黑料不打烊

2026 m. baland啪io 23鈥�24 dienomis 黑料不打烊 vyko antrasis tarptautinio Erasmus+ programos projekto RESURRECT鈥揂iD partneri懦 susitikimas (M2). Renginys sub奴r臈 tarptautin臋 ekspert懦 komand膮, siekian膷i膮 kurti inovatyvius sprendimus kult奴ros ir istorini懦 pastat懦 atk奴rimui po nelaimi懦. Susitikimo prad啪ioje dalyvius pasveikino fakulteto dekanas prof. Dalius Ma啪eika, pabr臈啪臋s tarptautinio bendradarbiavimo svarb膮 kuriant pa啪angias technologijas ir skatinant inovacijas kult奴ros paveldo srityje. Renginio 拧eimininkais tapo In啪inerin臈s grafikos katedros d臈stytojai ir projekto dalyviai 鈥� Daiva Makut臈nien臈 ir Edgaras Timinskas, kurie koordinavo susitikimo eig膮 ir veiklas. Tarptautinis bendradarbiavimas ir pirm懦j懦 rezultat懦 aptarimas Susitikime dalyvavo projekto partneriai i拧 寞vairi懦 Europos auk拧t懦j懦 mokykl懦: University of Bologna (UNIBO, Italija) 黑料不打烊, Lietuva Tallinn University of Applied Sciences (TTK, Estija) Tallinn University of Technology (TALTECH, Estija) Tampere University (TAU, Suomija) Partneriai aptar臈 pirm懦j懦 projekto m臈nesi懦 veiklas, pasiektus rezultatus bei tolimesnius 啪ingsnius 寞gyvendinant WP2 (Work Package 2) u啪davinius. Daug d臈mesio skirta veikl懦 koordinavimui ir projekto valdymo klausimams, siekiant u啪tikrinti skland懦 projekto 寞gyvendinim膮 bei veiksming膮 rezultat懦 integravim膮. BIM ir dirbtinio intelekto sprendimai skaitmeniniams tyrimams Pirm膮j膮 susitikimo dien膮 didelis d臈mesys skirtas technologiniams sprendimams, susijusiems su BIM (Building Information Modeling) metodais ir j懦 taikymu reprezentuojant pastat懦 defektus virtualiuose modeliuose. Taip pat buvo aptarti dirbtinio intelekto sprendimai, naudojami atliekant 3D skaitmeninius tyrimus bei analizuojant pa啪eist懦 pastat懦 b奴kl臋. Dalyviai tur臈jo galimyb臋 susipa啪inti su 黑料不打烊 infrastrukt奴ra 鈥� lank臈si Multimedij懦 laboratorijoje bei Geodezijos katedroje. Praktin臈s veiklos metu buvo organizuotas VR/AR technologij懦 u啪si臈mimas, leid臋s partneriams i拧bandyti naujausias virtualiosios ir papildytosios realyb臈s priemones bei j懦 galimybes kult奴ros paveldo tyrimuose. AR ir VR technologij懦 taikymas bei projekto vie拧inimas Antr膮j膮 susitikimo dien膮 vyko diskusijos apie AR ir VR technologij懦 taikym膮 pastat懦 defekt懦 reprezentavimui, taip pat buvo aptartos projekto vie拧inimo strategijos. Partneriai diskutavo apie mokslini懦 publikacij懦 rengim膮, dalyvavim膮 tarptautin臈se konferencijose bei socialini懦 tinkl懦 komunikacijos svarb膮 skleid啪iant projekto rezultatus. Susitikimas buvo u啪baigtas aptariant artimiausius darbus ir bendradarbiavimo kryptis. V臈liau projekto dalyviai dalyvavo ekskursijoje po pavasar臈jant寞 Vilni懦, kurios metu tur臈jo galimyb臋 susipa啪inti su miesto kult奴ra ir paragauti tradicin臈s lietuvi拧kos virtuv臈s patiekal懦. Tolimesni 啪ingsniai 鈥� susitikimas Taline Kitas projekto partneri懦 susitikimas planuojamas 2026 met懦 lapkri膷io m臈nes寞 Taline, kur bus t臋siamas bendradarbiavimas ir pristatomi nauji projekto rezultatai. RESURRECT鈥揂iD projekto partneriai d啪iaugiasi gal臈j臋 priimti tarptautinius kolegas Vilniuje ir kartu prisid臈ti prie inovatyvi懦 bei tvari懦 sprendim懦 k奴rimo, skirt懦 kult奴ros ir istorini懦 pastat懦 atk奴rimui po nelaimi懦.

