ϲ

ϲ studentai kartu su „Saab“ kuria minų aptikimo droną: Aalto universiteto produktų kūrimo kursas įsibėgėja

Gruodžio 10, 2024
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (ϲ) studentai dalyvauja tarptautinėje Produktų kūrimo projekto (PdP) programoje, organizuojamoje Aalto universiteto Suomijoje. Kartu su studentais iš įvairių šalių ir pasauline aviacijos bei gynybos įmone „Saab“, jie dirba prie išskirtinio projekto – autonominio minų aptikimo drono kūrimo. Šis projektas yra ne tik technologinis iššūkis, bet ir socialiai reikšminga iniciatyva, kuria siekiama išgelbėti daugybę gyvybių.

ϲ „LinkMenų fabrikas“ koordinuojama PdP programa

PdP – tai daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją turinti tarptautinė programa, organizuojama Aalto universiteto Suomijoje. Šio kurso esmė – suteikti studentams galimybę dalyvauti tikrame produktų kūrimo procese, bendradarbiaujant su realiais pramonės partneriais. Programa remiasi „passion-based learning“ (liet. mokymasis per aistrą) principu, kuris skatina kūrybišką problemų sprendimą ir inovatyvių idėjų generavimą.

ϲ Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ aktyviai prisideda prie PdP programos įgyvendinimo, koordinuodamas studentų darbą ir teikdamas techninę bei kūrybinę pagalbą. ϲ „LinkMenų fabrikas“ tampa erdve, kurioje PdP studentai gali testuoti savo kuriamo produkto idėją bei naudotis pažangiomis gamybos technologijomis. Be to, projekto dalyviams suteikiamos mentorystės sesijos.

Idėjos gimimas: kodėl pasirinktas „Saab“ projektas?

Pasirinkimas buvo nelengvas – PdP programoje dalyvavusios įmonės siūlė įvairius projektus, tačiau ϲ komanda nuo pat pradžių žinojo, kad nori prisidėti prie minų aptikimo technologijos kūrimo. „Nors buvome viliojami dirbti ir su kitomis gerai žinomomis įmonėmis, pasirinkome „Saab“ dėl projekto svarbos ir mūsų troškimo sukurti gyvybes gelbstinčią inovaciją,“ – pasakoja PdP komandos narys Alfredas Kerulis, Mechatronikos ir robotikos studentas.

Komandai teko įrodyti savo motyvaciją, nes šio projekto norėjo ne viena studentų grupė. Po intensyvių diskusijų ir atrankos proceso, lietuvių komanda kartu su kitais komandos nariais iš Aalto universiteto įgijo galimybę įgyvendinti idėją. „Kai supratome, kad projektas mūsų, buvome be galo motyvuoti – nuo pirmos dienos kibome į darbus,“ – įspūdžiais dalijasi PdP komandos narė Marta Finogenova, Pramonės gaminių dizaino studentė.

Technologiniai iššūkiai ir sprendimai

Studentai kartu su „Saab“ atstovais, ekspertais iš Suomijos kariuomenės bei „Demine Foundation“ apsvarstė kelias idėjas – nuo antžeminio roboto, galinčio nukenksminti minas, iki skraidančio drono, kuris automatiškai aptinka užminuotas teritorijas. „Galiausiai pasirinkome drono koncepciją, nes ji leido maksimaliai išnaudoti naujausias technologijas ir užtikrinti operatoriaus saugumą,“ – pasakoja  PdP dalyvis Pavel Fasij, Pramonės gaminių dizaino studentas.

Šiuo metu komanda vykdo analogų analizę ir testuoja technologijas, kurios gali būti naudojamos drono kūrimui. Tarp jų – dirbtinio intelekto sprendimai ir GPR technologija, leidžianti skenuoti žemės paviršių. „Dirbti su pažangiomis technologijomis yra įdomu, bet kartu tai kelia ir tam tikrų naujų iššūkių,“ – priduria Nojus Balčiūnas, Elektronikos inžinerijos studentas, PdP komandos narys.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir komandinė dvasia

Dirbti tarptautinėje komandoje – unikali patirtis. „Aalto universiteto studentai mus pasitiko labai šiltai – jau nuo pirmųjų dienų jautėmės dalimi jų bendruomenės,“ – pasakoja Marta Finogenova. Komanda nuotoliniu būdu palaiko ryšį tarp Suomijos ir Lietuvos, o dažni susitikimai užtikrina sklandų bendradarbiavimą.

Nepaisant iššūkių, tokių kaip prastas interneto ryšys ar skirtingi dalyvių grafikai, komanda rado jiems visiems tinkamus sprendimus. „Šis projektas moko ne tik techninių įgūdžių, bet ir kaip efektyviai dirbti tarptautinėje aplinkoje. Tai – neįkainojama patirtis,“ – teigia Alfredas Kerulis.

Įkvepianti PdP programos patirtis

PdP programa apima ne tik nuotolinį darbą, bet ir du privalomus vizitus į Aalto universitetą Suomijoje. Studentai jau dalyvavo pirmosiose praktinėse dirbtuvėse 2024 m. spalį, o gegužę jų laukia Gala renginys, kuriame bus pristatyti galutiniai prototipai. Šie vizitai, finansuojami Aalto universiteto ir ϲ Erasmus+ programos, padeda stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir įgyti praktinės patirties.
„PdP yra daugiau nei projektas – tai kelionė, kurioje sprendžiame realias problemas ir kartu mokomės, kaip idėjas paversti tikrais produktais,“ – įspūdžiais dalinasi Marta Finogenova. Pasak jos, įspūdį paliko ir programos finansinis palaikymas – kiekvienai komandai skiriama 10 tūkst. eurų idėjos įgyvendinimui. „Šis biudžetas suteikia drąsos eksperimentuoti ir ieškoti netradicinių sprendimų,“ – pridūrė Nojus Balčiūnas.
„Mes ne tik kuriame technologiją, bet ir dalyvaujame globalioje misijoje. Suprasti, kad tavo darbas gali turėti realų poveikį pasauliui, yra neįkainojama patirtis,“ – reziumavo Alfredas Kerulis, Elektronikos inžinerijos studentas.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris ϲ studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris ϲ studentams ir alumnams
ϲ studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo ϲ Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas ϲ universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
ʱč
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. ϲ Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
ʱč