黑料不打烊

Pilie膷i懦 mokslas (angl. Citizen Science) apibr臈啪iamas kaip ne profesionali懦 mokslinink懦 dalyvavimas mokslo procese. Vis d臈l to svarbu pabr臈啪ti, kad 寞vairios organizacijos naudoja skirtingus atskaitos ta拧kus ir kriterijus pilie膷i懦 mokslui apibr臈啪ti bei orientuojasi 寞 skirtingus kontekstus (Hacklay ir kt., 2021).

Pilie膷i懦 mokslo projektai gali apimti 寞vairias mokslo sritis. Da啪niausiai pilie膷i懦 mokslo projektai vykdomi biologijos, astronomijos, medicinos, informatikos, statistikos, psichologijos, in啪inerijos mokslo srityse (National Geographic, 2021; P茅rez ir Costa, 2018). Projektai pasi啪ymi apimties 寞vairove: nuo dideli懦 tarptautini懦 projekt懦, kuriuose dalyvauja profesional奴s mokslininkai ir mokslini懦 tyrim懦 institucijos, iki nedideli懦 grupi懦, kuri懦 narius sieja bendri interesai (Grey et al. 2016). Neprofesional懦 dalyvavimas tokiuose projektuose taip pat gali b奴ti 寞vairi懦 form懦: nuo efektyvesnio informavimo apie mokslo pasiekimus iki prisid臈jimo prie paties mokslinio proceso pvz.: apibr臈啪iant tyrimo problemas, rengiant tyrimo metodik膮, renkant ir analizuojant duomenis (Europos Komisija, 2020; ECSA, 2015). B奴tina pilie膷i懦 mokslo projekt懦 s膮lyga yra savanori拧kas visuomen臈s dalyvavimas (Grey et al. 2016).

Didel臈 dalis pilie膷i懦 mokslo projekt懦 darb懦 gali b奴ti atliekami netoli nam懦, o kartais net 啪moni懦 kiemuose, kambariuose ir virtuv臈se, laikantis nustatyt懦 mokslini懦 protokol懦 bei profesionali懦 mokslinink懦 nurodym懦 (National Geographic, 2021). Projekt懦 metu pilie膷iai mokslininkai 寞gauna nauj懦 mokslini懦 啪ini懦 ir jau膷iasi 寞galinti prisid臈dami prie mokslini懦 寞rodym懦 rinkimo ir darydami 寞tak膮 politiniams sprendimams (ECSA, 2015). Verta pa啪ym臈ti, kad pilie膷iai mokslininkai yra 寞vairi懦 visuomen臈s sluoksni懦 atstovai, 寞skaitant pensininkus, pedagogus ir studentus (Scistarter, 2021).

Pilie膷i懦 mokslo projektai paprastai kuriami siekiant surinkti didel臈s apimties duomen懦 rinkinius, kuriuos kitais metodais gauti b奴t懦 sud臈tinga d臈l laiko, geografini懦 ar 啪mogi拧k懦j懦 i拧tekli懦 tr奴kumo. Pavyzd啪iui, keli pilie膷i懦 mokslo projektai buvo sukurti koralini懦 rif懦 tyrimuose. 艩ie projektai leido rinkti didelius duomen懦 kiekius su t奴kstan膷i懦 turist懦, m臈gstan膷i懦 fotografuoti po vandeniu, pagalba (Peterson et al., 2020). Pilie膷i懦 mokslo projektai taip pat pasitarnauja apdorojant didelius duomen懦 kiekius, kuri懦 nepaj臈gus apdoroti dirbtinis intelektas. Pavyzd啪iui, identifikuojant baltym懦 ar galaktik懦 strukt奴ras听 masi拧kai surinktuose duomenyse.

Tolimesn臋 pilie膷i懦 mokslo pl臈tra lemia 寞steigtos asociacijos ir tinklai, skatinantys ir koordinuojantys pilie膷i懦 mokslo projektus, 寞takojantys politinius sprendimus bei organizuojantys konferencijas bei renginius (pvz.: ECSA 鈥� European Citizen Science Association, Lietuvos pilie膷i懦 mokslo asociacija 鈥� www.pilieciumokslas.lt). Ry拧k懦 vaidmen寞 膷ia atlieka ir nuolatos pl臈tojamos sutelktinio finansavimo platformos, ma拧ininio mokymosi bei dirbtinio intelekto technologijos, leid啪ian膷ios didesniam savanori懦 skai膷iui prisid臈ti prie 寞vairi懦 mokslini懦 tyrim懦 projekt懦 (Grey et al., 2016).

Pilie膷i懦 mokslas gali i) skatinti veiksming膮 ir skaidr懦 mokslo finansavim膮; ii) lemti platesn寞 寞sitraukim膮 寞 mokslinius tyrimus, j懦 valdym膮 ir atskaitomyb臋; iii) priartinti Europos politikos formavim膮 prie 啪moni懦, suteikiant galimybes gr寞sti sprendimus mokslu ir duomenimis; iv) prisid臈ti prie ekonomikos augimo per atviras inovacijas (Europos Komisija, 2020). Atsi啪velgdami 寞 tai, politikai visoje Europoje palaipsniui 寞 pilie膷i懦 moksl膮 啪i奴ri kaip 寞 galimyb臋 labiau 寞traukti visuomen臋 ir demokratizuoti moksl膮.

Pilie膷i懦 mokslas laikomas pagrindine varom膮ja j臈ga, padedan膷ia palengvinti ir tvariai skatinti 寞traukesn臋 visuomen臋, kuriant inovacijas pagrindin臈ms visuomen臈s problemoms spr臋sti (Robinson et al., 2018). 漠traukti konkre膷i膮 interes懦 grup臋 yra didelis i拧拧奴kis, turint omenyje, kad motyvacija neb奴tinai yra bendra dalyviams. Dar daugiau, tarp 拧i懦 grupi懦 yra nema啪ai 啪moni懦, turin膷i懦 menkus skaitmeninius 寞g奴d啪ius arba net ribotus atitinkamus i拧teklius, kad gal臈t懦 naudotis teikiamomis priemon臈mis ir med啪iaga. 2017 m. 43 % ES gyventoj懦 tur臈jo nepakankam膮 skaitmenini懦 寞g奴d啪i懦 lyg寞, 17 % j懦 visai netur臈jo, nes arba nesinaudojo internetu, arba beveik nesinaudojo, ir tik apie 31 % 啪moni懦 tur臈jo 啪em膮 i拧silavinimo lyg寞 arba netur臈jo jokio i拧silavinimo (DESI, 2019). Be to, labai da啪nai priemon臈s, kurios naudojamos siekiant 寞traukti visuomen臋 寞 veikl膮, ne寞traukia 拧i懦 grupi懦, taip panaikindamos laukiam膮 poveik寞 ir sustiprindamos socialines kli奴tis ir atskirt寞. Lietuvos gyventojai ir bendruomen臈s i拧lieka atsarg奴s ir nery啪tingi, nes technologijos vystosi ir stumia spar膷ias visuomen臈s transformacijas kasdieniuose 寞pro膷iuose ir normose (Skar啪auskien臈 ir Ma膷iulien臈, 2020). Ta膷iau 拧alis turi visas prielaidas tapti „i拧mani膮ja” visuomene: palyginti auk拧t膮 informacini懦 technologij懦 infrastrukt奴ros lyg寞, auk拧t膮 vartotoj懦 prieinamum膮 (kokybi拧kas internetas prieinamas ne tik miestuose, bet ir 98,7 proc. kaimo vietovi懦), nedidel寞 gyventoj懦 skai膷i懦 (2,7 mln.). Interneto pasiekiamumo ir galimybi懦 augimas sudar臈 prielaidas sprogstamam interneto bendruomeni懦 augimui Lietuvoje, ta膷iau j懦 potencialas d臈l nepakankamo pilie膷i懦 寞sitraukimo n臈ra i拧naudojamas iki galo. Lietuvoje, kaip ir kitose posovietin臈se 拧alyse, giliai 寞si拧aknij臋s po啪i奴ris, kad pilie膷iai negali daryti 寞takos socialiniam gyvenimui ar vald啪ios priimamiems sprendimams. Tobulos technologin臈s prielaidos neskatina kolektyvinio intelekto augimo, nes 啪mon臈s nebendradarbiauja, i拧sako savo nuomon臋, bet jos nestrukt奴ruoja, taip pat neprisiima 寞sipareigojim懦 寞gyvendinti sprendimus (Skar啪auskien臈, 2015).

CS gali veiksmingai pasitarnauti politikos formavimo iniciatyvoms ir procesams, teikdama 寞rodymus ir naudingas 寞啪valgas, kurios pad臈t懦 skaidriai ir dalyvaujant u啪tikrinti atitikt寞 teis臈s aktams, be to, ji gali pasitarnauti ir visuomenei, suteikdama galimyb臋 spr臋sti ypatingus visuomeninius klausimus, kurie tiesiogiai veikia pilie膷ius, ir daryti 寞tak膮 sprendim懦 pri臈mimui 拧iais klausimais nacionaliniu ir ES lygmeniu (Strasser ir kt., 2018). Nacionaliniu lygmeniu aptarta nema啪ai politikos kryp膷i懦, nors politikos formuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams (寞skaitant vald啪ios institucijas ir kitas nacionalines ir ES iniciatyvas) vis dar tr奴ksta tinkamo pasirengimo lygio suprasti pilie膷i懦 寞traukties teikiamas naujoves. Politikos formuotojai da啪nai turi skirtingus interesus, motyvus, l奴kes膷ius ir supratim膮 apie pilie膷i懦 mokslo veiklos ir pastang懦 pasiekimus ir rezultatus (Butkevi膷ien臈, 2020).

