黑料不打烊

Sveikiname kiekvien膮, dalyvavus寞 jubiliejin臈je viktorinoje, kuri膮 paskelb臈me bir啪elio 23-膮j膮 鈥� j奴s懦 buvo daugiau kaip 200! 33 i拧 vis懦 atsakiusi懦j懦 universiteto istorij膮 啪inojo puikiai 鈥� teisingai atsak臈 寞 visus 11 klausim懦. El. program臈l臈 atsitiktiniu b奴du i拧rinko 11 laim臈toj懦: Juliana Smirnova Dmitrij Kolodynskij Saulius Vaitkus Tatjana Lysenko Laura Jateikien臈 Erika 艩ivickien臈 Daina Bumeikien臈 Daiva 艩e拧okien臈 Ar奴nas B奴ga Natalija 艩iau膷i奴nien臈 Agn臈 Klimiato Sveikiname 鈥� J奴s laim臈jote 70-me膷io logotipu papuo拧t膮 termo puodel寞. D臈l priz懦 atsi臈mimo su kiekvienu laim臈toju susisieksime asmeni拧kai. Link臈jimai! Vie拧osios komunikacijos direkcijos komanda

艩iuolaikiniai in啪ineriniai sprendimai vis da啪niau gimsta bendradarbiaujant skirting懦 sri膷i懦 specialistams. Universitetin臈 aplinka suteikia galimyb臋 sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose b奴t懦 sunkiai 寞gyvendinami. Toks bendradarbiavimas i拧ry拧k臈jo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame 黑料不打烊 studentai Laura Venckut臈 (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujung臈 elektronikos bei medicinos in啪inerijos 啪inias, kurdami 啪mogaus judesi懦 atpa啪inimo ir vertinimo sistem膮. Projekto prad啪ioje Medicinos in啪inerijos ir Elektronikos in啪inerijos studij懦 program懦 studentai siek臈 i拧spr臋sti problem膮, aktuali膮 tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse 鈥� tr奴ksta prieinam懦 sistem懦, galin膷i懦 automati拧kai atpa啪inti ir 寞vertinti 啪mogaus atliekamus judesius ir suteikti momentin寞 gr寞啪tam膮j寞 ry拧寞. Kaip pa啪ymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali suma啪inti treniruo膷i懦 efektyvum膮 ir padidinti traum懦 rizik膮 reabilitacijos, sporto ar kasdien臈s veiklos metu. B奴tent tod臈l buvo nuspr臋sta ie拧koti technologinio sprendimo, kuris gal臈t懦 pad臈ti objektyviai ir greitai 寞vertinti judesi懦 kokyb臋. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos in啪inerijos studentai suk奴r臈 啪mogaus judesi懦 analiz臈s sistem膮[/caption] Id臈ja kilo i拧 ankstesni懦 projekt懦 ir studij懦 metu 寞gytos patirties, o svarbiu post奴miu tapo d臈stytoj懦 pasi奴lyta bendradarbiavimo galimyb臈. Nuo pat prad啪i懦 buvo ai拧ku, kad projektui reik臈s skirting懦 sri膷i懦 啪ini懦 鈥� judesi懦 analiz臈 reikalauja ne tik technin臈s sistemos suk奴rimo, bet ir geb臈jimo apibr臈啪ti prasmingus 啪mogaus judesi懦 vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaik臈 skirtingas, ta膷iau neatsiejamas ir papildan膷ias kompetencijas. Elektronikos in啪inerijos student臈 buvo atsakinga u啪 kompiuterin臋 reg膮, 寞terptines sistemas ir sistemos integravim膮, o medicinos in啪inerijos studentas prisid臈jo biomechanikos bei 啪mogaus judesi懦 vertinimo 啪iniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirmin臈s koncepcijos iki veikian膷ios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistem膮, galin膷i膮 analizuoti platesn寞 judesi懦 spektr膮 ir atlikti daugiau analiz臈s funkcij懦. Ta膷iau projekto eigoje teko atsi啪velgti 寞 techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimt寞. D臈l 拧i懦 prie啪as膷i懦 dalies id臈j懦 buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesni懦 nesutarim懦. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant j懦 atitikim膮 projekto tikslams ir, kai buvo 寞manoma, i拧bandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ie拧koma sprendimo, kuris geriausiai atitikt懦 tiek projekto tikslus, tiek 寞gyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas 鈥� 啪mogaus judesi懦 atpa啪inimo ir gr寞啪tamojo ry拧io sistema, paremta k奴no pozos nustatymo algoritmu, skirta krep拧inio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka 啪mog懦, nustato jo k奴no pad臈t寞 ir pagal biomechaninius kriterijus 寞vertina