黑料不打烊

Pasibaigus egzaminams ir atsiradus daugiau laiko savaranki拧kiems atradimams, kvie膷iame i拧bandyti 黑料不打烊 prenumeruojam膮 duomen懦 baz臋 JSTOR Archival Journals and Primary Sources Collection. 艩ioje kolekcijoje rasite ne tik mokslini懦 straipsni懦, bet ir originali懦 istorini懦 dokument懦, vaizd懦, pirmini懦 拧altini懦, rankra拧膷i懦, augal懦 pavyzd啪i懦, kult奴ros paveldo objekt懦 bei kit懦 unikali懦 med啪iag懦. JSTOR taip pat suteikia prieig膮 prie daugiau kaip 4 000 mokslini懦 啪urnal懦 寞vairiomis temomis: literat奴ra, istorija, politika, psichologija, ekonomika, verslas, gyvyb臈s ir gamtos mokslai, menai ir kt. Vienoje platformoje derinami moksliniai straipsniai ir pirminiai 拧altiniai leid啪ia lengviau atrasti naujus tyrim懦 kampus, atskleisti netik臈tus ry拧ius tarp skirting懦 disciplin懦 ir praturtinti studij懦 bei mokslini懦 tyrim懦 proces膮. K膮 galite atrasti JSTOR? XIX a. bro拧i奴ras apie technologines naujoves ir visuomen臈s poky膷ius. Istorinius lai拧kus, kalbas ir dokumentus. Milijonus augal懦 pavyzd啪i懦 i拧 viso pasaulio. Kult奴ros paveldo objekt懦 nuotraukas, 啪em臈lapius ir 3D modelius. Meno k奴rinius, plakatus ir istorines fotografijas. Daugiau kaip 4 000 mokslini懦 啪urnal懦 寞vairiose mokslo srityse. Prieiga galima tik i拧 黑料不打烊 kompiuteri懦 tinklo. Naudojantis聽VPN paslauga聽prie 拧ios duomen懦 baz臈s galima prisijungti i拧 nam懦.聽Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui u啪tikrinti papildomai reikia naudoti聽dviej懦 faktori懦 autentifikacij膮聽(t.y. patvirtinimas mobiliojo 寞renginio aplikacijoje arba skambu膷iu).

Journal Citation Reports (JCR)聽鈥� analitin臈 priemon臈, skirta Web of Science (WoS) duomen懦 baz臈s Core Collection rinkiniuose indeksuojam懦 啪urnal懦 kokyb臈s vertinimui. D啪iaugiam臈s gal臈dami prane拧ti, kad jau pasirod臈 naujausias 2026 met懦 JCR leidimas, kuriame: >22聽600 啪urnal懦, i拧 kuri懦 ~6聽700 taiko auksin臈s atviros prieigos publikavimo model寞. Pagal disciplinas apima >15 000 tiksli懦j懦 moksl懦, >7聽700 socialini懦 moksl懦 ir >3聽400 men懦 ir humanitarini懦 moksl懦 sri膷i懦 啪urnal懦. Journal Impact Factor (JIF) reik拧m臈s suteiktos 113 拧alyse leid啪iamiems 啪urnalams. 521 啪urnalams suteiktos pirmosios JIF reik拧m臈s. Master Journal List (MJL) tinklapyje JCR 2026 s膮ra拧as bus prieinamas liepos viduryje. Norint persisi懦sti 拧寞 bei kitus WoS Core Colection (SCIE, SSCI, ESCI ir AHCI) ir papildom懦 rinkini懦 (indeks懦) 啪urnal懦 s膮ra拧us, reikia prisijungti su WoS duomen懦 baz臈s paskyros duomenimis, o jei jos dar neturite 鈥� u啪siregistruoti Web of Science tinklapyje. Platesn臈 informacija apie WoS paskyr膮 ir prieig膮 prie skirting懦 WoS produkt懦 pateikiama 膷ia >>> (skyrelyje 鈥濸apildomos funkcijos鈥�). JCR 寞rankis ir MJL tinklapis pasiekiami ir tiesiogiai i拧 Web of Science duomen懦 baz臈s s膮sajos: Platesn臈 informacija apie JCR 寞rank寞 ir jo naudojim膮 >>>. 聽

