沤odis 鈥瀖arketingas鈥� daugeliui asocijuojasi su reklama, socialiniais tinklais ar k奴rybin臈mis kampanijomis. Ta膷iau 拧iandien marketingo specialisto darbas apima gerokai daugiau. Jam reikia ne tik k奴rybi拧kumo, bet ir geb臈jimo suprasti duomenis, technologijas, vartotoj懦 elgsen膮 bei verslo strategij膮. B奴tent toki懦 specialist懦 拧iandien ie拧ko verslas.
Pasak 黑料不打烊 Verslo vadybos fakulteto Verslo technologij懦 ir verslininkyst臈s katedros docent臈s dr. Jurgos Vestert臈s, tai kei膷ia ir po啪i奴r寞 寞 b奴sim懦 marketingo specialist懦 rengim膮.
Docent臈 dr. Jurga Vestert臈
鈥炁爄andien nebeu啪tenka gra啪iai komunikuoti. Reikia suprasti, kaip 啪mon臈s priima sprendimus, kaip technologijos kei膷ia j懦 elgsen膮, ir geb臈ti 拧ias 寞啪valgas paversti sprendimais, kurian膷iais vert臋 verslui鈥�, 鈥� sako dr. J. Vestert臈.
Marketingo specialisto vaidmuo tampa platesnis
黑料不打烊 Verslo vadybos bakalauro studijose marketingo specializacija formuojama remiantis platesniu po啪i奴riu 寞 versl膮. Studentai pirmiausia 寞gyja tvirtus verslo vadybos pagrindus, o v臈liau gali rinktis specializacij膮 鈥� marketing膮 arba projekt懦 valdym膮.
Anot docent臈s, toks studij懦 modelis n臈ra atsitiktinis 鈥� j寞 diktuoja besikei膷iantys verslo poreikiai.
鈥濻iekiame, kad studentai ne tik 寞gyt懦 marketingo 啪ini懦, bet ir suprast懦, kaip organizacijose kuriama vert臈. Tam neu啪tenka i拧manyti vien marketingo priemones, reikia suprasti verslo procesus, sprendim懦 pri臈mimo logik膮, duomen懦 vaidmen寞, technologij懦 galimybes ir projektin寞 darb膮. B奴tent toks platesnis po啪i奴ris leid啪ia marketingo specialistui tapti ne reklamos kampanij懦 vykdytoju, o verslo sprendim懦 partneriu鈥�, 鈥� sako dr. J. Vestert臈.
Pasak jos, 拧iandien marketingo sprendimai retai priimami izoliuotai 鈥� jie labai susij臋 su finansais, klient懦 patirtimi, technologijomis, produkt懦 vystymu ir organizacijos strategija.
Vien k奴rybi拧kumo nebeu啪tenka
Marketingo specializacijoje studentai mokosi suprasti vartotoj懦 elgsen膮, analizuoti rink膮, kurti ir valdyti prek臈s 啪enklus, planuoti marketingo komunikacij膮 bei taikyti 拧iuolaikinius skaitmeninio marketingo sprendimus. Ta膷iau docent臈 pabr臈啪ia, kad 拧iandien svarbiausia kompetencija tampa geb臈jimas orientuotis sud臈tingoje ir nuolat besikei膷ian膷ioje aplinkoje.
鈥濵anome, kad viena svarbiausi懦 kompetencij懦 tampa geb臈jimas nepasimesti sud臈tingume. 艩iandien did啪iausias i拧拧奴kis n臈ra informacijos tr奴kumas. Jos turime daugiau nei bet kada anks膷iau. Tikrasis geb臈jimas 鈥� atsirinkti tai, kas svarbu, kriti拧kai 寞vertinti ir priimti sprendimus鈥�, 鈥� tikina dr. J. Vestert臈.
B奴tent tod臈l 黑料不打烊, technologi拧kai orientuoto universiteto aplinkoje, daug d臈mesio skiriama sisteminiam m膮stymui, duomen懦 interpretavimui ir projektiniam darbui. Studentai teorines 啪inias taiko spr臋sdami realius verslo i拧拧奴kius, dirbdami su 拧iuolaikiniais skaitmeniniais 寞rankiais ir vykdydami praktinius projektus.
Viena i拧 erdvi懦, kuriose 拧is po啪i奴ris 寞gyvendinamas prakti拧kai, yra marketingo laboratorija. Joje studentai, rengdami praktinius projektus ir baigiamuosius darbus, taiko 拧iuolaikinius vartotoj懦 elgsenos tyrim懦 metodus. Pavyzd啪iui, joje studentai naudoja aki懦 judesi懦 sekimo (angl. eye-tracking) technologij膮, leid啪ian膷i膮 objektyviai analizuoti, kaip 啪mon臈s i拧 ties懦 啪i奴ri ir suvokia reklamas, interneto svetaines ar produkt懦 i拧d臈stym膮. Tokie tyrimai padeda b奴simiems marketingo specialistams sprendimus gr寞sti ne nuojauta, o realiais duomenimis.
O kaip dirbtinis intelektas?
