黑料不打烊

Tvarumas universitetuose da啪nai siejamas su energij膮 taupan膷iais pastatais, saul臈s elektrin臈mis ar i拧maniosiomis technologijomis. Ta膷iau net ir pa啪angiausi technologiniai sprendimai nepasieks viso savo potencialo, jei kartu nesikeis 啪moni懦 kasdieniai 寞pro膷iai. I拧jungta 拧viesa, atsakingas 拧ildymo reguliavimas, s膮moningas energijos vartojimas ar tvaresni kasdieniai pasirinkimai 鈥� b奴tent nuo toki懦 sprendim懦 prasideda ilgalaikiai poky膷iai. 鈥濳albant apie tvarum膮, vien nauj懦 technologij懦 拧iandien nebeu啪tenka 鈥� tikras pokytis prasideda nuo 啪moni懦. A拧 visada pabr臈啪iu, kad galima atnaujinti pastatus ir investuoti 寞 brangiausi膮 寞rang膮, bet jei nepasikei膷ia universiteto darbuotoj懦 ir student懦 elgsena, tvarumas ir toliau liks tik gra啪iu 啪od啪iu strategijoje. B奴tent 啪mon臈s kasdieniais sprendimais kuria institucijos kult奴r膮 ir 寞pro膷ius: i拧jungia 拧vies膮, atsakingai reguliuoja 拧ildym膮, renkasi ma啪iau i拧teklius eikvojan膷ius sprendimus. Tod臈l svarbu investuoti ne tik 寞 infrastrukt奴r膮, bet ir 寞 啪mones, j懦 laik膮, d臈mes寞 ir motyvacij膮, nes b奴tent taip technologinis potencialas virsta realiu, ilgalaikiu poveikiu鈥�, 鈥� sako 黑料不打烊 Verslo vadybos fakulteto Finans懦 in啪inerijos katedros profesor臈 Indr臈 Lapinskait臈. [caption id="attachment_123011" align="alignnone" width="2560"] Indr臈 Lapinskait臈[/caption] B奴tent 啪moni懦 elgsenos poky膷iams skirtas tarptautinis 鈥濫rasmus+鈥� projektas 鈥濧BCinEnergy鈥� (Advanced Tools for Behavioural Change in Energy Consumption for Higher Education Stakeholders). 漠gyvendindami projekt膮 黑料不打烊 Verslo vadybos bei Aplinkos in啪inerijos fakultet懦 mokslininkai kartu su partneriais i拧 Italijos, Austrijos, Ispanijos, Pranc奴zijos ir Serbijos ie拧ko sprendim懦, kaip paskatinti ilgalaikius energijos vartojimo elgsenos poky膷ius auk拧tojo mokslo institucijose. Nuo nacionalin臈s politikos 鈥� iki kasdieni懦 sprendim懦 universitete Vienu svarbiausi懦 projekto pasiekim懦 tapo tarptautinis dokumentas 鈥濻ustainability Roadmap鈥�, kurio rengim膮 koordinavo 黑料不打烊 atstovai. Jame analizuojama, kaip skirting懦 Europos valstybi懦 energetikos ir klimato politikos atsispindi universitet懦 veikloje, kokios priemon臈s taikomos energijos vartojimo steb臈senai ir kokios gerosios praktikos padeda skatinti tvaresn臋 bendruomeni懦 elgsen膮. Dokumentas apjung臈 拧e拧i懦 拧ali懦 patirt寞 ir tapo metodologiniu pagrindu tolesniems projekto etapams. Jis pad臈s partneri懦 universitetams kryptingiau planuoti energijos vartojimo poky膷ius, taikyti bendrus vertinimo rodiklius ir kurti praktinius sprendimus, orientuotus 寞 ilgalaik寞 poveik寞. Pasak 拧io projekto 黑料不打烊 dalies vadov臈s prof. dr. I. Lapinskait臈s, b奴tent tarptautinis bendradarbiavimas leid啪ia 寞 tvarumo i拧拧奴kius pa啪velgti pla膷iau 鈥� neapsiribojant vienos institucijos ar valstyb臈s patirtimi. 