ϲ

Nuo „Jengos“ bokštų vaikystėje iki lazerių ir pasaulinių projektų: Silvija ir Deividas karjerą pradėjo dar studijuodami

Birželio 9, 2026

Nuo geografijos vadovėlių iki lazerių technologijų, nuo vaikystėje statytų kaladėlių tiltų iki profesionalaus gaminių projektavimo – kelias į mechanikos inžineriją gali būti labai įvairus. ϲ Mechanikos fakulteto studentės Silvijos ir absolvento Deivido istorijos atskleidžia, kad sėkmingam startui šioje srityje nebūtina nuo mažens svajoti apie karjerą inžinerijoje ar būti fizikos olimpiadų nugalėtoju. 

Nuo meilės geografijai – į mechanikos inžineriją

Silvija juokiasi, kad apie mechanikos inžineriją mokykloje beveik nieko nežinojo. Dar dvyliktoje klasėje ji buvo įsitikinusi, kad studijuos geografiją.

„Geografija man labai patiko, tai buvo mano pagrindinis pasirinkimas sąraše. Apie mechanikos inžineriją beveik nieko nežinojau ir net nelabai įsivaizdavau, kas tai yra, – prisimena ji. Tačiau būtent tas nežinojimas ir tapo viena pagrindinių priežasčių pabandyti. Pagalvojau, kad būtų įdomu nueiti ten, kur turiu mažai žinių. Norėjosi kažko naujo, kažko, kas praplėstų akiratį.“

Šiandien Silvija gilinasi į mechanikos inžinerijos bakalauro studijas, pasirinko atsinaujinančios energetikos specializaciją ir jau beveik pusantrų metų dirba vienoje didžiausių lazerių technologijų įmonių  Lietuvoje „Light Conversion“. Ten ji prisideda prie įvairių mazgų surinkimo, testavimo, kokybės kontrolės bei techninės dokumentacijos rengimo.

Nors mokykloje ji net nesirinko fizikos A lygiu, o chemijos apskritai nesimokė, universitete tai netapo kliūtimi: „Pirmame kurse buvo šiek tiek baisu, kai dėstytojai paklausė, kas laikė fizikos egzaminą, ir beveik visa auditorija pakėlė rankas. Bet jie tikrai viską aiškino nuo pagrindų, todėl nebuvo taip sunku, kaip galvojau.“

Šiandien ji drąsina ir kitus abiturientus nebijoti stereotipų apie šį mokslą ir neturėti išankstinių nuostatų.

„Jeigu bent dalis tavęs galvoja, kad būtų įdomu – reikia bandyti. Mechanikos inžinerija tikrai nėra sausas ar nuobodus mokslas“, – sako studentė.

Pirmieji inžineriniai bandymai – dar vaikystėje

Tuo metu Deividui Bajorūnui pasirinkimas buvo kur kas aiškesnis jau vaikystėje. Jis prisimena, kad inžinieriai jam visada atrodė žmonės, galintys sukurti beveik viską.

„Filmuose inžinierius man buvo žmogus, kuris su ribotais ištekliais pasiekdavo didžių dalykų. Mane tai žavėdavo“, – sako Deividas.

Vaikystėje jis mėgo konstruoti tiltus iš kaladėlių, statyti įvairias konstrukcijas, o aplinkiniai nuolat pastebėdavo jo gerą erdvinį mąstymą. Jaunojo inžinieriaus teigimu, tai tikrai prisidėjo prie jo sprendimo.

Šiandien Deividas yra mechanikos inžinerijos bakalauro bei magistro absolventas ir jau trejus metus dirba konstruktoriumi įmonėje „MK technika“. Jis projektuoja, optimizuoja, atlieka patikras ir prisideda prie dizaino sprendimų.

Pasak jo, viena didžiausių mechanikos inžinerijos studijų stiprybių – labai platus žinių spektras.

„Universitetas išmokė ne tik projektavimo. Mes mokėmės elektrotechnikos, skysčių mechanikos, medžiagų, matavimo prietaisų naudojimo. Net kasdienybėje vis dar tenka tas žinias panaudoti, – pasakoja Deividas. Tačiau svarbiausia, anot jo, buvo ne konkretūs dalykai, o išugdytas kritinis mąstymas. – Universitetas išugdo inžinerinę mąstyseną. Tu pradedi galvoti, kokiomis sąlygomis gaminys veiks, kokios medžiagos tinkamos, kaip jį bus galima surinkti, remontuoti, kokia jo ergonomika.“

Darbo pasiūlymų sulaukė dar studijuodami

Tiek Silvijos, tiek Deivido istorijos turi vieną bendrą bruožą – abu dirbti pradėjo dar studijų metu.

