ϲ

Nuo „Jengos“ bokštų vaikystėje iki lazerių ir pasaulinių projektų: Silvija ir Deividas karjerą pradėjo dar studijuodami

Birželio 9, 2026

Nuo geografijos vadovėlių iki lazerių technologijų, nuo vaikystėje statytų kaladėlių tiltų iki profesionalaus gaminių projektavimo – kelias į mechanikos inžineriją gali būti labai įvairus. ϲ Mechanikos fakulteto studentės Silvijos ir absolvento Deivido istorijos atskleidžia, kad sėkmingam startui šioje srityje nebūtina nuo mažens svajoti apie karjerą inžinerijoje ar būti fizikos olimpiadų nugalėtoju. 

Nuo meilės geografijai – į mechanikos inžineriją

Silvija juokiasi, kad apie mechanikos inžineriją mokykloje beveik nieko nežinojo. Dar dvyliktoje klasėje ji buvo įsitikinusi, kad studijuos geografiją.

„Geografija man labai patiko, tai buvo mano pagrindinis pasirinkimas sąraše. Apie mechanikos inžineriją beveik nieko nežinojau ir net nelabai įsivaizdavau, kas tai yra, – prisimena ji. Tačiau būtent tas nežinojimas ir tapo viena pagrindinių priežasčių pabandyti. Pagalvojau, kad būtų įdomu nueiti ten, kur turiu mažai žinių. Norėjosi kažko naujo, kažko, kas praplėstų akiratį.“

Šiandien Silvija gilinasi į mechanikos inžinerijos bakalauro studijas, pasirinko atsinaujinančios energetikos specializaciją ir jau beveik pusantrų metų dirba vienoje didžiausių lazerių technologijų įmonių  Lietuvoje „Light Conversion“. Ten ji prisideda prie įvairių mazgų surinkimo, testavimo, kokybės kontrolės bei techninės dokumentacijos rengimo.

Nors mokykloje ji net nesirinko fizikos A lygiu, o chemijos apskritai nesimokė, universitete tai netapo kliūtimi: „Pirmame kurse buvo šiek tiek baisu, kai dėstytojai paklausė, kas laikė fizikos egzaminą, ir beveik visa auditorija pakėlė rankas. Bet jie tikrai viską aiškino nuo pagrindų, todėl nebuvo taip sunku, kaip galvojau.“

Šiandien ji drąsina ir kitus abiturientus nebijoti stereotipų apie šį mokslą ir neturėti išankstinių nuostatų.

„Jeigu bent dalis tavęs galvoja, kad būtų įdomu – reikia bandyti. Mechanikos inžinerija tikrai nėra sausas ar nuobodus mokslas“, – sako studentė.

Pirmieji inžineriniai bandymai – dar vaikystėje

Tuo metu Deividui Bajorūnui pasirinkimas buvo kur kas aiškesnis jau vaikystėje. Jis prisimena, kad inžinieriai jam visada atrodė žmonės, galintys sukurti beveik viską.

„Filmuose inžinierius man buvo žmogus, kuris su ribotais ištekliais pasiekdavo didžių dalykų. Mane tai žavėdavo“, – sako Deividas.

Vaikystėje jis mėgo konstruoti tiltus iš kaladėlių, statyti įvairias konstrukcijas, o aplinkiniai nuolat pastebėdavo jo gerą erdvinį mąstymą. Jaunojo inžinieriaus teigimu, tai tikrai prisidėjo prie jo sprendimo.

Šiandien Deividas yra mechanikos inžinerijos bakalauro bei magistro absolventas ir jau trejus metus dirba konstruktoriumi įmonėje „MK technika“. Jis projektuoja, optimizuoja, atlieka patikras ir prisideda prie dizaino sprendimų.

Pasak jo, viena didžiausių mechanikos inžinerijos studijų stiprybių – labai platus žinių spektras.

