黑料不打烊

Studij懦 dalyko tikslas

I拧mokyti teori拧kai ir prakti拧kai analizuoti bei suprasti puslaidininki懦 sandar膮, PN strukt奴ras, dvipoli懦 ir lauko tranzistori懦 savybes bei panaudojimo galimybes. I拧mokyti analizuoti ir sudaryti elektrini懦 grandini懦 principines elektrines schemas, jas nagrin臈ti. Supa啪indinti su signal懦 suderinamumo problemomis, trikd啪i懦 寞taka. Sudaryti vienasluoksni懦 ir daugiasluoksni懦 spausdintini懦 plok拧膷i懦 br臈啪inius, geb臈ti paruo拧ti dokumentacij膮 gamybai.

Studij懦 dalyko apra拧as

漠vadas 寞 dalyke sprend啪iamas problemas. Supa啪indinama su kiet懦j懦 k奴n懦 sandara, elektron懦 energijos juostomis, puslaidininkiais, PN sand奴romis, bipoliariniais ir lauko tranzistoriais. Supa啪indinama su elektrini懦 principini懦 schem懦 ir spausdintini懦 plok拧膷i懦 sudarymo principais. Ap啪velgiamos analogin臈s, skaitmenin臈s elektronikos pagrindin臈s elektrin臈s schemos ir joms sudaryti reikaling懦 komponent懦 parinkimas bei parametr懦 skai膷iavimas. Aptariamos problemos kylan膷ios sudarant spausdintines plok拧tes. Supa啪indinama su elektrini懦 principini懦 schem懦 ir spausdintini懦 plok拧膷i懦 brai啪ymo programine 寞ranga.
Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus. Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦 ir ne ma啪iau kaip pus臈je teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti studentus su kompleksinio kintamojo funkcij懦 teorijos, operacinio skai膷iavimo, tikimybi懦
teorijos ir matematin臈s statistikos pagrindin臈mis s膮vokomis ir metodais.

Studij懦 dalyko apra拧as

Dalyko kurse d臈stomi taikymuose svarb奴s matematin臈s analiz臈s klausimai, apimantys kompleksinio kintamojo funkcij懦 teorij膮, Furj臈 ir Laplaso transformacijas bei kai kurie tikimybi懦 teorijos elementai.

Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦, 60 proc. pratyb懦 ir atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie mechatroninius 寞taisus ir sistemas, derinti teorijos ir praktikos elementus, interpretuoti eksperimentinius duomenis, parinkti ir taikyti matematinius metodus mechatronikos 寞taisams ir sistemoms modeliuoti, geb臈ti naudotis naujausiomis informacin臈mis technologijomis, rengiant mechatronikos element懦 tyrimo grafin臋 ir tekstin臋 dokumentacij膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Nagrin臈jama mechatronin臈s sistemos samprata ir pagrindiniai mechatronikos 寞taisai: transformatoriai, j懦 veikimo principas, ekvivalentin臈s schemos, vektori懦 diagramos, charakteristikos; nuolatin臈s srov臈s elektros ma拧in懦 sandara, veikimo principas ir j懦 valdymo b奴dai; kintamosios srov臈s asinchroniniai varikliai ir j懦 valdymo b奴dai bei charakteristikos; ma啪os galios sinchroniniai varikliai, j懦 charakteristikos, valdymo b奴dai; 啪ingsniniai varikliai ir j懦 valdymas; mechatronini懦 sistem懦 jutikliai: tachogeneratoriai, selsinai, resolveriai, sukimosi grei膷io ir pad臈ties enkoderiai; mechatronini懦 sistem懦 matematiniai modeliai ir j懦 dinamika.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

I拧mokstant programuoti matematinius skriptus ir funkcijas, internetinius puslapius ir j懦 scenarijus 寞valdyti 拧iuolaikinio skriptinio programavimo technologijas ir jas geb臈ti taikyti in啪inerin臈ms problemoms spr臋sti.

Studij懦 dalyko apra拧as

Skriptinio programavimo dalyke pateikiamos matematini懦 funkcij懦 ir skript懦, 2D ir 3D grafikos programavimo 啪inios, internetini懦 puslapi懦, j懦 stiliaus ir valdymo skript懦 programavimo 啪inios. Mokoma programuoti Matlab, HTML-kit ir ATOM programine 寞ranga, j膮 kompetentingai taikyti in啪inerin臈ms problemoms spr臋sti. Lavinami teorijos ir praktikos element懦 derinimo, eksperimentavimo, duomen懦 analiz臈s, interpretavimo ir apdorojimo geb臈jimai. Ugdomas savaranki拧kumas ir atsakingumas studijuojant, kruop拧tumas planuojant savo darb膮 ir laik膮. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦 ir ne ma啪iau kaip pus臈je teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti studentams ekonomikos 啪ini懦 baz臋, formuojant sistemin寞 rinkos ekonomikos santyki懦 bei d臈sningum懦 suvokim膮 ir praktinius 寞g奴d啪ius, reikalingus savo profesin臈s veiklos ekonomini懦 sprendim懦 pri臈mimui ir 寞gyvendinimui.