I拧 Lietuvos pramon臈s ir verslo perspektyvos CS gal臈t懦 b奴ti laikomas galimu konkurentu 寞sitvirtinusioms didelio masto platformoms, kurios pelnosi i拧 啪moni懦 duomen懦. Kli奴tis, kuri膮 reikia 寞veikti, yra tinkam懦 suinteresuot懦j懦 subjekt懦 寞vairiuose sektoriuose, galin膷i懦 pasinaudoti planuojamais CS rezultatais, nustatymas. Kitas didelis i拧拧奴kis, kur寞 reikia 寞veikti, yra komunikacijos apie CS vert臋 ir galimybes stiprinimas.

沤velgiant i拧 akademin臈s pus臈s, Lietuvos tyr臈jams labiausiai r奴pi, kaip b奴t懦 galima palengvinti dalyvavimo proces膮, kad b奴t懦 sustiprintas pilie膷i懦, kaip svarbiausi懦 mokslini懦 tyrim懦 „proceso” dalyvi懦, vaidmuo. Aplink 拧iuos i拧拧奴kius i拧kyla kritin臈s kli奴tys, kurios veikia kaip svarbiausios siekiant efektyvaus bendradarbiavimo, yra trys dimensijos: duomenys, informuotumas, sinergija (Mitchelll et al., 2017). Didelis d臈mesys ir rizika tenka kokyb臈s u啪tikrinimui, reglamentavimo sistemai, visapusi拧koms schemoms, skirtoms pilie膷i懦 ind臈liui 寞 EB atvirosios prieigos politik膮, ir visapusi拧kai 寞gyvendinami atitinkami metodai, kuriais siekiama palengvinti mokslini懦 rezultat懦 matomum膮 ir paremti pakartotin寞 naudojim膮 bei i拧pl臈sti savo CS rezultatus, kaip atvirojo mokslo ind臈l寞.

Kita problema yra ta, kad CS daugiausia buvo vykdoma gamtos moksl懦 srityje (Tauginien臈 ir kt., 2020). Veikla ir projektai, vykdomi vadovaujantis socialini懦 ir humanitarini懦 moksl懦 (SSH) temomis ir po啪i奴riais, yra sunkiau pastebimi CS praktikoje, nors juos gali skatinti kai kurie tikri ir sud臈tingi klausimai (Heiss ir Matthes, 2017).

Tyrimo pristatymas ir metodologin臈 prieiga

Apklausoje naudojama kvotin臈 imtis, kurioje i拧 viso dalyvavo 1 936 respondentai i拧 keturi懦 Europos 拧ali懦 pla膷iosios visuomen臈s: Graikijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. 艩ios keturios 拧alys yra keturios bandomosios projekto INCENTIVE RPFO. Buvo nuspr臋sta rinkti ne tik bandom懦j懦 ekosistem懦 region懦 gyventoj懦, bet ir visos 拧alies gyventoj懦 atsakymus. Sprendimas buvo priimtas atsi啪velgiant 寞 tai, kad projekto RPFO apima vis膮 拧al寞, kalbant apie studentus, atvykstant寞 personal膮 ir tinkl懦 k奴rimo kanalus, tod臈l turint visos 拧alies gyventoj懦 duomenis, jiems bus lengviau bendrai kurti nacionalinius modelius atspindin膷ius Pilie膷i懦 mokslo centrus. Duomenys buvo renkami nuo 2021 m. baland啪io m臈n. iki 2021 m. bir啪elio m臈n. I拧 prad啪i懦 kiekvienai 拧aliai buvo nustatyta 500 atsakym懦 kvotin臈 imtis (taigi apytiksliai 2 000 atsakym懦). Ta膷iau d臈l atrinkt懦 拧ali懦 demografin臈s dinamikos ir nevienodo dyd啪io prireik臈 kitokio vidinio imties suskirstymo, kad b奴t懦 pasiektas atstovavimas pagal faktin寞 gyventoj懦 skai膷i懦. Tod臈l po atvir懦 WR ir bandomojo projekto partneri懦 diskusij懦 buvo nuspr臋sta, kad Graikijos ir Lietuvos atveju reik臈t懦 surinkti ma啪daug 350 atsakym懦, o Nyderland懦 ir Ispanijos atveju – ma啪daug 600 atsakym懦.

Be pagrindini懦 klausimyno dali懦 (i拧samiau apra拧ytos toliau), apklausoje taip pat buvo renkama demografin臈 informacija apie dalyvius, pavyzd啪iui, i拧silavinimo lygis, am啪ius ir profesinis statusas. Kitas svarbus elementas buvo atsakym懦 klasifikavimas pagal keturgubos spiral臈s grupes: privatus sektorius / pramon臈 (pvz., MV漠 savininkai, verslininkai, vadovai), vie拧asis administravimas (pvz., politikos formuotojai, valstyb臈s tarnautojai, i拧rinkti pareig奴nai), akademin臈 bendruomen臈 (pvz., profesoriai, tyr臈jai) ir pilietin臈 visuomen臈 (pvz., PVO atstovai, NVO atstovai). Dalyviams, kurie nenor臈jo pasirinkti vienos i拧 ankstesni懦 kategorij懦, buvo galima pasirinkti „pla膷iosios visuomen臈s” kategorij膮. Pastarosios kategorijos suvokim膮 ir po啪i奴r寞 寞 pilie膷i懦 moksl膮 suprasti ypa膷 svarbu, nes tikimasi, kad pilie膷i懦 mokslo centrai skirs ypating膮 d臈mes寞 paprastiems pilie膷iams, ypa膷 tiems, kurie n臈ra susipa啪in臋 su 拧ia s膮voka. Paskutinis svarbus dalykas, d臈l kurio bendrai sutar臈 visi partneriai, buvo tai, kad imtis tur臈t懦 b奴ti reprezentatyvi pagal lyt寞 visose 拧alyse (啪r. 10 lentel臋).

Paveikslas 5. Apklausoje dalyvavusios 拧alys ir imties pasiskirstymas.听

艩altinis: MapChart.net

„White Research” buvo atsakinga u啪 pirminio apklausos klausimyno parengim膮. Anketai sukurti buvo naudojama EK apklaus懦 platforma. V臈liau klausimynas buvo pateiktas konsorciumui tolesn臈ms diskusijoms ir tobulinimui. WR integravus vis懦 partneri懦 atsiliepimus, apklaus膮 寞 nacionalines kalbas i拧vert臈 bandomieji RPFO, o po to WR i拧platino jiems apklausos nuorod膮. Taigi bandomieji RPFO prisi臈m臈 atsakomyb臋 surinkti reikiam膮 atsakym懦 skai膷i懦 ir 寞vykdyti vidines kvotas. Graikijos ir Lietuvos atvejais AUTH ir VGTU atitinkamai naudojo 寞vairius sklaidos kanalus, kad i拧platint懦 apklaus膮 pla膷iajai visuomenei.

艩ie kanalai buvo 拧ie:

–听听Bandom懦j懦 universitet懦 vidin臈 bendruomen臈 (pvz., darbuotojai, mokslininkai, studentai).

–听听Projekt膮 INCENTIVE remian膷i懦 partneri懦, kurie pateik臈 paramos ra拧tus, tinklas. 艩寞 tinkl膮 sudar臈 寞vairios suinteresuotosios 拧alys ir organizacijos.

–听Vietos asociacijos ir tinklai, kuri懦 aktyv奴s nariai yra bandom懦j懦 universitet懦 komandos atstovai.

–听Suinteresuotosios 拧alys i拧 vietos 啪iniasklaidos, kurios pasidalijo apklausa savo socialin臈s 啪iniasklaidos paskyrose.

Ispanijos atveju d臈l didesnio 拧alies gyventoj懦 skai膷iaus, siekiant surinkti reikiam膮 atsakym懦 skai膷i懦, buvo pasitelkta i拧orin臈 platforma. Vis懦 pirma apklausai platinti buvo naudojama „Clickworker” platforma. Minia buvo pasirinkta kaip tinkamiausia galimyb臈 surinkti daug atsakym懦 per tam tikr膮 laik膮 ir ekonomi拧kai efektyviu b奴du. Naudojant sutelktinio finansavimo platformas, pavyzd啪iui, Clickworker, galima 寞darbinti nepriklausom膮 pasaulin臋 darbo j臈g膮 konkre膷iai apibr臈啪tai u啪duo膷iai ar u啪duo膷i懦 rinkiniui atlikti ir greitai bei lengvai gauti duomenis i拧 didelio skai膷iaus dalyvi懦, apiman膷i懦 skirtingas geografines teritorijas, am啪i懦, lyt寞, i拧silavinim膮 ir profesin臋 patirt寞, interesus ir pan. Be to, nepaisant pirmini懦 abejoni懦 d臈l duomen懦 rinkimo internetu lygiaverti拧kumo, palyginti su tradiciniais metodais, 寞rodymai rodo, kad tarp 拧i懦 dviej懦 metod懦 n臈ra dideli懦 skirtum懦.

Administruoti ir surinkti tok寞 didel寞 atsakym懦 skai膷i懦 atliekant lauko tyrimus b奴t懦 buv臋 sud臈tinga d臈l logistini懦 aplinkybi懦, toki懦 kaip laiko ir piniginiai i拧tekliai, arba d臈l dalyvi懦 prieinamumo. Galiausiai Nyderland懦 atveju apklaus膮 platinti ir atsakymus rinkti buvo pavesta i拧or臈s agent奴rai „Markeffect”. Pasirinkimas buvo pagr寞stas dideliu 拧alies gyventoj懦 skai膷iumi, pana拧iai kaip ir Ispanijos atveju. Tai, kad Ispanijos atveju buvo pasitelkta sutelktin臈 apklausa, o Nyderland懦 atveju – i拧or臈s agent奴ra, taip pat paai拧kina visos imties nevienodo pasiskirstymo skirtumus praktiniu po啪i奴riu (nors partneriai buvo nusprend臋, kad imties pasiskirstymas tur臈t懦 apytiksliai atspind臈ti nevienod膮 4 拧ali懦 gyventoj懦 skai膷i懦, kaip paai拧kinta anks膷iau).