„Universitetas išmokė ne tik projektavimo. Mes mokėmės elektrotechnikos, skysčių mechanikos, medžiagų, matavimo prietaisų naudojimo. Net kasdienybėje vis dar tenka tas žinias panaudoti, – pasakoja Deividas. Tačiau svarbiausia, anot jo, buvo ne konkretūs dalykai, o išugdytas kritinis mąstymas. – Universitetas išugdo inžinerinę mąstyseną. Tu pradedi galvoti, kokiomis sąlygomis gaminys veiks, kokios medžiagos tinkamos, kaip jį bus galima surinkti, remontuoti, kokia jo ergonomika.“

Darbo pasiūlymų sulaukė dar studijuodami

Tiek Silvijos, tiek Deivido istorijos turi vieną bendrą bruožą – abu dirbti pradėjo dar studijų metu.

Silvija darbą lazerių įmonėje gavo vienam pažįstamam iš Studentų atstovybės pasiūlius užimti jo atsilaisvinusią vietą: „Pagalvojau – kodėl gi ne? Norėjosi išbandyti save.“

Studentė pasakoja, jog šiandien darbe praverčia tai, ką jau išmoko universitete – braižybos, projektavimo žinios, erdvinis mąstymas bei supratimas, kaip veikia įvairūs mechanizmai, nes tai yra neatsiejama kasdienybės dalis.

Tuo metu Deividas pirmąją patirtį įgijo praktikos metu optikos įmonėje, kur gamino optinius lęšius: „Kadangi jų gamyba turėjo griežtus reikalavimus, o patys lęšiai yra itin trapūs, darbas turėjo būti atliekamas itin atidžiai, tiksliai ir kruopščiai. Jeigu nepataikydavai į reikiamas tolerancijas ar neatitaikydavai šiurkštumo, lęšį tekdavo išmesti ir pradėti iš naujo. Tačiau tai buvo vienas iš pirmųjų darbų, kuriems pravertė mano inžinerinis išsilavinimas.“ 

Paklausti, kas jų darbe labiausiai „veža“, abu pašnekovai nedvejodami mini kūrybiškumą ir galimybę matyti apčiuopiamą rezultatą. Silvijai  svarbiausia tai, kad darbas nėra monotoniškas – gali bendrauti su kolegomis, spręsti iškilusius iššūkius, tačiau tuo pačiu – ir dirbti savarankiškai.

Tuo metu Deividas sako didžiausią malonumą jaučiantis tada, kai gali gyvai pamatyti savo suprojektuotą gaminį. Jo teigimu, projektavimo darbas leidžia derinti ir techninį, ir kūrybinį mąstymą. „Kartais net piešiu įvairius variantus ant popieriaus, lankstau modelius iš popieriaus, ar einu pasivaikščioti, kad rastųsi sprendimas. Techninę dalį sugalvoti lengviau, o štai kaip padaryti gaminį estetiškai gražų – čia jau sunkiau. Tačiau pats geriausias jausmas gyvenime – galėti paliesti ir pažiūrėti, kaip realiai susideda tavo suprojektuotas daiktas.“

Inžinerijoje svarbūs ne tik skaičiai

Nors mechanikos inžinerija dažnai siejama tik su techniniais gebėjimais, abu pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbūs ir minkštieji įgūdžiai, kurių įgijo dar studijų metu.

„Universitetas mane išmokė savarankiškumo bei problemų sprendimo. Studijuojant nėra vieno šablono, kaip viską atlikti – turi pats rasti būdą išspręsti iššūkius, padaryti darbus“, – pasakoja Silvija.

Taip pat didelę įtaką jai padarė ir veikla Studentų atstovybėje. Mergina sako, jog čia ji atsiskleidė kaip asmenybė, turėjo galimybę plėsti bendraminčių ratą ir išmoko itin svarbią pamoką, praverčiančią ir darbe – prireikus pagalbos ar patarimo, nebijoti paprašyti kolegų.