Studij懦 dalyko apra拧as

Ekonomikos kurso metu nagrin臈jama ekonomikos teorija, ekonomikos objektas, problemos ir keliami tikslai. Aptariamos pagrindin臈s ekonomikos temos: konkurencijos modeliai ir mechanizmas, nacionalinio produkto samprata ir skai膷iavimo metodai, fiskalin臈 ir monetarin臈 politikos, j懦 tikslai ir veikimo priemon臈s, infliacijos samprata, r奴拧ys, vertinimas, nedarbo ir u啪imtumo politika, tarptautin臈 ekonomika ir tarptautiniai ekonominiai ry拧iai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.
Minimalus modulio paskait懦 lankomumo reikalavimas – 50%.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti su filosofine etika ir pamatin臈mis etin臈mis problemomis bei s膮vokomis. Perteikti etikos pagrind懦, princip懦 ir sistematikos 啪inias. Formuoti kritin臋 nuomon臋, geb臈jim膮 logi拧kai, argumentuotai diskutuoti, tvirtinti vertybin臋 orientacij膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Studentai supa啪indinami su etin臈mis mokyklomis bei sistemomis, pamatiniais deontologin臈s bei teleologin臈s etikos principais. I拧d臈stomi esminiai etikos istorijos raidos bruo啪ai – antikin臈, senov臈s Ryt懦, krik拧膷ioni拧koji, renesanso, nauj懦j懦 am啪i懦 bei modernistin臈 etika. Aptariamos pagrindin臈s etikos temos: g臈ris ir blogis, moral臈s principas ir laisva valia, asmuo kaip tikslas pats savaime, orumo samprata, s膮啪in臈, norma ir dorov臈, dorov臈s pagrindimas autoritetu ir diskursu, doryb臈s supratimas, laim臈 ir gyvenimo prasm臈, ir kt. Nagrin臈jami reik拧mingiausi klasik懦 (Platonas, Aristotelis, Kantas) tekstai ir susipa啪寞stama su j懦 argumentacija.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦 ir lankyti ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Dalyko tikslas – supa啪indinti su vie拧osios komunikacijos teoriniais ir praktiniais aspektais, problematika ir taikymu.

Studij懦 dalyko apra拧as

Vie拧osios komunikacijos dalyke siekiama in啪inerijos moksl懦 bakalauro, informatikos moksl懦 bakalauro, technologij懦 moksl懦 bakalauro, matematikos moksl懦 bakalauro kvalifikacin寞 laipsn寞 suteikian膷ias studijas pasirinkusius studentus supa啪indinti su asmeninio 寞vaizd啪io formavimo, dalykin臈s komunikacijos, komunikacijos su 寞mon臈s klientais ir viduje principais. 艩iame dalyke studentai supa啪indinami kaip efektyviau pristatyti save ir savo id臈jas, geriau kalb臈ti vie拧umoje, argumentuoti ir 寞tikinti, profesiniams tikslams naudoti internet膮 ir socialines medijas, labiau suprasti tarpkult奴rin臋 komunikacij膮. Taip pat studentai su啪inos apie komunikacijos kanalus, 啪inutes ir komunikavim膮 tikslin臈ms auditorijoms. Per 寞vaizd啪io formavim膮 studentai geriau 寞sisavins ir 寞gis praktini懦 寞g奴d啪i懦 taikyti visuomen臈je priimtinas etikos, protokolo normas. Praktin臋 kurso dal寞 sudaro aktyvus student懦 dalyvavimas diskusijose pratyb懦 metu, atvej懦 analiz臈s taip pat vie拧懦 kalb懦, prisistatym懦, prezentacij懦 rengimas ir j懦 pristatymas.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦. Nuolatini懦 studij懦 1-3 kurs懦 paskait懦 lankomumas – ne ma啪iau nei 50 procent懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie pereinamuosius vyksmus tiesin臈se nuolatin臈s srov臈s ir kintamosios srov臈s grandin臈se, klasikin寞 ir operacin寞 pereinam懦j懦 vyksm懦 skai膷iavim膮, nesinusin臈s srov臈s grandines, keturpolius, nuolatin臈s srov臈s ir kintamosios srov臈s netiesines grandines, feromagnetinius 寞tamp懦 ir srovi懦 rezonansus, 寞gyti geb臈jim懦 jas eksperimenti拧kai tirti, i拧ugdyti geb臈jimus 拧ias grandines analizuoti 寞vairiais metodais, 寞gyti geb臈jim懦 elektros grandini懦 analiz臈s u啪davinius spr臋sti kompiuteriu.

Studij懦 dalyko apra拧as

Kursas suteikia gilias 啪inias apie elektros grandini懦 dinaminius procesus ir netiesini懦 element懦 elgsen膮. Baig臋 kurs膮 studentai geb臈s analizuoti pereinamuosius vyksmus, atsirandan膷ius kei膷iantis grandin臈s darbo re啪imui (komutacijos metu). Pagrindinis d臈mesys bus skiriamas dviems analiz臈s metodams: klasikiniam metodui laiko srityje, ir operaciniam metodui, taikant Laplace’o transformacij膮.
Bus nagrin臈jamos RL, RC, RLC bei sud臈tingos topologijos grandin臈s, sudarant joms ekvivalentines operacines schemas. Studentai taip pat i拧moks nesinusini懦 signal懦 analiz臈s metodus, geb臈s skai膷iuoti j懦 gali膮 bei da啪nines charakteristikas. Kurso metu gilinamasi 寞 keturpoli懦 teorij膮, virpesi懦 moduliacij膮 bei rezonansinius rei拧kinius. Ypatinga dalis skirta netiesini懦 grandini懦 (tiek nuolatin臈s, tiek kintamosios srov臈s) ir element懦, pavyzd啪iui, ri膷i懦 su feromagnetine 拧erdimi, savyb臈ms.
Kursinis darbas apima sud臈tingos elektrin臈s grandin臈s skai膷iavimus klasikiniu metodu ir analiz臋 operaciniu metodu taikant Laplace’o transformacij膮.
Baig臋 kurs膮, studentai geb臈s savaranki拧kai modeliuoti grandines, ir tiksliai skai膷iuoti j懦 parametrus 寞vairiuose b奴viuose. Tai suformuos tvirt膮 in啪inerin寞 pagrind膮 sud臈ting懦 elektrotechnini懦 u啪davini懦 sprendimui.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti studentui 啪ini懦 apie elektros pavar懦 pagrindinius veikimo ir valdymo d臈snius, i拧mokyti juos taikyti prakti拧kai. I拧mokyti parinkti pavaras ir jos elementus pagal technologinio proceso reikalvimus. 漠gyjamos 啪inios apie elektros pavar懦 tyrimui specializuotas Matlab/Simulink priemones, i拧mokstama sudaryti elektros pavar懦 imitacinius modelius, 寞gyjama savaranki拧ko darbo bei darbo grup臈je 寞g奴d啪i懦.

