Vilniuje vyk臋s tarptautinis medin臈s architekt奴ros ir statybos forumas 鈥濬orum Wood Building Baltic 2026鈥� parod臈, kad architekt懦 ir in啪inieri懦 k奴ryba gali der臈ti su globaliais i拧拧奴kiais, tokiais kaip klimato kaita ar i拧tekli懦 atsinaujinimas, naudotis technologini懦 inovacij懦 teikiamomis galimyb臈mis ir 寞traukti visuomen臋.聽
Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atspar奴s pastatai, bendruomenes telkianti architekt奴ra ir net 拧iaudais izoliuoti daugiabu膷iai 鈥� visa tai ne vizijos, o jau dabar real奴s projektai Europoje.
Rengin寞 organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (黑料不打烊) Architekt奴ros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasar寞 寞 Vilni懦 pakviet臋 architektus, in啪inierius ir susijusi懦 sri膷i懦 profesionalus i拧 Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, 艩vedijos, Vokietijos ir Baltijos 拧ali懦.
Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis i拧teklius, tod臈l 拧iandien tampa vienu svarbiausi懦 atsakym懦 寞 klimato kriz臋 ir miest懦 gyvenimo kokyb臈s i拧拧奴kius.
Kai paprastumas tampa inovacija
Stefan Winter (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija) prad臈jo forum膮 kvietimu gr膮啪inti medien膮 寞 miestus 鈥撀�re-timber the cities! Pasak jo, 拧iandienin臈 Europa gyvena l奴啪io laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugum膮, atsparum膮 ir nei拧vengiam膮 atstatym膮. Mediena 拧iame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miest懦 vystymo sprendimu.
Suomi懦 architektas, Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen auditorijai u啪dav臈 paprast膮, bet esmin寞 klausim膮 鈥� kas i拧 ties懦 yra k奴rybinga inovacija? Jo teigimu, svarbiausi kriterijai i拧lieka tie patys: ilgaam啪i拧kumas, energetinis efektyvumas, ekonomi拧kumas bei paprasta eksploatacija.
鈥濭eriausia inovacija 鈥� paprastumas. Mediena tur臈t懦 pasi奴lyti sprendim膮鈥�, 鈥� 寞sitikin臋s Pekka Heikkinen.
Robotai statybose聽鈥撀爀fektyvumas ir pagalba
Vokietijos Rosenheimo taikom懦j懦 moksl懦 universiteto profesorius Andreas Heinzmann pristat臈, kaip automatizacija kei膷ia medini懦 pastat懦 gamyb膮.
Jo teigimu, robotai n臈ra skirti pakeisti 啪mog懦 鈥� prie拧ingai, jie leid啪ia spr臋sti kvalifikuot懦 darbuotoj懦 tr奴kum膮 ir suma啪inti fizin寞 kr奴v寞 statybose. 艩iuolaikin臈s sistemos apima robotizuot膮 pjovim膮, sien懦 ir stog懦 element懦 gamyb膮 bei automatizuot膮 logistik膮.
鈥濪id啪iausias efektyvumas atsiranda ne d臈l vienos ma拧inos, o d臈l visos sistemos 鈥� 啪moni懦, proces懦 ir aplinkos s膮veikos鈥�, 鈥� akcentavo profesorius, pristat臋s realius gamybos proceso pavyzd啪ius.
Lietuvoje jau statome medinius biurus
Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patir膷iai. Statyb懦 bendrov臈s 鈥濳alvasta Statyba鈥� atstovai 鈥� statybos direktorius Simonas Pliupelis ir medini懦 konstrukcij懦 departamento vadovas Audrius Pap臈膷enka 鈥� pristat臈 vien膮 did啪iausi懦 Lietuvoje administracini懦 pastat懦, statyt懦 naudojant sluoksnin臈s luk拧t懦 medienos (LVL) konstrukcijas, Naujojoje Akmen臈je.
Projektas parod臈, kad tinkamai panaudota mediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse.