Apsiperkant internetu vis da啪niau si奴loma i拧saugoti banko kortel臈s duomenis 鈥� tam, kad kitas pirkimas b奴t懦 vos vieno paspaudimo atstumu. Tai patogu, ta膷iau kartu rei拧kia ir ma啪iau kontrol臈s: kur i拧 ties懦 atsiduria j奴s懦 mok臈jimo informacija ir kas j膮 saugo? Pasak 鈥濶OD Baltic鈥� IT in啪inieriaus ir ESET eksperto Dariaus Jatauto, i拧saugoti mok臈jimo duomenys da啪niausiai n臈ra laikomi vienoje vietoje. Jie gali b奴ti saugomi interneto nar拧ykl臈je, program臈l臈se ar pa膷i懦 paslaug懦 teik臈j懦 sistemose, tod臈l dalis prieigos nei拧vengiamai perduodama tre膷iosioms 拧alims. 鈥濾artotojas gali pasirinkti, ar i拧saugoti savo mok臈jimo duomenis, ta膷iau nuo to momento, kai juos sutinkama i拧saugoti, saugumas priklauso ne tik nuo asmenini懦 sprendim懦, bet ir nuo platformos, kurioje jie laikomi. Kitaip tariant, dalis kontrol臈s persikelia 寞 u啪kulisius, kuri懦 pats 啪mogus nebemato鈥�, 鈥� sako D. Jatautas. Augant skaitmenini懦 mok臈jim懦 patogumui, kei膷iasi ir suk膷i懦 veikimo b奴dai. Vieno paspaudimo pirkimai suma啪ina laik膮 sprendimams priimti, o tai kartais tampa silpn膮ja vieta. 鈥濳ai viskas vyksta greitai ir automati拧kai, suma啪臈ja kritinis vertinimas. B奴tent tod臈l 拧iandien saugumas vis labiau priklauso nuo vartotojo budrumo鈥�, 鈥� teigia specialistas. Kaip i拧 ties懦 saugomi mok臈jimo duomenys? Siekiant apsaugoti vartotoj懦 informacij膮, dauguma patikim懦 platform懦 laikosi tarptautini懦 saugumo standart懦 ir nenaudoja jautriausi懦 duomen懦 tiesiogiai. Vietoje j懦 taikomas vadinamasis 啪etonizacijos principas 鈥� real奴s kortel臈s duomenys pakei膷iami u啪拧ifruotu pakaitalu. 鈥濶et jei toks 啪etonas b奴t懦 perimtas, jis pats savaime neturi vert臈s. Be papildom懦 saugumo mechanizm懦 juo pasinaudoti prakti拧kai ne寞manoma鈥�, 鈥� ai拧kina ekspertas. Vis d臈lto jis pabr臈啪ia, kad vartotojas vis tiek turi tam tikr膮 kontrol臋 鈥� gali i拧trinti i拧saugotus duomenis, i拧jungti automatin寞 j懦 pildym膮 ar apskritai j懦 nesaugoti. Ta膷iau saugumas priklauso ir nuo kasdieni懦 寞pro膷i懦, toki懦 kaip stipr奴s slapta啪od啪iai ar dviej懦 veiksni懦 autentifikavimas. Kada patogumas tampa rizika? Nors mok臈jimo duomen懦 i拧saugojimas gali atrodyti kaip nekaltas sprendimas, jis gali padidinti rizik膮 d臈l potencialaus jautrios informacijos pasisavinimo, ypa膷 jei duomenys saugomi lokaliai 鈥� pavyzd啪iui, nar拧ykl臈je. 鈥濸iktavaliai da啪nai naudoja kenk臈ji拧k膮 programin臋 寞rang膮, kuri, patekus 寞 寞rengin寞, gali ie拧koti jame saugomos jautrios informacijos. Tokiu b奴du gali b奴ti perimti ne tik slapta啪od啪iai, bet ir mok臈jimo duomenys鈥�, 鈥� 寞sp臈ja D. Jatautas ir priduria, kad didel臈 dalis gr臈smi懦 kyla ne d臈l technologij懦 sprag懦, o d臈l vartotoj懦 neatsargumo 鈥� pavyzd啪iui, paspaudus 寞tartin膮 nuorod膮 ar suvedus duomenis apgaulingoje svetain臈je. Kai mok臈jimo duomenys patenka 寞 suk膷i懦 rankas, jie paprastai nedelsia 鈥� pirmiausia atlieka nedidelius bandomuosius mok臈jimus, kad patikrint懦, ar kortel臈 veikia, o v臈liau duomenis gali platinti ir tamsiajame internete. Tokiose situacijose lemiamas tampa reagavimo greitis: kuo anks膷iau pastebimas pa啪eidimas, tuo daugiau galimybi懦 sustabdyti neteis臈tas operacijas ir suma啪inti galimus nuostolius. 