Studij懦 dalyko apra拧as

I拧moks parinkti ir pritaikyti elektros pavar懦 komponentus, geb臈s derinti teorijos ir praktikos 啪inias, i拧moks vertinti ir interpretuoti eksperimentinius duomenis, geb臈s parinkti ir taikyti matematinius metodus elektros pavaroms modeliuoti, mok臈s naudotis naujausiomis informacin臈mis technologijomis, rengiant elektros pavar懦 grafin臋 ir tekstin臋 dokumentacij膮.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti 啪ini懦 apie automatinio valdymo sistemose taikomus elektroninius galios keitiklius, i拧mokti juos projektuoti.

Studij懦 dalyko apra拧as

Kurso metu studentai susipa啪ins su didel臈s galios elektronikos pagrindiniais raktais ir impulso formavimo grandin臈mis: i拧moks 寞vari懦 tranzistorini懦 rakt懦 valdymo ypatumus, pereinam懦j懦 proces懦 kompensavimo grandini懦 taikym膮 ir parinkim膮 bei mok臈s parinkti, lyginti ir analizuoti didel臈s galios grandines 寞vertinant puslaidininkini懦 寞tais懦 dinamines charakteristikas. Galiausiai studentai i拧moks ir 啪inos skirtumus tarp 寞vairi懦 puslaidininkini懦 technologij懦, geb臈s prakti拧kai i拧rinkti geriausi膮 impulso formavimo grandin臈s element膮 atitinkant寞 in啪inierin臋 u啪duot寞. Kursinis darbas fokusuotas 寞 LCR grandini懦 analiz臋 LTSpice programiniu paketu.

Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Studijuojantiesiems suteikti chemijos 啪ini懦, reikaling懦 kit懦 bendr懦j懦 ir specialyb臈s dalyk懦 studijoms ir praktinei veiklai.

Studij懦 dalyko apra拧as

Tai teorini懦 啪ini懦 ir praktini懦 寞g奴d啪i懦 visuma, padedanti suprasti neelektolit懦 ir elektrolit懦 tirpal懦 susidarym膮 bei j懦 savybes, oksidacijos-redukcijos procesus, vykstan膷ius elektrocheminiuose srov臈s 拧altiniuose, metal懦 korozijos metu bei elektroliz臈je, kurie yra labai svarb奴s greit besikei膷ian膷iose veiklos situacijose elektronikos in啪inerijos srityje. I拧nagrin臈t懦 chemini懦 proces懦 ar rei拧kini懦 vyksmo suvokimas ir geb臈jimas juos valdyti, prisid臈s prie efektyvaus darbo 拧ioje in啪inerijos srityje.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 70 proc. laboratorini懦 darb懦 laiko ir ne ma啪iau kaip 50% teorini懦 paskait懦. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.

Studij懦 dalyko tikslas

Teikti studentams matematikos ir fizikos 啪ini懦 bei ugdyti geb臈jim膮 taikyti tas 啪inias elektronikos 寞tais懦 projektavimui ir optimizavimui. Teikti studentams 啪inias apie 拧iuolaikini懦 elektronikos 寞tais懦 寞vairov臋 ir j懦 taikymus 寞vairiose mokslo ir technologij懦 srityse. Pad臈ti studentams pasirengti elektronini懦 grandini懦 ir kitoms studijoms.

Studij懦 dalyko apra拧as

漠vadas. Puslaidininkiniai diodai. Dvipoliai tranzistoriai. Lauko tranzistoriai. Tiristori懦 grup臈s 寞taisai. Puslaidininkini懦 integrini懦 grandini懦 technologija. T奴rini懦 bei pavir拧ini懦 akustini懦 bang懦 寞taisai. Optin臈s elektronikos 寞taisai. Informacijos atvaizdavimo 寞taisai. Apibendrinimas. Studentams teorin臈s paskaitos yra privalomos. Per semestr膮 turi b奴ti lankyta daugiau nei 50 proc. paskait懦. Studentai privalo atlikti visus numatytus pratyb懦 darbus. Numatytu tvarkara拧tyje metu studentai privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti 啪ini懦 apie pagrindinius elektros energijos 拧altinius ir gamybos b奴dus, elektros energijos tiekimo principus ir schemas, i拧mokti skai膷iuoti elektros energijos imtuv懦 charakteristikas ir elektros tinklo apkrovas, sudaryti elektros energijos tiekimo schemas ir parinkti apsaugos elementus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Pagrindiniai elektros energijos 拧altiniai ir gamybos b奴dai. Elektros sistemos ir elektrin臈s. Trumpieji jungimai elektros energijos tiekimo sistemose. Elektros pasto膷i懦 schemos ir skirstomieji 寞renginiai. 漠tampos reguliavimas pramon臈s 寞mon臈se. Elektros energijos tiekimo tinklai. Pramon臈s 寞moni懦 elektros ap拧vietimas. Pramon臈s 寞moni懦 elektros 寞rengini懦 relin臈 apsauga ir automatizacija.

Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti i拧sam懦 supratim膮 apie mechanikos pagrindinius principus, d臈snius ir pagrindines s膮vokas. Tai apima bendrus matematinius metodus mechanini懦 sistem懦 jud臈jimo kinematinei ir dinaminei analizei. .

Studij懦 dalyko apra拧as

Kinematikos pagrindai. Mechaninio judesio lygtys. Materialios dalel臈s ir sistemos dinamika. Sistem懦 judesio matematinis modeliavimas. Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 70 proc. pratyb懦. Pirmosios pakopos I-III kurs懦 nuolatini懦 studij懦 studentams teorin臈s paskaitos yra privalomos. Per semestr膮 turi b奴ti lankyta daugiau nei pus臈 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie automatinio valdymo sistem懦 k奴rimo ir analiz臈s principus, reguliatori懦 projektavimo principus pagal u啪duotus sistemos kokyb臈s rodiklius, geb臈ti taikyti juos 寞vairi懦 dinamini懦 sistem懦 valdymui bei naudotis naujausiomis informacin臈mis technologijomis, geb臈ti vertinti automatini懦 valdymo sistem懦 analiz臈s ir sintez臈s rezultatus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Automatinio valdymo teorijos dalyke 寞gyjamos 啪inios apie automatini懦 valdymo sistem懦 sudarymo principus: atvir膮sias ir u啪dar膮sias sistemas, trikd啪io kompensavimo sistemas ir sistemas, veikian膷ias su gr寞啪tamuoju ry拧iu pagal reguliuojam膮j寞 parametr膮, j懦 matematinio modeliavimo pagrindus: tiesini懦 sistem懦 diferencialines lygtis, laikini懦 charakteristik懦 sudarym膮, Laplaso transformacij膮, perdavimo funkcijas ir sistem懦 stabilumo analiz臋, taikant algebrinius ir da啪ninius stabilumo kriterijus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti pagrindini懦 啪ini懦 apie mechanini懦, 拧ilumini懦 ir kit懦 neelektrini懦 dyd啪i懦 matavimo b奴dus ir priemones. I拧mokti 寞vertinti matavimo paklaidas ir apdoroti matavimo rezultatus. Ugdyti pla膷i膮 erudicij膮, geb臈jim膮 kriti拧kai analizuoti ir k奴rybi拧kai spr臋sti elektros ir matavim懦 in啪inerijos problemas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Matavimo vienetai ir j懦 sistemos. I拧vestiniai vienetai. Matavimo paklaid懦 klasifikavimas. Neelektrini懦 dyd啪i懦 matavimo priemon臈s ir sistemos. Mechanini懦, 拧ilumini懦, poslinki懦 ir pad臈ties matavimo priemon臈s. Mikroprocesorin臈s matavimo sistemos.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti studentams skaitmenini懦 寞tais懦 projektavimo ir analiz臈s 啪ini懦 ir ugdyti geb臈jim膮 tas 啪inias taikyti in啪inerin臈je veikloje. Ugdyti poreik寞 dom臈tis elektronikos ir elektros in啪inerijos mokslo 啪iniomis. Ugdyti geb臈jim膮 palaikyti savo profesin臋 kompetencij膮, mokantis vis膮 gyvenim膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Skaitmenini懦 寞tais懦 dalyke pateikiamos 啪inios apie skai膷iavimo sistemas ir kodus, login臈s funkcijos, logikos algebr膮, dvipoli懦 ir vienpoli懦 tranzistori懦 loginius elementus, logini懦 element懦 mikroschemos. Mokoma projektuoti kombinacines logines schemas i拧 logini懦 element懦 mikroschem懦. Pateikiamos 啪inios apie kombinacines ir trigerines schemas, bazinius ir 寞vairius trigerius bei sinchronini懦 trigerini懦 schem懦 projektavim膮. Lavinami teorijos ir praktikos element懦 derinimo, eksperimentavimo, duomen懦 analiz臈s, interpretavimo ir apdorojimo geb臈jimai. Ugdomas savaranki拧kumas ir atsakingumas studijuojant, kruop拧tumas planuojant savo darb膮 ir laik膮. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦 ir ne ma啪iau kaip pus臋 teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suformuoti teorines projektinio valdymo 啪inias ir projektinio valdymo proceso supratim膮. Suteikti 啪ini懦 ir geb臈jim懦 taikyti projekt懦 valdymo analitines priemones, kurios pad臈t懦 priimti efektyvius sprendimus ir 寞gyvendinti s臈kmingus veiksmus. I拧ugdyti praktinius projektinio valdymo 寞g奴d啪ius.

Studij懦 dalyko apra拧as

Projekt懦 valdymo pagrind懦 kurse nagrin臈jamos 寞vairi懦 projekt懦 koncepcijos, tikslai ir l奴kes膷iai, atskleid啪iama pagrindin臈s s膮vokos, kategorijos, projekto etapai ir procesai bei projekto rizik膮 寞takojantys veiksniai ir rizikos ma啪inimo b奴dai. Atsi啪velgiant 寞 拧iuolaikinius projekt懦 formavimo ypatumus bei analizuojant aktuali膮 patirt寞, studentai supa啪indinami su pagrindiniais projektinio valdymo principais, diskutuojama apie lyderi懦 vaidmen寞, i拧ry拧kinami projekt膮 lemiantys veiksniai, problemos bei j懦 sprendimo b奴dai, 寞galinantys s臈kmingai 寞gyvendinti projekt膮.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip pus臈je teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suformuoti teorines projektinio valdymo 啪inias ir projektinio valdymo proceso supratim膮. Suteikti 啪ini懦 ir geb臈jim懦 taikyti projekt懦 valdymo analitines priemones, kurios pad臈t懦 priimti efektyvius sprendimus ir 寞gyvendinti s臈kmingus veiksmus. I拧ugdyti praktinius projektinio valdymo 寞g奴d啪ius.