Informuojame, kad Scopus duomen懦 baz臈je jau yra pateikiamos naujausios 2025 met懦 CiteScore leidini懦 cituojamumo rodiklio reik拧m臈s (visi Scopus 拧altini懦 duomenys ir j懦 cituojamumo rodikliai yra laisvai prieinami). CiteScore rodiklis yra publikacij懦, paskelbt懦 per paskutinius ketverius metus citavim懦 ir to paties laikotarpio pacituot懦 publikacij懦 skai膷iaus santykis, apib奴dinantis vidutin寞 leidinio publikacij懦 cituojamum膮 tenkant寞 vienai publikacijai. Apskai膷iavimui naudojami mokslini懦 ir ap啪valgini懦 straipsni懦, konferencij懦 prane拧im懦, knyg懦 skyri懦 ir duomen懦 publikacij懦 duomenys (tiek citavim懦, tiek dokument懦 skai膷iaus 寞vertinimui): CiteScore rodiklis yra nurodomas daugelio leid臈j懦 tinklapiuose ir leid啪ia patikimai 寞vertinti publikacij懦 拧altinio / leidinio kokyb臋. Esminiai CiteScore rodiklio privalumai: I拧sami apr臈ptis: apima platesn寞 leidini懦 spektr膮, palyginti su tradiciniais rodikliais: skai膷iuojamas ir pateikiamas daugiau nei 31 000 aktyvi懦 pavadinim懦. 艩i platesn臈 apr臈ptis u啪tikrina pilnesn寞 duomen懦 rinkin寞 拧altinio (啪urnalo) kokybei 寞vertinti. S膮啪iningumas: u啪tikrina lygias s膮lygas skirting懦 tip懦 啪urnalams, 寞skaitant atviros prieigos leidinius. Skaidrumas: si奴lo ai拧kius ir patikrinamus skai膷iavimo metodus. Savalaikiai atnaujinimai: pateikia naujesnius duomenis nei kai kurie kiti rodikliai. Nors savo reik拧me ir apskai膷iavimo principu CiteScore yra artimas visiems gerai 啪inomam Web of Science duomen懦 baz臈je pateikiamas Journal Impact Factor (JIF) rodikliui, ta膷iau pagrindinis CiteScore rodiklio prana拧umas yra tas, kad CiteScore skai膷iuojamas ne tik 啪urnalams, bet taip pat ir konferencij懦 rinkiniams ir knyg懦 serijoms. 笔濒补膷颈补耻 apie naujausi膮 CiteScore rodikl寞 skaitykite Elsevier tinklapyje. Svarbu! Tiek CiteScore, tiek JIF rodikliai yra paremti duomen懦 vidurkiu, tod臈l yra skirti viso leidinio (啪urnalo), o ne atskir懦 jame paskelbt懦 publikacij懦 vertinimui. Platesn臋 informacij膮 apie Scopus ir Web of Science duomen懦 bazes, pagrindinius j懦 pateikiamus cituojamumo rodiklius bei j懦 naudojim膮 rasite 黑料不打烊 Bibliotekos tinklapyje, Mokslin臈s komunikacijos skiltyse: Scopus (Elsevier) Web of Science (Clarivate Analytics) 沤urnalo pasirinkimas publikavimui