metimo technik膮, o v臈liau pateikia vartotojui gr寞啪tam膮j寞 ry拧寞. Tarpdisciplini拧kumo vert臈 ir ateities galimyb臈s Testavimo metu sistema veik臈 geriau nei tik臈tasi 鈥� ji s臈kmingai analizavo skirtingo 奴gio naudotoj懦 judesius ir i拧laik臈 patikim膮 veikim膮 net iki 12 metr懦 atstumu. Student懦 teigimu, l奴kes膷ius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. J懦 nuomone, teori拧kai tok寞 projekt膮 b奴t懦 galima 寞gyvendinti ir vienos srities specialistui, ta膷iau prakti拧kai tai b奴t懦 sud臈tinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos 啪ini懦, tiek 啪mogaus judesi懦 analiz臈s supratimo. Be abiej懦 sri膷i懦 kompetencij懦 b奴t懦 reik臈j臋 daug daugiau laiko skirti nauj懦 tem懦 studijavimui ir sprendim懦 paie拧kai. Ateityje studentai mato galimybi懦 toliau pl臈toti projekt膮 gerinant sistemos stabilum膮, optimizuojant resurs懦 naudojim膮, ple膷iant palaikom懦 judesi懦 skai膷i懦 ir didinant judesi懦 atpa啪inimo tikslum膮. Nors jie dar n臈ra tikri, ar ateityje dirbs b奴tent 拧ioje srityje, tikisi ir toliau gilinti 啪inias susijusiose technologij懦 ir in啪inerijos kryptyse. Vadov懦 寞啪valgos: tarpdisciplini拧kumas kaip ateities in啪inerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabr臈啪ia, kad projekto tema nat奴raliai reikalavo skirting懦 disciplin懦 bendradarbiavimo. Ta膷iau did啪iausia 拧io projekto vert臈 slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir student懦 geb臈jime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos in啪inerijos studij懦 programos d臈stytoja prof. dr. Kristina Daunoravi膷ien臈 pabr臈啪ia, kad 啪mogaus k奴no pad臈ties atpa啪inimo ir vertinimo sistemos k奴rimas apima tiek 啪mogaus judesio ir biomechanikos supratim膮, tiek geb臈jim膮 sukurti technin臋 sistem膮, kuri gal臈t懦 surinkti, apdoroti ir pateikti informacij膮 vartotojui. 鈥濻kirting懦 啪ini懦 ir kompetencij懦 poreikis nul臈m臈, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos in啪inerijos student懦. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir geb臈jimas suprasti kit懦 sri膷i懦 logik膮, apribojimus bei prioritetus鈥�, 鈥� teigia prof. dr. K. Daunoravi膷ien臈. Nors projekto prad啪ioje studentai buvo nepa啪寞stami ir atstovavo skirtingoms studij懦 kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu s臈kmingam darbui. Vadov臈 pabr臈啪ia, kad medicinos in啪inerija 寞 projekt膮 atne拧臈 啪mogaus judesio vertinimo ir rezultat懦 interpretavimo perspektyv膮, o elektronikos in啪inerija 鈥� sistem懦 architekt奴ros, prototipavimo ir optimizavimo 啪inias. Pasak prof. dr. K. Daunoravi膷ien臈s, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo i拧vesties palyginimas su 鈥瀀sens鈥� judesio analiz臈s sistema gautais rezultatais. 鈥濶e ma啪iau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitik臈jimo, iniciatyvos ir geb臈jimo mokytis vienam i拧 kito kompetencijos. B奴tent jos leid啪ia geroms id臈joms virsti realiai veikian膷iais sprendimais鈥�, 鈥� 寞sitikinusi profesor臈. Elektronikos fakulteto d臈stytojas doc. dr. Vytautas Abromavi膷ius taip pat atkreipia d臈mes寞, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesn臋 reik拧m臋 寞gauna ne tik technin臈s kompetencijos, bet b奴tina ir ai拧ki komunikacija, geb臈jimas suprasti skirting懦 sri膷i懦 specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. 鈥炁爄s baigiamasis darbas parod臈, kad m奴s懦 studentai puikiai bendravo tarpusavyje, geb臈jo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirting懦 disciplin懦 啪inias 寞 puik懦 rezultat膮鈥�, 鈥� sako doc. dr. V. Abromavi膷ius. Jo teigimu, tarpdisciplinini懦 projekt懦 poreikis 拧iuolaikin臈je in啪inerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda i拧 daugelio dedam懦j懦, tod臈l platesnis problemos suvokimas u啪tikrina geresn寞 produkto pritaikomum膮 ir galutin寞 u啪baigtum膮.