Studij懦 dalyko apra拧as

Projekt懦 valdymo pagrind懦 kurse nagrin臈jamos 寞vairi懦 projekt懦 koncepcijos, tikslai ir l奴kes膷iai, atskleid啪iama pagrindin臈s s膮vokos, kategorijos, projekto etapai ir procesai bei projekto rizik膮 寞takojantys veiksniai ir rizikos ma啪inimo b奴dai.
Atsi啪velgiant 寞 拧iuolaikinius projekt懦 formavimo ypatumus bei analizuojant aktuali膮 patirt寞, studentai supa啪indinami su pagrindiniais projektinio valdymo principais, diskutuojama apie lyderi懦 vaidmen寞, i拧ry拧kinami projekt膮 lemiantys veiksniai, problemos bei j懦 sprendimo b奴dai, 寞galinantys s臈kmingai 寞gyvendinti projekt膮.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie valdymo sistem懦 su 寞vairiais valdikliais programavimo principus, suteikti matematikos ir elektronikos ir elektros in啪inerijos pagrind懦 leisian膷i懦 laisvai analizuoti valdymo sistem懦 technin臋, tiek programin臋 寞rang膮. Ugdyti geb臈jimus savaranki拧kai spr臋sti valdymo sistem懦 programines problemas. Ugdyti dom臈jim膮si 拧iuolaikin臈mis valdymo sistem懦 vystymosi tendencijomis, atpa啪inti vyraujan膷ias problemas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Supa啪indinama su skirtingais valdymo sistem懦 tipais, j懦 taikymu praktikoje. Pristatomos valdymo sistemos su mikrovaldikliais bei programuojamais loginiais valdikliais, 寞vardinami pagrindiniais skirtumai tarp j懦 bei privalumai ir tr奴kumai. Aptariamos tipin臈s valdymo sistem懦 strukt奴ros ir panagrin臈jami j懦 realizavimo pavyzd啪iai. Supa啪indinama su pagrindin臈mis 寞vairi懦 valdymo sistem懦 programavimo kalbomis, kurios tarpusavyje palyginamos, taip pat aptariama valdymo program懦 organizacija bei programos vykdymas. Gilinamasi 寞 tipinius valdymo sistem懦 kintam懦j懦 tipus, o taip pat j懦 deklaravim膮 ir parinkimo principus. I拧mokstama kontroliuoti programos vyksm膮 taikant valdymo nukreipimo komandas, ciklus, funkcijas ir paprogrames. Aptariamas pertrauk膷i懦 taikymas valdymo programose. I拧mokstama konfig奴ruoti ir programi拧kai naudoti valdymo sistem懦 skaitmeninius bei analoginius 寞臈jimus ir i拧臈jimus, o taip pat ir nuoseklias duomen懦 linijas.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti studentams pakankamai 啪ini懦 apie universaliuosius ir specialiosios paskirties mikroprocesorius, ugdyti poreik寞 dom臈tis mikroprocesorini懦 sistem懦 programavimu, 拧iuos 寞g奴d啪ius taikyti in啪inerin臈je veikloje ir ugdyti geb臈jim膮 palaikyti savo profesin臋 kompetencij膮 mokantis vis膮 gyvenim膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Mikroprocesori懦 dalyke suteikiamos 啪inios apie mikroprocesorines sistemas, j懦 sudarymo principus ir architekt奴ras, mikroprocesori懦 koncepcijas, universali懦j懦 ir specialiosios paskirties mikroprocesori懦 strukt奴r膮, j懦 veikimo princip膮, duomen懦 ir komand懦 formatus,
operand懦 adresavimo b奴dus, atminties organizacij膮, komand懦 sistem膮, 拧iuolaikini懦 mikroprocesori懦 technologijas.
Studentams teorin臈s paskaitos yra privalomos. Per semestr膮 turi b奴ti lankyta daugiau nei pus臈 paskait懦.. Studentai privalo atlikti visus numatytus laboratorinius darbus. Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti pakankamai 啪ini懦 apie technologinius procesus, j懦 valdymo sistemas, j懦 hierarchij膮 bei analiz臋, valdymo algoritmus, j懦 tipus bei sudarymo principus. Ugdyti student懦 kompetencij膮 analizuojant bei projektuojant 寞vairi懦 technologini懦 proces懦 automatines valdymo sistemas (TP AVS). Ugdyti geb臈jimus atpa啪inti TP AVS sudedam膮sias dalis, komponentus, analizuoti j懦 veikim膮 bei spr臋sti problemas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Paskait懦 metu studentai supa啪indinami su programuojam懦 logini懦 valdikli懦 (PLV) atsiradimo istorija ir vystymusi, gauna relin臈s logikos pagrind懦. Pristatoma tipin臈 PLV strukt奴ra, aptariamos sandaros ypatyb臈s ir vystymosi tendencijos. Pristatomos pagrindin臈s PLV programavimo kalbos. Studentai mokosi programuoti pramonines automatines sistemas pagrindin臈mis PLV programavimo kalbomis. Supa啪indinama su automatini懦 proces懦 visualizavimu (BMS, SCADA).
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti teorini懦 ir praktini懦 啪ini懦 apie 拧iuolaikinius vienkristalius mikrovaldiklius, j懦 sud臈t寞, veikim膮 ir programavim膮, i拧mokti projektuoti, eksperimenti拧kai tirti mikrovaldiklinius 寞taisus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Paskait懦 metu supa啪indinama su AVR architekt奴ros 8 bit懦 mikrovaldikliais, j懦 sandara, strukt奴ra, specifikacijomis, mikrovaldiklio Atmega328 registrus. Studentai mokosi programuoti pagrindines mikrovaldiklio Atmega328 funkcijas, taikydami mikrovaldiklio registrus. Mokoma programuoti diskretinius bei analoginius 寞臈jimus, i拧臈jimus, laikma膷ius, pertrauktis, USART. 漠gyjama 啪ini懦 kaip 拧ias funkcijas realizuoti ar supaprastinti taikant pertrauktis. Studentai prakti拧kai taiko 啪inias programuodami mikrovaldiklines automatines valdymo sistemas.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie elektros rink膮, elektros energijos vartojimo efektyvum膮 ir patikimum膮, elektros 寞rengini懦 eksploatavim膮, elektros poreiki懦 kait膮, teisin寞 – normin寞 reglamentavim膮, geb臈ti kriti拧kai analizuoti automatikos ir elektros in啪inerijos problemas, geb臈ti 寞gytas 啪inias taikyti in啪ineriniame projektavime.