Rubrikoje 黑料不打烊 SKAITO laisvalaikis pristatome bibliotekoje naujai gautas lietuvi懦 ir u啪sienio autori懦 knygas, kurias rasti ir u啪sakyti galite Virtualiojoje bibliotekoje. Primename, kad informacij膮 apie 黑料不打烊 Bibliotekos naujai gautus leidinius mokslui, studijoms ir laisvalaikiui galite rasti elektronini懦 paslaug懦 platformoje BIBLIOTEKA鈥揢NIVERSITETAS鈥揝TUDENTAS. Naujai gautos knygos laisvalaikio skaitiniams 黑料不打烊 Bibliotekoje:

Bir啪elio 17 d. 黑料不打烊 Bibliotekoje lank臈si Bibliotekinink懦 vasaros stovyklos dalyviai. Bibliotekos direktor臈 Ingrida Kasperaitien臈 ir pavaduotojos Vaida Plau拧kait臈 bei Karolina Banevi膷ien臈 dalyviams pristat臈 bibliotekos skaitmeninius sprendimus akademinei veiklai 鈥� vystomas sistemas mokslui, leidybai ir paslaugoms. Vizitas tapo puikia proga stiprinti tarpinstitucin寞 bendradarbiavim膮 ir dalintis ger膮ja patirtimi, skatinant bibliotek懦 bendruomen臈s jungum膮 nacionaliniu mastu. Tokie susitikimai padeda kurti tvirtesnius profesinius tinklus, pl臈toti bendras iniciatyvas bei ie拧koti inovatyvi懦 sprendim懦, atliepian膷i懦 拧iuolaikini懦 vartotoj懦 poreikius. Bibliotekinink懦 vasaros stovykl膮 organizuoja Lietuvos bibliotekinink懦 draugija (LBD) ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. 黑料不打烊 Biblioteka 鈥� viena i拧 stovyklos partneri懦.

Bir啪elio 18 d. (ketvirtadien寞) 16.00 val. kvie膷iame 寞 Ingos 膶iapien臈s tapybos darb懦 parodos 鈥濧kimirk懦 p臈dsakais鈥� pristatym膮 ir susitikim膮 su autore Bibliotekos Galerijoje A (Saul臈tekio al. 14) Inga 膶iapien臈 鈥� Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto absolvent臈. Tapybos 啪ini懦 ji 寞gijo Justino Vieno啪inskio meno mokykloje ir Augustino Savicko dail臈s mokykloje. Dalyvavo A. Savicko vardo mokyklos organizuotuose mokomuosiuose vasaros pleneruose. Nuo 2023 met懦 autor臈 yra Lietuvos tautodailinink懦 s膮jungos nar臈 ir grupini懦 parod懦 dalyv臈. Paroda 鈥濧kimirk懦 p臈dsakais鈥� 鈥� tre膷ioji jos personalin臈 tapybos paroda. Parodoje pristatomi darbai, kuriuose autor臈 fiksuoja asmeni拧kai i拧gyventas akimirkas ir emocijas. K奴riniuose atsiskleid啪ia dvi stilistin臈s kryptys 鈥� vieni paveikslai i拧siskiria ry拧kiomis spalvomis, energija ir judesiu, kiti pasi啪ymi sant奴rumu, ramybe ir laiko t臈km臋 primenan膷ia stati拧ka nuotaika. Svarbi膮 viet膮 autor臈s k奴ryboje u啪ima gamta. Paveiksluose da啪nai dominuoja 啪alia spalva, simbolizuojanti 啪mogaus ry拧寞 su gamta ir nor膮 jaustis jos dalimi. Ry拧kiu parodos akcentu tampa g臈li懦 motyvai, lydintys ne tik natiurmortus, bet ir peiza啪us. Pasak autor臈s, visi paveiksluose u啪fiksuoti vaizdai 鈥� tai ypatingos akimirkos, suk臈lusios emocij膮 ir 寞gavusios asmenin臋 prasm臋. Kiekvienas darbas labiau perteikia nuotaik膮 ir jausm膮 nei pasakoja konkret懦 siu啪et膮. Paroda bibliotekos Galerijoje A veiks iki bir啪elio 30 d.