Bir啪elio 15 d. Aplinkos in啪inerijos fakulteto profesor臈 dr. Edita Baltr臈nait臈-Gedien臈 atstovavo Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Lietuvai i拧 Baltijos 拧ali懦 Briuselyje vykusiame auk拧to lygio suinteresuot懦 拧ali懦 dialoge, skirtame PFAS tar拧os keliamiems i拧拧奴kiams aptarti. Rengin寞 organizavo EK aplinkos komisar臈 Jessika Roswall, atsakinga u啪 aplink膮, biologin臋 寞vairov臋 ir konkurencing膮 啪iedin臋 ekonomik膮. [caption id="attachment_120587" align="alignnone" width="1024"] Prof. E. Baltr臈nait臈-Gedien臈 (penkta i拧 kair臈s) ir kiti diskusijos dalyviai[/caption] Pasak prof. dr. E. Baltr臈nait臈s-Gedien臈s, susitikimo dalyviai 鈥� pramon臈s atstovai, nevyriausybin臈s organizacijos ir akademin臈s bendruomen臈s nariai 鈥� vieningai ir ry啪tingai palaik臈 PFAS naudojimo ribojimus. Ypa膷 svarbus buvo pramon臈s sektoriaus atstov懦 balsas, pabr臈啪臋s, kad daugelyje sri膷i懦 jau yra prieinamos PFAS med啪iag懦 neturin膷ios alternatyvos, kurios jau pla膷iai naudojamos. I拧 nacionalini懦 perspektyv懦 Edita pristat臈 PFAS steb臈senos aplinkos komponentuose pl臈tr膮 ir 啪mogaus biologin臈s steb臈senos masto didinim膮. Be to, nuolat i拧lieka aktualus visuomen臈s 拧vietimas PFAS u啪tar拧os ir sveikatos apsaugos klausimais. Siekiant skatinti nacionalinius strateginius veiksmus, nuo 2022 m. vykdomi 艩vedijos instituto finansuojami tarptautiniai projektai 鈥瀂ero PFAS II鈥� ir 鈥濧chieving Zero PFAS鈥�, skirti PFAS valdymui. Lietuvoje 拧ioms iniciatyvoms vadovauja prof. dr. Edita Baltr臈nait臈-Gedien臈 (黑料不打烊 Aplinkos apsaugos institutas).

Bir啪elio 30 d. (antradien寞), 9.00 val. baigiasi pirmasis stojimo 寞 magistrant奴ros studijas etapas, tad laiko gerai pagalvoti dar 拧iek tiek yra. Ta膷iau k膮聽daryti, jeigu vis dar kyla abejoni懦 d臈l studij懦 krypties ar j懦 suderinamumo su darbu? 黑料不打烊 Stojan膷i懦j懦 pri臈mimo ir informavimo centro (SPIC) direktor臈 dr. Just臈 Ro啪臈n臈 ramina: apsispr臋sti gali pad臈ti galimybi懦 s膮ra拧ai arba skambutis 寞 auk拧t膮j膮 mokykl膮. Suteikia daugiau galimybi懦 Stojantieji 寞 magistro studijas nurodo, jog t臋sti mokslus pasirenka nor臈dami 寞gyti papildom懦 kompetencij懦, kurios suteiks geresnes karjeros galimybes, pad臈s tapti labiau vertinamais bei prana拧esniais rinkoje. Be to, stojantieji tikisi 寞gyti tarptautini懦 patir膷i懦, susipa啪inti su savo srities ekspertais, u啪megzti ry拧i懦, 鈥� pasakoja dr. J. Ro啪臈n臈. [caption id="attachment_119990" align="alignnone" width="2560"] Just臈 Ro啪臈n臈[/caption] 鈥濼iek pasaulin臈je rinkoje, tiek ir Lietuvoje turime t膮 pa膷i膮 statistik膮 鈥� pastebima, jog baigusieji magistro studijas 2鈥�3 met懦 laikotarpyje u啪dirba nuo 25 iki 35 proc. didesn寞 atlyginim膮. Taip pat jie da啪niau dirba pagal savo baigt懦 studij懦 krypt寞 bei da啪nai u啪ima vadovaujan膷ias arba specializuotas pozicijas鈥�, 鈥� pasakoja SPIC direktor臈. Nebijokite keisti profesin臈s krypties Ta膷iau k膮 daryti, jeigu bakalauras 鈥� vienos srities, o magistrant奴ros studijas norisi t臋sti kitoje? 