Studij懦 dalyko apra拧as

Modulis apima darb懦 veikian膷iuose elektros 寞renginiuose kategorij懦 analiz臋 ir saugaus j懦 vykdymo organizavim膮. Nagrin臈jami elektros 寞rengini懦 eksploatavimo ypatumai gaisro ir sprogimo po啪i奴riu pavojingose aplinkose. Taip pat aptariami elektrotechniniam personalui keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jo darbo organizavimas 寞mon臈je bei asmens, atsakingo u啪 elektros 奴k寞, kompetencija ir atsakomyb臈.
Baig臋 modul寞 studentai 寞gis geb臈jim懦 planuoti ir koordinuoti elektros 奴kio veikl膮, analizuoti elektros energijos vartojim膮, vertinti elektros tiekimo patikimum膮, taikyti teisini懦 ir normini懦 dokument懦 reikalavimus bei organizuoti saug懦 ir efektyv懦 elektros 寞rengini懦 eksploatavim膮. Modulis sudaro tvirt膮 praktin寞 ir organizacin寞 pagrind膮 tolimesnei in啪inerinei ir vadybinei veiklai energetikos srityje.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie robot懦 bei j懦 valdymo k奴rimo bei analiz臈s principus, suteikiant studentams pakankamai specifini懦 matematikos, fizikos ir elektronikos 啪ini懦, kurios taikomos robotikoje. Ugdyti geb臈jimus kompleksi拧kai m膮styti projektuojant bei analizuojant skirting懦 tip懦 robotus, geb臈ti i拧skirti pagrindines problemas kylan膷ias konkre膷iose robot懦 sistemose. Skatinti dom臈tis 拧iuolaikin臈mis robotikos vystymosi tendencijomis ir ugdyti geb臈jim膮 寞啪velgti esmines 拧ios srities sprend啪iamas problemas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Semestro metu studentai supa啪indinami su pagrindin臈mis matematikos, fizikos, elektronikos ir programavimo 啪iniomis, kurios yra reikalingos robotikoje. Studentai 寞gyja robot懦 kinematikos, dinamikos, kelio planavimo pagrind懦. Mokosi apie robotikoje taikomus jutiklius, pavaras, valdiklius, robot懦 valdymo principus. Paskait懦 metu suteikiami pagrindai apie mobilius robotus (va啪iuojan膷ius, vaik拧膷iojan膷ius, skraidan膷ius) aptariami j懦 privalumai bei tr奴kumai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie teisinius – norminius saugaus darbo organizavimo principus, elektros srov臈s pavojingumo kriterijus ir apsaugos priemones, darbo aplinkos projektavimo pagrindinius rodiklius, profesin臈s rizikos vertinimo aspektus, nelaiming懦 atsitikim懦 darbe tyrim膮 ir apskait膮, gaisrin臈s saugos organizavimo principus , taikyti 寞gytas 啪inias sprend啪iant in啪inerinius – vadybos klausimus, ugdyti pla膷i膮 erudicij膮, geb臈jim膮 kriti拧kai analizuoti ir k奴rybi拧kai spr臋sti profesin臈s veiklos u啪davinius.

Studij懦 dalyko apra拧as

Studij懦 kurso metu studentai susipa啪ins su potencialiomis elektros energijos keliamomis gr臈sm臈mis 啪moni懦 sveikatai eksploatuojant in啪inerin臈s paskirties elektros 寞renginius, i拧moks atpa啪inti galimas gr臈smes 啪mogaus sveikatai projektuojant naujai statomus in啪inerinius 寞renginius bei eksploatuojant veikian膷ias elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sistemas. Studentai mok臈s taikyti organizacinius ir techninius saugaus darbo organizavimo metodus dirbant nutolus, 拧alia arba veikian膷iuose elektros 寞renginiuose bei elektros tinkluose.
Studentai 啪inos ir sistemi拧kai supras 啪moni懦 saugos bei su juo sietinus elektronikos ir elektros in啪inerij懦 studij懦 kryp膷i懦 esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir s膮vokas. Geb臈s taikyti saugaus darb懦 organizavimo technines ir organizacines priemones. Bus ugdomas geb臈jimas eksperimenti拧kai tirti saugos technini懦 priemoni懦 taikym膮. Supras darbo ir gaisrin臈s saugos svarb膮 ir pagrindinius reikalavimus.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80% laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Susipa啪inti su automatines technologij懦 valdymo, kompiuterinio 寞rengini懦 valdymo ir mikroprocesorinio automobili懦 elektros 寞rengini懦 valdymo sistemas projektuojan膷i懦 ir (arba) naudojan膷i懦 寞moni懦 veikla, i拧analizuoti jose kuriamas bei 寞diegtas automatines sistemas, 寞gyti nauj懦 啪ini懦, supratim膮 ir speciali懦j懦 bei bendr懦j懦 geb臈jim懦 dirbant su naujausia 寞ranga.