Pristatome nauj膮 黑料不打烊 elektronin寞 leidin寞 鈥濾ilnius: nuo laukini懦 mi拧k懦 iki Rojaus sodo鈥�, kurio sudarytoja Urbanistikos katedros docent臈 Giedr臈 Ingrida Laukaityt臈-Mal啪inskien臈. Leidinyje pristatomi 黑料不打烊 Architekt奴ros fakulteto Kra拧tovaizd啪io architekt奴ros programos tre膷io kurso student懦 rudens semestro projekto rezultatai. Vis膮 projekt膮 sudaro grup臈s parengta Vilniaus istorin臈s teritorijos ir jos aplinkos kompleksin臈 analiz臈, teritorijos strategija bei individualios jos i拧saugojimo ir panaudojimo vizijos. 鈥濪arbo pavadinimas 鈥� 鈥濾ilnius 鈥� nuo laukini懦 mi拧k懦 iki Rojaus sodo鈥� 鈥� nusako labai ai拧kius kriterijus, kuriais vadovavom臈s rengdami analiz臈s dal寞 鈥� nagrin臈jome Vilniaus laukini拧kum膮 s膮sajoje su dvasine ir kult奴rine Vilniaus raida. Kaip b奴simi kra拧tovaizd啪io architektai vertinome Vilniaus kra拧tovaizd啪io gamtini懦 element懦, urbanistin臈s bei politin臈s raidos 寞tak膮 miesto kult奴rinio kra拧tovaizd啪io vystymuisi. 聽I拧ganytojo kalva, Rojaus sodas, Rojaus gatv臈, Aklasis skersgatvis, 艩varco smukl臈, kilming懦 mergai膷i懦 mokykla, auksin臈 K. B啪ostovskio 拧irdis, paslaptingi 拧uliniai, j臈zuit懦, misionieri懦, vizitie膷i懦 vienuolij懦 bendrijos, 1863 m. sukilimas, rusifikacija, sovietizmas ir kiti istoriniai faktai dar臈 寞tak膮 m奴s懦 analizuojamai teritorijai, kuri i拧sid臈sto tarp Ras懦, Suba膷iaus, Vitebsko bei Drujos gatvi懦. 漠 m奴s懦 analizuojam膮 teritorij膮 patenka dabartin臈 vizitie膷i懦 vienuolyno ir ba啪ny膷ios valda, 拧alia veikiantis hospisas, Amerikos mokyklos valda (buvusi懦 istorini懦 sod懦 teritorija), Vilniaus pataisos namai (buvusi懦 istorini懦 sod懦 vietoje) ir istorin臈 buvusio Rojaus sodo teritorija (拧iuo metu atvira, neu啪satyta). Savo 鈥濺ojaus鈥� dal寞 kiekvienas studentas projektuoja ir pristato individualiai, o bendro grup臈s darbo rezultatas 鈥� analizuojamos teritorijos istorini懦 konstant懦 nustatymas, dabar apleistos teritorijos stiprybi懦 bei galimybi懦 identifikavimas. 聽Analizavome teritorijos istorin臋 raid膮, reljefo pakitimus, 啪eldinius, sen懦j懦 啪em臈lapi懦, su tekst懦 ir meno k奴rini懦 pagalba fiksavome istorini懦 pastat懦 ir 膷ia buvusi懦 sod懦 tarpusavio ry拧ius, i拧likusius ir nei拧likusius vertinguosius elementus, gyvenim膮 skirtingais laikme膷iais, vizualinius ry拧ius, kompozicines a拧is, esam膮 ir buvusi膮 urbanistin臋 strukt奴r膮, ba啪nytinio paveldo konceptus 鈥� kuriuos ir pristatome鈥� 鈥� taip leidinio 寞啪angin臈je dalyje teigia sudarytoja docent臈 Giedr臈 I. Laukaityt臈-Mal啪inskien臈. Elektronin臈 knyga聽聽>>>  

黑料不打烊 did啪iuojasi savo doktorant懦 disertacijomis, tod臈l 黑料不打烊 Biblioteka kvie膷ia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. 艩iandien pristatoma disertacija 鈥濨iofiltracijos med啪iag懦 tyrimai ir taikymas 拧alinant i拧 bioduj懦 sieros vandenil寞鈥� (鈥濺esearch and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide鈥�), kuri膮 pareng臈 doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022鈥�2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadov臈 鈥� doc. dr. Rasa Vai拧k奴nait臈. Disertacija ginama vie拧ame Aplinkos in啪inerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos pos臈dyje 2026 m. bir啪elio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis pos臈d啪i懦 sal臈je. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H鈧係) pa拧alinimas i拧 bioduj懦, taikant biofiltracijos metod膮. Darbe sprend啪iama viena pagrindini懦 bioduj懦 panaudojimo problem懦 鈥� efektyvus H鈧係 拧alinimas, kadangi 拧i med啪iaga yra toksi拧ka, korozin臈 ir reik拧mingai ma啪ina bioduj懦 energetini懦 sistem懦 eksploatacin寞 efektyvum膮 bei j懦 tarnavimo laik膮. Pagrindinis tyrimo objektas 鈥� sieros vandeniliui 拧alinti i拧 bioduj懦 skirtos biofiltracijos med啪iagos: i拧 nuotek懦 dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir put懦 poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas 鈥� didinti sieros vandenilio 拧alinimo i拧 bioduj懦 efektyvum膮 ir biofiltro veikimo stabilum膮, biofiltracijos procese taikant fizi拧kai ir chemi拧kai modifikuotas bei nemodifikuotas atliek懦 kilm臈s med啪iagas. Darb膮 sudaro 寞vadas, literat奴ros ap啪valga, metodikos ir rezultat懦 skyriai, bendrosios i拧vados ir rekomendacijos, naudotos literat奴ros ir autoriaus publikacij懦 disertacijos tema s膮ra拧ai. 漠vadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, apra拧omas tyrim懦 objektas, formuluojamas tikslas ir u啪daviniai, apra拧oma tyrim懦 metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultat懦 praktin臈 reik拧m臈, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje ap啪velgiamos sieros vandenilio 拧alinimo i拧 bioduj懦 biotechnologijos, daugiausia d臈mesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltr懦 u啪pild懦 savyb臈ms ir pagrindiniams proceso efektyvum膮 lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje apra拧omos eksperimentini懦 tyrim懦 metodikos, skirtos biofiltracijos med啪iagoms parinkti, j懦 fizikin臈ms ir chemin臈ms savyb臈ms, adsorbcin臈ms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizm懦 inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio 拧alinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matemati拧kai modeliuoti. Tre膷iajame skyriuje pateikiami inovatyvi懦 filtravimo med啪iag懦 teorini懦 ir eksperimentini懦 tyrim懦 rezultatai, atskleid啪iantys 拧i懦 med啪iag懦 savybi懦 ir modifikacijos ry拧寞 su mikroorganizm懦 寞sitvirtinimu, biopl臈vel臈s formavimusi ir filtro efektyvumu 拧alinant sieros vandenil寞, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du 鈥� Web of Science duomen懦 baz臈s leidiniuose, turin膷iuose citavimo rodikl寞, vienas 鈥� Web of Science duomen懦 baz臈s leidinyje, neturin膷iame citavimo rodiklio, keturi 鈥� kitose tarptautin臈se duomen懦 baz臈se referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomen懦 baz臈je referuojamame konferencij懦 darb懦 leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 prane拧imai Lietuvos ir kit懦 拧ali懦 konferencijose. Mokslo darb膮 galite rasti 黑料不打烊 Virtualiojoje bibliotekoje.