Prane拧臈jai akcentavo visos grandin臈s svarb膮 鈥� nuo projektavimo iki gamybos ir montavimo. B奴tent koordinacija tarp architekt懦, in啪inieri懦, gamintoj懦 ir rangov懦 lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais.
Mediena kaip socialinis 寞rankis
Architekt臈s Margarita Kau膷ikait臈 ir Evelina Vasiliauskait臈 pasakojo apie daugiau nei de拧imtmet寞 veikian膷ias 鈥濳eliaujan膷ios architekt奴ros dirbtuves鈥�. Per 拧寞 laik膮 daugiau nei 75 Lietuvos bendruomen臈s kartu su architektais stat臈 realius objektus 鈥� nuo element懦 mokykl懦 erdv臈ms iki vie拧懦j懦 paviljon懦.
Lengvai apdirbama ir da啪nai pakartotinai naudojama med啪iaga leid啪ia 寞 statyb膮 寞traukti net vaikus, 啪mones be statymo patirties. Rezultatas 鈥� ne tik statiniai, bet ir stipresn臈s bendruomen臈s.
Pana拧ia patirtimi dalijosi ir architekt臈 Viktorija Bla啪ien臈 (2L Architects), prista膷iusi mokyklos Ukrainoje projekt膮, konstruot膮 kartu su vietos bendruomene, vaikais. Projektas i拧siskiria tuo, kad kuriamos r臈mimo platformos, 寞traukti 寞vairi懦 versl懦 atstovai ir nors statybos vyksta Ukrainoje, viskas聽 gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje 鈥� tai didelio Bu膷os mokyklos projekto prad啪ia.
Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu
Forume pristatyti ir 寞sp奴dingi tarptautiniai projektai. Ispanijos in啪inerijos bendrov臈s 鈥濵edia Madera Engineers鈥� ekspertai pristat臈 daugiau nei 500 medini懦 p臈s膷i懦j懦 tilt懦 projektavimo patirt寞 寞vairiose 拧alyse, 寞rodydami, kad mediena gali b奴ti patikima infrastrukt奴ros med啪iaga net sud臈tingomis s膮lygomis.
Latvijos architektas R奴dis Rubenis papasakojo apie Uogr臈s bibliotek膮 鈥� pastat膮, kuris s膮moningai kurtas kaip jaukus 鈥瀡asarnamis鈥�, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvi懦 ceremonijoms.
Tuo metu architektas Uldis Luk拧evics (NRJA) pristat臈 vien膮 sud臈tingiausi懦 Baltijos regiono rekonstrukcij懦 鈥� nauj膮 kry啪mai sluoksniuotos medienos kupol膮 istoriniame Rygos cirke. Unikali konstrukcija leid啪ia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti prie 拧iuolaikini懦 poreiki懦, energinio efektyvumo ir saugumo reikalavim懦.
Ateities daugiabu膷iai聽鈥撀爄拧 拧iaud懦?
艩ved懦 architektas Joakim Kaminsky pristat臈 Malm臈je kuriam膮 12 auk拧t懦 gyvenam膮j寞 nam膮, kuriame mediena derinama su 拧iaud懦 sienomis. 艩iaudai 鈥� 啪em臈s 奴kio atliekos 鈥� pasi啪ymi puikiomis 拧ilumin臈mis savyb臈mis ir leid啪ia ma啪inti statyb懦 CO2 p臈dsak膮. Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje b奴t懦 lengvai i拧ardomos ir pernaudojamos.
Austrijos mokslininkas Maximilianas Pramreiteris (BOKU universitetas, Austrija) ragino naudoti iki 拧iol nuvertintas medienos 啪aliavas 鈥� 拧akas ar vir拧奴nes 鈥� kurios da啪nai sudeginamos, nors gali tapti nauj懦 konstrukcini懦 produkt懦 pagrindu.