鈥濼arptautiniai projektai, tokie kaip 鈥濧BCinEnergy鈥�, universitetams suteikia galimyb臋 palyginti skirting懦 拧ali懦 politikos ir praktikos patirt寞 bei sukurti bendr膮 metodologin寞 pagrind膮 tvaresniems poky膷iams. Pavyzd啪iui, 鈥濻ustainability Roadmap鈥� dokumentas sujung臈 拧e拧i懦 valstybi懦 energetikos ir klimato politik懦 analiz臋 ir tapo atskaitos ta拧ku planuojant poky膷ius universitetuose bei taikant vienodus vertinimo rodiklius. Bendr懦 sprendim懦 Europos mastu paie拧ka svarbi tod臈l, kad auk拧tasis mokslas veikia tarptautin臈je erdv臈je. Kai universitet懦 komandos keliauja vieni pas kitus, jos gali ne tik dalintis dokumentais, bet ir gyvai perduoti ger膮j膮 patirt寞, matyti, kaip tvarumo id臈jos veikia realiuose kontekstuose, ir parsive啪ti 寞 savo institucijas tai, kas jau pasiteisino鈥�, 鈥� teigia I. Lapinskait臈. Tarptautinis bendradarbiavimas 鈥� nuo dokument懦 iki reali懦 sprendim懦 Projekto rezultatai ir tolimesni darbai buvo aptarti 2025 m. spalio 28鈥�29 d. Serbijos Novi Sado universitete vykusiame antrajame tarptautiniame 鈥濧BCinEnergy鈥� partneri懦 susitikime. 漠 j寞 susirinko projekto konsorciumo atstovai i拧 Italijos, Lietuvos, Austrijos, Ispanijos, Pranc奴zijos ir Serbijos. Susitikimo metu partneriai 寞vertino pirm懦j懦 projekto met懦 rezultatus, aptar臈 metodikos tobulinim膮 ir pasirengim膮 antrajam pilotavimo etapui. Daug d臈mesio skirta universitet懦 bendruomeni懦 寞sitraukimui, motyvavimo priemon臈ms ir kuriamos 鈥濰abit Tracker鈥� platformos vystymui. B奴tent praktinis sukurt懦 sprendim懦 i拧bandymas yra vienas svarbiausi懦 tolesni懦 projekto 啪ingsni懦. Ar galima i拧mokti tvari懦 寞pro膷i懦? Viena svarbiausi懦 projekto dali懦 鈥� 鈥濰abit Tracker鈥� platforma, skirta ne vienkartiniams veiksmams, o kasdieni懦 energijos vartojimo 寞pro膷i懦 poky膷iui. 鈥濼okia platforma sukurta tam, kad pad臈t懦 keisti ne tik vienkartinius veiksmus, o kasdienius energijos vartojimo 寞pro膷ius. Ji leid啪ia studentams ir darbuotojams steb臈ti savo elges寞, matyti, kok寞 poveik寞 turi ma啪os kasdien臈s korekcijos 鈥� i拧jungta 拧viesa, suma啪intas 拧ildymas, s膮moningesni pasirinkimai. Svarbiausia, kad 拧i priemon臈 b奴t懦 naudojama nuolat ir tapt懦 nat奴ralia universiteto gyvenimo dalimi, padedan膷ia kurti atsakingesn臋 energijos vartojimo kult奴r膮 bendruomen臈je鈥�, 鈥� apie platformos paskirt寞 pasakoja profesor臈. [caption id="attachment_123013" align="alignnone" width="2048"] Indr臈 Lapinskait臈[/caption] 艩iuo metu partneri懦 universitetuose vyksta antrasis platformos pilotavimo etapas. Studentai ir darbuotojai testuoja platformos funkcionalumus, teikia gr寞啪tam膮j寞 ry拧寞, o surinktos 寞啪valgos padeda toliau tobulinti kuriam膮 sprendim膮. Siekiama, kad 鈥濰abit Tracker鈥� netapt懦 dar viena trumpalaike tvarumo iniciatyva. Projekto tikslas 鈥� pad臈ti 啪mon臈ms suformuoti 寞pro膷ius, kurie i拧likt懦 ir nustojus nuolat sekti savo elges寞. Universitetas 鈥� ne tik 啪ini懦, bet ir elgsenos formavimo vieta Kalbant apie tvarum膮, universitet懦 vaidmuo neapsiriboja vien energijos vartojimo ma啪inimu savo infrastrukt奴roje. Auk拧tosios mokyklos kartu formuoja ateities specialistus, o kartu su jais 鈥� ir ateities organizacij懦 bei visuomen臈s kult奴r膮. 