Kai visi bandomieji RPFO 寞vykd臈 savo vidines kvotas, WR u啪baig臈 apklaus膮 ir prad臈jo duomen懦 analiz臋. Remiantis kokybin臈s literat奴ros ap啪valgos (1 etapas) ir pusiau strukt奴ruot懦 interviu (2 etapas) rezultatais, kuriais remiantis buvo nustatyta dabartin臈 pilie膷i懦 mokslo tendencij懦, kli奴膷i懦 ir skatinam懦j懦 veiksni懦 pad臈tis kiekvienoje bandomojoje 拧alyje, apklausos klausimynas buvo sudarytas taip, kad b奴t懦 galima gauti papildom懦 寞啪valg懦 apie 拧iuos aspektus ir kiekybi拧kai patvirtinti ankstesn臈s analiz臈s i拧vadas. Imties apra拧omosios charakteristikos ir surinkt懦 atsakym懦 pasiskirstymas i拧samiai pateikti 7.3.1 skirsnyje.

Kalbant apie klausimyno rengimo proces膮, WR 寞trauk臈 literat奴ros ap啪valgos ir temin臈s analiz臈s i拧vadas ir pateik臈 konsorciumui klausimyno projekto versij膮, kad 拧is j膮 per啪i奴r臈t懦 ir aptart懦. Galutin臈 apklausos klausimyno versija kiek 寞manoma suderina vis懦 partneri懦 po啪i奴ri懦 ir nuomoni懦 寞vairov臋, j膮 galima rasti D priede.

Apklausos klausimai buvo suskirstyti 寞 6 pagrindines dalis, kuri懦 kiekviena atitinka vien膮 tyrimo klausim膮. Toliau trumpai pristatomas kiekvienas skyrius ir jo pagrindimas:

1 skyrius – 漠vadas 寞 tem膮: 艩iame skirsnyje buvo pateikta suinteresuot懦j懦 拧ali懦 nuomon臈 apie tai, kiek jos 啪ino tokias s膮vokas kaip „pilie膷i懦 mokslas” ir „atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos”, taip pat apie j懦 ankstesn臋 patirt寞 su „pilie膷i懦 mokslu”, jei tokia buvo. Antruoju klausimu siekiama i拧siai拧kinti 寞啪valgas apie bendr膮 visuomen臈s po啪i奴r寞 寞 b奴simas region懦 trajektorijas.

2 skyrius – Pilie膷i懦 mokslo suvokimas: 艩ioje dalyje buvo klausiama suinteresuot懦j懦 拧ali懦 nuomon臈s apie pilie膷i懦 moksl膮 apskritai, pavyzd啪iui, kokia yra svarbiausia pilie膷i懦 mokslo nauda, koks tur臈t懦 b奴ti pilie膷i懦 vaidmuo pilietinio mokslo veikloje ir kaip numatomi bandomieji pilie膷i懦 mokslo centrai tur臈t懦 patenkinti dabartinius poreikius.

3 skyrius – kli奴tys: 艩iame skirsnyje buvo apra拧ytos svarbiausios kli奴tys, trukdan膷ios dalyvauti pilietin臈s visuomen臈s veikloje, ypa膷 daug d臈mesio skiriant pilie膷i懦 susir奴pinimui d臈l galim懦 pilie膷i懦 mokslo tr奴kum懦 ir kli奴膷i懦.

4 skyrius – Vairuotojai: 艩iame skirsnyje buvo apra拧yti svarbiausi veiksniai, skatinantys ir padedantys vykdyti CS veikl膮. Daugiausia d臈mesio buvo skiriama veiksniams, kurie skatina pilie膷ius dalyvauti CS iniciatyvoje, taip pat tam, kaip jie nor臈t懦, kad CS projektas vykt懦.

5 skirsnis – noras prisijungti: 艩iame skirsnyje buvo fiksuojamos pageidaujamos mokslin臈s temos ir CS veiklos etapai, siekiant i拧siai拧kinti, kokios sritys labiausiai traukia 啪mones ir kokiuose etapuose jie nor臈t懦 dalyvauti.

6 skirsnis – Bendroji informacija: 艩iame skirsnyje pateikiama pagrindin臈 demografin臈 informacija, pavyzd啪iui, lytis, am啪ius, 拧alis, i拧silavinimas, profesinis statusas ir kita.

Visa demografin臈 informacija buvo surinkta laikantis Europos S膮jungos bendrojo duomen懦 apsaugos reglamento (BDAR) ir naudojama tik mokslini懦 tyrim懦 ir statistikos tikslais. Be to, nor臈dami dalyvauti apklausoje, visi tiriamieji tur臈jo u啪pildyti sutikimo form膮, kuri buvo 寞traukta 寞 寞vadin臋 klausimyno dal寞.

Galiausiai, duomen懦 rinkini懦, 寞 kuriuos 寞traukta tokia informacija, valdymas atitinka projekto duomen懦 valdymo plan膮.

Atliekant didel臈s apimties apklaus膮 bandyta ap啪velgti dabartin臋 pad臈t寞 keturiose skirtingose bandom懦j懦 RPFO 拧alyse (Graikijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje), i拧 viso surinkta apie 2 000 klausimyn懦.

Galutinis surinkt懦 klausimyn懦 skai膷ius nurodytas 7 lentel臈je.

Norint geriau suprasti apklausos rezultatus, reikia atlikti pirmin臋 kiekvienos 拧alies imties apra拧om膮j膮 analiz臋. Joje pateikiama visa b奴tina informacija apie m奴s懦 tyrime dalyvavusi懦 suinteresuot懦j懦 subjekt懦 tip膮 ir j懦 demografines charakteristikas (am啪i懦, lyt寞, i拧silavinimo lyg寞 ir profesin寞 status膮). 艩iuo at啪vilgiu 8 ir 9 lentel臈se pateikiama bendra imties strukt奴ra (atitinkamai pagal absoliu膷i膮j膮 vert臋 听ir procentin臋 dal寞), pabr臈啪iant, kad visose 拧alyse ji yra subalansuota pagal lyt寞. Kalbant apie am啪iaus strukt奴r膮, Graikijos imtyje, palyginti su kitais regionais, daugiau 20-29 met懦 am啪iaus asmen懦 (40,68 proc.), o jaunesni懦 nei 20 met懦 (8,07 proc.) ir vyresni懦 nei 60 met懦 (5,28 proc.) dalyvi懦 grup臈je yra labai ma啪ai. Kita vertus, prie拧inga tendencija pastebima Nyderlanduose, kur 60+ met懦 am啪iaus grup臈s asmenys sudaro daugum膮 (37,33 %), o kit懦 am啪iaus grupi懦 dalyvi懦 dalys ma啪臈ja taip pat, kaip ma啪臈ja am啪iaus intervalai. Ispanijoje did啪ioji dauguma respondent懦 priklauso 20-29 m. ir 30-39 m. am啪iaus grup臈ms (64,16 %), o jaunesni懦 nei 20 m. ir 60+ m. am啪iaus grupi懦 dalyviai yra ne啪ym奴s. Galiausiai Lietuvoje dalyvavimas skirtingose am啪iaus grup臈se pasiskirst臋s tolygiau, o daugiausia yra 40-49 met懦 am啪iaus grupei priklausan膷i懦 asmen懦.
Atid啪iau pa啪velgus 寞 nacionalini懦 im膷i懦 i拧silavinimo strukt奴r膮, matyti, kad keturi懦 bandom懦j懦 projekt懦 pasiskirstymas smarkiai skiriasi. Nors visais atvejais joks i拧silavinimas nesudaro ma啪iau nei 5 % im膷i懦, Nyderland懦 atveju vidurinis i拧silavinimas sudaro beveik pus臋 surinktos imties (42,88 %).

Tuo pat metu auk拧tojo i拧silavinimo dalys, apiman膷ios tiek bakalauro, tiek magistro auk拧tojo i拧silavinimo lygius, yra didesn臈s Graikijos (57,63 %), Lietuvos (76,97 %) ir Ispanijos (58,49 %) atvejais. Taip pat pastebima, kad Graikijoje beveik kas ketvirtas dalyvis turi daktaro laipsn寞 ar jam prilygstant寞 i拧silavinim膮 (24,22 %).

Suinteresuot懦j懦 拧ali懦 pasiskirstymas yra ne ma啪iau svarbus siekiant geriau suprasti nacionalines imtis. Lietuvos atveju suinteresuot懦j懦 拧ali懦 pasiskirstymas yra 寞domiai tolygus – beveik visoms kategorijoms tenka ma啪daug 20 %, i拧skyrus pla膷iosios visuomen臈s ir pilietin臈s visuomen臈s dalyvius (43,28 %). Kita vertus, tiek Nyderland懦, tiek Ispanijos atvejais dauguma respondent懦 yra i拧 pla膷iosios visuomen臈s ir (arba) pilietin臈s visuomen臈s (atitinkamai 60,00 % ir 43,05 %). Ta膷iau abiejose 拧alyse skiriasi pasiskirstymas tarp kit懦 suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupi懦. Ispanijoje antroje vietoje yra akademin臈s suinteresuotosios 拧alys (25,80 %), o Nyderlanduose antra pagal dyd寞 suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grup臈 yra pramon臈s atstovai (21,04 %). Galiausiai Graikijoje akademin臈s bendruomen臈s suinteresuotosios 拧alys sudaro did啪i膮j膮 dal寞 dalyvi懦 – 63,04 %.