黑料不打烊 did啪iuojasi savo doktorant懦 disertacijomis, tod臈l 黑料不打烊 Biblioteka kvie膷ia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. 艩iandien pristatoma disertacija 鈥濨enzin膮 ir duj懦 mi拧inius naudojan膷io hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas鈥�, kuri膮 pareng臈 doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021鈥�2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas 鈥� prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama vie拧ame Transporto in啪inerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos pos臈dyje 2026 m. bir啪elio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis pos臈d啪i懦 sal臈je. 艩ioje disertacijoje nagrin臈jamas alternatyvi懦j懦 degal懦 (gamtini懦 duj懦 ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirk拧tinio u啪degimo variklio efektyvum膮. Nustatytas ir 寞vertintas skirting懦 degal懦 bei variklio valdymo algoritm懦 poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylan膷ius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mi拧ri膮ja (nuosekli膮ja-lygiagre膷i膮ja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslin臈s literat奴ros ap啪valga, kurioje analizuojamos vidaus degimo varikli懦 tobulinimo kryptys, dujini懦 degal懦 savyb臈s ir j懦 panaudojimo i拧拧奴kiai bei automobili懦 hibridini懦 pavar懦 veikimo principai. Stendiniais bandymais i拧tirtas v臈lyvo 寞siurbimo vo啪tuv懦 u啪darymo momento poveikis varikliui, veikian膷iam gamtin臈mis dujomis, ir vandenilio pried懦 poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitin臈 variklio degimo proceso analiz臈 atlikta naudojant AVL BOOST鈩� programin臋 寞rang膮, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai 寞vertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitin寞 modeliavim膮 AVL CRUISE鈩� programoje. Disertacijoje gauti 拧ie svarbiausi rezultatai: v臈linant 寞siurbimo vo啪tuv懦 u啪darymo moment膮, padid臈ja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei suma啪臈ja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtin臈mis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, ta膷iau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo rizik膮, kuri efektyviai valdoma v臈linant u啪degimo paskubos kamp膮. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad 拧ie d臈sningumai i拧lieka taikant pasaulin寞 suderint膮 lengv懦j懦 transporto priemoni懦 bandym懦 cikl膮: naudojant vandenil寞 suma啪臈ja degal懦 s膮naudos ir anglies dvideginio emisijos, padid臈ja azoto oksid懦 emisijos. Disertacijos rezultatai atskleid啪ia technologij懦 potencial膮 ir j懦 taikymo strategijas. Gauti duomenys gali b奴ti pritaikyti kuriant ir parenkant pa啪angius varikli懦 valdymo algoritmus bei formuojant technologi拧kai pagr寞stus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 鈥� mokslo 啪urnaluose, 寞trauktuose 寞 Clarivate Analytics Web of Science duomen懦 baz臋 su citavimo rodikliu; 1 鈥� mokslo 啪urnale, 寞trauktame 寞 Clarivate Analytics Web of Science duomen懦 baz臋, neturin膷iame citavimo rodiklio; 1 鈥� Clarivate Analytics Web of Science duomen懦 baz臈s Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencij懦 darb懦 leidinyje; 1 鈥� recenzuojamame konferencij懦 darb懦 leidinyje, nereferuojamame tarptautin臈se duomen懦 baz臈se. Disertacijoje atlikt懦 tyrim懦 rezultatai buvo paskelbti 3 mokslin臈se konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darb膮 galite rasti 黑料不打烊 Virtualiojoje bibliotekoje.

黑料不打烊 Biblioteka kvie膷ia naudotis prenumeruojama KTU leidyklos elektronini懦 knyg懦 platforma 鈥� vertingu akademin臈s literat奴ros 拧altiniu studentams, d臈stytojams ir tyr臈jams. 膶ia prieinami recenzuoti vadov臈liai, monografijos, studij懦 literat奴ra ir kiti akademiniai leidiniai technologijos, in啪inerijos, informatikos, socialini懦, humanitarini懦, fizini懦 ir kit懦 moksl懦 srityse. KTU eBooks platforma suteikia galimyb臋: skaityti knygas internetu arba atsisi懦sti jas skaitymui neprisijungus prie interneto; kurti asmenines knyg懦 lentynas; 啪ym臈ti svarbias teksto vietas, ra拧yti pastabas ir naudoti skirtukus; atlikti paie拧k膮 visame knygos tekste; generuoti citatas ir naudoti bibliografinius duomenis; atsispausdinti dal寞 leidinio pagal leid臈jo nustatytas s膮lygas. Platforma pasiekiama 寞vairiuose 寞renginiuose 鈥� kompiuteriuose, plan拧et臈se ir i拧maniuosiuose telefonuose. Leidini懦 kolekcija nuolat pildoma naujomis KTU leidyklos knygomis, tod臈l vartotojai gali lengvai pasiekti aktuali膮 studij懦 ir mokslo literat奴r膮. Prieiga galima tik i拧 黑料不打烊 kompiuteri懦 tinklo. Naudojantis聽VPN paslauga聽prie 拧ios duomen懦 baz臈s galima prisijungti i拧 nam懦.聽Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui u啪tikrinti papildomai reikia naudoti聽dviej懦 faktori懦 autentifikacij膮聽(t.y. patvirtinimas mobiliojo 寞renginio aplikacijoje arba skambu膷iu).