鈥濽niversitetai kuriant tvaresn臋 visuomen臋 turi dvigub膮 vaidmen寞 鈥� jie yra ir 啪ini懦, ir elgsenos formavimo centrai. A拧 visada pabr臈啪iu ir savo vadov臈lyje 鈥濪arnios vystymosi atskaitomyb臈s. 漠moni懦 darnios veiklos anatomija ir rezultat懦 vertinimas鈥� (2025) ra拧iau, kad 鈥瀠niversitetai turi prisiimti svarb懦 vaidmen寞 ugdydami nauj膮j膮 specialist懦 kart膮, kuri b奴t懦 pasirengusi aktyviai prisid臈ti prie darnaus vystymosi ir spr臋sti darnumo i拧拧奴kius verslo ir visuomen臈s kontekste鈥�. Ugdydami studentus, universitetai ne tik perduoda teorines ir praktines tvarumo 啪inias, bet ir padeda susiformuoti 寞pro膷iams, kurie v臈liau persikelia 寞 platesn臋 visuomen臋. Taip jie tampa ne tik 拧vietimo, bet ir poky膷i懦 varikliu, skatinan膷iu darnaus vystymosi id臈jas ir praktik膮鈥�, 鈥� sako prof. dr. I. Lapinskait臈. 鈥濧BCinEnergy鈥� rezultatai pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei Projekto rezultatai pristatyti ir 16-ojoje tarptautin臈je mokslin臈je konferencijoje 鈥濨usiness and Management 2026鈥�, vykusioje 黑料不打烊 2026 m. gegu啪臈s 14 d. Konferencijos metu pristatytas jau 寞gyvendintas projekto WP2 rezultatas 鈥� 鈥濺oadmap鈥� dokumentas 鈥濬rom National Policies to Campus Action through a Collaborative Energy Roadmap鈥�. Prane拧ime aptarta, kaip skirting懦 Europos 拧ali懦 nacionalin臈s energetikos ir klimato politikos atsispindi auk拧tojo mokslo institucij懦 veikloje, kokie energijos vartojimo steb臈senos rodikliai naudojami universitetuose ir kokie pagrindiniai i拧拧奴kiai bei gerosios praktikos identifikuoti projekto partneri懦 institucijose. Taip pat pristatytas bendras konsorciumo veiksm懦 planas, skirtas pad臈ti universitetams kryptingiau planuoti ir 寞gyvendinti tvaraus energijos vartojimo sprendimus. Po prane拧imo vyko diskusija su konferencijoje dalyvavusiais mokslininkais apie projekto veiklas, rezultatus ir j懦 praktin寞 pritaikym膮 auk拧tojo mokslo institucijose. Konferencijoje taip pat pristatytas 拧iuo metu vykstantis antrasis 鈥濰abit Tracker鈥� platformos pilotavimo etapas, kurio metu partneri懦 universitet懦 bendruomen臈s testuoja platformos funkcionalumus ir teikia 寞啪valgas tolimesniam jos tobulinimui. S臈km臈 鈥� kai tvarumas tampa 寞pro膷iu Galutin寞 projekto poveik寞 bus galima 寞vertinti ne vien pagal sukurtus dokumentus, metodikas ar technologinius sprendimus, bet pagal tai, ar jie pad臈s 啪mon臈ms i拧 ties懦 pakeisti savo elges寞. 