Diskusijos neapsiribojo vien architekt奴ra. Vytauto Did啪iojo universiteto mi拧kininkyst臈s profesorius Vitas Marozas primin臈, kad statyb懦 ateitis prasideda mi拧ke. Klimato kaita kei膷ia med啪i懦 r奴拧in臋 sud臈t寞, tod臈l b奴tina pereiti prie biologinei 寞vairovei palankios mi拧kininkyst臈s.
Nuo renovacijos iki klimato聽kaitai聽atspari懦 pastat懦
Serijin臈s renovacijos tyrimus pristat臋s architektas Johannesas H眉bneris (Niurnbergo Georg Simon Ohm technikos universitetas, Vokietija) akcentavo, kad did啪iausias klimato i拧拧奴kis slypi ne naujoje statyboje, o jau esamuose statiniuose.
Architekt臈 Tina Selami (Einszueins Architektur, Austrija) demonstravo 鈥濿ood Clay Climate鈥� projekt膮 鈥� CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis 拧ildymo ir v臈sinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku 寞 kar拧膷io bangas miestuose.
Est懦 architekto Markus Kaasik (3+1 Architektid) patirtis rodo, kad medin臈s inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines. O dan懦 architektas Thomas J酶rgensen (Dorte Mandrup Studio) pristat臈 amat懦 mokyklos bendrabut寞, patapus寞 vitrina: demonstruojamos amat懦, bendruomen臈s ir architekt懦 mediena 寞k奴nytos ambicijos.
Paveldas ir saugumas聽鈥撀爏ud臈tinga pusiausvyra
Kuld墨gos restauravimo centro vadov臈 Ilze Zari艈a pasakojo apie medinio senamies膷io i拧saugojim膮 Kuld墨ga mieste, neseniai 寞trauktame 寞 UNESCO pasaulio paveldo s膮ra拧膮.
Jos teigimu, medinis paveldas n臈ra tik istorija 鈥� tai gyva sistema, kuriai b奴tinas bendruomen臈s 寞sitraukimas ir praktinis mokymas.
Apie kit膮 paveldui svarbi膮 tem膮 鈥� gaisrin臋 saug膮 鈥� kalb臈jo ekspert臈 Irina Demidova-Buizinien臈 (黑料不打烊). Ji pristat臈, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant i拧saugoti autenti拧kas konstrukcijas neprarandant saugumo.
Mediena聽鈥撀爊e mada, o kryptis
Medin臈 architekt奴ra neb臈ra ni拧in臈 tema, ji apima visk膮 鈥� nuo vaik懦 kuriam懦 paviljon懦 Lietuvoje iki robotizuot懦 gamykl懦, nuo UNESCO paveldo puosel臈jimo ir 寞veiklinimo iki klimatui pozityvi懦 daugiabu膷i懦.
Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindini懦 ateities statybos strategij懦. Paulius Mil膷iaus (Natura Consulta) prane拧imas parod臈, kad Baltijos regionas 拧iame procese jau neb臈ra steb臈tojas 鈥� regionas tampa vienu i拧 eksporto lyderi懦 ir poky膷io k奴r臈j懦.
Forumo partneriai: 鈥濺othoblaas鈥�, 鈥濫GGER Group鈥�, 鈥濸roclima Lietuva鈥�, 鈥濨inderholz鈥�, 鈥濰SBCAD鈥�, 鈥濲ames Hardie鈥�, 鈥濻TEICO鈥�, 鈥濱SOCELL鈥�, 鈥濳NAUF Lietuva鈥�, 鈥濻IHGA鈥�, 鈥濻WG鈥�, 鈥濳LH鈥�, 鈥濳och&Schulte鈥�, 鈥濸eikko Lietuva鈥�, 鈥濪r奴tsraigtis鈥�, 鈥濾MGLignum鈥�, 鈥濲奴r臈s medis鈥�, 鈥濿oodon鈥�, 鈥炁爄aur臈s ministr懦 tarybos biuras Lietuvoje鈥�, Lietuvos nacionalin臈 UNESCO komisija, Medin臈s architekt奴ros centras.
Daugiau Alekso Jauniaus nuotrauk懦 鈥� .
Galerija