漠 kokius signalus verta atkreipti d臈mes寞? Siekiant i拧vengti finansini懦 nuostoli懦, svarbu laiku pasteb臈ti galimus pavojus. D. Jatautas i拧skiria pagrindinius po啪ymius, kad mok臈jimo duomenys gal臈jo b奴ti pa啪eisti: atsiranda nepa啪寞stam懦 operacij懦 banko s膮skaitoje; gaunami prane拧imai apie pirkimus, kuri懦 pats vartotojas neatliko; pastebimi bandymai prisijungti prie paskyr懦 i拧 ne寞prast懦 viet懦; neveikia 寞prasti prisijungimo duomenys; gaunami 寞tartini lai拧kai ar 啪inut臈s, susijusios su mok臈jimais. 鈥濶et ir menkiausias 寞tarimas tur臈t懦 b奴ti signalas veikti 鈥� geriau imtis prevencini懦 priemoni懦, nei laukti, kol situacija pablog臈s鈥�, 鈥� pabr臈啪ia IT 啪inovas. Kaip suma啪inti rizik膮? Norint apsaugoti savo mok臈jimo duomenis, svarbu ne tik pasitik臈ti technologijomis, bet ir formuoti saugius 寞pro膷ius. Ekspertas pateikia pagrindines rekomendacijas: naudokite dviej懦 veiksni懦 autentifikavim膮; reguliariai tikrinkite banko operacijas; venkite saugoti mok臈jimo duomenis nepatikimose svetain臈se; naudokite tik patikim懦 paslaug懦 teik臈j懦 platformas; nespauskite 寞tartin懦 nuorod懦 ir neatskleiskite duomen懦 el. pa拧tu; esant galimybei, rinkit臈s virtualias ar vienkartines korteles. Anot D. Jatauto, saugesn臈 alternatyva atsiskaitymams gali b奴ti skaitmenin臈s pinigin臈s, kurios suteikia papildomus apsaugos sluoksnius ir leid啪ia neatskleisti tikr懦j懦 kortel臈s duomen懦. Vis d臈lto mok臈jimo duomenis verta saugoti tik ai拧kiai pagr寞stais atvejais 鈥� pavyzd啪iui, kai atliekami reguliar奴s mok臈jimai patikimose platformose, o ne vienkartiniams ar trumpalaikiams pirkimams. Kitaip tariant, kuo ma啪iau viet懦, kur saugomi j奴s懦 duomenys, tuo ma啪esn臈 rizika j奴s懦 finansiniam saugumui. K膮 daryti 寞tarus nutek臈jim膮? Kilus 寞tarimui, kad mok臈jimo duomenys gal臈jo b奴ti pa啪eisti, svarbiausia 鈥� nedelsti. Specialistas pataria: nedelsiant i拧jungti internetini懦 mok臈jim懦 funkcij膮; susisiekti su banku ir, jei reikia, u啪blokuoti kortel臋; patikrinti naujausias operacijas; prane拧ti bankui apie 寞tartinus mok臈jimus. Kiekviena situacija vertinama individualiai, ta膷iau kuo grei膷iau reaguojama, tuo didesn臈 tikimyb臈 suma啪inti 啪al膮 ar net visi拧kai atgauti patirtus nuostolius.   黑料不打烊 partneri懦 turinys

Prie拧gaisrin臈s apsaugos ir gelb臈jimo departamentas (PAGD) informuoja, kad baland啪io 30 d. (ketvirtadien寞) Lietuvoje bus atliekamas gyventoj懦 informavimo ir persp臈jimo sistemos patikrinimas. Visoje 拧alyje sirenos bus 寞jungtos 11.52 val., jos kauks 3 minutes 鈥� iki 11.55 val. Tuo pa膷iu metu gyventojams bus siun膷iami persp臈jimo prane拧imai ir 寞 mob. telefonus bei prane拧imai mob. program臈l臈je LT72. Pabr臈啪iama, kad tai yra planinis patikrinimas 鈥� siren懦 signalas nerei拧kia realios gr臈sm臈s. K膮 svarbu 啪inoti gyventojams I拧girdus sirenas ar gavus persp臈jimo prane拧im膮, gyventojams reikia 寞sijungti Lietuvos radij膮 ar televizij膮 ir susipa啪inti su skelbiama informacija 鈥� taip tur臈t懦 b奴ti elgiamasi ir realios situacijos metu. Persp臈jimo prane拧imai 寞 mobiliuosius telefonus siun膷iami visiems vartotojams, ta膷iau juos priima tik tie 寞renginiai, kuriuose aktyvuota persp臈jimo funkcija. Gyventojams rekomenduojama i拧 anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir 寞jungti persp臈jimo prane拧im懦 pri臈mim膮. Instrukcijos skelbiamos svetain臈je lt72.lt ir mobiliojoje program臈l臈je LT72. Po patikrinimo gyventojai kvie膷iami pasidalinti savo patirtimi 鈥� jei negavote prane拧imo, svarbu tai pa啪ym臈ti anketoje svetain臈je lt72.lt. Gyventoj懦 gr寞啪tamasis ry拧ys leid啪ia tiksliai identifikuoti problemines vietas ir operatyviai jas spr臋sti.