Silvija darbą lazerių įmonėje gavo vienam pažįstamam iš Studentų atstovybės pasiūlius užimti jo atsilaisvinusią vietą: „Pagalvojau – kodėl gi ne? Norėjosi išbandyti save.“

Studentė pasakoja, jog šiandien darbe praverčia tai, ką jau išmoko universitete – braižybos, projektavimo žinios, erdvinis mąstymas bei supratimas, kaip veikia įvairūs mechanizmai, nes tai yra neatsiejama kasdienybės dalis.

Tuo metu Deividas pirmąją patirtį įgijo praktikos metu optikos įmonėje, kur gamino optinius lęšius: „Kadangi jų gamyba turėjo griežtus reikalavimus, o patys lęšiai yra itin trapūs, darbas turėjo būti atliekamas itin atidžiai, tiksliai ir kruopščiai. Jeigu nepataikydavai į reikiamas tolerancijas ar neatitaikydavai šiurkštumo, lęšį tekdavo išmesti ir pradėti iš naujo. Tačiau tai buvo vienas iš pirmųjų darbų, kuriems pravertė mano inžinerinis išsilavinimas.“ 

Paklausti, kas jų darbe labiausiai „veža“, abu pašnekovai nedvejodami mini kūrybiškumą ir galimybę matyti apčiuopiamą rezultatą. Silvijai  svarbiausia tai, kad darbas nėra monotoniškas – gali bendrauti su kolegomis, spręsti iškilusius iššūkius, tačiau tuo pačiu – ir dirbti savarankiškai.

Tuo metu Deividas sako didžiausią malonumą jaučiantis tada, kai gali gyvai pamatyti savo suprojektuotą gaminį. Jo teigimu, projektavimo darbas leidžia derinti ir techninį, ir kūrybinį mąstymą. „Kartais net piešiu įvairius variantus ant popieriaus, lankstau modelius iš popieriaus, ar einu pasivaikščioti, kad rastųsi sprendimas. Techninę dalį sugalvoti lengviau, o štai kaip padaryti gaminį estetiškai gražų – čia jau sunkiau. Tačiau pats geriausias jausmas gyvenime – galėti paliesti ir pažiūrėti, kaip realiai susideda tavo suprojektuotas daiktas.“

Inžinerijoje svarbūs ne tik skaičiai

Nors mechanikos inžinerija dažnai siejama tik su techniniais gebėjimais, abu pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbūs ir minkštieji įgūdžiai, kurių įgijo dar studijų metu.

„Universitetas mane išmokė savarankiškumo bei problemų sprendimo. Studijuojant nėra vieno šablono, kaip viską atlikti – turi pats rasti būdą išspręsti iššūkius, padaryti darbus“, – pasakoja Silvija.

Taip pat didelę įtaką jai padarė ir veikla Studentų atstovybėje. Mergina sako, jog čia ji atsiskleidė kaip asmenybė, turėjo galimybę plėsti bendraminčių ratą ir išmoko itin svarbią pamoką, praverčiančią ir darbe – prireikus pagalbos ar patarimo, nebijoti paprašyti kolegų.

Tuo metu Deividas akcentuoja komunikacijos ir lyderystės svarbą: „Projektuose dažnai tekdavo pačiam imtis iniciatyvos, užduoti svarbius klausimus, nukreipti komandą, nes vienas svarbiausių dalykų inžinerijoje – mokėti nepasimesti problemose. Taip pat atidumas smulkmenoms, gebėjimas susirinkti informaciją, kadangi tai padeda išvengti klaidų ateityje.“

Sritis, kurioje darbo tikrai netrūksta

Abu pašnekovai sutinka – viena didžiausių mechanikos inžinerijos stiprybių yra neišsenkančios karjeros galimybės.

„Tai labai plati sritis. Įvairių gamybos ir technologijų įmonių yra labai daug, todėl darbo galimybių tikrai netrūksta. Be to, darbdaviai vertina ir tavo motyvaciją – net jei neturi daug patirties ir tavo CV ne visai atitinka kriterijus, tačiau parodai, jog esi smalsus ir nori išmokti, gauti darbą tampa daug lengviau“, – sako Silvija.

Tam pritaria ir Deividas: „Mechanikos inžinerija suteikia labai didelį žinių bagažą. Tai reikalauja daug pastangų, bet su tokiomis žiniomis savo vietą pasaulyje tikrai rasi.“

Silvija taip pat ragina merginas nebijoti šios, anksčiau „vyriška“ laikytos, srities ir drąsiai rinktis inžinerijos studijas. „Tikrai niekas nepaklaus: „Ką tu čia veiki?” Dėstytojai dažnai netgi džiaugiasi, matydami vis daugiau merginų auditorijose. Jeigu turi smalsumo ir noro – viskas tikrai įmanoma!“

Daugiau informacijos apie studijas ϲ Mechanikos fakultete rasite čia: /stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=mechanikos-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris ϲ studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris ϲ studentams ir alumnams
ϲ studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo ϲ Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas ϲ universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
ʱč
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. ϲ Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
ʱč