Paskutin臈 demografin臈 寞啪valga, kuri膮 naudojome apib奴dindami savo imt寞, yra susijusi su apklausos dalyvi懦 profesiniu statusu. 艩iuo atveju dauguma visais atvejais, i拧skyrus Graikij膮, yra dirbantys asmenys, kurie sudaro beveik pus臋 arba daugiau nei pus臋 nacionalini懦 im膷i懦: Lietuvoje – 68,32 %, Nyderlanduose – 51,11 %, Ispanijoje – 49,16 %. Kai kurie ypatumai, kurie skiriasi 寞vairiose 拧alyse, yra 拧ie: (i) didel臈 student懦 dalis Graikijoje (42,50 %); ii) didelis bedarbi懦 skai膷ius Ispanijoje (17,62 %); iii) didel臈 pensinink懦 dalis Nyderlanduose (24,44 %); ir galiausiai iv) labai ma啪a nam懦 奴kio veiklos dalis Graikijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje.

Lentel臈 8. Imties pasiskirstymas pagal demografinius duomenis ir QH grup臋听

Lentel臈听9. Imties reprezentatyvumas pagal lyt寞

Imtis buvo reprezentatyvi lyties po啪i奴riu, o tai buvo pagrindinis reikalavimas, d臈l kurio bendrai susitar臈 visi partneriai. 9 lentel臈je pateikiamas kiekvienos 拧alies pasiskirstymas pagal lyt寞 tiek imties, tiek nacionalin臈s populiacijos lygmeniu. Kaip galima pasteb臈ti, visose 拧alyse imties santykis apytiksliai atitinka ly膷i懦 santyk寞 nacionalin臈s populiacijos lygmeniu (Ispanija pasiek臈 auk拧膷iausi膮 reprezentatyvumo lyg寞).

Be to, i拧skyrus Nyderlandus, visose 拧alyse, i拧skyrus nedidel臋 i拧imt寞, buvo laikomasi auksinio standarto, kad moter懦 skai膷ius proporcingai vir拧ija vyr懦 skai膷i懦. Duomenys apie 拧alies gyventoj懦 skai膷i懦 buvo gauti i拧 Statista (2021 m., 26/07, paskutin寞 kart膮 啪i奴r臈ta) ir yra susij臋 su 2020 m.
Kitas apra拧omosios analiz臈s tikslas – i拧siai拧kinti, kiek gerai pa啪寞stama s膮voka „pilie膷i懦 mokslas”.

Siekiant u啪tikrinti, kad visi dalyviai 寞 拧i膮 s膮vok膮 啪velgt懦 vienodai, apklausos klausimyne buvo pateiktas toks termino apib奴dinimas: „Pilie膷i懦 mokslas – tai aktyvus pla膷iosios visuomen臈s 寞sitraukimas 寞 keli懦 disciplin懦 (nuo gamtos iki socialini懦 ir humanitarini懦 moksl懦) mokslini懦 tyrim懦 u啪duotis ir bendras nauj懦 啪ini懦 k奴rimas”. 艩is apibr臈啪imas buvo pasirinktas kaip labiausiai apimantis, kad 啪mon臈s i拧 skirting懦 拧ali懦, taigi ir i拧 skirting懦 socialini懦, ekonomini懦 ir kult奴rini懦 aplink懦, gal臈t懦 lengvai suprasti 拧i膮 s膮vok膮 ir pateikti tinkamus atsakymus. 6 paveiksle pateikiamas vis懦 拧ali懦 termino 啪inojimo lygis skal臈je nuo 1 iki 5, kur 1 rei拧kia visi拧k膮 ne啪inojim膮, o 5 – labai auk拧t膮 啪inojimo lyg寞.

漠domu tai, kad rezultatai atskleid啪ia, jog 啪emiausias 啪inojimo lygis nustatytas Nyderlanduose (57,60 %) ir Lietuvoje (57,60 %). Ispanijoje pa啪寞stamumo skal臈s pasiskirstymas yra labiau subalansuotas, nors daugum膮 (26,97 %) sudaro asmenys, kurie teigia, kad yra „拧iek tiek pa啪寞stami”. Vis d臈lto daugiau nei 1 i拧 4 dalyvi懦 Ispanijoje teigia, kad 拧is terminas jiems visi拧kai ne啪inomas. Graikija rodo kai kuriuos bendrus d臈sningumus su Ispanija. Viena vertus, did啪iausia dalyvi懦 dalis (30,12 %) patenka 寞 kategorij膮 „visi拧kai ne啪inau”.

Kita vertus, 啪mon臈s, teigiantys, kad yra „拧iek tiek susipa啪in臋”, sudaro antr膮 pagal dyd寞 kategorij膮 (23,60 %). Tuo pat metu visose 拧alyse Ispanijoje ir Graikijoje yra daugiausiai 啪moni懦, teigian膷i懦, kad jie labai gerai 啪ino 拧寞 termin膮 (atitinkamai 7,54 % ir 8,07 %).
Vis d臈lto reikia pabr臈啪ti, kad nacionalinius informuotumo apie CS skirtumus i拧 dalies galima paai拧kinti dalyvi懦 am啪iaus grup臈mis ir i拧silavinimo lygiu. Pavyzd啪iui, auk拧tesniam informuotumo lygiui Ispanijoje ir Graikijoje 寞takos turi tai, kad CS yra gana nauja s膮voka, o 拧iose 拧alyse 20-29 met懦 am啪iaus 啪moni懦 procentin臈 dalis yra didesn臈 nei Nyderlanduose ir Lietuvoje. Be to, Graikijoje pus臈 dalyvi懦 turi magistro arba daktaro laipsn寞, tod臈l gali b奴ti, kad tarp i拧silavinimo lygio ir informuotumo apie CS lygio yra teigiamas ry拧ys.

Tuo pat metu Nyderlanduose daugiau nei 4 i拧 10 dalyvi懦 turi tik vidurin寞 i拧silavinim膮 – 拧is faktas gali tur臈ti 寞takos tam, kaip informuoti apie pilie膷i懦 moksl膮. Ai拧kinantis informuotumo lygio prie啪astis reikia atsi啪velgti 寞 foninius kintamuosius.

Buvo tiriamas ne tik pilie膷i懦 mokslo 啪inojimo lygis, bet ir s膮vokos „atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos” 啪inojimo lygis. Kaip ir „Pilie膷i懦 mokslo” atveju, klausimyne dalyviams buvo pateiktas apibr臈啪imas: „Atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos – tai po啪i奴ris, kuriuo numatomi ir 寞vertinami galimi padariniai ir visuomen臈s l奴kes膷iai, susij臋 su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, siekiant skatinti 寞traukius ir tvarius mokslinius tyrimus ir inovacijas”. 艩i apibr臈啪tis pasirinkta tod臈l, kad tai yra oficiali Europos Komisijos pateikta apibr臈啪tis (2021, 07/07, paskutin寞 kart膮 啪i奴r臈ta). 7 paveiksl臈lyje pateikiami skirtingi susipa啪inimo lygiai visose 拧alyse.

漠domu pasteb臈ti, kad paveikslas pana拧us 寞 6 paveiksl膮. Kitaip tariant, v臈lgi Nyderlanduose ir Lietuvoje dauguma dalyvi懦 (atitinkamai 43,11 % ir 45,32 %) priklauso kategorijai „visi拧kai nepa啪寞stamas”. Atvirk拧膷iai, Ispanijoje ir Graikijoje ma啪iausia i拧 vis懦 拧ali懦 yra kategorijai „visi拧kai ne啪inau” priskiriam懦 dalyvi懦 (atitinkamai 14,41 proc. ir 19,25 proc.), o kitoje spektro pus臈je yra didel臈 dalis dalyvi懦, kurie teigia, kad yra „vidutini拧kai susipa啪in臋” su 拧iuo terminu (atitinkamai 25,29 proc. ir 23,29 proc.). Taip pat verta pamin臈ti, kad visose 拧alyse 20-25 % dalyvi懦 patenka 寞 „拧iek tiek susipa啪inusi懦” su terminu kategorij膮. Vis d臈lto bendra i拧vada, kuri膮 galima daryti tiek i拧 6, tiek i拧 7 paveikslo, yra ta, kad terminai „pilie膷i懦 mokslas” ir „atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos” dar n臈ra pla膷iai paplit臋 visuomen臈je.

Paveikslas听8. Ankstesn臈s patirties, susijusios su pilie膷i懦 mokslu, tipas

11-14 lentel臈se pateikiami su 寞vairi懦 tip懦 suinteresuotosiomis 拧alimis susijusi懦 veiksni懦, kurie yra svarb奴s pilie膷i懦 mokslo projekt懦 naudai, skatinantys veiksniai ir kli奴tys, rezultatai. 艩iuo tikslu buvo analizuojami vis懦 bandom懦j懦 拧ali懦 surinkti duomenys pagal suinteresuot懦j懦 拧ali懦 kategorij懦 tipus, tod臈l buvo galima gauti tam tikr懦 konkre膷i懦 寞啪valg懦 apie kiekvien膮 tip膮 atskirai.

