini懦 karkas懦 taikymu. Nagrin臈jami informacini懦 sistem懦 architekt奴ros k奴rimo, kliento ir serverio dali懦 programavimo ir susijusios programin臈s 寞rangos naudojimo ypatumai. Teorin臈 med啪iaga iliustruojama konkre膷iais internetini懦 technologij懦 taikymo pavyzd啪iais.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti studentus su korporacini懦 sistem懦 architekt奴ros realizavimo principais.

Studij懦 dalyko apra拧as

Programin臈s 寞rangos ar informacini懦 sistem懦 architekt奴ros apibr臈啪imai pasi啪ymi dviem punktais: sistemos auk拧to lygio suskirstymu 寞 sud臈tines dalis ir sprendimais, kuriuos yra sunku pakeisti. N臈ra vienintelio b奴do architekt奴rai apra拧yti, 寞vair奴s architekt奴ros aspekt懦 svarba gali keistis per informacin臈s sistemos ekploatavimo laikotarp寞. Korporacin臈s sistemos pasi啪ymi 拧iomis savyb臈mis: tvariais didel臈s apimties duomenimis, b奴tinybe pasiekti duomenis lygiagre膷iai, naudotoj懦 s膮saj懦 寞vairove, atskir懦 sistem懦 integravimo problemomis bei sud臈tinga veiklos logika.

Studij懦 dalyko tikslas

Studentas tur臈t懦 suvokti duomen懦 bazi懦 valdymo sistem懦 (DBVS) paskirt寞, j懦 funkcijas, 啪inoti pagrindinus DBVS tipus bei j懦 savybes, suprasti duomen懦 virsmo informacija ir atvirk拧膷iai keli膮, susipa啪inti bei geb臈ti naudotis pagrindin臈mis DBVS teikiam懦 paslaug懦 tvarkant duomen懦 寞vedimo formas bei generuojant ataskaitas galimyb臈mis.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis skirtas supa啪indinti su duomen懦 bazi懦 valdymo sistemos (DBVS) paskirtimi, architekt奴ra ir funkcijomis, pa啪engusiais duomen懦 bazi懦 valdymo modeliais, susipa啪inti bei geb臈ti naudotis pagrindin臈mis duomen懦 bazi懦 valdymo sistem懦 teikiam懦 paslaug懦 tvarkant duomen懦 寞vedimo formas bei generuojant ataskaitas galimyb臈mis..
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Baig臋 kurs膮 studentai turi mok臈ti:
– pagrindinius 啪mogaus ir kompiuterio s膮veikos principus ir metodus;
– geb臈ti kurti programin臋 寞rang膮, kuriant vartotojo s膮saj膮 atsi啪velgti 寞 sprend啪iam膮 u啪davin寞 bei HCI principus;
– u啪tikrinti tinkam膮 vartotojo s膮sajos element懦 tarpusavio komunikacij膮;
efektyviai dirbti komandoje, kurian膷ioje informacines sistemas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Teorini懦 paskait懦 metu studentai supa啪indinami su 啪mogaus ir kompiuterio s膮veikos (HCI) teorija, aptariami psichologiniai faktoriai, bendrieji HCI dizaino principai, gair臈s ir 拧ablonai. Analizuojami vartotoj懦 poreikiai. Nagrin臈jami vartotoj懦 s膮saj懦 tipai, j懦 k奴rimo metodai. Mokoma atlikti programin臈s 寞rangos testavim膮 remiantis HCI principais. Pratyb懦 metu mokoma kurti programin臋 寞rang膮, did啪iausi膮 d臈mes寞 skiriant tinkamam vartotojo s膮sajos element懦 naudojimui. Laboratorini懦 darb懦 metu studentai gauna savaranki拧kas u啪duotis, kurios apima teorin臋 (analiz臈) bei praktin臋 dalis. Per semestr膮 studentai turi sukurti programin臈s 寞rangos interaktyvius maketus ar prototipus, labiausiai akcentuodami vartotojo s膮sajos paprastum膮 ir vartojimo patogum膮.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 70 proc. pratyb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti debes懦 kompiuterijos 啪inias ir paruo拧ti studentus darbus su 拧iuolaikin臈mis paskirstytomis tinkluose sistemomis.

