MBA studijos vadovus skatina gr寞啪ti 寞 universitet膮: 鈥濸atirtis tampa stiprybe tik tada, kai j膮 nuolat atnaujini鈥
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, da啪niausiai pasirenkamos tada, kai 啪mogus jau turi profesin臈s patirties, bet nori j膮 pakelti 寞 kit膮 lyg寞. Tai 寞vairi懦 sri膷i懦 profesionalai, vadovai ar b奴simi vadovai, kuriems kasdien臈je veikloje prireikia ne tik technini懦 ar siauros srities 啪ini懦, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei 啪moni懦 valdymo supratimo.
Nors MBA diplomas da啪nai siejamas su karjeros augimu, 拧i懦 studij懦 vert臈 slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai n臈ra dar viena akademin臈 pakopa po bakalauro studij懦 鈥 veikiau galimyb臈 sustoti, perm膮styti sukaupt膮 patirt寞 ir i拧mokti j膮 taikyti dr膮siau, pla膷颈补u bei strategi拧kiau.
黑料不打烊 Verslo vadybos fakulteto MBA absolvent懦 patirtys rodo, kad did啪iausi poky膷颈补i da啪nai vyksta ne CV eilut臈je, o pa膷颈补me m膮styme: kei膷颈补si po啪i奴ris 寞 sprendim懦 pri臈mim膮, vadovavim膮, rizikas ir savo profesin臋 patirt寞.
Kai patirtis susitinka su nauju po啪i奴riu
漠 MBA studijas 啪mon臈s ateina sukaup臋 labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugel寞 met懦 vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar 寞gyvendina inovacijas vie拧ajame sektoriuje. Ta膷颈补u juos da啪nai vienija pana拧奴s l奴kes膷颈补i, pagrindinis j懦 鈥 noras atsitraukti nuo kasdien臈s rutinos ir pa啪velgti 寞 savo veikl膮 i拧 platesn臈s perspektyvos.
Kompetencij懦 centro vadovas Simonas Barsteiga 寞 MBA studijas at臈jo jau sukaup臋s ilgamet臋 vadovavimo patirt寞. Beveik de拧imtmet寞 jis vadovavo in啪inerinei bendrovei 鈥濩SD In啪inieriai鈥, kur per t膮 laik膮 komanda i拧augo nuo 7 iki 70 darbuotoj懦. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo pl臈tra ir atsakomyb臈 u啪 organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netr奴ko nei s臈kming懦 sprendim懦, nei klaid懦, i拧 kuri懦 teko mokytis.
艩iandien Simonas vadovauja kompetencij懦 centrui universitete 鈥 膷颈补, pasak jo, atsirado visi拧kai kitokie i拧拧奴kiai: mokslo, verslo ir technologij懦 sujungimas, poky膷i懦 inicijavimas bei skirting懦 interes懦 derinimas. B奴tent 拧i profesin臈 transformacija ir paskatino ie拧koti platesnio po啪i奴rio 寞 vadyb膮.
Tuo metu inovacij懦 ekspertas Tadas Gud臈nas 寞 MBA studijas atsine拧臈 patirt寞 kuriant ir vystant du verslus 鈥 鈥濨altic Bio Fusion鈥 ir 鈥濱nnovative Care of Dementia鈥. Nors praktin臈s vadybos patirties netr奴ko, jis jaut臈, kad sukauptas 啪inias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu po啪i奴riu.
Naujas po啪i奴ris 寞 sukaupt膮 patirt寞
Nors MBA studijos da啪nai siejamos su nauj懦 啪ini懦 寞gijimu, pa拧nekovai pabr臈啪ia, kad ne ma啪iau svarbu yra galimyb臈 perm膮styti jau turim膮 patirt寞.
鈥濪irbant labai lengva 寞sisukti 寞 rutin膮. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji 寞 situacijas, bet retai sustoji ir paklausi sav臋s: ar tikrai teisingai m膮stau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?鈥 鈥 sako S. Barsteiga.
Pasak jo, MBA pad臈jo kriti拧kai 寞vertinti ilgamet臋 profesin臋 patirt寞 ir suprasti, kad net s臈kmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis.
鈥濸o daugelio met懦 vadovavimo nat奴raliai atsiranda 寞sitikinimas, kad 啪inai, kaip reikia daryti. Ta膷颈补u studijos privert臈 i拧 naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgamet臈 patirtis n臈ra baigtinis rezultatas 鈥 ji nuolat turi augti kartu su tavimi.鈥 鈥 teigia absolventas.
T. Gud臈no sprendim膮 studijuoti MBA i拧 prad啪i懦 paskatino karjeros galimyb臈. Prisijungus prie Kra拧to apsaugos ministerijos ir gavus galimyb臋 prisid臈ti prie naujo departamento k奴rimo bei inovacij懦 vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis d臈lto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu.
鈥濻upratau, kad tai puiki proga pagaliau susid臈lioti turimas 啪inias 寞 lentynas. Tur臈jau daug intuityvios patirties, bet nor臈josi j膮 paversti ai拧kia sistema鈥, 鈥 sako T. Gud臈nas.
Did啪iausia vert臈 鈥 啪mon臈s ir diskusijos
Abu absolventai pabr臈啪ia, kad didel臋 MBA vert臋 k奴r臈 ne tik studij懦 turinys, bet ir pati mokymosi aplinka.
Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausi懦 MBA patir膷i懦 buvo galimyb臈 mokytis kartu su 啪mon臈mis i拧 skirting懦 sektori懦 ir profesini懦 sri膷i懦. Skirtingos patirtys, po啪i奴riai ir diskusijos nat奴raliai ver膷颈补 perm膮styti savo 寞sitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, b奴tent tokioje aplinkoje pradedi geriau gird臈ti kitus ir ai拧kiau atskirti, kur sprendimas pagr寞stas faktais, o kur 鈥 tik 寞pro膷iu ar asmenine patirtimi.
Ne ma啪iau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirting懦 profesij懦 vadovai.
鈥濾ersle da啪nai bendrauji su savo srities 啪mon臈mis, o 膷颈补 atsirado galimyb臈 i拧girsti visi拧kai kitokias patirtis. B奴tent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali tur臈ti kelis teisingus sprendimus鈥, 鈥 teigia pa拧nekovas.
T. Gud臈no teigimu, ne ma啪iau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyr臈 nuo kasdien臈s profesin臈s veiklos 鈥 prie拧ingai, abi sritys nuolat papild臈 viena kit膮.
鈥濵an pasisek臈, kad nereik臈jo laukti diplomo, jog prad臈膷颈补u ka啪k膮 keisti. D臈stytojai skatino spr臋sti realias savo veiklos problemas, tod臈l visk膮, k膮 i拧mokdavau, i拧kart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studij懦 pasaulis 鈥 jis buvo tiesiogiai susij臋s su tuo, k膮 kasdien dariau profesin臈je veikloje.鈥 鈥 pasakoja T. Gud臈nas
Abu absolventai pabr臈啪ia, kad didel臋 studij懦 vert臋 k奴r臈 ne tik programos turinys, bet ir d臈stytojai 鈥 j懦 praktin臈 patirtis, geb臈jimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paai拧kinti suprantamais pavyzd啪iais. T. Gud臈no teigimu, didel寞 寞sp奴d寞 paliko ne tik d臈stytoj懦 kompetencija, bet ir pats studij懦 metodas. 鈥濸atiko akademinis po啪i奴ris 鈥 viskas buvo daroma k奴rybi拧kai, kiekviena problema nagrin臈jama i拧 skirting懦 kamp懦. Tai skatino ne ie拧koti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesn寞 kontekst膮鈥, 鈥 sako jis.
Nors teigiamai vertina vis膮 d臈stytoj懦 komand膮, abu pa拧nekovai kaip ypa膷 寞simintin膮 mini dr. Art奴r膮 Jakubavi膷i懦. Vienas 寞simintiniausi懦 pavyzd啪i懦, pasak T. Gud臈no, nuskamb臈jo dr. Art奴ro Jakubavi膷颈补us paskaitoje apie strategin寞 valdym膮.
鈥濲is valstyb臈s strategij膮 palygino su sodu. Viena vald啪ia pasodina kriau拧es, bet jos dar nesp臈ja duoti vaisi懦 鈥 ateina kita vald啪ia ir nusprend啪ia sodinti obelis. Taip vaisi懦 ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kod臈l ilgalaik臈s strategijos da啪nai 啪lunga鈥, 鈥 prisimena absolventas.
Kai studijos kei膷颈补 ne darb膮, o po啪i奴r寞 寞 j寞
Kalb臈dami apie did啪iausius poky膷ius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitus寞 po啪i奴r寞 寞 savo profesin臋 patirt寞.
鈥濾adovavimas n臈ra b奴sena, kuri膮 kart膮 pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas鈥, 鈥 sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kart膮 primin臈, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai j膮 nuolat per啪i奴ri, analizuoji ir atnaujini.
Kalb臈damas apie poky膷ius po MBA, T. Gud臈nas sako, kad labiausiai pasikeit臈 sprendim懦 pri臈mimo b奴das. Jei anks膷颈补u daug sprendim懦 buvo grind啪iami intuicija, 拧iandien j膮 papildo ai拧kesn臈 analiz臈 ir metodai.
鈥濧nks膷颈补u nema啪ai sprendim懦 priimdavau i拧 intuicijos 鈥 ir, ties膮 sakant, sekdavosi. Bet dabar 啪inau, kad t膮 pat寞 galima padaryti metodi拧kai, dar prie拧 priimant sprendim膮 visk膮 ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir 寞rankius, kurie t膮 proces膮 gerokai palengvina鈥, 鈥 sako jis.
Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplom膮
Papra拧yti vienu sakiniu apibendrinti MBA vert臋, abu absolventai kalba ne apie diplom膮 ar naujas pareigas, o apie pasikeitus寞 po啪i奴r寞 寞 mokym膮si.
S. Barsteigos teigimu, MBA dar kart膮 sustiprino 寞sitikinim膮, kad vadovavimas 鈥 tai ne galutin臈 stotel臈, o nuolatinis augimo procesas: 鈥濳uo daugiau patirties sukaupi, tuo ai拧kiau supranti, kiek dar daug galima i拧mokti. Galb奴t did啪iausia MBA pamoka buvo ne konkret奴s modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia i拧lieka smalsus ir pasireng臋s keistis.鈥
Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos prie啪astys pasirinkti MBA galiausiai atved臈 prie tos pa膷ios i拧vados 鈥 did啪iausia 拧i懦 studij懦 vert臈 slypi ne diplome. Ji slypi geb臈jime kitaip pa啪velgti 寞 jau sukaupt膮 patirt寞, kriti拧kiau vertinti savo sprendimus ir dr膮siau priimti naujus profesinius i拧拧奴kius.
Pla膷颈补u