Tuo metu Deividas akcentuoja komunikacijos ir lyderystės svarbą: „Projektuose dažnai tekdavo pačiam imtis iniciatyvos, užduoti svarbius klausimus, nukreipti komandą, nes vienas svarbiausių dalykų inžinerijoje – mokėti nepasimesti problemose. Taip pat atidumas smulkmenoms, gebėjimas susirinkti informaciją, kadangi tai padeda išvengti klaidų ateityje.“

Sritis, kurioje darbo tikrai netrūksta

Abu pašnekovai sutinka – viena didžiausių mechanikos inžinerijos stiprybių yra neišsenkančios karjeros galimybės.

„Tai labai plati sritis. Įvairių gamybos ir technologijų įmonių yra labai daug, todėl darbo galimybių tikrai netrūksta. Be to, darbdaviai vertina ir tavo motyvaciją – net jei neturi daug patirties ir tavo CV ne visai atitinka kriterijus, tačiau parodai, jog esi smalsus ir nori išmokti, gauti darbą tampa daug lengviau“, – sako Silvija.

Tam pritaria ir Deividas: „Mechanikos inžinerija suteikia labai didelį žinių bagažą. Tai reikalauja daug pastangų, bet su tokiomis žiniomis savo vietą pasaulyje tikrai rasi.“

Silvija taip pat ragina merginas nebijoti šios, anksčiau „vyriška“ laikytos, srities ir drąsiai rinktis inžinerijos studijas. „Tikrai niekas nepaklaus: „Ką tu čia veiki?” Dėstytojai dažnai netgi džiaugiasi, matydami vis daugiau merginų auditorijose. Jeigu turi smalsumo ir noro – viskas tikrai įmanoma!“

Daugiau informacijos apie studijas ϲ Mechanikos fakultete rasite čia: /stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=mechanikos-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais

Galerija

Panašios naujienos

Mainų programų studentai užbaigė semestrą ϲ: išsiveža žinias, draugystes ir patirtis
Mainų programų studentai užbaigė semestrą ϲ: išsiveža žinias, draugystes ir patirtis
Pasibaigus pavasario semestrui, ϲ atsisveikino su „Erasmus+“ ir kitų mainų programų studentais, kurie studijavo universitete, pažino Lietuvos kultūrą bei tapo ϲ bendruomenės dalimi. Šį semestrą ϲ bendruomenę papildė 402 studentai iš įvairių pasaulio šalių – 265 atvyko vienam semestrui ir 137 dalyvavo mišriose intensyviose programose. Studijuodami universitete jie gilino profesines žinias, dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, projektinėse veiklose, universiteto renginiuose ir socialinėse iniciatyvose. Studijų metu svečiai taip pat turėjo galimybę pažinti Vilnių ir Lietuvą, keliauti, atrasti naujas kultūras bei užmegzti draugystes, kurios, kaip patys teigia, tęsis ir pasibaigus mobilumo laikotarpiui. Svarbią studentų patirties dalį sudarė ir universiteto bendruomenė. Semestro studijoms atvykusius studentus lydėjo ϲ Užsienio ryšių direkcijos komanda, tarptautiškumo prodekanai ir ESN ϲ organizacija, padėjusi lengviau įsilieti į universiteto gyvenimą ir susipažinti su Vilniumi. Semestro pabaigoje studentai dalijosi savo įspūdžiais apie studijas ϲ. Daugelis jų pabrėžė, kad mobilumas tapo ne tik akademine galimybe, bet ir svarbiu asmeninio augimo etapu. „Mano „Erasmus“ patirtis Vilniuje visiškai pranoko visus mano lūkesčius – tiek asmenine, tiek akademine prasme. Išvykstu su gausybe gražių prisiminimų, juoko, kelionių, taip pat smarkiai paaugusi kaip asmenybė“, – sako Valentina Iriarte Perez iš Ispanijos Granados universiteto (University of Granada). „Labiausiai mane sužavėjo dėstytojai. Visi profesoriai, su kuriais bendravau, puikiai kalbėjo angliškai, o visa universiteto bendruomenė buvo nepaprastai draugiška ir visada pasirengusi padėti. Studijuoti ϲ buvo vienas geriausių mano sprendimų, todėl nuoširdžiai rekomenduoju šį universitetą kiekvienam būsimam mainų studentui“, – teigia Čekijos Brno technologijos universiteto (Brno University of Technology) studentas Adam Biciste. „Kasdien, būdama tarptautinių studentų apsuptyje, daug sužinojau apie kitas kultūras ir apie save. Ši patirtis suteikė man platesnį požiūrį tiek į gyvenimą, tiek į būsimą karjerą“, – pasakoja Oleksandra Halahan, atvykusi iš Ukrainos Nacionalinio Lvivo  politechnikos universiteto (Lviv Polytechnic National University). „Erasmus“ programa praplėtė mano akiratį ir padėjo man augti kaip asmenybei. Nuoširdžiai rekomenduočiau dalyvauti mainų programoje kiekvienam studentui, ieškančiam unikalios ir prasmingos patirties“, – sako Acai Arman iš Rumunijos Karinės jūrų akademijos (Naval Academy) „Mircea cel Bătrân“. „Laikas, praleistas ϲ, buvo kur kas daugiau nei studijos užsienyje. Tai buvo asmeninio augimo, kultūrinių atradimų, draugystės ir kūrybinio tobulėjimo kelionė. Lietuva man iš tiesų tapo antraisiais namais“, – YuChieh Hsu, atvykęs iš Taivano Nacionalinio Yunlin mokslo ir technologijos universiteto (National Yunlin University of Science and Technology). Dėkojame visiems atvykusiems užsienio mainų studentams už aktyvų dalyvavimą universiteto gyvenime. Linkime sėkmės tęsiant studijas ir profesinį kelią bei tikimės, kad ϲ ir Lietuva jums visuomet išliks vieta, į kurią norėsis sugrįžti.
ʱč
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Business and Management 2024“ straipsnių rinkinys įtrauktas į Web of Science
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Business and Management 2024“ straipsnių rinkinys įtrauktas į Web of Science
Džiaugiamės galėdami pasidalinti reikšmingu ϲ Verslo vadybos fakulteto pasiekimu – 2024 m. tarptautinės mokslinės konferencijos „Business and Management 2024“ straipsnių rinkinys „New Trends in Contemporary Economics, Business and Management“ įtrauktas į „Web of Science Conference Proceedings Citation Index (CPCI)“ duomenų bazę.  Tai reiškia, kad konferencijoje pristatyti ir publikuoti moksliniai tyrimai yra matomi vienoje svarbiausių pasaulio mokslo informacijos platformų, o jų rezultatai tampa lengviau prieinami tarptautinei akademinei bendruomenei. Konferencija „Business and Management“ jau daugelį metų suburia verslo, vadybos ir ekonomikos bei finansų tyrėjus, ekspertus ir praktikus iš įvairių pasaulio šalių, suteikdama erdvę diskusijoms apie konkurencingumą, inovacijas, tvarumą, finansus, verslo technologijas ir kitus aktualius šiuolaikinio verslo bei ekonomikos klausimus. Po sėkmingai įvykusios 16-osios konferencijos „Business and Management 2026“ kviečiame planuoti dalyvavimą kitais metais! 17-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Business and Management 2027“ vyks 2027 m. gegužės 12–14 d. Vilniuje. Norintys pirmieji gauti informaciją apie registracijos pradžią gali palikti savo kontaktus: https://forms.cloud.microsoft/e/GS0MhcZZ3r  Kviečiame prisijungti prie tarptautinės mokslininkų bendruomenės, dalintis naujausiais tyrimais ir kartu kurti verslo, vadybos bei ekonomikos mokslų ateitį.
ʱč