Studij懦 dalyko apra拧as

Studentai susipa啪ins su debes懦 kompiuterijos paslaugomis, tinkamomis naudoti informaciniu sistem懦 modeliavimui, diegimui, ir platinimui. Bus pateiktos tcp/ip protokol懦 rinkinio 啪inios, debes懦 kompiuterijos paslaug懦 tip懦 啪inios, debes懦 i拧tekliams valdyti reikalingos 啪inios.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦, ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti studentus su verslo poreiki懦 nustatymu ir specifikavimu, verslo modeliavimu, program懦 sistem懦 reikalavim懦 nustatymu ir specifikavimu, program懦 sistem懦 projektavimu ir testavimu. Ugdyti UML kalbos 寞g奴d啪ius.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis skirtas studentams supa啪indinti su program懦 sistem懦 (PS) reikalavim懦 in啪inerija, projektavimu, realizacijos b奴dais bei testavimu vertinimu. 漠gyjamos 啪inios apie pagrindinius PS analiz臈s ir projektavimo metodus, technikas ir metodikas. Studentai lavina praktinius 寞g奴d啪ius dirbdami analitik懦 ir projektuotoj懦 vaidmenyse PS k奴r臈j懦 komandoje, kuri projektuoja modernias technologijas naudojan膷i膮 PS, skirt膮 pasirinktos verslo sistemos (VS) poreikiams tenkinti. Modulio metu i拧ai拧kinama PS dokumentavimo svarba ir taisykl臈s, projektavimo kokyb臈s atributai, testavimas ir derinimas, reikalavim懦 susiejimas su testavimu.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Modulio tikslas – suteikti pagrindines 啪inias apie sistem懦 teorija, 寞skaitant principus, kurie bendri visiems sud臈tingoms esyb臈ms ir modelius, kurie gali b奴ti naudojami esyb臈ms apra拧yti.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis apima abstraktu rei拧kini懦 organizavim膮, nepriklausanti nuo j懦 esm臈s, tipo arba j懦 egzistavimo erdvin臈s ar laiko skal臈s. Sistem懦 teorija nagrin臈ja principus, kurie bendri visiems sud臈tingoms esyb臈ms ir modelius, kurie gali b奴ti naudojami esyb臈ms apra拧yti.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60% pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Studentas tur臈t懦 suvokti duomen懦 bazi懦 valdymo sistem懦 (DBVS) funkcijas, 寞gyti 啪ini懦 apie fiziniame duomen懦 bazi懦 sistemos lygmenyje vykstan膷ius procesus, i拧skirtytasias duomen懦 bazes ir duomen懦 saugos problemas, o taip pat geb臈ti spr臋sti i拧kilusias duomen懦 baz臈s eksploatacijos metu problemas DBVS teikiamais instrumentais.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis skirtas supa啪indinti su duomen懦 bazi懦 sistemos veikimu, duomen懦 saugojimu fiziniame lygmenyje ir strukt奴romis bei metodais, skirtais greitai prieigai prie duomen懦, o taip pat duomen懦 bazi懦 administratoriaus u啪daviniais, susijiusiais su duomen懦 bazi懦 sistemos saugumu, patikimumu, u啪klaus懦 optimizacija, pagrindiniais duomen懦 apsaugos mechanizmais.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Praktikos tikslas – susipa啪inti su 寞mon臈s, organizacijos strukt奴ra, joje naudojama informacine sistema, duomen懦 bazi懦 valdymo sistema, interneto technologijomis, atlikti praktinius darbus susijusius su duomen懦 bazi懦 valdymo sistemos administravimu, informacin臈s sistemos papildomo funkcionalumo programavimu, interneto program懦/program臈li懦 k奴rimu, tobulinimu ar diegimu.