鈥濲ei po penkeri懦 met懦 reik臈t懦 寞vardyti vien膮 ai拧k懦 鈥濧BCinEnergy鈥� projekto s臈km臈s 啪enkl膮, saky膷iau taip: nor臈膷iau, kad kiekvienas, skaitantis 拧寞 straipsn寞, b奴t懦 per臈j臋s vis膮 鈥濰abit Tracker鈥� keli膮 鈥� nuo to momento, kai 寞sidiegia program臈l臋, s膮moningai seka savo energijos vartojimo 寞pro膷ius ir mokosi juos keisti, iki momento, kai program臈l臈 tampa foniniu 寞rankiu, o tvar奴s sprendimai 鈥� nat奴ralia kasdienybe. Tai reik拧t懦, kad 寞rankis atliko savo darb膮 鈥� pad臈jo suformuoti 寞pro膷ius, kurie ir be nuolatinio sekimo i拧lieka tvar奴s鈥�, 鈥� teigia 黑料不打烊 Verslo vadybos fakulteto Finans懦 in啪inerijos katedros profesor臈 I. Lapinskait臈. 鈥濧BCinEnergy鈥� projektas primena, kad tvari ateitis kuriama ne vien investuojant 寞 technologijas ar infrastrukt奴r膮. Ne ma啪iau svarbu kurti aplink膮, kuri padeda 啪mon臈ms keisti kasdienius 寞pro膷ius ir priimti s膮moningesnius sprendimus. Universitetai 拧ioje srityje gali tapti ne tik 啪ini懦, bet ir tvarios elgsenos poky膷i懦 lyderiais. I拧bandyti 鈥濰abit Tracker鈥� platform膮 galite 膷ia. Daugiau apie 鈥濧BCinEnergy鈥� projekt膮 skaitykite 膷ia.

Kaip kei膷iasi universiteto vaidmuo, kai j寞 vertini i拧 dviej懦 skirting懦 perspektyv懦: buvusio studento, 拧iandien tapusio d臈stytoju ir dabartinio studento, tik pradedan膷io savo akademin寞 keli膮? Kaip universitet膮 mato 啪mogus, keli膮 jame prad臈j臋s kaip studentas, o 拧iandien pats d臈stantis kitiems, ir kaip j寞 vertina studentas, dar tik 啪engiantis pirmuosius savaranki拧ki gyvenimo 啪ingsnius? 黑料不打烊 Elektronikos fakulteto atstovai 鈥� Elektronini懦 sistem懦 katedros prof. dr. Andrius Katkevi膷ius ir elektronikos in啪inerijos studentas Nojus Bal膷i奴nas 鈥� dvi skirtingos kartos, i拧 naujo 啪velgian膷ios 寞 拧iandien寞 universitet膮 ir jo ateit寞. Elektronikos fakulteto Elektronini懦 sistem懦 katedros prof. dr. Andrius Katkevi膷ius Kaip pasikeit臈 po啪i奴ris 寞 universitet膮 nuo studij懦 laik懦 iki dabar, kai esate d臈stytojas? Po啪i奴ris laikui b臈gant pasikeit臈 reik拧mingai. Kai Elektronikos fakultete studijavau elektronikos in啪inerij膮, ma膷iau tik nedidel臋 universiteto veiklos dal寞 鈥� daugiausia pedagogin寞 proces膮. Universitetas tuomet asocijavosi su paskaitomis, laboratoriniais darbais, pratybomis ir egzaminais. Bakalauro studij懦 metu naiviai tik臈jau, kad b奴simam in啪inieriaus darbui pakanka s臈kmingai i拧laikyti visus egzaminus. Praktika parod臈, kad,norint tapti savo srities profesionalu, b奴tina papildomai ir kryptingai dirbti pasirinktoje elektronikos srityje, gilinti 啪inias savaranki拧kai ir nuolat tobul臈ti. Tik studijuodamas magistrant奴roje prad臈jau ai拧kiau suvokti, kad universitete vykdoma ir aktyvi mokslin臈 veikla. 艩iandien, per臈j臋s visus studij懦 etapus ir sukaup臋s pedagogin臋 bei mokslin臋 patirt寞, universitet膮 matau kaip daugialyp臋 institucij膮, apiman膷i膮 plat懦 veikl懦 ir galimybi懦 spektr膮 鈥� nuo bakalauro studij懦 pirmakursi懦 ugdymo iki mokslini懦 ir u啪sakom懦j懦 projekt懦 vykdymo su vietiniais bei tarptautiniais partneriais. Kaip kei膷iasi student懦 karta ir j懦 santykis su mokymusi? 