Pristatome nauj膮 黑料不打烊 elektronin臋 kolektyvin臋 monografij膮 鈥濺eflektuojant popkult奴r膮: teorijos ir tyrimai鈥�, kuri膮 pareng臈 Kristina Stankevi膷i奴t臈, J奴rat臈 膶ernevi膷i奴t臈, Stasys Mostauskis, Liutauras Labanauskas ir Marius Salynas. 艩i knyga 鈥� pirmoji i拧 suplanuot懦 penki懦 monografij懦 ciklo 鈥濸opkult奴ra Lietuvoje鈥� dali懦. Jos svarbiausia u啪duotis yra ap啪velgti lietuvi拧kame kontekste aktuali膮 populiariosios kult奴ros rei拧kinio samprat膮 ir jo percepcijos pob奴d寞, taip suformuojant teorin寞 pagrind膮 tolimesnei popkult奴ros lauko analizei, kuri膮 numatoma pateikti kitose ciklo dalyse. Bendras viso monografij懦 rinkinio tikslas 鈥� nubr臈啪ti Lietuvos popkult奴ros lauko 啪em臈lap寞 ir ap啪velgti dabartin臋 jos situacij膮, vertinant tiek istorin臋 raid膮, tiek galimas ateities tyrim懦 perspektyvas. Pirmojoje dalyje pateikiamos teorin臈s diskusijos, nusakan膷ios popkult奴ros rei拧kinio samprat膮 ir jo filosofinius, estetinius ir industrinius bruo啪us bei kilm臈s istorij膮, kuri remiasi tradicine populiariosios kult奴ros rei拧kinio s膮voka kaip opozicija rimtajai arba auk拧tajai kult奴rai. 艩iuos tekstus galima apibendrintai 寞vardyti kaip akademini懦 tyrin臈jim懦 srit寞, orientuot膮 寞 teorin臋 popkult奴ros refleksij膮. Leidinys skirtas kult奴ros studij懦 lauko tyr臈jams, studentams ir visiems, besidomintiems kult奴ros lauko procesais. Elektronin臈 knyga聽聽>>> * 黑料不打烊 instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijung臋 universiteto kompiuteri懦 tinkle, o i拧 nam懦 prisijung臋 prie universiteto聽 tinklo per聽VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia 寞sidiegti聽IPC Reader offline聽program臈l臋 ir, b奴nant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisi懦sti 寞 skaitykl臋 pageidaujamas knygas. V臈liau jas gal臈site skaityti atsijung臋 nuo interneto. Daugiau 黑料不打烊 i拧leist懦 el. knyg懦 rasite聽ebooks.vilniustech.lt

黑料不打烊 did啪iuojasi savo doktorant懦 disertacijomis, tod臈l 黑料不打烊 Biblioteka kvie膷ia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. 艩iandien pristatoma disertacija 鈥濵aisto nuostoli懦 ir atliek懦 vertinimo maisto tiekimo grandin臈je sistema: Lietuvos atvejis鈥� (鈥濧 framework for assessing food loss and waste along the food supply chain: the case of Lithuania鈥�), kuri膮 pareng臈 doktorant臈 Ovidija Ei膷ait臈. Disertacija rengta 2025鈥�2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas 鈥� dr. Tomas Bale啪entis. Disertacija ginama vie拧ame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos pos臈dyje 2026 m. bir啪elio 11 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis pos臈d啪i懦 sal臈je. Maisto nuostoliai ir atliekos yra pasaulin臈 problema. Prarandant ir i拧拧vaistant maist膮, neefektyviai panaudojami i拧tekliai, did臈ja 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metimas ir finansiniai nuostoliai visoje maisto tiekimo grandin臈je, taip pat ribojamos pastangos siekti maisto pakankamo u啪tikrinimo. Jungtin臈s Tautos yra nusta膷iusios Darnaus vystymosi tiksl膮 12.3, kuriuo iki 2030 m. siekiama per pus臋 suma啪inti pasaulin寞 maisto 拧vaistym膮 ma啪meniniu ir vartotoj懦 lygmeniu ir suma啪inti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandin臈se. 