Studij懦 dalyko apra拧as

Praktikos metu studentas turi susipa啪inti su 寞mon臈s, organizacijos strukt奴ra, jos veiklos procesais, naudojama informacine sistema (ERP, CRM, SRM ir t.t.), duomen懦 bazi懦 valdymo sistema, interneto technologijomis. Atlikti praktinius darbus susijusius su duomen懦 bazi懦 valdymo sistemos administravimu, informacin臈s sistemos papildomo funkcionalumo programavimu, interneto aplikacij懦 k奴rimu, tobulinimu ar diegimu. Praktikos metu rekomenduojama i拧mokti nauj膮 programavimo kalb膮 ar 寞sisavinti IT technologij膮. Praktikos trukm臈 yra 4 savait臈s (160 val.). Kiekvienas studentas paruo拧ia individuali膮 praktikos ataskait膮.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti studentus su veiklos proces懦 valdymo panaudojimu organizacijose bei j寞 palaikan膷iomis informacin臈mis technologijomis.

Studij懦 dalyko apra拧as

Veiklos proceso valdymas – s膮saja tarp valdymo ir informacini懦 technologij懦, apimanti metodus, technikas ir priemones kurti, vykdyti, kontroliuoti bei analizuoti laisvai pasirenkamus veiklos procesus 寞traukiant 啪mones, organizacijas, aplikacijas, dokumentus ir kitus informacijos 拧altinius. Praktin臈je kurso dalyje naudojami paplit臋 BPMN ir DMN standartai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Studentas, 寞sisavin臋s 拧寞 modul寞, tur臈t懦: 寞gyti bendr懦j懦 ir specializuot懦 啪ini懦 apie dirbtin寞 intelekt膮; i拧manyti teorinius 啪ini懦 vaizdavimo ir i拧gavimo metodus; 寞gyti 啪ini懦 apie netikslias, nepatikimas, nepilnas 啪inias ir j懦 vaizdavim膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis skiriamas nuodugniau i拧nagrin臈ti dirbtinio intelekto s膮vokas, jo taikymo informacin臈se sistemose aspektus. Modulio strukt奴ra apima 拧ias temas: Dirbtinio intelekto samprata. Dirbtinio intelekto vystymosi istorija. Dirbtinio intelekto teorijos vaidmuo informacin臈se sistemose. Paie拧ka b奴sen懦 erdv臈je (standartin臈 paie拧ka, euristin臈 paie拧ka, planavimas, veikimas ir mokymasis, modernieji paie拧kos metodai). 沤ini懦 vaizdavimas ir samprotavimai. 沤ini懦 gavimo teoriniai aspektai (psichologinis, lingvistinis, gnoseologinis). Praktiniai 啪ini懦 i拧gavimo metodai. Metod懦 klasifikavimas. Pasyvieji ir aktyvieji metodai. Ekspertin臈s sistemos. 沤iniomis grind啪iam懦 sistem懦 naudojimas informacin臈se sistemose. Problem懦 sprendimas ir agentai. Planavimas, paprasti planuojantieji agentai. Programi拧kai realizuot懦 agent懦 naudojimas informacin臈se sistemose. I拧skirstytasis dirbtinis intelektas ir agent懦 bendruomen臈s. Kolektyvinis intelektas ir jo taikymai informacin臈se sistemose.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti fundamentali懦 teorini懦 ir praktini懦 啪ini懦 apie 寞moni懦 organizavim膮 ir valdym膮. Taip pat siekiama ugdyti sistemin寞 po啪i奴r寞 寞 寞mon臋 ir jos veikl膮 kaip sistem膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