Studij懦 dalyko apra拧as

Praktikos u啪duotis: 1. Susipa啪inti su praktikos 寞mon臈s strukt奴ra, padalini懦 funkcijomis, ry拧iais, produkcija. 2. Susipa啪inti su praktikos padalinio infrastrukt奴ra ir veiklos kryptimis. 3. Atlikti i拧sami膮 寞mon臈je arba jos padalinyje kuriam懦 bei 寞diegt懦 valdymo sistem懦 ir progresyvi懦 technologij懦 analiz臋. 4. Atlikti praktikos vadovo 寞mon臈je paskirt膮 individuali膮 problemin臋 u啪duot寞. 5. Parengti praktikos ataskait膮 ir vie拧膮 prane拧im膮 pagal 1-4 p., apibendrinti rezultatus, suformuluoti i拧vadas. Atlikti praktikos savianaliz臋 pagal praktikos 寞mon臈s 寞vertinimo anket膮. 6. Supa啪indinti su jais profesin臈s praktikos vadov膮 寞mon臈je, gauti jo para拧yt膮 praktikos apib奴dinim膮 ir 寞vertinim膮 (10 bal懦 sistema). 7. Pasirinkti bakalauro grupinio (individualaus) probleminio baigiamojo darbo tem膮, vadov膮 ir u啪pildyti darbo u啪duot寞. 8. Praktikos u啪duotyje nurodytu laiku pristatyti individualius praktikos ataskait膮 ir vie拧膮 prane拧im膮 寞 Automatikos katedr膮.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. pratyb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Suteikti 啪ini懦 apie automatini懦 valdymo sistem懦 projektavim膮, sistemos element懦 parinkim膮 bei valdan膷i懦j懦 program懦 sudarym膮. Ugdyti kompetencij膮 savaranki拧kai taikyti 寞gytas 啪inias analizuojant ir projektuojant automatines valdymo sistemas.

Studij懦 dalyko apra拧as

Studij懦 dalyko metu studentai susipa啪ins su automatini懦 valdymo sistem懦 principais, j懦 strukt奴ra ir pagrindiniais elementais. Jie 啪inos automatini懦 sistem懦 projektavimo etapus, valdymo algoritm懦 sudarymo metodus bei valdymo sistem懦 taikymo sritis. Studijuodami dalyk膮 studentai i拧moks parinkti automatini懦 sistem懦 komponentus ir analizuoti sistem懦 veikim膮. Baig臋 studij懦 dalyk膮 studentai mok臈s taikyti teorines ir praktines 啪inias sprend啪iant in啪inerines automatini懦 sistem懦 valdymo u啪duotis bei geb臈s savaranki拧kai analizuoti ir projektuoti automatines valdymo sistemas.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti 啪ini懦 apie pagrindinius pastat懦 elektros tinkl懦 寞rengimo, parinkimo, projektavimo ir skai膷iavimo metodus. I拧mokti pastat懦 automatikos 寞tais懦 paskirt寞, veikimo principus ir naudojimo sritis.

Studij懦 dalyko apra拧as

Pastat懦 elektros tinkl懦 projektavimas, galios nustatymas. Elektros 寞rengini懦 寞rengimo taisykl臈s. Patalp懦 ir tinkl懦 klasifikacija bei sistemos. Pastat懦 vidaus tinkl懦 pagrindiniai elementai. Pastat懦 elektros tiekimo ir 寞rengini懦 schemos. J臈gos ir ap拧vietimo tinkl懦 schemos. Pastat懦 elektros 寞vadai. Elektros tinklo apsauga. Pastat懦 elektros instaliacija. Apsauginis 寞啪eminimas, jo parametrai, konstrukcija. I拧orin臈 apsauga nuo 啪aibo, 啪aibolaid啪iai, j懦 apsaugos zonos. Apsauga nuo vir拧寞tampi懦. Pagrindin臈s automatikos s膮vokos. Automatini懦 sistem懦 elementai ir funkcijos. Automatini懦 sistem懦 klasifikavimas. Tiesioginio ir netiesioginio reguliavimo sistemos. Vykdikliai. Vykdymo 寞tais懦 valdymo schemos. Jutikliai. Jutikli懦 klasifikavimas ir pagrindiniai parametrai. Elektriniai jutikliai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

I拧mokyti projektuoti buitini懦 patalp懦, bei pramonini懦 patalp懦 ap拧vietim膮. Supa啪indinti su 拧viesos technikos projektavimo ir skai膷iavimo metodais.