Pradedant nuo apklausoje dalyvavusi懦 mokslinink懦 ir tyr臈j懦 (11 lentel臈), jie pabr臈啪臈, kad visi nustatyti privalumai, i拧skyrus tai, kad pilie膷i懦 moksl膮 laiko hobiu, yra svarb奴s j懦 suvokimui ir dalyvavimui pilie膷i懦 mokslo projektuose. Kalbant apie veiksnius, atrodo, kad j懦 dalyvavim膮 skatina nuolatinis gr寞啪tamasis ry拧ys, pad臈kos, 寞kvepian膷ios koordinavimo grup臈s ir ai拧kios gair臈s bei instrukcijos. 碍濒颈奴迟测蝉, susijusios su j懦 suvokimu, apima susir奴pinim膮, ar jie priklauso sociodemografinei grupei, kuriai nepakankamai atstovaujama mokslo bendruomen臈je, negauna reikiam懦 gairi懦 ir gr寞啪tamojo ry拧io, skepti拧kai vertina bendradarbiavim膮 su kitomis suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grup臈mis ir baiminasi, kad projektas nebus tinkamai organizuojamas ir valdomas.
艩ioje vietoje reikia pabr臈啪ti, kad visi nustatyti veiksniai, skatinantys arba trukdantys dalyvauti CS veikloje, buvo statisti拧kai i拧analizuoti ir i拧rinkti kaip svarbiausi.

Tai galioja ir kliudantiems / skatinantiems veiksniams, kurie buvo nagrin臈jami tiek kiekvienai suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupei, tiek bandom懦j懦 RPFO vietos ekosistemoms (6.3.3 skirsnis). Veiksniai, kurie buvo pripa啪inti statisti拧kai reik拧mingais (t. y. jie daro svarb懦 poveik寞 dalyvi懦 suvokimui ar dalyvavimui), visose atitinkamose lentel臈se pa啪ym臈ti varnele. I拧samiau apie taikyt膮 statistin寞 metod膮 ir pirminius rezultatus, gautus atlikus statistin臋 analiz臋, galima rasti C priede.

Pereinant prie Lietuvos rezultat懦, 13 paveiksle pateikiami 8 skirting懦 klausimyno punkt懦 rezultatai, susij臋 su bendru suvokimu ir po啪i奴riu 寞 Pilie膷i懦 mokslo koncepcij膮 ir Pilie膷i懦 mokslo centr膮, kuris bus 寞kurtas VGTU patalpose. Palyginti su ankstesniuose skyriuose analizuotais Graikijos rezultatais, Lietuvos rezultatai rodo dar ry拧kesn寞 pasidalijim膮 nuomon臈mis tiek apie pilietinio mokslo vert臋, tiek apie tai, kok寞 vaidmen寞 pilietinio mokslo centras tur臈t懦 atlikti kaip institucionalizuotos pilietinio mokslo veiklos bandym懦 baz臈.

Pradedant nuo klausimo Nr. 5_1 – „Mano bendras po啪i奴ris 寞 pilie膷i懦 moksl膮 yra teigiamas”, nors 4 i拧 10 dalyvi懦 (41 proc.) sutinka arba visi拧kai sutinka, pastebima, kad beveik 30 proc. respondent懦 pasirinko nesutikimo (16 proc.) arba visi拧ko nesutikimo (13 proc.) variant膮. Dar 30 proc. u啪臈m臈 neutrali膮 pozicij膮, papildan膷i膮 sud臈ting膮 kra拧tovaizd寞 apie visuomen臈s po啪i奴r寞 寞 CS.

Tokie patys d臈sningumai pastebimi ir kalbant apie pilie膷i懦 mokslo centr懦 vaidmen寞. Dauguma respondent懦 sutinka (30 %), kad Pilietiniai centrai tur臈t懦 veikti kaip atvira erdv臈 diskusijoms apie mokslo ir visuomen臈s i拧拧奴kius (7_1 klausimas).

Vis d臈lto 拧alia 拧io skai膷iaus 28 % dalyvi懦 nei sutinka, nei nesutinka, o 19 % nesutinka. Beveik tokie patys rezultatai yra ir su 7_2 klausimu apie centr懦 ind臈l寞 寞 visuomen臈s mink拧t懦j懦 ir technini懦 寞g奴d啪i懦 tobulinim膮. V臈lgi 30 % atsak臈, kad sutinka, o 28 % nusprend臈 nei sutikti, nei nesutikti.

Nesutinkan膷i懦j懦 buvo 拧iek tiek ma啪iau – 18 %; vis d臈lto 拧ie skai膷iai rodo, kad visuomen臈s nuomon臈 apie faktin寞 centr懦 ind臈l寞 i拧siskyr臈. 7_3 klausimo – „Nor臈膷iau, kad Pilie膷i懦 mokslo centrai suteikt懦 pilie膷iams galimyb臋 aktyviau dalyvauti mokslo veikloje ir patiems inicijuoti pilietinio mokslo projektus” – rezultatai atitinka ankstesnius rezultatus. Verta pamin臈ti skirtum膮, kad apversti skai膷iai, susij臋 su 啪mon臈mis, kurie sutiko (28 %), ir 啪mon臈mis, kurie nei sutinka, nei nesutinka (30 %, t. y. dauguma). Be to, 19 % i拧rei拧k臈 nesutikim膮. Dar labiau prie拧taringos nuomon臈s d臈l pa啪eid啪iam懦 grupi懦 寞traukimo 寞 centr懦 veiklos schemas (7_4 klausimas). Nei sutinkantys, nei nesutinkantys dalyviai sudaro daugum膮 (32 %), o sutinkan膷i懦 ir nesutinkan膷i懦 su pa啪eid啪iam懦 gyventoj懦 grupi懦 寞traukimu yra beveik po lygiai – atitinkamai 25 % ir 19 %.

Bendras po啪i奴ris 寞 pilie膷i懦 vaidmen寞 ir geb臈jimus vykdant CS veikl膮 yra labiau teigiamas. 45 % dalyvi懦 sutiko (32 %) arba visi拧kai sutiko (13 %), kad pilie膷iai tur臈t懦 aktyviai dalyvauti rengiant ir 寞gyvendinant mokslinius projektus (Q9_1). Kita vertus, beveik 1 i拧 3 respondent懦 nei sutiko, nei nesutiko, o 18 % nepritar臈 拧iai id臈jai. D臈l Q9_2 klausimo apie tai, ar pilie膷iams tr奴ksta reikiam懦 寞g奴d啪i懦, ir Q9_3 klausimo apie v臈lesn臋 b奴tinyb臋 mokyti pilie膷ius, kad jie gal臈t懦 dalyvauti mokslin臈je veikloje, visuomen臈s nuomon臈 yra santykinai dviprasmi拧kesn臈. Abiejuose klausimyno punktuose pritarimo ir nei pritarimo, nei nepritarimo lygis yra beveik vienodas, o 拧iek tiek pritarian膷i懦j懦 yra dauguma.

Tai rodo bendr膮 rezultat懦 nuoseklum膮, nes i拧 to nat奴raliai i拧plaukia, kad respondentai, pasisakantys u啪 tai, kad pilie膷iai, kuriems tr奴ksta mokslini懦 啪ini懦, pirmiausia turi b奴ti tinkamai apmokyti. Pastar膮j寞 teigin寞 akivaizd啪iai patvirtina tai, kad 22 proc. respondent懦 visi拧kai sutiko, jog pilie膷iai turi b奴ti mokomi.

Paveikslas 13. Bendras suvokimas apie pilietin寞 moksl膮 ir pilietinio mokslo centrus Lietuvoje

14 paveiksle pateikiamas noras prisijungti prie B漠 veiklos Lietuvoje, kuris suskirstytas pagal B漠 suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupes. Apskritai daugumoje suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupi懦 dauguma dalyvi懦 sutinka, taigi rodo nor膮 dalyvauti. Did啪iausi膮 pritarim膮 i拧rei拧kia akademin臈s bendruomen臈s suinteresuotosios 拧alys – 43,84 proc. respondent懦 sutinka, o 1 i拧 4 respondent懦 (24,66 proc.) visi拧kai sutinka, prie拧ingai nei ankstesniuose tyrimuose, kuriuose pabr臈啪iama, kad akademin臈 bendruomen臈 turi i拧ankstin寞 nusistatym膮 CS at啪vilgiu. Vie拧ojo administravimo atstovai taip pat yra teigiamai nusiteik臋 – daugiau nei pus臈 dalyvi懦 (60,61 proc.) sutinka, kad nor臈t懦 prisijungti prie CS veiklos. Pla膷ioji visuomen臈 (pilietin臈 visuomen臈) taip pat noriai remia dalyvavim膮 CS veikloje, nes daugiau nei 41 proc. dalyvi懦 su tuo sutiko, o dar 10,81 proc. visi拧kai sutiko. Kita vertus, 寞domu tai, kad daugiausiai nepritarimo sulauk臈 tiek privatusis sektorius, tiek pla膷ioji visuomen臈. Privataus sektoriaus atveju dauguma dalyvi懦 arba nesutiko (21,82 %), arba visi拧kai nesutiko (16,36 %). Susumavus 拧iuos du skai膷ius, gaunama 38,18 %, o tai vir拧ija 34,55 % nei sutinkan膷i懦j懦, nei nesutinkan膷i懦j懦. Galiausiai, kalbant apie pla膷i膮j膮 visuomen臋 ir (arba) pilietin臋 visuomen臋, sujungus atsakymus „nesutinku” ir „visi拧kai nesutinku”, gaunamas 22,98 % rezultatas, ta膷iau jis nevir拧ija atsakym懦 „sutinku” ir „visi拧kai sutinku” sumos (i拧 viso 52,03 %). 25 proc. respondent懦 nei sutiko, nei nesutiko.