漠mon臈s samprata ir esm臈, i拧orin臈 aplinka, tarporganizaciniai ry拧iai, strategija ir 寞mon臈s projektavimas, veiklos efektyvumas, 寞moni懦 organizacin臈s strukt奴ros, organizacin臈 kult奴ra, inovacijos ir poky膷iai, sprendim懦 pri臈mimo procesas, gamybos ir paslaug懦 funkcionavimo pagrindimas, informacin臈s technologijos ir kontrol臈, 寞mon臈s dydis, gyvavimo ciklo etapai ir veiklos ypatumai kiekviename i拧 j懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦 ir ne ma啪iau kaip pus臈je teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suformuoti 啪ini懦 apie logistikos procesus pagrindus, ugdyti analitinius geb臈jimus, leid啪ian膷ius analizuoti ir interpretuoti tiekimo grandin臈s duomenis priimant verslo sprendimus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Logistika apima veikl懦 visum膮, kuri u啪tikrina efektyv懦 med啪iag懦, preki懦 ir su jais susijusi懦 informacini懦 sraut懦 jud臈jim膮 nuo pradinio ta拧ko iki galutinio vartojimo vietos, siekiant patenkinti galutinio vartotojo poreikius. 艩io kurso metu yra nagrin臈jami klausimai, susij臋 su klient懦 aptarnavimu, transporto r奴拧ies parinkimu, atsarg懦 valdym懦, sand臈liavimu ir pirkimais.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦 ir ne ma啪iau kaip pus臈je teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti teorines 啪inias ir praktinius 寞g奴d啪ius marketingo srityje.

Studij懦 dalyko apra拧as

Marketingo kurse studentai yra supa啪indinami su marketingo objekt懦 寞vairove. Pristatomos pagrindin臈s marketingo s膮vokos: poreikiai, norai, paklausa. Analizuojama 拧iuolaikin臈 marketingo i拧orin臈 bei vidin臈 aplinka ir aptariami praktiniai 寞rankiai marketingo aplinkos vertinimui, SSGG. Aptariamas vartotoj懦 segmentavimas, pagrindiniai segmentavimo tipai, taikytini vartotojams ir verslo subjektams. Pristatomi marketingo tyrimai, tyrimo metodai ir instrumentai. Studentai supa啪indinami su marketingo planavimo procesu ir marketingo plano rengimu. Aptariama produkto s膮voka, jo lygiai, paslaug懦 marketingas. Supa啪indinama su pagrindin臈mis kainodaros, paskirstymo kanal懦 ir r臈mimo strategijomis 寞vedant produktus 寞 rink膮. Pristatomos naujos marketingo komunikacijos tendencijos ir inovatyvios interneto priemon臈s bei medijos. Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Modulio tikslas suteikti studentams pagrindines verslo finans懦 啪inias: apie vertinim膮, rizikos valdym膮, investavim膮 ir finansavimo sprendimus ir 寞galinti studentus, 拧iuos finans懦 teorijos principus taikyti realiame gyvenime priimant finansinius sprendimus.