艩iam tikslui 寞gyvendinti b奴tinas i拧samus maisto nuostoli懦 ir atliek懦 寞vertinimas ir sistemingas duomen懦 rinkimas visuose maisto tiekimo grandin臈s etapuose. 艩ioje disertacijoje parengta ir pritaikyta maisto nuostoli懦 ir atliek懦 vertinimo pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandin臈s etapuose sistema. Vertinimo sistemoje ai拧kiai apibr臈啪ta, kas yra laikoma maisto nuostoliais ir atliekomis, nustatyta vertinimo apimtis ir pateikta metodika jiems kiekybi拧kai 寞vertinti ir analizuoti, pagr寞sta pirmini懦 duomen懦 rinkimu, naudojant anketines apklausas pirmin臈je gamyboje, maisto pramon臈je ir ma啪menin臈je prekyboje bei maisto atliek懦 dienora拧膷ius nam懦 奴kiuose. Taikant parengt膮 vertinimo sistem膮, pirm膮 kart膮 gauti i拧sam奴s maisto nuostoli懦 ir atliek懦 寞ver膷iai Lietuvos 啪em臈s 奴kyje, maisto pramon臈je ir nam懦 奴kiuose bei tikslesni nei anks膷iau nustatyti maisto atliek懦 寞ver膷iai ma啪menin臈je prekyboje. Rezultatai rodo, kad maisto nuostoli懦 寞ver膷iai pirmin臈je gamyboje labai skiriasi priklausomai nuo produkt懦 鈥� nuo ma啪iau kaip 1 proc. pienui iki 20,1 proc. burok臈liams. Augalininkyst臈je nuostoliai daugiausia susidaro d臈l aplinkos veiksni懦 ir grie啪t懦 vartotoj懦 ar pirk臈j懦 reikalavim懦, o gyvulininkyst臈je gyv奴n懦 da啪niausiai netenkama d臈l lig懦. Maisto pramon臈je kasmet prarandama 10,9 t奴kst. ton懦 tinkamo 啪mon臈ms vartoti maisto, arba 4 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia d臈l problem懦, susijusi懦 su perdirbimo operacijomis, ir produkt懦 neatitikties komerciniams standartams. Ma啪menin臈je prekyboje kasmet susidaro 36,4 t奴kst. ton懦 maisto atliek懦, arba 13 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia d臈l maisto pasibaigusio galiojimo termino ir sugedimo. Nam懦 奴kiuose vidutini拧kai per metus vienam gyventojui tenka 74,5 kg valgomo maisto atliek懦, ir pagrindin臈s maisto 拧vaistymo prie啪astys 鈥� maisto sugedimas ir per didelis paruo拧to bei patiekto maisto kiekis. 艩iame tyrime gauti maisto nuostoli懦 ir atliek懦 寞ver膷iai pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandin臈s etapuose nustato atskaitos ta拧k膮, taip sudarant galimybes steb臈ti poky膷ius ir atlikti tikslesnius ir labiau palyginamus vertinimus, laikui b臈gant. Be to, 拧ie 寞ver膷iai suteikia empirin寞 pagrind膮, rengiant ir vertinant priemones, skirtas maisto nuostoliams ir atliekoms ma啪inti. Mokslo darb膮 galite rasti 黑料不打烊 Virtualiojoje bibliotekoje.