Studij懦 dalyko apra拧as

Studij懦 dalyko apra拧e pateikti pagrindiniai 拧viesos technikos vienetai ir j懦 tarpusavio ry拧iai. Ap拧vietimo parinkimo ir norminiai dokumentai. Ap拧vietimo skai膷iavimas. Spalvos. 艩viesos spindulio sklidimas skirtingose terp臈se. Special奴s skai膷iavimo metodai. Architekt奴rini懦 objekt懦 ir aik拧膷i懦 bei gatvi懦 ap拧vietimas. 艩viesos 寞ranga. Ap拧vietimo elektros tinklai, valdymo schemos. 艩viesos 寞rengini懦 eksploatacija.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 50 proc. teorini懦 paskait懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti studentus su teis臈s teoriniais pagrindais, teis臈k奴ros ir teis臈tvarkos sistema, pagrindiniais teis臈s aktais.

Studij懦 dalyko apra拧as

罢别颈蝉臈s kurse neteisin臈s specialyb臈s studentai patrauklia forma supa啪indinami su Lietuvos teisin臈s sistemos pagrindiniais aspektais, nagrin臈jami teis臈s 拧altiniai, atskleid啪iami teisiniai santykiai, 寞vertinama teisin臈 atsakomyb臈. Didelis d臈mesys skiriamas teis臈tumui ir teis臈tvarkai, aptariant teis臈t膮 elges寞 ir teis臈s akt懦 galiojim膮.

Studij懦 dalyko tikslas

I拧ugdyti automatikos programos specializacij懦 teorines ir praktines 啪inias bei supratim膮, galutinai 寞vykdyti individuali膮 grupinio (individualaus) baigiamojo darbo problemin臋 u啪duot寞, mokyti nauj懦 speciali懦j懦 ir bendr懦j懦 geb臈jim懦, atliekant baigiam膮j寞 darb膮 3. Pad臈ti tinkamai ir laiku paruo拧ti, pristatyti bei s臈kmingai apginti bakalauro baigiam膮j寞 darb膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Baigiamajame darbe 3 atliekami 寞gyvendintos automatinio ir (ar) kompiuterinio valdymo sistemos eksperimentiniai tyrimai, galutinai 寞vykdoma individuali grupinio (individualaus) baigiamojo darbo problemin臈 u啪duotis ir vie拧ai ginamas baigiamasis darbas. Vie拧am grupiniam (individualiam) gynimui pristatomi: spausdintas ir 寞ri拧tas baigiamojo darbo ai拧kinamasis ra拧tas su privalomais priedais, programos ir modeliai (maketai), darbo vadovo ir recenzento atsiliepimai su 寞vertinimais. Skaito vie拧膮 grupin寞 (individual懦) prane拧im膮 su skaidr臈mis apie darbo rezultatus, demonstruoja program懦 ir modeli懦 (maket懦) veikim膮, atsako 寞 baigiamojo darbo gynimo komisijos, vadovo, recenzento, dalyvi懦 klausimus. Komisija 寞vertina individualius kiekvieno studento grupinio (individualaus) baigiamojo darbo parengimo, gynimo ir vis懦 studij懦 rezultatus bei vie拧ai skelbia 寞vertinim膮.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti 啪ini懦 apie automobili懦 automatinio valdymo sistemas, j懦 strukt奴r膮, elementus bei veikimo algoritmus.

Studij懦 dalyko apra拧as

Automobili懦 automatikos sistem懦 strukt奴ra ir elementai. Hidraulin臈s, pneumatin臈s ir elektrin臈s automatikos sistemos. Jutikliai automobili懦 automatikos sistemose. Vykdikliai ir j懦 taikymas automobili懦 automatikoje. Valdikliai, j懦 strukt奴ra ir periferiniai 寞taisai. 漠rengini懦 suderinamumas. Valdymo algoritmai ir j懦 savyb臈s.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. pratyb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

漠gyti 啪ini懦 apie automatinio valdymo sistemose taikomus skaitmeninius reguliatorius, valdymo kompiuterius, programuojamuosius loginius valdiklius, signal懦 interpoliatorius, skaitmeninius filtrus. elektroninius galios keitiklius, i拧mokti juos analizuoti ir taikyti.

Studij懦 dalyko apra拧as

Mikroprocesorini懦 寞tais懦 taikymas elektros pavar懦 lokalinio ir kompleksinio skaitmeninio valdymo sistemose. Daugiama膷i懦 valdymo objekt懦 valdymo kanal懦 invarianti拧kumo sudarymas. Elektros pavar懦 mikroprocesorinio valdymo sistem懦 funkcin臈s schemos. Skaitmenin臈s sekos diferencijavimas ir integravimas. Skaitmeniniai reguliatoriai. Valdymo kompiuteriai (VK) ir programuojamieji loginiai valdikliai (PLV). PLV programavimo kalbos. Signal懦 interpoliacija. Skaitmeniniai filtrai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 80 proc. pratyb懦.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo atlikti ne ma啪iau kaip 80 proc. laboratorini懦 darb懦.

Studij懦 dalyko tikslas

Supa啪indinti su mokslinio stiliaus ypatumais, termin懦 reikalavimais, termin懦 tvarkybos principais, specialyb臈s kalbos d臈sningumais. I拧mokyti kurti ir redaguoti mokslin寞 tekst膮.

Studij懦 dalyko apra拧as

Nagrin臈jamas mokslinis stilius ir jo vieta funkcini懦 stili懦 sistemoje. Aptariami sakytin臈s ir ra拧ytin臈s kalbos, vie拧osios ir nevie拧osios kalbos skirtumai. I拧samiai analizuojama termin懦 samprata, r奴拧ys, reikalavimai, strukt奴ra, termin懦 tvarkybos b奴dai. Gvildenami mokslo kalbos rai拧kos d臈sningumai ir tr奴kumai, mokslinio teksto komponavimo ypatumai.
Studentai numatytu tvarkara拧tyje metu privalo dalyvauti ne ma啪iau kaip 60 proc. pratyb懦.