Studij懦 dalyko apra拧as

艩is kursas klausytojams suteiks bazines 啪inias i拧 寞g奴d啪ius reikalingus priimant finansinius sprendimus pagr寞stus fundamentaliais 拧iuolaikin臈s finans懦 teorijos principais. Pagrindin臈s temos: finansini懦 ataskait懦 analiz臈; akcij懦 ir obligacij懦 vertinimas; gr膮啪a ir rizika, portfelio rizika ir kapitalo 寞kainojimo modelis; kapitalo kaina ir investavimo sprendimai; kapitalo strukt奴ra ir pelno paskirstymo politika.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦 ir ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Modulio tikslas – suteikti pagrindines 啪inias apie IS analiz臈s ir projektavimo metodus naudojamus kuriant organizacijos masto IS programin臋 寞rang膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis apima verslo sistemos analiz臋, verslo proces懦 analiz臋, informacin臈s sistemos (IS) analiz臈, informacijos apdorojimo proces懦 analiz臋 ir projektavim膮. I拧klaus臈 modul寞 studentai tur臈t懦 啪inoti pagrindinius verslo ir IS analiz臈s ir projektavimo metodus bei technikas, ir tur臈ti pradines 啪inias apie strukt奴rin寞 bei objektin寞 IS projektavim膮. Be to, studentai turi geb臈ti dirbti analitik懦 ir projektuotoj懦 komandoje, kuri kuria IS.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Dalyko tikslas – 寞gyti naujas i拧vystyti turimas praktines 啪inias apie VIS analiz臈s ir projektavimo metodus naudojamus kuriant organizacijos (verslo sistemos) masto IS programin臋 寞rang膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Dalykas skirtas student懦 geb臈jimams projektuoti verslo informacin臈s sistemas (VIS) vystyti ir 寞g奴d啪iams formuoti. Modulio vykdymo metu studentai turi praktikoje panaudoti studij懦 metu 寞gytas 啪inias apie pagrindinius VIS analiz臈s ir projektavimo metodus bei technikas, bei i拧vystyti geb臈jimus apie strukt奴rin寞 bei objektin寞 IS projektavim膮. Be to, studentai 寞sigys praktinius 寞g奴d啪ius dirbti analitik懦 ir projektuotoj懦 vaidmenyse k奴r臈j懦 komandoje, kuri projektuoja i拧skirstyt膮 VIS skirta pasirinktos verslo sistemos (VS) informacijos apdorojimo poreikiams tenkinti.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60% pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Parengti IT ir kit懦 projekt懦 vadybininkus, prakti拧kai i拧bandyti projekt懦 valdymo metodus ir technologines priemones.

Studij懦 dalyko apra拧as

Projekt懦 valdymo pagrindai. Projekt懦 gyvavimo ciklas. Projekt懦 inicijavimo procesai. Projektais suinteresuotos 拧alys. Projekt懦 organizavimas. Projekt懦 planavimo procesai. Projekt懦 reikalavim懦 nustatymas. Projekt懦 darb懦 skaidymo strukt奴ra. Rizikos valdymas. Projekt懦 ka拧t懦 vertinimas. Projekt懦 kalendorinio darb懦 grafiko sudarymas. Projekt懦 komand懦 valdymas. Integruotas keitim懦 valdymas. Kokyb臈s valdymas. Ka拧t懦 valdymas. Tiekimo (sutar膷i懦) valdymas. Projekt懦 steb臈jimo ir kontrol臈s procesai. Projekt懦 baigiamieji procesai.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪inias apie sprendim懦 pri臈mimo metodus, j懦 taikymo galimybes ir teikiam膮 naud膮 寞mon臈ms, taip pat i拧ugdyti supratim膮 apie intelektualizuot懦 informacini懦 sistem懦 k奴rimo principus, agentines technologijas ir i拧mokti jas prakti拧kai taikyti.

Studij懦 dalyko apra拧as

Sprendim懦 rengimas – tai tarpdalykin臈 disciplina, kuri apima sistem懦 analiz臈s, optimizavimo teorijos, lo拧im懦 ir masinio aptarnavimo teorijos, ma拧ininio mokymo bei kit懦 dalyk懦 metodus bei technikas. Studentai supa啪indinami su 拧iuolaikin臈mis intelektualizuotomis informacin臈mis sistemomis, kuriose naudojamos sprendim懦 paramos sistemos, padedan膷ios 寞mon臈ms priimti sprendimus ir siekti savo strategini懦 tiksl懦. Dalyke taip pat nagrin臈jami agentini懦 sistem懦 teorija ir praktinio taikymo aspektai, pateikiami agentini懦 technologij懦 taikymo pavyzd啪iais, mokoma, kaip sud臈tingas problemas suskaidyti 寞 paprastesnes ir jas spr臋sti. Dalyke analizuojama agent懦 k奴rimo problema, agent懦 s膮veika, komunikavimas, nagrin臈jami agentini懦 sistem懦 modeliavimo ir j懦 projektavimo ypatumai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Praktikos tikslas – susipa啪inti su 寞mon臈s, organizacijos informacin臈s sistemos architekt奴ra, i拧nagrin臈ti jos k奴rimo, testavimo, diegimo praktinius 啪ingsnius, 寞vertinti sistemos funkcinius tr奴kumus, numatyti pl臈tros galimybes.