Paveikslas 14. Noras prisijungti prie pilietinio mokslo veiklos Lietuvoje (pagal suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupes)

Figure 155 pavaizduotos pagrindin臈s temos, kuriomis domisi kiekviena suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grup臈 Lietuvoje. Kaip matome, suinteresuotosioms 拧alims, priklausan膷ioms akademinei bendruomenei, svarbios temos, susijusios su 拧vietimo ir komunikacijos mokslais bei informacin臈mis technologijomis. Be to, i拧 vie拧ojo administravimo sektoriaus kil臋 dalyviai daugiausia domisi vie拧ojo administravimo ir politikos klausimais, taip pat 啪moni懦 s膮veika su 啪iniasklaida ir komunikacijos mokslais. Privataus sektoriaus suinteresuotieji subjektai daugiausia d臈mesio skiria 啪iedinei ekonomikai ir informacin臈ms technologijoms, o pilie膷iai domisi sveikatos, 啪moni懦 s膮veikos su 啪iniasklaida ir aplinkosaugos mokslais.
15 pav. Lietuvoje dominan膷ios temos (pagal suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupes)听pristatomi 寞vair奴s etapai, kuriuose suinteresuotos dalyvauti 寞vairios suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grup臈s. Matome, kad dalyviai i拧 akademin臈s bendruomen臈s daugiausia domisi mokslini懦 tyrim懦 klausim懦 nustatymu, duomen懦 rinkimu ir analize. Kartu politikos formuotojai taip pat nori dalyvauti ai拧kinant rezultatus, o suinteresuotosios 拧alys i拧 privataus sektoriaus domisi mokslini懦 tyrim懦 rezultat懦 ai拧kinimu ir panaudojimu. Galiausiai pilie膷iai daugiausia d臈mesio skiria duomen懦 rinkimui, analizei ir ai拧kinimui.

Paveikslas 15. Lietuvoje dominan膷ios temos (pagal suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupes)

Kaip ir buvo galima tik臈tis, keturiose 拧alyse gauti skirtingi rezultatai, susij臋 su suvokimu, po啪i奴riais, palankiais ir trukdan膷iais veiksniais. Pradedant rytine Europos dalimi, galima apibendrinti, kad Graikijoje visuomen臈s po啪i奴ris 寞 pilie膷i懦 moksl膮 ir centr懦 vaidmen寞 atrodo gana teigiamas ir palankus. Tai intriguojanti i拧vada, turint omenyje, kad 拧i koncepcija 拧ioje rytin臈je Vidur啪emio j奴ros regiono 拧alyje vis dar yra pradiniame etape. Vis d臈lto negalima nepasteb臈ti, kad yra dalis 啪moni懦, kurie lieka neapsisprend臋 d臈l pilietin臈s visuomen臈s ir visuomen臈s mokslo. Visos KS grup臈s rodo ma啪daug vienod膮 nor膮 dalyvauti, o bendros dom臈jimosi sritys yra energetika ir tvarumas, edukologija ir aplinkos mokslai.

Kita vertus, Lietuvos rezultatai gerokai skiriasi. Prie拧ingai nei Graikijoje, Lietuvos visuomen臈, kuri taip pat yra dar nesubrendusi 漠S institucionalizavimo po啪i奴riu, atrodo grie啪tesn臈 ir skepti拧kesn臈 漠S ir Hub’o potencialo at啪vilgiu. Vis懦 pirma Lietuvos privatusis sektorius ir pla膷ioji visuomen臈 labai nenoriai ir atmestinai 啪i奴ri 寞 dalyvavim膮 PV veikloje. Tai galima ai拧kinti kaip tipi拧k膮 posovietin臈s 拧alies, kurioje pilietinis aktyvumas ir privati ekonomika daugel寞 de拧imtme膷i懦 buvo anemi拧ki, pavyzd寞.

Taip pat pastebima, kad suinteresuot懦j懦 grupi懦 mokslin臈s temos, kuriomis domisi CS, labai skiriasi.

Persik臈lus 寞 vakarin臋 Europos dal寞, kra拧tovaizdis skiriasi. Nyderlanduose, stipriai industrializuotoje ir i拧vystytos ekonomikos 拧alyje, turin膷ioje stipri膮 pilietin臋 visuomen臋, suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grup臈s ir pla膷ioji visuomen臈 gana atvirai ir palankiai 啪i奴ri 寞 B漠 ir BPS, o joms nepritaria labai nedaug 啪moni懦. Suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grupi懦 noras prisijungti prie CS veiklos yra subalansuotas.

Be to, visoms Nyderland懦 suinteresuot懦j懦 subjekt懦 grup臈ms svarbios bendros mokslin臈s temos – energetika, tvarumas ir sveikata.

Galiausiai Ispanija yra tarp Nyderland懦 ir Graikijos, kai kalbama apie po啪i奴r寞 寞 CS ir centrus. Kitaip tariant, nors dauguma dalyvi懦 yra palankiai nusiteik臋 ir pritart懦 CS ir CSH (kaip Nyderlanduose), neutrali懦 啪moni懦 procentas taip pat yra didelis (kaip Graikijoje). Tai galima paai拧kinti tuo, kad Ispanija i拧 esm臈s turi pana拧um懦 ir su Nyderlandais, ir su Graikija: istori拧kai ji priklauso Vakar懦 Europos tautoms ir 臈jo tomis pa膷iomis raidos trajektorijomis, ta膷iau ji taip pat yra tradicin臈 Vidur啪emio j奴ros regiono 拧alis, turinti kult奴rini懦, ekonomini懦 ir socialini懦 pana拧um懦 su kitomis Europos Vidur啪emio j奴ros regiono tautomis. Bendros visoms suinteresuot懦j懦 拧ali懦 grup臈ms aktualios temos yra energetika ir tvarumas, sveikatos ir aplinkos mokslai. 漠domu tai, kad mokslin臈 energetikos ir tvarumo tema vyrauja visose 拧alyse, o tai gali reik拧ti, kad energetikos ir aplinkos tvarumo klausimai, kalbant apie pilietin寞 moksl膮, yra visos Europos problema.

Projekto numeris: 101188210

Projekto pavadinimas: TOWARDS A PAN-EUROPEAN RESEARCH INFRASTRUCTURE FOR EXCELLENT CITIZEN SCIENCE

Projekto akronimas: RIECS-Concept

Kvietimas teikti parai拧kas: HORIZON-INFRA-2024-DEV-01

Projekto trukm臈: 2025 m. sausio 1 d. 鈥� 2027 m. gruod啪io 31 d. (36 m臈n.)

Projekto biud啪etas: 2鈥�997鈥�895,75 EUR

2025 m. sausio 1 d. oficialiai prad臈tas 寞gyvendinti projektas RIECS-Concept (Towards A Pan-European Research Infrastructure For Excellent Citizen Science), kuriuo pradedama plati iniciatyva, siekiant kurti tvirt膮 pagrind膮 pilie膷i懦 mokslo atei膷iai Europoje.

Bus parengtas koncepcinis projektas su galimybi懦 studija ir penkeri懦 met懦 寞gyvendinimo planas. Juo bus sprend啪iami techniniai, socialiniai ir aplinkosaugos u啪daviniai, siekiant sukurti tvari膮 ir bendr膮 mokslini懦 tyrim懦 infrastrukt奴r膮.

Projektu 鈥濺IECS-Concept鈥� siekiama konceptualizuoti nauj膮 Europos mokslini懦 tyrim懦 infrastrukt奴r膮, 寞traukiant daugel寞 suinteresuot懦j懦 拧ali懦 ir pripa啪寞stant visuomen臋 kaip mokslini懦 tyrim懦 infrastrukt奴ros dal寞.

Projektais bus sujungiami pilie膷i懦 naudojami i拧tekliai, pavyzd啪iui, mobiliosios program臈l臈s, m臈g臈ji拧ki moksliniai rinkiniai ar asmenin臈 prieiga, su profesionaliais moksliniais i拧tekliais, pavyzd啪iui, duomen懦 baz臈mis, sutelktomis skai膷iavimo ir saugojimo priemon臈mis, pilie膷i懦 mokslo platformomis ir specialiais darbuotojais.

RIECS-Concept sudarys pagrind膮 unikaliai mokslini懦 tyrim懦 infrastrukt奴rai prad臈ti kurti ir pilie膷i懦 mokslui Europoje 寞tvirtinti.

Siekiant palengvinti dalyvavim膮 ir spr臋sti kompleksinius klausimus, RIECS-Concept daugiausia d臈mesio skiriama trims mokslo sritims – aplinkos steb臈jimams, sveikatai ir klimato kaitai. 艩ios sritys yra pagrindas nagrin臈ti pilie膷i懦 moksl膮 kaip mokslin寞 atvej寞.

RIECS-Concept siekiama trij懦 pagrindini懦 tiksl懦:

• Galimybi懦 寞vertinimas ir i拧拧奴ki懦 sprendimas.
• Strateginio plano rengimas.
• Atviro ir dalyvaujamojo valdymo skatinimas.

Sprend啪iant pilie膷i懦 mokslo susiskaidymo problemas Europoje ir pasaulyje, pripa啪寞stant kintant寞 visuomen臈s, kaip aktyvaus mokslin臈s veiklos partnerio, vaidmen寞 ir u啪tikrinant ilgalaik寞 tvar懦 vystym膮si, RIECS-Concept skatins tarpdisciplinin寞 ir daugiapakop寞 bendradarbiavim膮.

艩iomis pastangomis prisidedama prie pilie膷i懦 mokslo duomen懦 kokyb臈s gerinimo ir remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama reik拧mingo visuomeninio ir mokslinio poveikio.

PROJEKTO KOORDINATORIUS: FUNDACION IBERCIVIS

PROJEKTO PARTNERIAI:

Socialin臈s medijos:

听

Ma啪um懦 bendruomeni懦 kult奴ros paveldo skaitmeninimas, siekiant teisingo ir atnaujinto 寞sitraukimo (DIGICHer)

Projekto numeris: 101132481

Kvietimas: HORIZON-CL2-2023-HERITAGE-01

Projekto prad啪ia: 2024 vasario 1 d.