鈥濾ienas m奴s懦 aplinkoje da啪nai pastebimas pavyzdys, kai, tarkime, in啪inierius, 臈j臋s technologiniu keliu, mok臋sis kurti bei projektuoti, staiga supranta, jog a拧tuonios valandos prie br臈啪ini懦 鈥� n臈ra tai, ko jis nori. Labai neretai tokie 啪mon臈s supranta, jog jie yra komunikabil奴s, nori dirbti pasitelkdami in啪inerin寞 m膮stym膮, ir tuomet da啪nai atsigr臋啪ia 寞 verslo vadybos arba komunikacijos krypties studijas, 寞gyja magistro laipsn寞 ir jau tampa universaliais specialistais. Tam, kad 啪mogus gal臈t懦 啪inoti, kiek toli jis yra ir ar gal臈t懦 lengvai studijuoti tai, ko nori jo 拧irdis, yra sukurti galimybi懦 apra拧ai arba galimybi懦 tinkleliai, padedantys lengvai pasitikrinti, k膮 jie gal臈t懦 studijuoti pagal tai, k膮 yra baig臋鈥�, 鈥� pasakoja SPIC direktor臈. Vis d臈lto, matant, jog n臈ra to, ko nor臈t懦si, specialist臈 pataria stojan膷iajam kreiptis 寞 institucij膮, parodyti, kok寞 i拧silavinim膮 寞gijo anks膷iau, jeigu turi 鈥� prid臈ti darbin臈s arba papildom懦 mokym懦 patirties, 寞gyt懦 per t膮 laikotarp寞. 鈥濳iekvienas toks atvejis vertinamas individualiai, nes turime 寞vertinti, koki懦 yra esmini懦 skirtum懦. Tuomet, net jam 寞stojus 寞 valstyb臈s finansuojam膮 viet膮, galima 寞d臈ti papildomus modulius, u啪 kuriuos jam ir tereik臈s susimok臈ti. Taip viskas i拧silygina ir galima t臋sti mokslus.鈥� Dr. J. Ro啪臈n臈 taip pat pataria internete paie拧koti informacijos apie studij懦 programas, o tuomet kreiptis konsultacijos 鈥� SPIC greitai atsako 寞 kylan膷ius klausimus, padeda nuspr臋sti, kuria kryptimi eiti toliau, paai拧kina stojimo proces膮, o prireikus 鈥� ir padr膮sina. Darbas ir studijos 鈥� misija 寞manoma Dvejojan膷ius, ar studijas pavykt懦 suderinti su darbu, SPIC direktor臈 nuramina: paskaitos magistrant奴roje prasideda 16鈥�18 valand膮, tod臈l laiko tam tikrai bus. 鈥炁爄uo metu jau yra nema啪ai hibridiniu b奴du vykdom懦 studij懦. J懦 metu gali b奴ti kitoje pasaulio vietoje, pavyzd啪iui, komandiruot臈je Japonijoje, arba gali b奴ti su 拧eima 鈥� tau tereikia prisijungti nuotoliniu b奴du. 沤inoma, svarbu pamin臈ti, jog atlikti laboratorinius darbus arba atvykti 寞 atsiskaitymus vis d臈lto teks鈥�, 鈥� paai拧kina dr. J. Ro啪臈n臈. Nesp臈jusiuosius sudalyvauti pirmajame stojim懦 etape, kvie膷iame nenusiminti ir dalyvauti antrajame, kuris prasid臈s liepos 7 d., o 拧iuo metu rekomenduojame pasir奴pinti leidimu stoti, jei toks reikalingas. Daugiau apie magistrant奴ros studijas 黑料不打烊 rasite聽膷ia.