Studij懦 dalyko apra拧as

Praktikos metu studentas turi susipa啪inti su 寞mon臈s, organizacijos informacin臈s sistemos strukt奴ra, i拧nagrin臈ti jos k奴rimo, testavimo, diegimo. palaikymo praktinius 啪ingsnius, 寞vertinti sistemos funkcinius tr奴kumus, numatyti pl臈tros galimybes. Praktikos metu studentas gilinamasi 寞 program懦 in啪inerijos praktinius aspektus, atliekami praktiniai program懦 projektavimo ir programavimo darbai, mokomasi dirbti komandoje, susipa啪寞stama su projekt懦 valdymo ypatumais. Praktikos metu renkama med啪iag膮 baigiamajam darbui.
Praktikos trukm臈 4 savait臈s. Kiekvienas studentas paruo拧ia individuali膮 praktikos ataskait膮.

Studij懦 dalyko tikslas

Modulio tikslas – suteikti pagrindines 啪inias apie informacini懦 sistem懦 ar informacini懦 technologij懦 audit膮. Studentas s臈kmingai 寞sisavin臋s modulio med啪iag膮 turi geb臈ti konstruktyviai dalyvauti kuriant ir 寞gyvendinant rizikos vertinimu grind啪iam膮 organizacijos informacin臈s sistemos audito strategij膮, kuri b奴t懦 suderinta su IS audito standartais, direktyvomis ir geriausiais praktiniais pavyzd啪iais.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis apima verslo informacini懦 sistem懦 ir informacini懦 technologij懦 audit膮, kuris suprantamas kaip informacini懦 technologij懦 infrastrukt奴ros valdymo ekspertiz臈. Audito metu gauti rezultatai parodo ar informacin臈 sistema yra tinkamai apsaugota, ar palaiko duomen懦 vientisum膮 ar veikia efektyviai padedama organizacijai pasiekti u啪br臈啪t懦 tiksl懦 ir i拧spr臋sti suformuluotus u啪davinius.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti su mokslinio stiliaus ypatumais, termin懦 reikalavimais, termin懦 tvarkybos principais, specialyb臈s kalbos d臈sningumais. I拧mokyti kurti ir redaguoti mokslin寞 tekst膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Aptariama bendrin臈s kalbos samprata, jos funkciniai stiliai. Nagrin臈jama vie拧oji ir nevie拧oji kalba. I拧samiai analizuojama termino samprata, termin懦 r奴拧ys, reikalavimai, darybos b奴dai, aptariami internetiniai terminijos i拧tekliai. Aptariama strukt奴rin臈 mokslinio teksto charakteristika, gvildenami mokslo kalbos d臈sningumai ir tr奴kumai.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 ir geb臈jim懦 apie informacijos saugos metodus ir principus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulyje yra nagrin臈jami baziniai informacijos saugos u啪tikrinimo aspektai. Nagrin臈jamos s膮vokos, informacijos saugos u啪tikrinimo metodai ir principai, supa啪indinama su da啪niausiai naudojamomis informacin臈s saugos u啪tikrinimo technologijomis. Pagrindinis d臈mesys yra skiriamas technologiniams informacin臈s saugos u啪tikrinimo aspektui, taip pat informacijos saugos u啪tikrinimo teisiniams bei vadybiniams aspektams.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Baig臋 kurs膮 studentai tur臈t懦 啪inoti pagrindines sprendim懦 rengimo ir pri臈mimo teorijos s膮vokas ir id臈jas ir tur臈ti supratim膮 apie intelektualizuot懦 informacini懦 sistem懦 k奴rimo metodus bei agentini懦 technologij懦 praktin寞 pritaikym膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