Projekto pabaiga: 2027 sausio 31 d.

Kontaktinis asmuo:

• Aelita Skar啪auskien臈 skarzauskiene@vilniustech.lt
• Kristina Kovait臈: kovaite@vilniustech.lt

Projekto apra拧ymas:

Kult奴ros paveldo skaitmenizavimas kuria galimybes j寞 i拧saugoti, pri啪i奴r臈ti ir populiarinti. Ta膷iau, taip pat kelia i拧拧奴kius, susijusius su reprezentacija ir turinio eksponavimu. Tai yra ypa膷 aktualu kult奴ros ma啪um懦 paveldo kontekste. Kult奴rini懦 ma啪um懦 dalyvavimo ir 寞traukimo stoka, trukdo taisyklingai pristatyti jiems aktualias vertybes, skaitmenizuojant turin寞, d臈l 拧ios prie啪asties did臈ja rizika, kad skaitmeninis kult奴rinis paveldas bus netinkamai naudojamas.

Projekto metu bus sukurta nauja praktin臈 sistema, skatinanti teisingum膮, 寞traukt寞 ir 寞vairov臋 skaitmeninio kult奴rinio turinio reprezentavimo srityje. Sistema bus kuriama bendradarbiaujant su tautini懦 ma啪um懦, samiu, 啪yd懦 ir ladin懦, grupi懦 atstovais. Procesas apims 寞 vartotoj膮 orientuotus metodus, 寞skaitant dizaino m膮stym膮 ir teisin寞 dizain膮. Bus atsi啪velgta 寞 teisinius, politinius, socialinius ir ekonominius bei technologinius kult奴ros paveldo skaitmeninimo aspektus.

Projekto partneriai sukurs 啪iniomis pagr寞stas rekomendacijas politikams ir sprendim懦 pri臈m臈jams/atsakingiems asmenims. 艩iose rekomendacijose daugiausia d臈mesio bus skiriama kult奴ros paveldo kolekcij懦 skaitmenizavimo pastangoms stiprinti, akcentuojant teisingumo, 寞vairov臈s ir 寞traukties didinim膮, pabr臈啪iant tautini懦 ma啪um懦 grupi懦 kult奴rinio paveldo skaitmenizavim膮.

Tautini懦 ma啪um懦 paveldas bus pristatomas gerbiant vertybes, u啪tikrinant, kad pla膷ioji visuomen臈 ir profesional奴s paveldo naudotojai geriau suprast懦 tautini懦 ma啪um懦 paveldo kolekcijas ir aktyviau jomis naudot懦si, tod臈l Europos kult奴ros institucijos taps atsparesn臈s, kurs pliuralistin臋 pasi奴l膮, patraukli膮 寞vairioms auditorijoms.

Daugiau informacijos apie projekto veiklas galite rasti 膷ia:

Projekto koordinatorius:

黑料不打烊

PROJEKTO PARTNERIAI:

• Europeana Foundation, Olandija
• Friedrich-Schiller-Universitat Jena, Vokietija
• Lapin Yliopisto, Suomija
• Istituto Italiano Di Studi Germanici, Italija
• Kansallisarkisto, Suomija
• Jewish Heritage Network, Olandija
• Istituto Culturale Ladino, Italija
• Lietuvos Inovacij懦 Centras, V艩漠

ASOCIJUOTI PARTNERIAI:

• Network to Promote Linguistic Diversity (NPLD), Belgija
• Time Machine Organisation, Austrija

Projekto numeris: 101094021

Projekto pavadinimas: CLIMAte change citizens engagement toolbox for dealing with Societal resilience

Kvietimas: HORIZON-MISS-2021-CLIMA-02

Tema: HORIZON-MISS-2021-CLIMA-02-05

Suteikian膷ioji institucija: European Climate, Infrastructure and Environment Executive Agency

Projekto prad啪ia: 2023 sausio 1 d.

Projekto pabaiga: 2025 gruod啪io 25 d.

Projekto trukm臈: 36 m臈n.

Dabartinio projekto siekis – remti pertvark膮 siekiant atsparumo klimato kaitai, si奴lant novatori拧kai 寞 problem膮 orientuot膮 klimato kaitos pritaikyt膮 priemoni懦 rinkin寞, sukurt膮 kartu su suinteresuotosiomis 拧alimis, taikant vertyb臈mis pagr寞st膮 po啪i奴r寞, projektinio m膮stymo metodus ir pilie膷i懦 mokslo mechanizmus.

CLIMAS apims empirin寞 komponent膮, skirt膮 拧iam priemoni懦 rinkiniui i拧bandyti ir suformuluoti moksli拧kai pagr寞stas gaires politikos formuotojams, kaip klimato asambl臈joms pereiti nuo techni拧kai pagr寞st懦 svarstym懦, kurie priklauso klimato kaitos ekspertams, prie daugelio suinteresuot懦j懦 拧ali懦 svarstym懦, grind啪iam懦 dilem懦 sprendimu i拧 „i拧 apa膷ios 寞 vir拧懦”, labiau visuomen臈s ir vertybi懦 po啪i奴riu.

CLIMAS rezultatai tur臈s teigiamos 寞takos politikos formavimo ir informuotumo didinimo procesui ir pasi奴lys tvarias strategijas, kaip padidinti politikos formuotoj懦 pritarim膮 pilie膷i懦 priimamiems sprendimams.

Projekto vadov臈 prof. Aelita Skar啪auskien臈, aelita.skarzauskiene@vilniustech.lt

Projekto koordinatorius

Projekto partneriai

Dirbtinis intelektas ir ypa膷 ma拧ininis mokymasis tapo daug diskusij懦 tema visuomen臈je. Tai did啪iul臈 pa啪anga, kuri taip pat gali sukelti i拧拧奴ki懦 ir galimybi懦 darbo rinkai ir individualiai karjerai. Ta膷iau Dirbtinis Intelektas nepateko 寞 daugumos Europos 拧ali懦 mokymo programas. Tai yra AIware projekto prad啪ios ta拧kas: Mes siekiame sukurti paruo拧t膮 naudoti sprendim膮 mokykloms, sudaryt膮 i拧 pavyzdin臈s mokymo programos, mokymosi scenarij懦 ir med啪iagos, skirtos mokytojams ir 7-12 klasi懦 mokiniams.

Dirbtinis intelektas jau pakeit臈 darbo rink膮 ir asmenin臋 karjer膮 鈥� dirbtinio intelekto algoritmai pranoksta 啪mones 寞vairi懦 asmeninio ir verslo gyvenimo aspekt懦. Ateinan膷iais metais i拧nyks daug darbo r奴拧i懦, skirt懦 net gerai i拧silavinusiems 啪mon臈ms. Tai bus viena pagrindini懦 kompetencij懦, skirta suprasti, kaip produktyviai panaudoti dirbtin寞 intelekt膮 savo darbe ir asmeniniame gyvenime. Be to, konkre膷ios kompetencijos b奴tini kuriant ir naudojant dirbtinio intelekto sistemas, pvz. analizuoti, interpretuoti ir panaudoti 寞vairi懦 tip懦 duomenis. Paskutinis bet ne ma啪iau svarbu, kad reikia atsi啪velgti 寞 pavojus ir susir奴pinim膮.

Organizacijoms vykdan膷ioms mokslinius tyrimus Europoje tenka itin svarbus vaidmuo inicijuojant institucinius poky膷ius susijusius su atsaking懦 mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 (AMTI) princip懦 寞tvirtinimu mokslo ir inovacij懦 ekosistemose. 艩ios funkcijos s臈kmingam atlikimui reikalinga, kad AMTI principai pirmiausiai b奴t懦 寞tvirtinti pa膷i懦 organizacij懦 veikloje ir valdyme.

Pagrindin臈 projekto INCENTIVE misija 鈥� prad臈ti vykdyti 拧iuos institucinius poky膷ius Tvent臈s universitete (NL), Barselonos autonominiame universitete (ES), Salonik懦 Aristotelio universitete (EL) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (LT). Projekto eigoje universitetuose bus 寞kurti Pilie膷i懦 mokslo centrai, kurie per bendrak奴ros veiklas paspartins institucij懦 per臈jim膮 prie 寞traukesnio, atviresnio bei demokrati拧kesnio mokslo ir inovacij懦 valdymo. Pilie膷i懦 mokslo centr懦 valdymo ir veiklos modeliai bus pritaikyti prie unikali懦 institucini懦 ypatum懦 ir regionini懦 mokslo ir inovacij懦 ekosistem懦.

->

Pagrindinis FabCitizen projekto tikslas yra suteikti mokykloms ir j懦 bendruomenei, galimyb臋 dalyvauti kokybi拧kuose pilie膷i懦 mokslo projektuose.

Kartu su partneriais Vilnius Tech siekia sukurti mokymo priemones, pad臈sian膷ias kokybi拧kai 寞traukti pilie膷i懦 mokslo projektus 寞 formalaus ir neformalaus 拧vietimo programas.

->

Projekto pavadinimas: Parama teisingai pertvarkai mados sektoriuje (JUST FASHION)

Projekto numeris: 101178623

Kvietimas: HORIZON-CL2-2024-HERITAGE-01-02

叠颈耻诲啪别迟补蝉: 3 759 773,04 EUR

Projekto trukm臈: 2024 m. gruodis 鈥� 2026 m. lapkritis

鈥濲ust Fashion鈥� projektas siekia sukurti metod懦 rinkin寞, skirt膮 remti ir spartinti klimato kaitos pertvark膮 mados pramon臈je, suteikiant partneri懦 拧ali懦 寞mon臈ms orientacin臋 sistem膮 ir priemones, kurios pad臈t懦 keisti gamybos metodus, vidines proced奴ras ir galutinius produktus link tvaresni懦 modeli懦 鈥� ma啪esnio anglies dioksido kiekio, 啪iedin臈s ekonomikos principais grind啪iam懦 ir socialiai 寞trauki懦.