艩iandieniai studentai labiau orientuoti 寞 praktin臋 naud膮 ir greit膮 rezultat膮, jie turi daug platesn臋 ir greitesn臋 prieig膮 prie informacijos, tod臈l vis re膷iau apsiriboja vien med啪iaga, pateikiama per paskaitas. Ta膷iau kartu jie susiduria su informacijos pertekliaus ir jos kokyb臈s vertinimo i拧拧奴kiais, kai daugel寞 atsakym懦 galima gauti naudojantis dirbtiniu intelektu. Pastebimas didesnis poreikis mokytis prakti拧kai, suprasti 啪ini懦 taikym膮 realiame kontekste ir matyti studij懦 naud膮 ateities profesin臈je veikloje. Kei膷iasi ir student懦 l奴kes膷iai d臈stytojo at啪vilgiu 鈥� vis labiau vertinamas dialogas, gr寞啪tamasis ry拧ys bei ai拧kiai strukt奴ruotas mokymosi procesas. Nors daliai student懦 tr奴ksta kantryb臈s ilgalaikiam, nuosekliam darbui, kartu jie yra atviresni naujoms technologijoms, skaitmenin臈ms priemon臈ms ir lankstesn臈ms mokymosi formoms. Tai skatina ir d臈stytojus nuolat per啪i奴r臈ti bei atnaujinti mokymo metodus. Jei gal臈tum臈te palyginti savo studij懦 laik懦 universitet膮 su dabartiniu 鈥� kas pasikeit臈 labiausiai? Vienas ry拧kiausi懦 poky膷i懦 鈥� studij懦 ir mokslo aplinka. Prie拧 kelerius metus persik臈lus 寞 naujas erdves, buvo sukurta moderni, apgalvota infrastrukt奴ra, ai拧kiai orientuota 寞 studij懦 kokyb臋, mokslini懦 tyrim懦 vykdym膮 ir bendradarbiavim膮. 艩i aplinka ne tik pagerino technines galimybes, bet ir pakeit臈 akademin臋 kult奴r膮 bei kasdien寞 darb膮 universitete. I拧 esm臈s pasikeit臈 universiteto vaidmens suvokimas 鈥� i拧 institucijos, daugiausia orientuotos 寞 studij懦 proces膮, universitetas tapo daug aktyvesniu mokslo, inovacij懦 ir projektin臈s veiklos centru. 艩iandien universitetas sudaro s膮lygas studentams 寞sitraukti 寞 mokslinius, taikomuosius bei tarptautinius projektus, o tai anks膷iau buvo ma啪iau matoma ar prieinama. Dar vienas svarbus pokytis 鈥� mokymosi priemoni懦 ir technologij懦 pa啪anga, susijusi su skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto taikymu. 艩iandien studentai turi prieig膮 prie pa啪angi懦 skaitmenini懦 mokymosi platform懦, virtuali懦 laboratorij懦, simuliavimo 寞ranki懦 ir dirbtinio intelekto pagrindu veikian膷i懦 pagalbini懦 sistem懦, kurios gali pad臈ti analizuoti, modeliuoti ir gilinti 啪inias. Tai i拧 esm臈s kei膷ia mokymosi proces膮 鈥� nuo pasyvaus informacijos 寞sisavinimo pereinama prie aktyvaus, savaranki拧ko ir individualizuoto mokymosi. K膮 拧iandien universitetas tur臈t懦 daryti kitaip, kad geriau paruo拧t懦 studentus atei膷iai? Universitetas tur臈t懦 dar labiau stiprinti studij懦 ir realios praktikos ry拧寞, kad studentai ai拧kiau suprast懦, kaip 寞gytos 啪inios bus taikomos profesin臈je veikloje. Tai apima glaudesn寞 bendradarbiavim膮 su verslu ir moksliniais partneriais, projektin寞 