艩iame modulyje sprendim懦 rengimas pristatomas kaip tarpdalykin臈 disciplina, naudojanti filosofijos, psichologijos, sistem懦 analiz臈s, optimizavimo teorijos, lo拧im懦 teorijos, vadybos ir kit懦 dalyk懦 s膮vokas, metodus bei technikas. D臈stant modul寞 supa啪indinama su 拧iuolaikiniais mokslo pasiekimais kuriant intelektualizuotas informacines sistemas, pateikiama sprendim懦 rengimo ir pri臈mimo teorijos ap啪valga. Nagrin臈jami daugiaagentini懦 sistem懦 praktinio taikymo aspektai, o teorin臈 med啪iaga iliustruojama konkre膷iais agentini懦 technologij懦 taikymo pavyzd啪iais sud臈tingoms problemoms skaidyti 寞 paprastesnes ir jas spr臋sti. Modulis taip pat apima agent懦 k奴rimo problem懦 nagrin臈jim膮, j懦 s膮veikos, komunikavimo bei skai膷iavim懦 modeli懦 ap啪valg膮. Nagrin臈jami agentini懦 sistem懦 modeliavimo ir j懦 projektavimo ypatumai. Supa啪indinama su naujausiomis 拧ios srities teorini懦 tyrim懦 kryptimis.
Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti studentams duomen懦 gavybos pagrind懦 taikant statistinius metodus, duomen懦 klasifikavimo ir klasterizavimo algoritmus praktin臈se u啪duotyse.

Studij懦 dalyko apra拧as

Nuolat did臈jant duomen懦 kiekiui, duomen懦 gavyba yra viena i拧 拧iuo metu svarbiausi懦 mokslo sri膷i懦, kuri apima tiek duomen懦 i拧gavim膮, paruo拧im膮 bei rezultat懦 ir sprendim懦 pri臈mim膮. 艩io kurso metu studentai susipa啪ins su pagrindiniais statistiniais, dirbtinio intelekto metodais kurie leid啪ia analizuoti duomenis 拧iuolaiki拧kai. Kurse analizuojami klasifikavimo ir klasterizavimo algoritmai, ma拧ininio mokymo taikymas, tekstini懦 ir vaizdo duomen懦 analiz臈. Did啪iausias 拧io kurso d臈mesys yra skirtas tam, kad studentas geb臈t懦 savaranki拧kai i拧analizuoti pasirinktus duomenis taikant skirtingus metodus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Pagrindinis 拧io modulio tikslas – supa啪indinti studentus su organizacij懦 resurs懦 planavimo sistem懦 (ERP) pagrindais, kaip organizacij懦 resurs懦 planavimo sistemos leid啪ia palaikyti ir integruoti verslo procesus organizacijoje ir palaiko verslo valdym膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis supa啪indina su organizacij懦 resurs懦 planavimo (angl. Enterprise Resource Planning) sistem懦 pagrindais. Studentai supa啪indinami su organizacij懦 resurs懦 planavimo sistemomis, j懦 nauda, komponentais, architekt奴ra, funkcijomis, ateities tendencijomis ir 拧iuolaikin臈mis organizacij懦 resurs懦 planavimo sistemomis. Parodoma kaip organizacij懦 resurs懦 planavimo sistemos leid啪ia integruoti verslo procesus organizacijoje ir palaiko verslo valdym膮. Laboratoriniai darbai atliekami Axapta ERP sistemoje.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦. Privalomas minimalus modulio paskait懦 lankomumas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Modulio tikslas – suteikti 啪ini懦 dalykin臈s srities ir poreiki懦 analiz臈s, sistemin臈s literat奴ros analiz臈s bei baigiamojo darbo rengimo srityje.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulyje studentai yra supa啪indinami su mokslinio – taikomojo pob奴d啪io problemos formulavimo u啪daviniu, darbo tikslo bei u啪davini懦 formulavimu reikalavimais. Pagrind啪iamas rengiamo darbo aktualumas, atliekama i拧sami egzistuojan膷i懦 metod懦, technologij懦 ir sprendim懦 analiz臈. Numatomos darb懦 apimtys, sudaromas darb懦 planas. Studentai vykdo darbo savaranki拧kai, remiantis ankstesniuose kursuose 寞gytomis 啪iniomis bei konsultuojantis su paskirtu darbo vadovu. Vertinamos per visas studijas 寞gytos kompetencijos.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie informatikos teis臋, jos reglamentavimo ypatumus, ugdyti geb臈jimus taikyti teis臈s 啪inias ir spr臋sti praktinius klausimus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Informatikos teis臈s dalyko metu nagrin臈jami tiek bendri informacini懦 technologij懦 teisiniai aspektai, tiek atskiros informatikos teis臈s sritys (elektroninis verslas, elektronin臈 informacija, intelektin臈s nuosavyb臈s, privatumo ir asmens duomen懦 teisin臈 apsauga elektronin臈je erdv臈je, elektroniniai nusikaltimai ir kt.). Ugdomi geb臈jimai informacini懦 technologij懦 srityje taikyti teis臈s 啪inias ir spr臋sti su jomis susijusius praktinius klausimus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Kurso metu studentai turi 寞sisavinti esminius rastrin臈s bei vektorin臈s analiz臈s metodus bei mok臈ti taikyti geografin臈s informacijos infrastrukt奴ros standartus.