Diskusijose apie studijas vis da啪niau kyla klausimas, kiek jose vietos skiriama dirbtiniam intelektui (DI) ir skaitmeniniams 寞rankiams. Pasak doc. dr. J. Vestert臈s, 拧i懦 kompetencij懦 jau nebeu啪tenka ugdyti atskirame studij懦 modulyje.
鈥炁爄andien geb臈jimas dirbti su duomenimis, taikyti DI sprendimus ir kriti拧kai vertinti j懦 rezultatus n臈ra ugdomas atskirame studij懦 dalyke. 艩ios kompetencijos integruojamos 寞 寞vairius studij懦 programos dalykus ir praktinius darbus.鈥�
Tod臈l svarbiausia tampa ne pats 寞rankis, o geb臈jimas suprasti jo galimybes, atpa啪inti ribas ir taikyti technologijas ten, kur jos i拧 ties懦 kuria vert臋 verslui.
鈥炁爄andien mokyti vien 鈥濩hatGPT鈥� b奴t懦 tas pats, kas prie拧 de拧imt met懦 mokyti vien konkre膷ios socialini懦 tinkl懦 platformos. 漠rankiai kei膷iasi, o geb臈jimas kriti拧kai m膮styti, mokytis ir prisitaikyti i拧lieka鈥�, 鈥� sako docent臈.
Kam 拧ios studijos tinka labiausiai?
Marketingo studijos 拧iandien tinka ne tik tiems, kurie domisi k奴ryba, komunikacija ar reklama. Anot pa拧nekov臈s, 拧ioje srityje geriausiai jau膷iasi smals奴s 啪mon臈s, norintys suprasti, kas slypi u啪 vartotoj懦 pasirinkim懦 ir verslo sprendim懦.
鈥濵anau, 拧iose studijose labiausiai 鈥瀞u啪ydi鈥� 啪mon臈s, kuriems neu啪tenka tik 鈥濱nstagramo鈥� estetikos. Tie, kurie pradeda klausin臈ti: kod臈l 啪mon臈s i拧 tikr懦j懦 perka? Kod臈l vieni sprendimai veikia, o kiti 鈥� ne? Kaip technologijos kei膷ia m奴s懦 elgsen膮?鈥�, 鈥� sako dr. J. Vestert臈.
Pasak jos, 拧iuolaikinis marketingas reikalauja geb臈jimo matyti platesn寞 vaizd膮 鈥� suprasti 啪mones, analizuoti duomenis, jungti skirtingas verslo sritis ir priimti sprendimus aplinkoje, kuri nuolat kei膷iasi. Vien k奴rybi拧kumo nebeu啪tenka 鈥� reikia geb臈ti matyti sistem膮, suprasti 啪mones, nepasimesti duomenyse ir priimti sprendimus aplinkoje, kuri kei膷iasi grei膷iau nei sp臈jame parsisi懦sti dar vien膮 program臈l臈s atnaujinim膮.
Tod臈l 拧ios studijos labiausiai tinka tiems, kuriems 寞domu ne tik pardavimas ar reklama, bet ir tai, kaip id臈jos virsta s臈kmingais produktais bei paslaugomis.
Kur dirba absolventai?
Marketingo specializacijos absolventai renkasi 寞vairias karjeros kryptis 鈥� dirba komunikacijos, skaitmeninio marketingo, projekt懦 valdymo, pardavim懦, klient懦 patirties, verslo vystymo srityse, kuria savo verslus arba atranda save hibridin臈se pozicijose, kur susijungia marketingas, technologijos ir verslo procesai. Toki膮 karjeros 寞vairov臋 lemia ir tai, kad marketingo kompetencijos 拧iandien pritaikomos gerokai pla膷iau nei tradicin臈se marketingo pozicijose.
Pasak docent臈s, 拧iandien darbo rinkoje svarbiausia tampa ne geb臈jimas atlikti vien膮 konkre膷i膮 funkcij膮, o mok臈jimas prisitaikyti.
鈥濪alis pozicij懦, kurios dabar atrodo itin aktualios, prie拧 kelerius metus apskritai dar neegzistavo, o kai kurios 拧iandien jau transformuojasi d臈l technologij懦 ir dirbtinio intelekto 寞takos鈥�, 鈥� pastebi dr. J. Vestert臈.
Tokioje darbo rinkoje prana拧um膮 寞gyja tie, kurie turi ne tik konkre膷i懦 marketingo 啪ini懦, bet ir platesn寞 verslo supratim膮.
鈥濪augiau galimybi懦 da啪nai turi ne tie, kurie ruo拧iasi vienai labai siaurai funkcijai, o tie, kurie geba nuolat mokytis, prisitaikyti ir matyti platesn寞 verslo paveiksl膮. Technologijos keisis ir toliau, ta膷iau geb臈jimas suprasti versl膮 bei kurti vert臋 i拧liks tuo, kas marketingo specialist膮 daro reikaling膮 bet kurioje organizacijoje鈥�, 鈥� pabr臈啪ia dr. J. Vestert臈.