mokym膮si, kuo ankstesn寞 student懦 寞traukim膮 寞 taikomuosius ir mokslinius projektus. Svarbu ugdyti ne tik dalykines kompetencijas, bet ir bendruosius geb臈jimus 鈥� kritin寞 m膮stym膮, savaranki拧kum膮, atsakomyb臋 u啪 mokymosi proces膮 ir geb臈jim膮 prisitaikyti prie nuolat kintan膷i懦 technologij懦. Universitetas tur臈t懦 skatinti studentus mokytis vis膮 gyvenim膮, eksperimentuoti, klysti ir mokytis i拧 patirties, kartu suteikdamas tam tinkam膮 akademin臋 aplink膮.   Elektronikos fakulteto elektronikos in啪inerijos 3 kurso studentas Nojus Bal膷i奴nas Kaip apib奴dintum臈te universitet膮 ir studij懦 reik拧m臋? Universitetas man vis懦 pirma yra bendruomen臈. 黑料不打烊 bendruomen臈s nariai 鈥� labai 拧ilti ir palaikantys 啪mon臈s, nuolat raginantys prisijungti prie 寞vairi懦 universitete ir u啪 jo rib懦 organizuojam懦 veikl懦. Studijos 黑料不打烊 鈥� itin reik拧mingas gyvenimo etapas. A拧聽 galiu 寞gyti ne tik akademini懦 啪ini懦, bet ir praktini懦 寞g奴d啪i懦, formuoti savo kritin寞 m膮stym膮, savaranki拧kum膮 ir atsakomyb臋. 沤inoma, tai ir savoti拧kas per臈jimas 寞 suaugusio 啪mogaus gyvenim膮, ta膷iau dar svarbiau 鈥� augimo, tobul臈jimo irsav臋s pa啪inimo etapas. Manau, kad tai 鈥� vienas svarbiausi懦 gyvenimo laikotarpi懦. Koki懦 l奴kes膷i懦 turite universitetui dabar ir ar jie skiriasi nuo to, k膮 寞sivaizdavote prie拧 studijas? Prad臈j臋s studijuoti universitete, per paskaitas tik臈jausi 寞gyti daugiau praktikos, ta膷iau netrukus supratau, kad jos sukaupti turiu gerokai daugiau galimybi懦. Universitetas si奴lo 寞vairias papildomas veiklas, programas ir praktikas, prie kuri懦 galima prisijungti norint gilinti 啪inias ir labiau 寞sitraukti 寞 praktin臋 veikl膮. B奴tent 拧ios galimyb臈s ir yra vienas did啪iausi懦 universiteto prana拧um懦 鈥� jis suteikia erdv臋 augti, tobul臈ti ir patiems formuoti savo studij懦 keli膮. Kokios studij懦 metu 寞gyjamos patirtys ar 寞g奴d啪iai yra vertingiausi? Manau, svarbiausi 寞gyti 寞g奴d啪iai 鈥� vadinamieji mink拧tieji 寞g奴d啪iai (angl. soft skills): aktyvumas, geb臈jimas pristatyti savo darbus ir id臈jas, prisitaikyti naujoje aplinkoje bei greitai reaguoti 寞 besikei膷ian膷ias situacijas. Kaip 寞sivaizduojate ateities universitet膮 鈥� kas jame tur臈t懦 b奴ti kitaip nei dabar? Sunku 寞sivaizduoti ateities universitet膮 kitok寞, nei jis yra dabar. 沤inoma, laboratorijos ir jose esanti 寞ranga laikui b臈gant taps dar modernesn臈s, ta膷iau jau 拧iandien matyti, kad 黑料不打烊 nuolat jas atnaujina, ple膷ia ir diegia naujausias technologijas. Ta膷iau manau, kad ateityje laboratorijos taps dar atviresn臈s, suteikian膷ios studentams daugiau galimybi懦 laisvu nuo studij懦 metu savaranki拧kai dirbti prie projekt懦 ir 寞gyvendinti savo id臈jas. Kas 拧iandien labiausiai motyvuoja studijuoti ir tobul臈ti? Labiausiai mane motyvuoja meil臈 elektronikai ir noras suprasti tai, ko dar nesuprantu. O toki懦 dalyk懦 dar tikrai labai daug.