Studij懦 dalyko apra拧as

艩iame kurse i拧d臈stomi geografini懦 informacini懦 sistem懦 k奴rimo principai, geografin臈s informacijos infrastrukt奴ros elementai, rastrin臈s bei vektorin臈s analiz臈s metodai.

Studij懦 dalyko tikslas

Kurso metu studentai turi 寞sisavinti esminius interneto svetaini懦 projektavimo principus bei atskir懦 element懦 dizaino taisykles

Studij懦 dalyko apra拧as

艩iame kurse i拧d臈stomos interneto svetaini懦 vartotoj懦 poreiki懦 tyrimo technologijos, pateikiami vartotoj懦 poreikiams pritaikyto dizaino principai, rekomenduojamos informacijos architekt奴ros. Po to d臈stomi navigacijos teorijos pagrindai bei interneto svetaini懦 dizaino pagrindiniai komponentai.

Studij懦 dalyko tikslas

Modulio tikslas – apibendrinti ir kompleksi拧kai 寞vertinti profesiniuss, socialinius ir asmeninius geb臈jimus bei 啪inias, 寞gytass programos bakalauro studijose.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulyje kompleksi拧kai apibendrinami visi studento per studij懦 metus 寞gyti 寞g奴d啪iai, keliais etapais (vadovo vertinimas, recenzento vertinimas, katedrinis ir galutinis vie拧as gynimai) vertinant baigiamajame darbe apra拧ytus pasirinkto projekto 寞gyvendinimo rezultatus. Vertinami ne tik profesiniai, bet ir asmeniniai, komunikaciniai geb臈jimai, sprendimo originalumas, darbo kokyb臈, darbo atlikimo savaranki拧kumas, motyvacija bei k奴rybi拧kumas.

Studij懦 dalyko tikslas

Modulio tikslas – suteikti 啪ini懦 dalykin臈s srities ir poreiki懦 analiz臈s, informacini懦 sistem懦 projektavimo, 寞gyvendinimo, testavimo bei baigiamojo darbo rengimo srityje.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulyje studentai yra mokinami 寞gyvendinti sud臈ting膮 kompleksin寞 projekt膮, kurio metu 寞gyvedinama program懦 ar informacin臈 sistema. Projektas apima sistemos specifikavim膮, projektavim膮, taikant 寞vairias modeliavimo diagramas, sistemos 寞gyvendinim膮 pasirinktoje technologin臈je baz臈je, kiekybin寞 ir kokybin寞 realizuotos sistemos vertinim膮, taikant testavimo ir kitus vertinimo metodus. Studentai taip pat turi parengti darbo apra拧膮 pagal metodinius nurodymus, mokinasi vie拧ai apginti pasirinktus sprendimus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60% pratyb懦.