鈥濲ust Fashion鈥� siekia spr臋sti 拧i膮 problem膮:

1. 漠vertindamas esam膮 mados ir tvarumo situacij膮 Europoje.
2. Analizuodamas ir vertindamas priemones bei 啪iedin臈s ekonomikos verslo modelius.
3. Kurdamas intervencij懦 proces膮, skirt膮 拧ioms priemon臈ms remti, taip pat stiprindamas esamus tinklus, kad jie pad臈t懦 labai ma啪oms, ma啪oms ir vidutin臈ms 寞mon臈ms (MV漠) pasirengti naujiems Europos 啪aliojo kurso teis臈s aktams.

Projekto 鈥濲UST FASHION鈥� metu bus:

1. Sukurtas naujas mados pramon臈s tvarumo indeksas ir i拧bandytos 寞vairios 啪iedin臈s ekonomikos verslo modeli懦 priemon臈s.
2. 漠gyvendinti 6 pilotiniai atvejai skirtinguose regionuose, orientuoti 寞 寞vairius 啪iedi拧kumo aspektus (produkt懦 gyvavimo pabaiga, med啪iagos, nulin臈s atliekos prototipavimas, 啪iedin臈s ekonomikos verslo modeliai, perdirbimo technologijos, skaidrumas ir atsekamumas ir kt.).
3. Atnaujintos esamos transformacijos ir klimato kaitos 拧velninimo priemon臈s bei 寞rankiai.
4. Sukurti b奴tini instrumentai, pad臈siantys geriau parengti (M)V漠 Europos 啪aliojo kurso politikos reguliavimui (pasitelkiant dirbtiniu intelektu gr寞st膮 pagalbos priemon臋).

Projekto vadovai:

• dr. Rolandas Strazdas: rolandas.strazdas@vilniustech.lt
• dr. J奴rat臈 膶ernevi膷i奴t臈: jurate.cerneviciute@vilniustech.lt

Koordinatorius

Partneriai

Projekto pavadinimas: Pa啪angios simuliacijos, skirtos informacin臈s aplinkos poveikiui demokratijos veikimui vertinti (WHat-if)

Proejkto numeris: 101177574

Kvietimas: HORIZON-CL2-2024-DEMOCRACY-01-06

Projekto trukm臈: 2025 m. Sausio 1 d. 鈥� 2027 m. Gruod啪io 31 d. (36 m臈n.)

Projekto biud啪etas: 3 197 385 EUR

Dezinformacijos ir neapykantos kalbos plitimas 拧iandien tampa vis didesniu i拧拧奴kiu demokratin臈ms visuomen臈ms.

Spar膷iai kintanti politin臈s informacijos aplinka kelia i拧拧奴kius demokratiniam pilieti拧kumui 鈥� ypatingai d臈l dezinformacijos sklaidos, augan膷ios neapykantos kalboje ir informacijos, jungian膷ios skirtingas perspektyvas, tr奴kumo.

Kartu susiduriama ir su metodologiniais i拧拧奴kiais. Ribota prieiga prie priva膷i懦 (nuosavyb臈s teise valdom懦) duomen懦, eksperiment懦 ribotas pritaikomumas realiame gyvenime ir tai, kad visuomen臈s negalima naudoti kaip eksperimentinio lauko, apsunkinamos galimybes visapusi拧kai 寞vertinti, kaip 寞vairios intervencijos ar reguliavimo priemon臈s veikia demokratinio diskurso kokyb臋.

Projektas WHAT-IF siekia 拧iuos i拧拧奴kius spr臋sti kurdamas ir kriti拧kai vertindamas empiri拧kai pagr寞st膮 simuliacij膮 鈥� savoti拧k膮 skaitmenin寞 politin臈s informacijos aplinkos 鈥瀌vyn寞鈥�.

艩i projekto WHAT-IF sistema leis i拧bandyti, kaip skirtingos politikos ar reguliavimo priemon臈s gal臈t懦 veikti demokratin寞 pilieti拧kum膮, taip prisid臈damas prie 寞rodymais gr寞sto sprendim懦 pri臈mimo (socialini懦) medij懦 kokyb臈s ir reguliavimo srityje.

Projekte taikomas inovatyvus po啪i奴ris, apjungiantis savanori拧k膮 duomen懦 teikim膮 (angl. data donation), agentais pagr寞st膮 modeliavim膮 (angl. Agent-Based Modelling) ir did啪iuosius kalbos modelius (angl. Large Language Models). Sukurta simuliacija bus tikrinama naudojant 寞traukian膷ius virtualius lauko eksperimentus bei modeliuojant 寞vairius 鈥瀔as b奴t懦, jeigu…鈥� scenarijus, paremtus si奴lomomis politikos ir reguliavimo priemon臈mis.

Svarbi projekto dalis 鈥� bendrak奴ra su suinteresuotomis 拧alimis, 寞skaitant politin臈s nuomon臈s formuotojus ir pilie膷ius, siekiant u啪tikrinti, kad kuriami sprendimai atitikt懦 realius j懦 poreikius. Bus atliekama i拧sami visos empirin臈s grandin臈s analiz臈, kuri pad臈s 寞vertinti politin臈s informacijos aplinkos skaitmeninimo ir simuliavimo naud膮 bei teisin寞 寞gyvendinamum膮.

Projekto rezultatai suteiks verting懦 寞啪valg懦 apie tai, kaip politin臈s informacijos aplinka formuoja demokratin寞 pilieti拧kum膮, prisid臈s prie veiksmingo (socialini懦) medij懦 reguliavimo ir intervencij懦 k奴rimo.

Taip pat, projektas reik拧mingai prisid臈s prie kompiuterini懦 socialini懦 moksl懦 (angl. Computational Social Science) metod懦 pl臈tros 鈥� bus integruojami pa啪ang奴s dirbtinio intelekto sprendimai su esamais modeliavimo metodais, taikomi 寞 respondent膮 orientuoti duomen懦 rinkimo ir sintetiniai duomen懦 metodai, siekiant u啪tikrinti atitikt寞 BDAR (GDPR) ir kitiems teis臈s aktams.

Koordinatorius: STICHTING VU

Projekto partneriai:

SciStarter yra pasaulinis pilie膷i懦 mokslo centras. „SciStarter” veikl膮 remia JAV Nacionalinis mokslo fondas ir Arizonos valstijos universiteto Mokslo ir visuomen臈s 寞sitraukimo centras.

Platforma suteikia prieig膮 prie t奴kstan膷i懦 pilie膷i懦 mokslo projekt懦 visame pasaulyje, kuri懦 galima ie拧koti pagal geografin臋 vietov臋, tyrimo tem膮, sud臈tingumo lyg寞 ir kt. Platformoje prisiregistrav臋 daugiau nei 100 000 pilie膷i懦 mokslinink懦.

CitSci – tai 2007 m. tyr臈j懦 grup臈s 寞kurta pasaulin臈 pilie膷i懦 mokslo platforma. Veiklos prad啪ioje daugiausiai d臈mesio buvo skiriama invazini懦 augal懦 nacionaliniuose mi拧kuose tyrimams. V臈liau platformos veikla greitai pl臈t臈si tiek geografine, tiek mokslo sri膷i懦 perspektyva.

Platforma kaupia naudingus resursus, kurie palengvina pilie膷i懦 mokslo projekt懦 k奴rim膮, duomen懦 rinkim膮, dalijim膮si jais ir analiz臋. Platforma integruoja kitas pana拧ias iniciatyvas, tokias kaip scistarter, Zooniverse, CyberTracker, iNaturalist.

CitSci bendradarbiauja su 寞vairiomis organizacijomis. Pavyzd啪iui, The Land Institute, Leave No Trace, Smithsonian, Center for Collaborative Conservation, Alliance for Aquatic Resource Monitoring ir kt.

艩iuo metu „CitSci” platformoje vykdomi 1 006 projektai, juose dalyvauja 12 087 啪mon臈s, u啪fiksuota 1 423 027 matavim懦 ir 127 686 steb臈jim懦.

Zooniverse tai pasaulin臈 platforma, padedanti 啪mon臈ms dalyvauti pilie膷i懦 mokslo projektuose visame pasaulyje.

Platform膮 remia Oksfordo universitetas, 膶ikagos Adlerio planetariumas ir Minesotos miest懦 dvyni懦 universitetas (UMN).

艩iuo metu „Zooniverse” skai膷iuoja daugiau nei 50 aktyvi懦 internetini懦 pilie膷i懦 mokslo projekt懦 ir 1,6 mln. registruot懦 naudotoj懦 visame pasaulyje, kurie prisideda prie 拧imt懦 tyr臈j懦 vadovaujam懦 mokslini懦 tyrim懦 projekt懦.

CitizenScience.gov 鈥� tai oficiali JAV vyriausyb臈s svetain臈, kuri palengvina minios i拧minties ir pilie膷i懦 mokslo taikym膮 visoje 拧alyje.

Platformoje pateikiamas federalin臈s vald啪ios remiam懦 pilie膷i懦 mokslo projekt懦 katalogas, pagalbini懦 priemoni懦 rinkinys, padedantis specialistams rengti ir 寞gyvendinti projektus.

CitizenScience.gov yra vartai 寞 pilie膷i懦 mokslo specialist懦 ir koordinatori懦 bendruomen臋.